Anomalija.lt

Kadangi patys skeptikai dažniausiai nepasivargina, tai pasivarginau aš ir suradau tai, į ką jie apeliuoja savo argumentuose. Visa dabartinė mokslo paradigma išreiškiama pilnu standartinio modelio Lagranžianu, į kurį sukrauta viskas, ką jie žino (ne kas yra). Įdomu būtų išsiaiškinti, ar jie savo magišką sistemą bent išmano ar tik kartoja kaip papūgos beprasmes frazes apie scientific supremacy. Nes bent kai kurie ezoterikai prijaučiantys žmonės išmano.

(https://psichotronika.files.wordpress.com/2016/01/sm.jpg)

Šitą lagranžianą įstatom į Lagranžo-Eulerio šabloną ir gaunam visų kvantinių laukų mechanikas. Išskyrus gravitaciją, kuriai vis dar taikomos Einšteino lauko lygtys. Kai tokia lygtis būna per daug griozdiška, jis skaidoma į dalis pagal pagrindinius kvantinius laukus QED, QCD, QWD, QHD.

Mokslo paradigmos pagrindas yra laukų ir kvantų teorijos, kurios aiškina, kad visa realybė sudaryta iš šių sudedamųjų. Pagrindiniai teorijų elementai ir procesai yra kvantų reakcijos, skilimai ir su tuo susijusios simetrijos. Jeigu tai tiesa, tai galima daryti ezoterinę prielaidą, kad net Absoliutas priklauso nuo šių procesų ir yra ne kas kita, kaip super-dalelių struktūra, kuri iš savęs gali išspinduliuoti žemesnes realybes, kurios sudaro „pasaulius" žemesnėms būtybėms. Ar tokia minčių kryptis yra nemokslinė ir būtinai turi būti draudžiama?

Kas būtų artėjimas prie Absoliuto pagal tokį principą? Tai būtų sudėtinių dalelių, iš kurių sudarytas žmogus kaip kūnas ir siela, skilimas pagal Feinamno diagramą iki tokio gryno kvantinio lygio, kad būtų tinkama būsena susiliejimui su Absoliuto kvantiniu lauku. Atsiskyrimas nuo Dievo, tai tam tikra kvantų ir energijų spinduliuotė, kuri keliaudama vis toliau nuo Absoliuto, reaguoja su žemesnių pasaulių kvantais ir apauga „žemesnių vibracijų" luobais, kurie sudaro žmogaus kūnų hierarchinę sistemą.

Arba imkime kitą ezoterinį mokslo paradigmos pritaikymą. Įsivaizduokime, kad kiekvienas Mendelejevo lentelės atomas turi vidinį parametrą, kurį sąlygiškai pavadiname aromatu (flavour). Tarkime, kad yra 5 tokie aromatai kiekvienam atomui ir kad atomų cheminės reakcijos gali vykti tik savo aromato viduje. Tai reikštų, kad egzistuoja 5 paralelinės atomų realybės, kurios turi savo paralelinius pasaulius, kurie normaliai tarpusavyje nesąveikauja. Bet padarius prielaidą, kad yra procesas (reakcija arba skilimas) kurio metu atomų sankaupos aromatas keičiasi, tai reikštų kad pakeitęs aromatą(flavour) atsiduri paraleliniame pasaulyje. Tai yra viename 3 aromato pasaulyje išnyksti, o 4 aromato pasaulyje išnyri iš „nieko".

Valdant šį procesą galima šokinėti tarp paralelinių pasaulių. Kaip jums atrodo, tokios idėjos turi būti draudžiamos, ar joms turi būti duotas laisvas kelias, šitaip įteisinant „ezoterines" temas, išvedant jas iš mokslo paradigmos. Keliant sąlygą, kad tai turi būti tyrinėjama ir įrodinėjama.

Cia jau reikia maziausiai fizikos bakalauro

Kad niekas nebelaiko ezoterika, kai atranda ezoterines daleles išgeneravę jas su ezoteriniais prietaisais. Tendenciškai pradedama taikyti visur moksle. Ir tokių yra nemažai, visur mirga internete idėjos kaip pasigaminti 'energija iš nieko', 'nemokama energija' ir jų įrenginius. Tačiau iš kur energija atsiranda. Jau spėjau suprasti, kad mokslas randa įtikinamą paaiškinimą, norint nusikratyti, kad tai ne ezoterika ir nėra siurbiama energija iš žmonių/gamtos/atmosferos, kuri prilaiko tuos įrenginius. Viskas kainuoja ir nereiškia, kad generuojama energija yra visiškai iš nieko. Generuojama ji ne iš nieko ir naudojami ištekliai, kurie nyksta. Niekada negalima žinoti, dėl ko blogėja žmogaus sveikata, ar kodėl augalai žūsta, kodėl ledynai tirpsta, kodėl upės džiūsta. Gamta yra tiesiogine prasme siurbiama. Ir mokslas paprastai žiūrėdamas į tuos reiškinius, matomai praranda nuovoką apie tai, kad betkokie jų sukurti įrenginiai gali pakenkti žmogaus bioenergetiniam laukui. O mokslas pakenkti gali tik perkėlus žmogų į mažesnes dimensijas, nei jis originaliai yra sukurtas būti.

Citata iš: time  kovo 20, 2016, 14:04:49Kad niekas nebelaiko ezoterika, kai atranda ezoterines daleles išgeneravę jas su ezoteriniais prietaisais.

Pirmiausia reikia susitarti, ką reiškia žodis "ezoterinis". Man jis turi dvi reikšmes. Pirma reikšmė yra bendrinė, kuri išvertus iš graikų kalbos reiškia tik "slaptos žinios" arba tai, kas mūsų laikais vadinama "top secret". Antra reikšmė yra taikoma specialioms tradiciškai nusistovėjusioms disciplinoms, kurios pavyzdžiui, filosofinėmis arba teologinėmis priemonėmis ieško tiesos apie žmogų ir pasaulį. Taigi pirmuoju atveju jis taikomas viskam, kas slapta, o antruoju atveju - konkrečioms sistemoms. Aš aišku pirmiausiai kreipiu dėmesį į šias tradicines sistemas, bet taip pat prileidžiu platesnio traktavimo galimybę. Todėl visai įmanomas žodžių junginys "ezoterinis mokslas". Jis nereiškia kažkokios magijos, reiškia tik kad žinios yra "top secret", bet kažkas jas išsiaiškino ir nori nutekinti. Tai irgi ezoterika.

