Yra du pasirinkimai: karaliauti pragare arba tarnauti rojuje. Ką renkatės?
"Ką renkamės?" tai reiškia save ar vietą. Jeigu save, esame egoistai, jeigu ten kur gėris nesvarbu kas esame - mums taisykles diktuoja išorinė realybė.
Galima paklausti ir kitaip. Kaip pasielgsite? Kiekvieną mėnesį atiduosite man savo atlyginimą ir keliausite į rojų ar pasilaikysite sau, nes atiduoti nesąžininga ir keliausite į pragarą.
Tik viena bėda: nei rojaus, nei pragaro kol kas niekas neįrodė, todėl taip verčiamas rinktis žmogus verčiamas labai rizikuoti. Kas jeigu pasirenka rojų, o rojus tėra pasaka vaikams? Kas kompensuos klaidingą pasirinkimą, kai toks saldainis ir botagas naudojamas siekiant išprovokuoti kam nors naudingus sprendimus. (bet ne pačiam žmogui).
Ar tradicinės moralės dogmos aukščiau už sveiką protą?
Citata iš: klajunas spalio 07, 2016, 15:51:35Galima paklausti ir kitaip. Kaip pasielgsite? Kiekvieną mėnesį atiduosite man savo atlyginimą ir keliausite į rojų ar pasilaikysite sau, nes atiduoti nesąžininga ir keliausite į pragarą.
Ką? :D Kas ką kam turi atiduoti?
Citata iš: klajunas spalio 07, 2016, 15:51:35Kas kompensuos klaidingą pasirinkimą,
Niekas, gi pasirinkai pats...
Koks ten naujas lozungas "gerk atsakingai", na siuo atveju rinkis atsakingai...
Citata iš: kiskis spalio 07, 2016, 16:55:55Niekas, gi pasirinkai pats...
O melagiams jokios atsakomybės nėra?
Man atrodo, kad is principo kaip ir turetu buti, negaliu paskyt tiksliai . Ar yra toks istatymas "nemeluok"?
Kiek teko domėtis "Nerašytų įstatymų katedroje", galioja tokia ponetkė: už kiekvieną melo faktą - po išmuštą dantį. Kai dantų nelieka - ateina eilė liežuviui... :D
Kazkur dingo Paragraf78, tai jis tave sudrausmintu :). Cia ne apie poniatkes topikas o visai apie kitus dalykus.
Kad žmogaus siela iš kur ateina, ten ir grįžta. Turi įvykti kažkas extraordinary, kad pasikeistų žmogaus likimas.
Turbūt viskas remtųsi į tai kokia karaliavimo kaina ir kokia tarnystės danguje nauda. Manau žmonės linkę apskaišiuoti naudingumo koeficientą.
Jeigu galimybės sužinoti nebūtų ir pasakytų ką rekiesi, dauguma sakytų dangų, įvertindami kalbas apie pragarą, bet jei kas parodytų tarkim pragaro karaliavimą, turtus ir visą kitą ten, sugundytų kitaip sakant, tuomet mažai kas atsispirtų pragarui.
Aišku viena - pragare laimingas nebūsi, kad ir ką ten turėtum. O danguje gyvenimas - palaiminga tarnystė. Sielos prigimtis yra 100 proc. altruistinė, todėl ten siela jaučiasi kaip žuvis vandenyje.
Čia tik mums taip skamba, "tarnavimas" kaip kažkas neigiamo, nes šiame pasaulyje dirbame dėl rezultatų, vergaujame, esame engiami pragaro parankinių, todėl ir atrodo, kad būti žemiau kažko ir tarnauti yra neigiama patirtis. Nežinom apie pozityvią tarnavimo pusę.
O kas sakė, kad pragere nebūsi laimingas, o danguje būsi. Iš kur yra atsiradusi pas žmones nuostata, kad turtas ir visos kitos gerybės yra blogis ir jų atsisakius vos ne priartėji prie dangaus. Kodėl tada visas pasaulis įsikibęs į turtus, kiekvienas stengiasi atsikąsti didesnės pinigų sumos, viskas skaičiuojama milijonais, milijardais ir dar didesnėmis sumomis. Gaunasi taip, kad arba visuomenė yra visiškai supuvusi, nes kiek matau šiuolaikinis žmogus interesuotas į karjerą, turtus. Begalės seminarų, įvairių knygų yra, kaip tapti sėkmingu žmogumi. Beveik visos jos eina per turto prizmę, dažnai susijusi su lipimu per galvas, narcizismu, savęs aukštinimu, begaliniu savęs tikėjimu.
Kitas dalykas mums pragaras, dangus nėra pažįstamas jei šiuo metu ten nesame, bei niekada nebuvome. Tai, kad dangus gerai, o pragaras blogai ne kas kita, o visų žmonių vaizduotės vaisius, gimęs iš įvairių religijų, knygų, mokymų.
