Kaip manote, jeigu staiga paaiškėtų kad Žemė vienintelė gyvenama vieta visoje Visatoje, ką tai keistų?
Tai hipotetinė situacija, tad prašau nediskutuoti apie tai, kad teiginys neteisingas, kad kvailas kuris taip tiki, kad čia nesąmonė ir pan., tiesiog kviečiu pamodeliuoti tokią situaciją.
Čia ta prasme, kad vienintelė tinkama gyventi planeta, ar kad gali būti kitų planetų, tinkamų gyventi, bet ten nėra gyvybės, gyvybė yra tik Žemėje?
Ta prasme, kad gyvybė egzistuoja tik žemėje, kitur jos nėra visiškai.
Labai sunku, modeliuot :), nes is kur mes tai suzinojome? Pasake aukstesnes jegos? Mes turime issniukstinet visa visata, kad tai zinot. Jei pasake aukstesnes jegos, visi taptu tikintis.
Citata iš: kiskis gegužės 23, 2016, 17:38:18Labai sunku, modeliuot :), nes is kur mes tai suzinojome? Pasake aukstesnes jegos? Mes turime issniukstinet visa visata, kad tai zinot. Jei pasake aukstesnes jegos, visi taptu tikintis.
Citata iš: paragraf 78 gegužės 23, 2016, 11:52:10Tai hipotetinė situacija, tad prašau nediskutuoti apie tai, kad teiginys neteisingas <...>
;)
Kaip reaguociau tai net sunku pasakyti. Tikriausiai butu liudna, kad tokie padarai kaip zmones, yra vienintele protaujanti civilizacija Visatoje.
Technologiškai išsivystytume tiek, kad galėtume kolonizuoti kitas planetas. Tose planetose kurtume civilizacijas ir toliau. Tos civilizacijos norėtų laisvės ir savarankiškumo, kiekviena pradėtų eiti sava kryptimi ir augti būtų didžiausias tikslas. Sukurtume kokį inkubatorių, kokioje nors planetoje, kur žmonės gyventų vėl nuo pirmykščio žmogaus ir stebėtume evoliuciją, tam kad suprastume geriau apie mus pačius. Tada pas tuos žmonės po daugelio metų atvyktų technologiškai ir kitaip išsivystę žmonės ir jiems jie atrodytų tarsi ateiviai. Žinoma tie pirmykščiai žmonės taip pat būtų galvoję, kad jie yra vieni, nes galvodavo, kad egzistuoja tik tai ką mato akys aplink juos. Štai ir mano istorija :D Tokį minčių srautą trigerino paragrafo klausimas.
Taigi nieko nekeistų, nes visur tas pats dėsningumas - noras augti.
Benamis, as ir nediskutuoju ar teisingas, bandau detalizuot situacija...gal net jis ir teisingas mes gi nezinom.
Citata iš: kiskis gegužės 23, 2016, 18:40:28Benamis, as ir nediskutuoju ar teisingas, bandau detalizuot situacija...gal net jis ir teisingas mes gi nezinom.
Tema nera apie tai ar mes galim suzinoti, ar negalim ir ar sakinys teisingas, ar ne ir t.t. ir pan.
Paragrafas turejo omenyje, kas pasikeistu jeigu mes jau 100% zinotume, kad esame vieni visoje Visatoje (o kaip mes ta suzinojome tai tik antraeilis dalykas kuris sioje temoje nera esminis). Todel ir pabreziau zodzius hipotetine situacija :)
Arba as ne taip supratau tavo zinute :)
Gal
@paragraf 78 sugebes geriau paaiskinti.
Citata iš: paragraf 78 gegužės 23, 2016, 11:52:10ką tai keistų?
Paragraf78, norejo suzinot, ka tai keistu, o ne kaip Benamis reaguotu ar , kaip mes kaip uteles is slojiko issliauziotume po visa visata, as ir atsakiau vienintelis konkreciai, ka tai keistu dabar ir kodel. :D
Taip,
@Benamis viską tiksliai supratai :)
Ok, patikslinu.