Citata iš: Lubys  kovo 20, 2016, 12:42:08Cia jau reikia maziausiai fizikos bakalauro

Tai visiškai klaidingas įsivaizdavimas. Nes kad nespecialisto protu suprastum, kas šitam jovale parašyta užtenka žinoti: a) kas yra kinetinė (T) ir potencinė energija (V), b) koks jų santykis T=V, c) kas yra lagranžianas L=T-V, d) kas yra laukas ir kvantas (energijos vibracinė moda, kaip tam tikras mikroskopinio siūlo virpėjimas) e) kas yra laisvas ir surištas laukas, tai yra kaip tarp lauko kvantų (dalelių) vyksta sąveika), f) kas yra atsiradimo ir išnykimo operatorius, kurie sukuria kvantą, g) kas yra lauko operatorius, kuris sukuria tokių kvantų sistemą, h) ir kas yra antras Niutono dėsnis F=ma. Ir pan. visa tai nėra labai sudėtingos koncepcijos.

Visas tas pirmam įraše įdėtas paveiksliukas yra ne kas kita kaip kvantiniams laukas pritaikyta funkcija L=T-V, iš kurios gaunamas kvantinio lauko antras Niutono dėsnis F=ma. Užtenka savo galvoje susitvarkyti tenzorių sąvoką, išvestinių ir integralų algebrą, susipažinti su Lorenco transformacijomis, kas yra Lorenco invariantai ir kaip tokiais padaryti transformuojamus kvantinius laukus, o būten naudojant kalibracija. Kalibracija yra tik papildomo nario įstatymas į lygtį, kad gautųsi Lorenco invariantas, nes jis savaime, bet papildomų perstatymų - nesigauna.

Bet kadangi tu ne specialistas, ir tau kiekybiniai skaičiavimai nereikalingi, tai gali tenkintis apibendrintu vaizdiniu: laukas yra kosminių mastų kisielius, tam tikras debesis, kuriame plaukioja kibirkštėlės vadinamos kvantais. Kvantai yra sudėtiniai ir fundamentalūs. pirmieji skyla į kitus, o fundamentalūs jungiasi į sudėtinius. Taip pat vyksta toks procesas kaip energijos sugėrimas ir išspinduliavimas. SM standartinis modelis aprašo kelias dešimtis tokių kosminių kisielių, kuriuose vyksta Feinmano diagramomis aprašomi skilimo, jungimosi ir interakcijų procesai.

Kadangi žmogaus akis reaguoja tik į fotoną, tai jis gali rekonstruoti tik elektronų ir protonų saknkaupų struktūrą, kurie dažniausiai būna surišti į atominę būseną. Visi kiti laukai - nematomi. Bet įrodyti ir vadinami tamsiaja materija (TM). Ir šią sistemą galima plėsti be galo pridedant kiek nori laukų ir reakcijų tipų, aišku dedant akcentą ant įrodymo matavimais.

Tai pasakiau apibendrindamas ir suprantu šio žodžio reikšmę, nesišvaistau kaip nieko nenuvokdamas.

Esminė problema ir yra, kad ezoterikai atranda slaptas jėgas su savo (neakivaizdžiai veikiančiais) prietaisais, kurie gali aptikti paslėptas jėgas, nematomas plika akimi. Ezoterines jėgas (arba pagal mokslinį aiškinimą kvantus/daleles, kitaip tariant tos ezoterinės jėgos daleles. Nors neabejotinai tai vientisa jėga, kuri turi nemažai taškų, dėka kurių efektyvesnis veikimas. Dėka daugiau taškų, gali prisimaišyti maskuojančių taškų, kuriais vadovaujantis, neatrandama jėga. O jėga net jei ir užmaskuojama atrandama tose vietose, kuriose jėga veikia stipriau arba koncentratas didesnis.

Savaime aišku, kad k<0 neaptinkama su moksliniais prietaisais. O su ezoteriniais įrenginiais jau bandoma ir čia viskas vadovaujamasi sveiku/nesveiku protu ir logika. Net jei ir energija yra neigiama - ji skaičiuojama iš teigiamos pusės - vėliau perverčiama į neigiama. Taip nustatinėjama tokiu principu, kai proporciškai ir teigiama ir neigiama energija turi veikimo ribas. Ištirinėtos ribos ir tikimybių teorija, nustatant, ar tai neigiama ar teigiama energija su prietaisais, tik tėra abejotini išmatavimai. Šis principas atliekamas sąmoningai didinant/mažinant koncentratus, pastebimas dėsningumas, ko didėjant/mažėjant - didėja/mažėja.

Energija tvyro visur ir ta energija gali būti paiimta su betkuriuo visatos taško energijos generatoriumi. Net jei energijos generatorius veikia tokiame nuotolyje, kad net nebūtų galima pagalvoti apie kažką blogo, jis visvien išsiurbia energiją, gauna/perduoda informaciją. Ezoteriniai prietaisai neką veikmingi kiek ir moksliniai. O aš bandžiau pasakyti, kad bandoma atrasti (nemokamos energijos) generatorių, kuris (mokslo supratimu) generuoja energiją iš nieko, bet taip nėra. Jis generuoja energiją iš betkurių atsitiktinų visatos taškų taip sukeldamas bėdas/problemas. Ir tokius generatorius vargu ar saugu naudoti, neįtariant jog gali sukelti bėdų.

Tesla tai sugalvojo 20 amžiuje, bandė transliuoti 'free energy' per RF bangas. Tik dabartiniai būdai atliekami nesaugiai, nėra nukreipta srovė iš kur generuoti energiją, todėl generuojama iš visų visatos taškų. Ir kuo didės tokių įrenginių - tuo daugiau bus gamtos kataklizmų.

