Astronomai tvirtina, jog vien mūsiškėje Paukščių Tako galaktikoje planetų yra milijardai. Norėtųsi manyti, jog tokioje aibėje pasaulių turėtų atsirasti vietos ir gyvybei, o gal net ir nežemiško proto civilizacijoms. Tačiau Prinstono universiteto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai byloja, jog visose jose proto brolių ar bent primityvių gyvybės formų žmonija galbūt dairosi bergždžiai.
(http://www.technologijos.lt/upload/image/n/mokslas/astronomija_ir_kosmonautika/S-25737/1-kosmosas.jpg)
Du Prinstono universiteto astrofizikai pritaikė Bajeso statistinės analizės metodą (angl. - „Bayesian analysis"). Iš modeliavimo rezultatų galima spręsti esant didelę tikimybę, jog Žemė, kurioje gyvybė suklestėjo neįprastai sparčiai, iš tiesų yra tik nuokrypis nuo normos arba tiesiog išimtinis atvejis, kokių visatoje daugiau galbūt ir nėra. Tyrimo duomenys liudija, jog egzoplanetose galimai egzistuojančios gyvybės tikimybė yra menka.
„Iškasenos byloja, jog gyvybė Žemėje atsirado labai anksti, - pasakoja Prinstono universiteto astrofizikos profesorius Edvinas Terneris (Edwin Turner) ir buvęs universiteto tyrėjas Deividas Špygelis (David Spiegel). - Todėl žmonės manė, jog gyvybė visatoje gali būti gana paplitęs fenomenas - juk Žemėje ji atsirado taip greitai. Tačiau žinios apie gyvybę Žemėje iš tiesų labai nedaug tegali pasakyti apie gyvybės tikimybę kitose planetose."
„Tikimybė modeliuojama iš tam tikrų prielaidų, o kai kurios jų suformuluotos iš pernelyg optimistinių apibendrinimų, - pastebi E. Terneris. - Mūsų tyrimo rezultatas tikrai nėra galutinis verdiktas, tačiau turimų duomenų analizė leidžia manyti, jog diskusija apie gyvybę kitose planetose formuojama remiantis daugiausiai senesnėmis prielaidomis."
Masačiusetso technologijų universiteto profesorius Džošua Vinas (Joshua Winn) pareiškė, jog kolegos E. Terneris ir D. Špygelis pagrįstai dvejoja nežemiškos gyvybės egzistavimo galimybėmis. Egzoplanetų charakteristikas tyrinėjantis Dž. Vinas su tyrimo rezultatais yra susipažinęs, tačiau jame nedalyvavo.
„Dažniausiai girdimas argumentas yra toks: gyvybė turi būti paplitusi visatoje, priešingu atveju ji nebūtų Žemės paviršiuje atsiradusi išsyk planetos paviršiui pradėjus vėsti, - tvirtina Dž. Vinas. - Argumentas iš pirmo žvilgsnio atrodo įtikinamas, tačiau E. Terneris ir D. Špygelis pademonstravo, jog jis neatlaiko kruopščios statistinės validacijos. Jų atlikta statistinė analizė byloja, jog Žemė greičiausiai yra vienintelė gyvybe tinkama planeta."
„Gyvybės atsiradimas Žemėje davė pagrindą optimistinėms nuostatoms, tačiau dabar aš dėl gyvybės kitose planetose nebesu toks tikras, - pridūrė Dž. Vinas. - Nors, mano įsitikinimu, mokslininkai ir toliau pagal galimybes turėtų tęsti gyvybės paieškas kituose pasauliuose."
Kosmoso gelmes zonduojantys palydovai ir orbitiniai teleskopai yra atradę daugybę įvairiausių planetų, savo sudėtimi, o kai kuriais atvejais - ir dydžiu, panašių į Žemę. Jos aplink gimtąsias savo žvaigždes sukasi vadinamojoje gyvybės zonoje, kur vanduo gali būti skysto pavidalo. Ypač daug viltingų žinių yra teikusi NASA kosminė observatorija „Kepler Space Telescope".
Vis dėlto, anot D. Špygelio, nors šiais prietaisais atliekami stebėjimai ir nemažina nežemiškos gyvybės lūkesčių, tų stebėjimų rezultatų dar negalima laikyti įrodymais, jog nežemiška gyvybė tikrai egzistuoja arba jos tikrai nėra. Žmonija paprasčiausiai tų planetų atžvilgiu projektuoja savo žinias apie gyvybę Žemėje. Tačiau tai dar nereiškia, jog tos projekcijos yra teisingos - realybė gali būti kitokia.
