Šimtai basų filipiniečių ketvirtadienį išėjo į miestų gatves, ant pečių nešdami medinius kryžius ir plakdami savo nugaras rimbais, kol jos pradeda kraujuoti. Daugybė šios šalies gyventojų kasmet dalyvauja Kristaus kančią atkartojančiuose renginiuose, kurių kulminacija įvyksta Didįjį penktadienį, kai atgailautojai savo noru būna prikalami prie kryžių.
(http://img.lrytas.lt/show_foto/?id=443592&s=11&f=4)
Filipinuose įsigalėjusią tradiciją kritikuoja katalikų kunigai, bet žmonės tiki, kad tokiu būdu atgailaudami jie apsivalo nuo nuodėmių, gali išgyti nuo ligų ir net sulaukti norų išsipildymo.
(http://img.lrytas.lt/show_foto/?id=443591&s=11&f=4)
„Aš atgailauju laisva valia, nes tikiu, kad Dievas man padės palengvinti mano ligą", - sakė Corazon Cabigting, vienintelė moteris tarp maždaug 50 vyrų, ant nugarų nešančių 30 kg sveriančius medinius kryžius.
(http://img.lrytas.lt/show_foto/?id=443595&s=11&f=4)
„Kunigai dažnai mums sako, kad neturėtume to daryti, bet tai yra dešimtmečius trunkanti mūsų tradicija ir mes turime ją gerbti", - pabrėžė vienas iš gavėnios ritualų organizatorių Melvinas Pangilinan.
Nesuprantama man tai yra, taciau stengiuosi buti tolerantiskas. Niekas ju nevercia to daryti. Tai ju pasirinkimas.
Mazochistai... o tas tas kur vyksta nukryžiavimas Kažkada esu per TV mačius ir tikrai nesužavėjo, ir jeigu šie žmonės mano, kad taip priartės prie Dievo tegul negalėčiau sustabdyti žmonių, kurie tai daro savo valia. :-\
Labai gera tradicija. Pasisakau už.
Mazachiszmu čia nekvepia nei per kurr. Mazachistai kankinasi dėl malonumo, čia gi apie jokį malonumą nekabama.
Daugelyje kultūrų sutinkami panašūs reiškiniai. Pvz indėnų Saulės šokis, kurio metu dar žiauriau kankinamasi už tautos nuodėmes.
Beje, iki II Vatikano susirinkimo ir katalikų bažnyčia praktikavo saviplaką. Tiesa tik vienuolynuose. O viduramžiais tokie reiškiniai buvo plačiai paplitę.
Bet kas mums išlepusiems vakariečiams, baisu net pagalvoti apie mažiausią atgailą.
Citata iš: insomnia balandžio 05, 2012, 19:40:10
Bet kas mums išlepusiems vakariečiams, baisu net pagalvoti apie mažiausią atgailą.
O tai cia kaip suprasti? Dievas bus malonesnis tiems kurie save plaka ir atgailauja? O jeigu as atgailauju dvasiniu budu, o ne fiziniu, tai Dievas mane maziau myles, ar kaip cia iseina?
Va kiek galima prisimąstyti to ko kitas nesakė.
Dievas visus vienodai myli, tik kad dažnai atsisakome jo meilės klimpdami į nuodėmę. Paprastai kuo žmogus šventesnis tuo jis daugiau atgailauja nes suvokia savo nuodėmingumą. Ir atvirkščiai, tas kas nėra pažengęs šventume, tas nemato savo nuodėmių ir neatgailauja.
Ką turi omenyje sakydamas dvasinė atgaila?
Citata iš: insomnia balandžio 05, 2012, 19:59:38
Ką turi omenyje sakydamas dvasinė atgaila?
Kai zmogus atgailauja savo mintyse, ispazindamas savo nuodemes, ne siaip sau sako: "Ai, nu cia sorry, kad taip isejo", taciau kai atgailauja is pacios sirdies, o ne plakdamas save iki kraujo.
Kai jau atgailaujama iš visos širdies, tada ir išoriškai tai kaip nors pasireiškia. Nes žmogus yra ir kūnas ir dvasia, nei vienas neveikia autonomiškai, bet kartu
na man cia kaskoks fanatizmas...na atgailauji atgailauk kalbek poterius eik i baznycia kad ir kiekviena diena, bet kam save zalot.... ???
Fanatikai ir tiek.Vieni plakasi,kad padarė nuodėmių,kiti-kad jų nepadarytų.Svarbu noras yra ::)
Archajiniame mąstyme, kurio dar liko pas filipiniečius, savęs kankinimas už nuodėmes yra norma. Bet kaip sakiau, mums išlepintiems vakariečiams, tai protu nesuvokiama
Umm kol kas džiaugiuosi, kad esu išlepusi vakarietė...Na taip man tai nepriimtina, ir nemanau kad kas parodys, kad yra kitaip.
Visiska nesamone. Visu pirma turi savo protu suvokt, ka padarei ir kad tai yra negerai. Turi suprasti savo nuodeme, o ne prie kryziaus kaltis ir su rykstem nugara dauzytis...
Kai supranti savo nuodėmes, tada ir prasideda atgaila, o kokia ji bus priklauso tik nuo tavęs.
Mes nepajegus to vertinti...
manau Dievas nenori, kad kamnors skaudetu.