Vienas iš bandymų:

Kaikurie prietaisai nėra jau tokie nekalti, kaip atrodo. Energija siurbiama ne iš nieko. Ir ne iš magnetų energijos.

Citata iš: time  kovo 20, 2016, 15:27:26Kaikurie prietaisai nėra jau tokie nekalti, kaip atrodo. Energija siurbiama ne iš nieko. Ir ne iš magnetų energijos.

Energijos siurbti iš nieko neįmanoma todėl, kad nėra jokio "nieko", yra tik nematomi laukai ir juose vykstantys procesai. Pagal fizikos modelį yra dvi energijos rūšys: kinetinė energija ir potencinė energija. Kinetinė energija gaunama iš kuro, į šį reikalą žiūrint iš praktinės pusės, o potencinei energijai - reikia įdėti darbo. Kad šiuo atveju apsimokėtų gauti energiją, gaunamas rezultatas turi daug kartų viršyti įdėtą darbą. Potencinė energija begalinė, bet ji turi problemų su našumu. O kuru pagrįsta energija - baigtinė, t.y., ji išeikvojama ir baigiasi. Pavyzdžiui, saulė yra baigtinis energijos šaltinis nes vienu ar kitu būdu ji užges.

Laisva energija iš principo gaunama ne iš nieko, bet iš procesų nežinomuose arba slaptuose kvantiniuose laukuose, kurių neįmanoma matyti akimis arba matuoti prietaisais. bet turi būti procesas, kuris būtų kaip perdavimo ekranas, kažkas panašaus į energijos portalą. Tokius procesus įvaldžius galima gauti daug energijos, bet ji būtų baigtinė, kaip kuras, ir gali turėti neigiamų padarinių. Čia tas pats kaip prisijungti prie paralelinės saulės, kitame kvantiniame lauke ir ją siurbti. Tai reiškia, kad jos energija mažėja ir tas mažėjimas paraleliniam pasauliui ir kitiems gali turėti neigiamų padarinių. Pavyzdžiui, jeigu mūsų saulės temperatūra pakistų keliomis dešimtimis laipsnių tai žemės klimatui turėtų katastrofinių padarinių.

Paraleliniai energijos šaltiniai nėra niekas, juos eikvojant yra pasekmės. Bet klausimas, kokios galimybės izoliuotas atšakas Feinmano diagramoje įvaldyti, ir pernešti energiją į mūsų dimensiją. Neužmirštant, kad viskas kas dirbtina - gali būti labai žalinga.

Papildymas. Naujausia informacija iš konferencijos, kur aptarti naujo bozono, spin0/spin2, duomenys. Kol kas galutinių išvadų niekas nedaro, tik spėliojimai.

http://moriond.in2p3.fr/QCD/2016/MorQCD16Prog.html (http://moriond.in2p3.fr/QCD/2016/MorQCD16Prog.html)

Citata iš: klajunas  kovo 20, 2016, 16:22:57Pavyzdžiui, jeigu mūsų saulės temperatūra pakistų keliomis dešimtimis laipsnių tai žemės klimatui turėtų katastrofinių padarinių.

Panašus principas yra su matavimais. Matavimai neturi neigiamų matmenų ir kogero koks -1000 matmuo gali prilygti 0 ir tai kritiškiausias matmuo. O nulis gali prilygti 200 ir yra norma. 1200 yra irgi kritinė situacija.

Mano manymu, matavimai yra sudaryti būtent tokiu principu. Matuojant aplinką yra pastebimi kažkokie statiški laukai, kurie atitinka matmenis, bet 0 nėra 0 mūsų atitikmeniu. Mažinant ir didinant jų galią, gaunama energija, kuri galbūt absorbuojasi ar užsilieka ilgesniam laikui, kad galima būtų išmatuoti. Ir pagal mano pavyzdinį matavimą išeitų, kad 200 yra norma. Didesni arba mažesni rodmenys - keičia viską. Keičiama pati struktūra ir dalelės nebetaip juda, nebetuo greičiu, kažko pradeda trūkti, arba perdaug jau.

O dėl generavimo nesaugumo. Pirmiausia, magnetai yra dirbtiniai. Ir juos du sulietus jaučiama galia. Kodėl jaučiama apskritai tokia galia, jei juos nesulietus nieko nėra? Žinau, kad mokslas aiškina, kad yra magnetiniai laukai, magnetai turi polius (š ir p)... Kartais norima ir tai sužinoti, daugiau ir neužtenka tiek žinių. Apie tai išvis nerašoma ir geriausiu atvėju magnetas buvo išrastas nežinant kaip ta energija išsigeneruoja. Jeigu magnetas gali veikti betkur - vadinasi tas magnetinis laukas, kurio esama visur, gali siūsti energiją iš betkurio magnetinio lauko taško, nesvarbu kokiu atstumu.

Tik aš manau, yra kritinis variantas, kada yra siurbiama energija tiesiogiai iš gamtos nesaugiuoju būdu ir gali pridaryti žalos. Bet nevien magnetais, yra dar būdų, kad ir RF, elektros energija, vanduo, žemė.

Tarp kitko vanduo geras laidininkas ir su juo galima daugiausia nuveikti.

Taigi, SM plius

Citata iš: klajunas  kovo 20, 2016, 14:40:28Užtenka savo galvoje susitvarkyti tenzorių sąvoką, išvestinių ir integralų algebrą, susipažinti su Lorenco transformacijomis, kas yra Lorenco invariantai ir kaip tokiais padaryti transformuojamus kvantinius laukus, o būten naudojant kalibracija. Kalibracija yra tik papildomo nario įstatymas į lygtį, kad gautųsi Lorenco invariantas, nes jis savaime, bet papildomų perstatymų - nesigauna.

ir viskas bus OK. Turbūt juokauji. :) 
Pasuoju nė nebandydamas susitvarkyti savo galvoje su tenzoriais ir t.t. Nežinau, kam taikai šiuos postus - forume gal tik vienas-kitas gali kažką nuraukti toje tavo matematikos/fizikos abrakadabroje. Gal xsistemax, Bla ar dar kas galėtų ką pasakyti, bet kitiems nuo to nei šilta, nei šalta - kas teisus taip ir liks paslaptis (bent jau man). :)

Citata iš: klajunas  kovo 20, 2016, 11:36:37Įdomu būtų išsiaiškinti, ar jie savo magišką sistemą bent išmano ar tik kartoja kaip papūgos beprasmes frazes apie scientific supremacy.