Citata iš: idenmeyou spalio 10, 2016, 22:31:39Iš kur yra atsiradusi pas žmones nuostata, kad turtas ir visos kitos gerybės yra blogis ir jų atsisakius vos ne priartėji prie dangaus. Kodėl tada visas pasaulis įsikibęs į turtus, kiekvienas stengiasi atsikąsti didesnės pinigų sumos, viskas skaičiuojama milijonais, milijardais ir dar didesnėmis sumomis. Gaunasi taip, kad arba visuomenė yra visiškai supuvusi, nes kiek matau šiuolaikinis žmogus interesuotas į karjerą, turtus.
Visuomenė ne supuvusi, bet paklydusi, ir ieško vandens dykumoje. Ar gali žuvis jaustis laiminga dykumoje?
Būtent todėl, visi ir vaikosi turto, ir kai kuriems tai sekasi, bet jie vis vien nėra laimingi? Kodėl? Jeigu laimė priklausytų nuo turto, turtingieji būtų tobulai laimingi, ir tada pasaulyje būtų ramybė ir harmonija. Ar ne?
Bet pasirodo, kuo daugiau kaupia, tuo nelaimingesni ir piktesni darosi, ir tuo labiau kariauja. Pvz. Putinas laikomas turtingiausiu žmogum, bet jis imasi karo. Dėl ko? Dar daugiau valdžios, dar daugiau galios, šlovės, turto, didybės. Vadinasi, tas kiekis viso to, kurį jau turi, jo netenkina. Ir netenkina dideliu mastu, nes kelia frustraciją, pyktį, agresiją, t.y. nelaimingumą.
Tai ir yra karaliauti pragare.
Citata iš: a.t.sielis spalio 11, 2016, 13:55:38Visuomenė ne supuvusi, bet paklydusi, ir ieško vandens dykumoje. Ar gali žuvis jaustis laiminga dykumoje?
Prieš kiek metų, kada visuomenė paklydo? Kiek žinau jos istoriją, tai žmonija nuoalatos kariavo, vienos tautos žudė kitas, plešė ir siekė būti galingiausiomis, turtingiausiomis. Jau senų senovėje žmonės užsiimdavo įvairias orgijas ir nukrypimus, galbūt keitėsi tik požiūris į tai, vienu laikotarupiu apie tai labiau viešai kalbama, kitu mažiau.
Citata iš: a.t.sielis spalio 11, 2016, 13:55:38Būtent todėl, visi ir vaikosi turto, ir kai kuriems tai sekasi, bet jie vis vien nėra laimingi? Kodėl? Jeigu laimė priklausytų nuo turto, turtingieji būtų tobulai laimingi, ir tada pasaulyje būtų ramybė ir harmonija. Ar ne?
Kodėl sakai, kad turtingi nėra laimingi? Atsiranda turtuolių, kurie viską sau gyvenime leidę pradeda švaičiotis rimtomis frazėmis apie turtą, tik beveik visi ir lieka įsikibę į tą turtą. Žmogus paprasta būtybė, savo paties įgeidžių vergas, o turtas gali patenkinti juos. Tu valgai skaniai, tu vairuoji gerą automobilį, turi gražų namą. Kiti žmonės sako, kad tai labai banalūs dalykai, tuomet puiku būdamas turtingas nepirk automobilio, namo, bet keliauk, aplankyk visas gražiausias pasaulio šalis, pabūvok geriausiose koncertuose, meno paroduose, bei patirk kitų įvairių įspūdžių, kurie suteiks tikrai tau teigiamų emocijų.
Kiek teko man matyti žmones, tai mano tarpe geriau gyvenantys atrodo laimingesni, jie gali daugiau sau leisti, labiau išpildyti savo norus. Neturtingi taip ir nesugeba atrasti laimės, nes per daug paskendę mintyse kaip atiduoti skolas, prasimaitinti ar ant kažko susimokėti.
Citata iš: a.t.sielis spalio 11, 2016, 13:55:38Bet pasirodo, kuo daugiau kaupia, tuo nelaimingesni ir piktesni darosi, ir tuo labiau kariauja. Pvz. Putinas laikomas turtingiausiu žmogum, bet jis imasi karo. Dėl ko? Dar daugiau valdžios, dar daugiau galios, šlovės, turto, didybės. Vadinasi, tas kiekis viso to, kurį jau turi, jo netenkina. Ir netenkina dideliu mastu, nes kelia frustraciją, pyktį, agresiją, t.y. nelaimingumą.
Na tu paėmei vieną pavyzdį. Bet tarkim paimkime kitus labai turtingus žmones Zuckerbergas, Bilas Gatesas ar kiti, jie juk nekelia karo ir agresijos nematyti iš jų pusės, nors jie tikrai labai turtingi. Pažiūrėk kiek yra neturtingų, kurie plėšia, veliasi į nusikalstamas gaujas, daro nusikaltimus iš neturto.