„Atmeskime tai, ką mes žinome apie gyvybę Žemėje, ir to tikrumo nebelieka - pasidaro nebeaišku, kaip bet kurioje planetoje galėtų vykti abiogenezės procesai, - tęsia D. Špygelis. Jis su kolega, remdamasis tyrimo rezultatais, siekia atkreipti dėmesį, jog žmonijos lūkesčiai nežemiškos gyvybės klausimu yra galbūt kiek pernelyg dideli, o kai kuriais prioritetiniais argumentais verta suabejoti. Anot mokslininkų, gyvybės atsiradimas Žemėje buvo toks ryškus, jog jis būtų gana prastas barometras prognozuojant, kaip gyvybė galėjo atsirasti kur nors kitur visatoje.
Technologijos.lt info.
Manau gana drasu teikti tokias isvadas zinant, kad mes patys labai mazai zinome apie visata
Čia jau tikrai kiek per arogantiškai mąsto tie mokslininkai apie gyvybę kitose planetose...
Net mūsų saulės sistemos planetos yra apgyvendintos, bet žinoma, ne šioje dimensijoje, yra astralinių keliautojų, kurie matė civilizacijas tokiose planetose kaip Marsas, Plutonas, Venera...
Nelabai sutinku su straipsniu. Nemanau kad mes vieni. Vistiek kažkas kažkur turi būt.
Toks didelis Pauksciu Takas, tiek daug zvaigzdziu ir planetu ir nera net gyvybes? Neimanoma
Na jeigu palygintume, visą visatą su Paukščių taku, tai pasirodytų, kad visai įmanoma, jog daugiau niekas šitoj galaktikoj negyvena.
Problema tik tame, kad zmogus niekada nesuzinos visatos ribu, todel absurdiska teigti kad kitos gyvybes nera. Nors is kitos puses paziurejus taip teigti butu visai leistina, nes del to pacio fakto, galima apibrezti ta visatos dali apie kuria zmogus turi suvokima. Visata pavadinti ta dali visatos kuria uzmate toliausiai nuskrieje ar galintys nuskrieti palydovai.
Man irgi tai atrodo juokingai kai pasako kad is tarkim 3mlrd planetu mes vieninteliai kurioje yra daugiau nei milijonas skirtingu gyvybes rusiu :D
Jeigu mes prisitaikėme gyventi žemėje, tai gal kiti prisitaikę gyventi, kad ir toje pačioje Veneroje ar Marse , tik jų išvaizda nebutinai tokia kokia mūsų.
tai vat butent kad gyvybe taikosi prie aplinkos o ne aplinka prie gyvybes
Taip, visur yra neorganines kilmes gyvybes formos... cha cha.
Va ciair prigauta, ka vadiname gyvybe, tada prasideda filosofines diskusijos be galo ir... (As vis dar kliedziu)
o jei ir egzistuoja panašių į mus padarų,gal jie užmaskavę planetą,kad tokie kaip mes nepamatytų jų. ( ? )
Citata iš: atsakovas birželio 09, 2012, 08:38:21
o jei ir egzistuoja panašių į mus padarų,gal jie užmaskavę planetą,kad tokie kaip mes nepamatytų jų. ( ? )
Panasiu ar nepanasiu bet taip, jie uzmaskave
Tai ką mes galim žinot, gal anoj saulės pusėj yra antra žemė, kurioj gyvena pažangi civilizacija, kuri mus stebi, tik mes jų nematom per saulę.
Apie tai jau buvo iškelta teorija. Ir man rodos ji buvo ir paneigta :D
Manau kad sitoj temoj reiktu pradet nuo to kaip atsirado pirmoji lastele (gyvybe). Mano ziniom siuo metu yra dvi teorijos: 1. Lastele atsirado atsitiktiniu cheminiu reakciju metu. 2. Lastele buvo sukurta kazkokios aukstesnes jegos (dievas, 'ateiviai', ar pan.). Abu variantai yra tik teorijos ir ju atsitikimo tikimybe gali buti 1 is milijardo, 1 is 100 milijardu ar dar mazesne, niekas tiksliai nezino. Taip kad as nelinkes nei pritari nei pasmerkti to ka sneka sitie mokslininkai. Zinoma as noriu tiketi jog kita gyvybe egzistuoja (i want to believe - x-failai hehe) bet jei kazkada (turbut manes jau ir nebebus) bus isaiskinta jog kitos gyvybes visatoje nera, as nenustebciau. Isigilinus i gyvybe tiek biologiskai tiek kitais aspektais - viskas atrodo taip kompliktuotai ir sudetingai, jog jai atsirasti turejo ivykti tikras stebuklas.
o musu 1is1 tikimybe tipo ir butent atgimem kur gyvybe mastanti :D nemanau kad mes vieni taip pat
Visiškai nesutinku su šiuo straipsniu. Pernelyg primityvus požiūris pas šiuos mokslininkus, lyg kažką norėtų paneigti, ar nustatyti žmones mąstyti abstrakčiai. Manau yra nemažai mokslininkų kurie paneigtų šią teoriją. :)