Atvirai pasakysiu, kad paprastas kisielius labiau prie širdies. :)
O mokslinė paradigma ezoterikoje ne tik leistina, bet ir visakeriopai skatintina - scientific supremacy dvasioje. :)

P.S. Nesuprantu, ką darai mūsuose - gi pats visa galvą aukštesnis ir už mane, ir už kitus (čia nesu tikras). Jei kitur jautiesi nesaugiai - surask būdą, kad taip nebūtų. Tavo galvai tai juokum darbs. :)

Citata iš: time  kovo 20, 2016, 19:06:15Pirmiausia, magnetai yra dirbtiniai. Ir juos du sulietus jaučiama galia. Kodėl jaučiama apskritai tokia galia, jei juos nesulietus nieko nėra? Žinau, kad mokslas aiškina, kad yra magnetiniai laukai, magnetai turi polius (š ir p)... Kartais norima ir tai sužinoti, daugiau ir neužtenka tiek žinių. Apie tai išvis nerašoma ir geriausiu atvėju magnetas buvo išrastas nežinant kaip ta energija išsigeneruoja. Jeigu magnetas gali veikti betkur - vadinasi tas magnetinis laukas, kurio esama visur, gali siūsti energiją iš betkurio magnetinio lauko taško, nesvarbu kokiu atstumu.

Viskas čia seniai išaiškinta, sename klasikinės elektrodinamikos moksle ir naujame kvantinės elektrodinamikos moksle. Yra du laukai elektronų ir elektromagnetinis. Elektronų lauko kvantas yra elektronas, o elektromagnetinio lauko kvantas - fotonas. Yra dvi pagrindinės Feinmano diagramos kvantinėje elektrodinamikoje: elektronas išspinduliuoja arba sugeria fotoną, arba du elektronai apsikeičia virtualiu fotonu ir tarpo jų atsiranda stūmos jėga. Klasikinėje elektrodinamikoje nejudantis elektronas kuria elektrinį lauką E, o judantys elektronai (srovė I) kuria magnetinio lauko M sūkurį. laidininkas susuktas į ritę, kuria teka srovė, yra elektromagnetas, turintis šiaurinį ir pietinį polių. Natūraliai medžiagose, kurios yra feromagnetinės irgi viduje teka srovės, kurios elektromagneto principu kuria magnetinį lauką. Bet ir E laukas ir M laukas turi tą pačią fotoninę prigimtį.

Elektromagnetinis laukas yra kosminis ta prasme yra visos visatos masto, kiekviename taške. Tačiau pačio lauko valdyti neįmanoma, galima tik keisti jo sužadinimo lygį, bet tam reikia įvesti energiją. EM lauką valdyti geriausia per elektronų arba protonų laukus, nes juos virpinant, spinduliuojama elektromagnetinė radiacija. bet šviesos impulsas labai mažas, išskyrus aukštas energijas (rentgenas, gama), ir kad turėtų poveikį jį reikia koncentruoti į lazerį. Bet lazeriui reikia srovės ir labai didelės galios, pavyzdžiui norint sukurti fotoninį variklį. Taip paprastai iš kosminio lauko energija neišsitraukia, nes kosmosas yra labai šaltas ir lauko sužadinimas būna beveik nulinėje būsenoje, tad energiją į jį reikia įvesti norint gauti aukštesnių vibracijų fotonus. Savaime lauko struktūroje energija būna žemiausiame lygyje ir reikia kokio nors proceso, kad jis pakiltų, tokio kaip materijos suspaudimas į kamuolį, kaip žvaigždėje. bet nulinėje būsenoje laukas yra visur, tačiau jis leisgyvis, nulinis. Bet virpinant materiją, galima temperatūrą kelti ir tada didėja energija. bet čia procesas kalbant apie mūsų elektromagnetinį ir elektronų/pozitronų lauką.

Kokia situacija paraleliniuose laukuose, reikia tyrinėti, nes ji gali būti kitokia, laukas savaime gali būti karštas ir tada galima energiją nusiurbti.

Tačiau mane domina ne tiek energijos gavimo klausimas, bet paranormalios galimybės. pavyzdžiui, sukurti telekinetinius vektorius. Nes žmogus iš esmės sudarytas iš elektronų ir protonų, kurie surišti su elektromagnetiniu lauku. Jeigu elektronus būtų galima manipuliuojant fotonais įstatyti į potencialinės jėgos vektorių, būtų įmanoma sukurti technologinės telekinezės įrankius. Bet bėda ta, kad įprastinių fotonų impulsas yra labai mažas ir jis nesukelia skirtumo diferencialo. Todėl, kad elektronai fotoną linkę sugerti ir persikelti į aukštesnio sužadinimo lygį, o reikia tokio lauko mechanizmo, kad jis sukurtų jėgos vektorių, o ne keltų medžiagos temperatūrą. jeigu telekinezė iš viso įmanoma, tai reikia naujo elektromagnetinio lauko proceso arba naujo fotonų laukui analogiško kvantinio lauko.