Šioje situacijoje mes neabejotinai žinome, kad niekur gyvybės daugiau nėra. Kaip tai sužinojome manau nėra taip svarbu, svarbu pats žinojimo ir jo pasekmių klausimas. Tad svarstymai jei tai apreiškė aukštesnės jėgos ar mokslininkai išsiaiškino čia neturėtų vykti :) tiesiog, plikas faktas ir jo įaka
P.S. aš nekalbu tik apie protaujančios gyvybės nebuvimą, o apskritai apie jokios gyvybės nebuvimą, t.y. kosmosas sterilus išskyrus mūsų planetą
P.P.S. ir taip, mane domina ne tik įtaką pasauliui (tačiau ir ji taip pat), bet ir įtaka jums asmeniškai (t.y. kokia reakcija, kokie mąstymo vingiai ir gyvenimo pokyčiai vyktų)
Na, sakykim, kažkokioje hipotetinėje visatoje, hipotetinė žmonija sužinojo, kad jie vieninteliai visatoje.
Visgi, žinojimo faktas rodo, kad jie pažino visą visatą, ištyrinėjo. Vadinasi, didelės technologinės ar kokios kitokios galimybės.
Manau, daug nesikeistų. Vis vien išlieka aukštesnio buvimo, žemesnio buvimo sąvokos, o tai, kad jie nepamatė niekur gyvybės, reiškia tik tai, kad panašaus buvimo lygyje nieko nėra. T.y. nėra artimų kaimynų visatoje.
Praktiškai, gi esmė nesikeičia: dabar mes nematome kitų planetų gyventojų, ir jeigu jų iš tikro nebūtų, tai išnyksta tik spėlionės dėl to dalyko. Dėl visų kitų dalykų, viltys, nuojautos ir žinojimai išlieka.
Jeigu ta žmonija būtų tokio išsivystymo kaip mūsiškė, tik pagerinus kažkurias tyrimo techologijas, tai abejoju, ar sugebėtų kolonizuoti kitas planetas. Manau, tai gali būti iš principo neįmanoma, panašiai, kaip žuvis negali gyventi sausumoje. Tai vienos planetos gyventojas negali gyventi kitoje planetoje, per daug sudėtinga biosistemą perkelti.
Pvz. kosminėje stotyje kosmonautai dabar būna visiškai nenormaliai.
Ok, dar patikslinu: dabar (ne kažkada ateityje), šioje visatoje, mes sužinome šitą dalyką, ką dabar tai keičia?
Man praktiškai niekas nesikeičia. Aš ir dabar nesijaučiu, tarsi kokioje kitoje a la žemiškoje planetoje gyventų kokie kiti a la žemiško pobūdžio humanoidai, ar pan. Ta galimybė užima labai nereikšmingą ir nežymią vietą, 0,000001. Sakykim, sužinojome. Sakyčiau, spekuliacijos apie visatą nepasiteisino. Net ir dabar abejoju mūsų idėjom apie galaktikas ir t.t. ir pan. Per daug tolimi dalykai. Tokiu atveju, visata "semantiškai" atrodytų daug mažesnė, ir mistiškesnė.
Iš esmės tai tas žinojimas reikštų ir saugumo pojūtį. Kita vertus galima būtų persiorentuoti nuo gyvybei tinkamų planetų paieškos į negyvenamoms ir atšiaurioms planetoms kolonizuoti tinkamų technoogijų vystymą, tarkim NASA galėtų visus pajėgumus skirti marso kolonizacijai. Nebetektų prasmės ir supergreitų kosminio keliavimo būdų paieška, varikliai ir tt. Paprasčiausiai nebūtų kur ir dėl ko kažkur toli žvalgytis, juk visur tas pats - nieko.