CitataKiek teko man matyti žmones, tai mano tarpe geriau gyvenantys atrodo laimingesni, jie gali daugiau sau leisti, labiau išpildyti savo norus.
Reliatyviai laimingi, t.y. tik palyginus su labiau nelaimingais žmonėmis. Tai panašu į konclagerio kalinių padėtį: kai kurie jau klipatos, o kai kurie viršininkai, sotūs ir patenkinti, muša kitus.
Kitas pavyzdys: skandinamas žmogus. Kai jis po vandeniu, jam labai blogai, kai iškyla virš vandens, tada geriau, gali pakvėpuoti, bet jis vis vien yra skandinamas, ir vėl po kurio laiko nardinamas į vandenį.
Taip, dalis turtingesnių žmonių gyvena patogiau, geriau patenkina savo kūno ir psichologinius poreikius. Bet realiai, niekas negali būti laimingas pilnai.
Yra keli dalykai, kurių neįmanoma nusipirkti už pinigus:
- nemirtingumas
- sveikata, ligų nebuvimas
- senatvės nebuvimas
- kančių dėl vaikų arba kančių patiems būnant vaikais nebuvimas.
Be to, žmogaus širdį kankina tokie priešai: iliuzija, melas, pyktis, geismas, tinginystė, pavydas.
Už pinigus neįmanoma nusipirkti širdies ramybės, laisvės nuo aukščiau įvardintų problemų ir blogų vidinių reiškinių. Neįmanoma nusipirkti sugebėjimo mylėti ir kitų meilės - meilė už pinigus neperkama, tik veiksmai gali būti perkami. Pvz. senukas senatvės globos namuose kur nors turtingoje šalyje bus prižiūrimas dirbančio emigranto, o ne savo vaikų. Ir kaip tas emigrantas su juo elgsis, to už pinigus nenupirksi, jis gali daryti viską labai gerai, bet šaltai.
Bhagavad-gitoje sakoma, kad yra trys pragaro vartai: geismas, godumas ir pyktis.
Tai beatodairišką pinigų ir turto troškimą bei siekimą galima priskirti geismo ir godumo kategorijoms. Tai veda ne į laimę ir ramybę, bet į didesnę ugnį.
Kita progresija, apie kurią kalba Vedų kultūra, yra tokia:
dharma >> artha >> kama >> mokša.
Dharma - veikla pagal prigimtinius dėsnius, pagal Kūrėjo nustatytus įstatymus skirtingų prigimčių žmonėms. Artha - turtas, talentai, vertybės. Kama - troškimai, poreikiai. Mokša - išsivadavimas.
Realiai, turto negali būti be dorybingumo. Pvz. visokie Napoleonai, Hitleriai, Leninai, Stalinai turtą gavo iš darbo (t.y. tam tikros dharmos) arba plėšdami tai, ką kiti sukūrė per savo dorybingumą. Dangus - turtingesnis negu pragaras. Pragaras gali tik plėšti iš dangaus pasekėjų, pats jis nieko sukurti negali, nes artha kyla iš dharmos.
Taigi, galim atskirti dvi turtingumo rūšis - pragarišką ir dangišką. Dangiškas turtuolis tarnauja dharmai, o pragariškas turtuolis - karaliauja ir plėšikauja, bet viskas ką jis turi, gali ateiti tik iš jo kažkokio tarnavimo dharmai, kad ir antitezinio.
Su daugeliu tavo minėtų dalykų sutinku, mes negalime visko nusipirkti už pinigus.
Bet vėlgi pasaulis tobulėja, dažnas atvejis, kuomet trūkstamas žingsnis link svarbios operacijos, kad pasveiktum būna piniginė suma. Medicina vietoje nestovės tikrai ir ateityje bus įmanoma keisti manau visus organus, be to prailginti gyvenimą, galbūt net kažkadą nemirti, jei tik mokslininkai ras būdą kaip manipuliuoti ląsteliu atsinaujinimu amžinai.
Dažnai sakoma, kad nenusipirksi meilės už pinigus ir tai tiesa. Bet būdamas vargšas lygiai taip pat gali būti nemylimas, ar atvirkščiai turtingas ir mylimas. Pinigai neįtakoja meilės, tad pinigai nebus ir kliūtis meilei.
Sakyčiau pinigas svarbiausias dalykas šiame gyvenime poreikių tenkinimui.
Tu sakai, kad žmogus negali pasiekti pilnos laimės. Tai realiai kam ko reikia, vienam gero gyvenimo, kitą domina visatos tiesos. Tą kurį domina visatos tiesos, savo smalsumo jis ir nepatenkins. Jis gali užkibti už daugybę mokslo teorijų, gali visa tai bandyti suprasti per ezoterikos, kitas sritis, galų gale turėti savo versiją, bet tai ir liks jo, bet ne pasaulio tiesa. Nėra žmogaus, nėra teorijos, nėra mokslo ar bet ko kito kas nusakytų visą pasaulį, galų gale kodėl išvis jis yra.