Citata iš: gidas  kovo 20, 2016, 19:44:55

Citata iš: klajunas  kovo 20, 2016, 14:40:28Užtenka savo galvoje susitvarkyti tenzorių sąvoką, išvestinių ir integralų algebrą, susipažinti su Lorenco transformacijomis, kas yra Lorenco invariantai ir kaip tokiais padaryti transformuojamus kvantinius laukus, o būten naudojant kalibracija. Kalibracija yra tik papildomo nario įstatymas į lygtį, kad gautųsi Lorenco invariantas, nes jis savaime, bet papildomų perstatymų - nesigauna.

ir viskas bus OK. Turbūt juokauji. :)   

Ne, nejuokauju, šita visa išpūsta lygtis, išsiaiškinus ką visos raidės reiškia, išsiverčia į labai paprastą principą. Bet fizikai iki interneto atsiradimo nenorėjo dalintis savo "paslaptimis".

Žinau, ką rašo mokslas apie tai, bet nematau prasmės tuom visiškai tikėti.

Turėjau omenyje, kaiką giliau. Patys magnetiniai laukai yra natūralūs ir besigeneruojantys natūraliomis sąlygomis. Čia nereikalinga elektros energija. Pats magnetizmo šaltinis nežinomas. Tačiau gali būti paviršutiniškas reiškinys, liečiančius mus visus vienu metu. Gali būti, kad magnetizmas yra išgeneruojamas iš gyvų ormanizmų/negyvos gamtos energijos. Aišku čia prielaida, bet kodėlgi ne?

Atrasti magnetai iš sulydytų kelių elementų veikia visur, kur tik yra tas magnetinis laukas. Atsirandantis ryšys sąveikaujant magnetizmui yra ryšys iš mūsų pasaulio. Svarbiausia, veikia susilietus - stumia vienodus polius arba traukia priešingus polius. Todėl tai galima pajusti ir tai materialu. Tai ne atskirame kanale egzistuojantis reiškinys.

Aš tiesiog nenoriu smulkintis, bet bandau užkabinti esmę. Esmė yra, kad daug informacijos nepasakoma ir mes žinome tik nuotrupas 'kaip tai ištikrųju veikia'. Tai bandau sakyti ne sąmokslo dėliai, bet užabinant esmę. Statiniuose magnetiniuose laukuose energija gali būti užfiksuota naudojantis tiek prietaisais nustatačiais magnetizmo elektronų krūvį, tiek galima įsitikinti primityviai suliečiant magnetus. Tik taip galima prišaukti energiją, kuri visuomet yra. Kokia jos prigimtis - nebūtinai kvantai ar fotonai.

Tai yra primityvi jėga, kuri pavirsta nedavsiška jėga. Tokia jėga gali būti visų pirma dvasiška, o vėliau sugaudoma ir išfiltruojama kaip bedvasė. Mano principas paprastas. Jeigu ore tvyro kažkoks elektromagnetinis 'smogas', niekaip negalime įsitikinti, kad jis yra be jokių įrenginių ar prietaisų, kurie naudoja elektros energiją. Magnetai nenaudoja elektros - jie patys generatoriai elektronų. Todėl esminis skirtumas yra - tai tiesiog metalų lydinys su sąvybėmis galinčiomis sujungti artimus taškus ir generuoti energiją priklausomai nuo magneto galingumo ir didumo.

Ir aš dar pamėginsiu parodyti, kaip generuojama 'energija iš nieko'. Tai reikia suprasti nepažodžiui, čia tik vertimas šio proceso, kuris atliekamas su šiuo įrenginiu. Ir aš buvau vienu tarpu susižavėjęs, netgi bandžiau prisiruošti tai pamėginti padaryti, bet vis pritrūkdavo entuziazmo. Labai daug visko nereikia.



Tik manau, kad tokius išradimus atlikinėti tiesiog pavojinga. Manau, dėl to, kad magnetinis laukas generuojamas nevienodais diapazonais. Vienur magnetinis laukas sklinda netolygiai. Galimas daiktas, kad toks įrenginys gali vogti elektrą, kaip bevielio ryšio principu, kaip bandė padaryti Tesla. Su tesla coil. Svarbiausias daiktas, žinau kaip veikia EMF, bet čia kažkas daugiau nei vien fizika. Generuojami laukai yra iš kažkokio šaltinio, kuris nyksta. Todėl man atrodo, čia taikomos ir ezoterikos žinios. Kažkodėl manau, nesaugu tai atlikinėti, nes energija siurbiama visą laiką, ir pridėjus lemputę įsitikinti ar tikrai veikia - ji iškart įsijungia ir įrodo, kad elektromagnetinis laukas, šiuo atvėju, yra generuojamas nenustojamai. Aišku pridėjus jungiklį generavimas būtų galbūt sustabdytas. Bet tas sustabdymas būtų kažkoks dirbtinis, kuris visą generuojamą energiją nukreipia kitu kanalu ir nebeezgistuoja mūsų kanale. Todėl manau, generavimas nesustabdomas.

Tik nesuprantu, kas yra tikrasis šaltinis iš kurio ateina elektronai? Kas jeigu EMF generuojamas ir nepanaudojamas niekam ir išsispinduliuoja į aplinką, kaip bereikalo panaudota energija? Kur dingsta niekam nepanaudoti elektronai?

Citata iš: time  kovo 20, 2016, 22:57:11Turėjau omenyje, kaiką giliau. Patys magnetiniai laukai yra natūralūs ir besigeneruojantys natūraliomis sąlygomis. Čia nereikalinga elektros energija. Pats magnetizmo šaltinis nežinomas. Tačiau gali būti paviršutiniškas reiškinys, liečiančius mus visus vienu metu. Gali būti, kad magnetizmas yra išgeneruojamas iš gyvų ormanizmų/negyvos gamtos energijos. Aišku čia prielaida, bet kodėlgi ne?

Nieko čia mistiško šiuo klausimu nėra, toje laisvoje energijoje. Elektros srovė, kuri reikalinga uždegti lemputei gaminama elektros generatoriumi. Jis veikia labai paprastu principu, kurį aprašo dvi maksvelo lygtys, vadinamos indukcijos lygtimis. Dėsnis toks: kintamas elektrinis laukas kuria magnetinį lauką, o kintamas magnetinis laukas kuria elektrinį lauką arba elektrovaros jėgą, kuri judina elektronus ir šie teka kaip srovė.