Kitas aspektas - religinis bullshitas. Atsirastų nemažai spiegiančių jog štai - žmonija vieninelė ir išrinktoji rasė kuriai lemta valdyti visatą, atsigrežkit į mūsų sektą... erm bažnyčią, kuri tai karojo nuo amžių amžinųjų. :D na ir žinoma homocentristai plotų katutėm. :)
Keicia tik tam kas apie tai isvis maste ir maste priesingai. O pakeicia tai kad pradeda mastyt priesingai, o poto isvis nebemastyt.
jaučiu iš kart pagalvočiau, kad mes kažkokie bandomieji triušiai, kuriuos apgyvendino planetoje ir žiūrėtų kas bus. o jei rimtai tai kažkaip žiauru būtų, turiu omeny, o jei pvz Žemei kažkas atsitiktų, gyvybė išnyktų, tai kokia tada prasmė egzistuoti visatai, jei niekas negali ja naudotis? tada galima sakyti ji neegzistuoja, nes jos niekas nemato
Tai kaip suprantu čia svarbus yra prasmės klausimas?
Prasmes ar taip ar taip ner, jei ner Kurejo. Kaip jum klausimas "Kokiu tikslu mes netycia issievoliucionavom?" Atsakymas akivaizdus ner jokio tikslo(prasmes), nes netycia. O kurejas, kurdamas turi kazkoki uzmanyma(tiksla prasme) savo kuriniams.
@kiskis prašau likti temos ribose.
Taigi, ar išties svarbi prasmės tema, jei pasirodo jog visatoje be mūsų daugiau niekas negyvena?
Tokia situacija keltų klausimą: kokia prasmė egzistuoti kitiems dangaus kūnams. Taip pat ir kitoms Saulės sistemos planetoms. T.y. mes jau dabar esame toje situacijoje, artimose planetose, pagal mūsų supratimą, gyvybės nėra.
Na iš tikro, jeigu gerai pagalvoti, tai situacija gi nėra tokia jau hipotetinė. Mes kaip ir žinom, kad Saulės sistemos planetose mūsų lygmens gyvybės nėra. Kas ten tolesnėje visatoje vyksta, tai didelių spekuliacijų reikalas, ir nevertas dėmesio.
Todėl niekas nesikeičia. Taip jau yra dabar.
Prasmės klausimas man labai patiko filme Prometėjas, jei gerai atsimenu.
Iš esmės - kodėl žmonės iševoliucionavo arba kažkas sukūrė - tiesiog nes galėjo. Tam buvo tinkamos sąlygos, priemonės ar aplinkybės. Kodėl aš dabar išsikepiau mėsainį? Nes to norėjau ir turėjau tam ingredientus, iš esmės labai supaprastinta, bet viskas atsitinka, nes tam yra sąlygos atsitikti ir visai nesvarbu ar tai kažkieno tiesioginis ar netiesioginis, samoningas ar nesamoningas įsikišimas :)
šiek tiek offtopicas
Nors neabejoju,kad gyvybės pilna visa visata,bet duotoje situacijoje labai nenusiminčiau:mūsų planetoje gyvybės apstu.Ir ne tik tos,su kuria kartu gyvename.Yra pagrindo manyti,kad kitose dimensijose(erdvės ir laiko) toje pačioje vietoje egzistuoja visiškai skirtingi pasauliai.Jei tai tiesa,tai proto brolių ir gyvybės apskritai nereikėtų ieškoti kosmoso toliuose,reikėtų surasti būdą,kaip įveikti dimensijas skiriantį barjerą.Iš vienos branos pereiti į kitą.
Visos šitos išvados plaukia iš M teorijos,kuri vis dar yra kūrimo stadijoje.
Na tada visata nebe atrodytu tokia paslaptinga, nebe kiltų klausimų, kaip atrodo kitos gyvybės formos, ar jos protingesnės už mus, ar jos buvo žemėje pas mus, tiesiog nebe kiltų tų klausimų, nes žinotume atsakymą, kad nieko nėra. Iš tikro pasijusčiau nejaukiai, nes žinočiau, kad mes vieninteliai klaidžiojantys beribėje visatoje.