Šis principas yra taikomas elektros variklyje ir atvirkštiniame variklyje kuris vadinamas generatoriumi. Šie dalykai visi išrasti ir užpatentuoti Teslos. Bet pagrįsti Maksvelo aprašytais dėsniais, sukurtais gerokai iki jo, tik niekas iki Teslos nesugalvojo kaip tai pritaikyti praktinėms reikmėms. Kitaip sakant, visas šitas laisvos elektrinės energijos mechanizmas naudoja žinomą Maksvelo lygtyse aprašytą indukcijos dėsnį.

Elektrovara veikia, bėda tik ta, kad norint sukti generatorių ir keisti jame magnetinį lauką, turi būti įdėtas išorinis darbas, o čia naudoja vėją, vandens srovę, kurą, branduolines reakcijas branduolinėse elektrinėse ir t.t. Taigi, šiuose filmukuose rodomi mėgėjiški prietaisai yra paprasti srovės generatoriai, naudojantys Teslą ir Maksvelą.

Filmuke pavaizduotam prietaise iš varinio laido susuktos spiralės veikia kaip antenos, jeigu jos patalpintos į stiprų RF lauką, tai natūralu, kad varyje indukuojama srovė. Taip veikia visos radijo ryšiu pagrįstos sistemos: srovė-moduliatorius-antena- RF bangos -antena-srovė-demoduliatorius ir t.t. Prie antenos galima prijungti lemputę - ji dega, antenai priimant radijo ryšį.

Citata iš: time  kovo 20, 2016, 22:57:11Tik nesuprantu, kas yra tikrasis šaltinis iš kurio ateina elektronai? Kas jeigu EMF generuojamas ir nepanaudojamas niekam ir išsispinduliuoja į aplinką, kaip bereikalo panaudota energija? Kur dingsta niekam nepanaudoti elektronai?

Elektronai ateina iš elektronų/pozitronų lauko, į jį įvedus energiją. O jeigu kalbi apie srovės šaltinį, tai yra įtampa. Be to, reikia atskirti nuolatinę srovę ir kintamą, kuri vibruoja tam tikru dažniu pirmyn-atgal ir skleidžia elektromagnetinę radiaciją.

Elekronų laukas egzistavo daug seniau nei buvo pradėta ekspermentai panaudojant elektronus kaip elektrą/energiją.

Pavyzdžiui, dar yra senovės Egipte artefaktų liudyjančių, kad buvo naudojama įžiebti lemputes ir panašaus tipo įrenginius, kurie taip nesivadino, tačiau jų paskirtis yra beveik kaip mūsų laikų naudojamų technikos prietaisų. Jie irgi buvo įvaldę RF energijos perdavimą, be Bagdado baterijų naudojimo.

(http://www.thunderbolts.info/forum/phpBB3/download/file.php?id=2901&t=1)
(http://worldtruth.tv/wp-content/uploads/2012/02/ImageProxy-11.jpg)

http://www.disclose.tv/news/The_Secret_of_The_Pyramids_Unveiled/86124

Sugrįžtant prie tradicinės ezoterikos ir mokslo paradigmos ryšio, įdedu naujausią savo straipsnį, kur ieškoma ryšio tarp mokslo ir religinių idėjų. Kai kurios idėjos gal kartojasi, bet kopijuoju viską, bus patogiau skaityti nei nuorodą. Kaip jums atrodo, ar įmanoma mokslą pasukti tokia kryptimi ir iš to žmogus laimėtų ar pralaimėtų.

Absoliutas ir mokslas

Geriausia, kas pasiekta šiuolaikiniame fundamentaliame moksle yra kvantų teorija, kurios modernus variantas buvo sukurtas tik pirmoje 20 a. pusėje. Idėja nėra nauja, bet seni, filosofiniai jos variantai - nepasirodė produktyvūs. Rezultatų ir apčiuopiamą naudą pradėjo duoti tik matematinis ir matavimais grįstas kvantų mokslas. Tačiau kvanto teorija negali būti izoliuota, nes čia turime reikalą tik su kažkokios didesnės realybės dalimi. Tai matosi iš to, kad kvantų yra daug ir individualūs kvantai neegzistuoja, egzistuoja tik kolektyvų tipai ir rūšys. Ta realybė, iš kurios ateina tam tikro tipo kvantas, vadinamas lauku. Taigi laukas ir to lauko kibirkštėlė, vadinama kvantu - yra fundamentali realybė.

Naudojantis šios fundamentalios realybės koncepcija, galima bandyti aprėpti visumą ir netgi pamėginti įminti mūsų tikrovės paslaptį. Turi būti šios tikrovės pradžia, kuri vadinama Absoliutu arba Šaltiniu ir riba, kurios vaidmenį atlieka pats „žemiausias" pasaulis. Bet jeigu viskas sudaryta iš skirtingų tipų laukų ir jų kvantų, tai ši sistema turi turėti hierarchiją ir tam tikrą išsišakojančią struktūrą, kurios šakos, nuo aukščiausio taško, vadinamo Absoliutu, leidžiasi žemyn ir skyla visais įmanomais būdais. Jeigu kokios nors skilimo atšakos sąveikauja ir keičiasi energija labiau, tai ši sistema sudaro savarankiškos labiau susaistytos realybės burbulą. Jeigu tokios sąveikos silpnos, tai turimas reikalas su paraleliniais pasauliais.

Mokslas yra svarbiausias, bet tik žmonėms, kurie tiesiogiai užsiima tyrinėjimu. Visiems likusiems užtenka supratimo, kaip veikia šis principas. Tai reiškia, kad matematika nėra esminė ir reikia suprasti tik pačius svarbiausius jos principus. Mūsų realybės mechanika - tai yra visos įmanomos kvantinių laukų judėjimo ir keitimosi energija lygtys, išreiškiamos bendru Lagranžianu, kuris paimtas iš klasikinės mechanikos ir yra ne kas kita kaip kinetinės (T) ir potencinės (V) energijos skirtumas L = T - V. Be abejo, kinetinė ir potencinė energija turi savo klasikines formules, bet čia jau vidurinės mokyklos fizikos programos kursas. Tereikia žinoti, kad lygybė yra T = V ir kad tai virsta lygtimi F = F, arba F(T) - F (V) = 0. Iš šių formulių galima išvesti visas kvantiniuose laukuose veikiančias jėgas, ypač naudojant veiksmo sąvoką S = Lt, kuri lygi F(T) - F(V) = 0.

Tai labai paprasti principai, ir kas yra susidūręs su klasikine mechanika, kurioje svarbiausia yra jėgos vektoriaus sąvoka, supranta, kad ji paprasčiausiai perrašoma į sudėtingesnę matematiką ir perkeliama į kvantinių laukų teoriją, kur irgi veikia įvairūs jėgos vektoriai, kuriuos galima apskaičiuoti įvairiais būdais, pavyzdžiui, per kinetinę lauko ir potencine lauko energiją. Imama vieno kvanto mechanika, tada ši mechanika apibendrinama į viso kvantų lauko mechaniką. Mūsų pasaulis sudarytas iš tokių kvantų laukų, ir mes esame iš jų sudaryti. Galima sakyti, kad tai fundamentali teorija, kuri pretenduoja paaiškinti visą mūsų pasaulį ir viską, kas jame vyksta. Bėda tik ta, kad neįmanoma žinoti visų iki vieno laukų, nes naudojant mūsų laukuose sukonstruotus matavimo prietaisus, labai sunku surasti sąveikas su pasauliais, kurie toli atsišakoję nuo mūsų realybės ir su šia nevyksta jokie energijos mainai. Kai sakoma, kad pasiektas koks nors izoliuotas kvantinis burbulas, tai reiškia, kad sukurta portalo tarp realybių technologija, nes portalas yra ne kas kita kaip energijos ir informacijos pernešimas iš vieno burbulo į kitą.

Dažnai rašau, kad žmogus yra „mišri realybė". Tai reiškia, kad jo egzistencija įsprausta tarp dviejų pasaulių, bet dominuoja vienas žemesnis pasaulis, kuris vadinamas kūniška egzistencija. Kitas burbulas yra tik iš dalies įsiterpęs į šią realybę, tam, kad jo pagrindu būdų galima suformuoti aukštesnes kognityvines būtybių funkcijas. Bet tokia egzistencija laikina ir kai ji išyra, šiame pasaulyje sakoma, kad žmogus miršta. Bet iš tikro miršta tik nedidelė jo dalis. Tai visiems žinoma, nes mokslas šias paslaptis 20 a. yra paaiškinęs, tačiau daug kas nesupranta, kad jiems rodomas ne visas paveikslas ir kad tokių realybių ir paralelinių pasaulių gali būti labai daug. Bet mes jų nematome, todėl, kad mūsų akis reaguoja tik į fotonus, kurie surišti su elektronų ir protonų sankaupomis, o šios sankaupos - tik nedidelis šios realybės fragmentas. Mokslininkai daug kalba apie tamsiąją materiją. Ši tamsioji materija ir yra artimiausias paralelinis pasaulis, kuriame gali gyventi sąmoningos būtybės ir net turėti savo civilizacijas, tačiau kadangi su mūsų pasauliu tiesioginė sąveika nevyksta arba ji vyksta mūsų akiai ir sąmonei nežinomu būdu, tai mes apie šį pasaulį nieko nežinome. Tačiau tai ne amžinas nežinojimas, nes įmanoma atrasti mechanizmą, leisiantį su šiuo tamsiuoju pasauliu susijungti per portalą.

Mūsų realybė turi tokius sluoksnius LF + QGF + H. Būtina daryti prielaidą, kad yra sąmonės sluoksnis, kurį žymime GN (gnostinis sluoksnis). Bet visa sluoksnių suma gali būti begalinė iki pat Absoliuto, kurį sąlygiškai galima žymėti Ab. Tarp mūsų pasaulio (kosmoso) ir Absoliuto turi įsiterpti galybė paralelinių, arba tarpinių pasaulių, kuriuos žymėsime P1, P2, P3 ir Pn. Taigi visa lygtis turi būti tokia:

[LF + QGF + H] + [GN] + [P1 + P2 + P3 +… Pn] + … [Ab].

Kadangi procesai laukuose įmanomi labai riboti, apibrėžiant juos kaip reakcijas, skilimus ir apsikeitimą energija, tai vieno pasaulio atsiradimą iš kito galima bandyti paaiškinti remiantis šiuo principu. Kadangi viskas atsirado iš Absoliuto, kuris yra iš super-dalelių sudaryta struktūra, tai įmanoma tik kaip super-dalelės skilimas arba super-dalelės energijos kvantų išspinduliavimas, kurie leidžiasi vis žemiau nuo Absoliuto ir sąveikaudami žemesniuose sluoksniuose, kuria vietinius realybės burbulus. Galima tikėti, kad žmogaus pirminė siela ateina iš paties Absoliuto energijos, bet leisdamasi žemyn, ji apauga žemesnių vibracijų luobais, kurie tampa sielos kūnais ir atsiranda būtybės, kurios priklauso mišriems pasauliams. Viena tokių mišrių būtybių yra žmogus.

Kas yra grįžimas į Absoliutą? Tai irgi skilimai, arba energijos išspinduliavimai, kurių metu atsiskiria žemesnių vibracijų luobai, žmogus įgauna vis grynesnę energetinę formą, kol pasiekia tokį grynumą, kuris tinkamas susijungimui su pačiais Absoliuto super-kvantais. Tai yra grįžimas į aukščiausią realybės tašką, į namus, iš kurių išėjo arba buvo sukurta visa žemesnių pasaulių visuma. Bėda tik galbūt ta, kad žmogus bijo, nes žemesnių apvalkalų nusimetimą vadina mirtimis, o šios jam kelia siaubą. Bet kad galėtum sugrįžti į aukščiausią egzistencijos tašką, tai neišvengiamas procesas ir šie etapai mirtimis atrodo tik todėl, kad žmogus labai prisiriša prie savo žemesnių kūnų ir žemesnių gyvenimų. Kartais prisiriša tiek, kad su jais save sutapatina, ir jam atrodom, kad praradęs kūną jis praranda viską, nors yra atvirkščiai, praradęs sielos pančius, jis išsilaisvina ir kyla į aukštesnės egzistencijos būvį. Tai suprantantis žmogus nebijo mirties, o nebijodamas mirties nebijo šiame pasaulyje nieko, nes supranta, kad siela, kaip ir Dievas, - nesunaikinama.

Kartais nesusivokę žmonės mano, kad mokslas ir Dievo teorijos viena kitai prieštarauja, bet taip atrodo tik tiems, kurie nesupranta naujausio mokslo dvasios, kuri leidžia sujungti šias atrodytų tokias skirtingas realybes ir suteikti laukiančiam žmogui viltį, kad niekas nėra prarasta, kad jis yra toks pats galingas kaip šios realybės visuma, nes pats yra šios visumos dalis.

Kaip pasakius, ezoteriniai teiginiai-veiksmai-eksperimentai nera irodomi. Ta prasme jie nesilaiko logic sequence logines sekos ir veikia out off time, ne laiko busenoje.
Be to daznai-beveik visada ivyksta netiketai ir turi daugiau spontaniska charakteri.
Pvz. as atsikeliau 8 ryto ir as galiu padaryti ta ezoterini veiksma, bet man 5val. vakaro reiks atspeti, kokia yra korta kitame mieste ir as to negalesiu padaryti.
Mokslo ir ezoterikos sujungimas butu gana pavojingas. Tai keistu visa visuomenes egzistavimo paradigma.

Citata iš: SPACE  kovo 21, 2016, 19:41:25Pvz. as atsikeliau 8 ryto ir as galiu padaryti ta ezoterini veiksma, bet man 5val. vakaro reiks atspeti, kokia yra korta kitame mieste ir as to negalesiu padaryti.Mokslo ir ezoterikos sujungimas butu gana pavojingas. Tai keistu visa visuomenes egzistavimo paradigma.

Mokslas, galbūt net tam tikra technologija, leistų padaryti, kad atspėtum kokia yra korta kiekvieną kartą 100 proc. tikslumu. Tada beliktų tik klausimas, kas tokią situaciją valdo ir kas nuo ko yra priklausomas.

Prasiplėstų horizontas ir galbūt bendrautume su daug daugiau pasaulių nei dabar tik tarpusavyje, kur visokie pranašumai yra įtvirtinami ganėtinai primityviais svertais. Akivaizdu, kad turėtų keistis gyvenimo būdas ir kiekvieno žmogaus tikslai paėmus atskirai ir bendrai.

Keitimas manau būtų tik į gerą, nes pasaulis kuriame gyvename daugelio netenkina, tik žmonės nesugeba situacijos pakeisti, pritaikyti pasaulį kad labiau atitiktų tikras reikmes.

Jei mokslas 100 is 100 kartu atspetu, tai cia jau AI, dirbtinis intelektas, arba AI pajungtas prie zmogaus.
Ezoterika veikia is nieko lauko, kabaloje vadinamas En-Sof, event horizon, uz kur jau neimanoma pazinti Dievo.
Kaip pvz. sita algebrine Lorenzo seka yra laike, kol ja nuskaitote, praeina laikas. Ezoterika sauna iskarto i visus taskus, tiesa, nevisada pataiko.
Free energy, nemirtingumas, nzn, cia jau su illuminati reikia tartis.
 

Citata iš: klajunas  kovo 21, 2016, 17:33:38Kartais nesusivokę žmonės mano, kad mokslas ir Dievo teorijos viena kitai prieštarauja, bet taip atrodo tik tiems, kurie nesupranta naujausio mokslo dvasios, kuri leidžia sujungti šias atrodytų tokias skirtingas realybes ir suteikti laukiančiam žmogui viltį, kad niekas nėra prarasta, kad jis yra toks pats galingas kaip šios realybės visuma, nes pats yra šios visumos dalis.

Dar kart su malonumu peržiūrėjau K Kiešliovskio "Dekalogo" 1 seriją - kiek į temą tavo straipsniui. Aišku, filmo probleminis laukas ženkliai platesnis/nesenstantis. Jei nematęs, rekomenduoju peržiūrėt visas 10 - kapitalinis serialas. :) 

klajune, labai idomiai rasote. netgi labai. taciau kartais jusu savokos nepritaikytos pilkajai masei, pavadinkime mus taip. t.y. kartais rasote per dem sudetingai. noretusi viska suprasti, taciau buna labai sunku ir net neimanoma. tikrai butu idomu jeigu galeciau paskaityti jusu straipsnius ir supopsintame variante. tai nebutu nieko blogo, taciau tada jus galetumete pretenduoti i platesne auditorija.

Citata iš: pilkas zmogus  kovo 21, 2016, 21:56:48klajune, labai idomiai rasote. netgi labai. taciau kartais jusu savokos nepritaikytos pilkajai masei, pavadinkime mus taip. t.y. kartais rasote per dem sudetingai. noretusi viska suprasti, taciau buna labai sunku ir net neimanoma. tikrai butu idomu jeigu galeciau paskaityti jusu straipsnius ir supopsintame variante. tai nebutu nieko blogo, taciau tada jus galetumete pretenduoti i platesne auditorija.

Aš internete rašau tik vienoje vietoje, kaip nepriklausomas tinklaraštininkas

https://psichotronika.wordpress.com/ (https://psichotronika.wordpress.com/)

idėjos įvairaus sudėtingumo, bet galima išsidėstyti nuo paprastų, iki sudėtingiausiu.
Analogiška informacija yra G. Mikšiūno tinklaraštyje "Kvantinė magija":

http://www.kvantinemagija.lt/ (http://www.kvantinemagija.lt/)

Reikia žiūrėti į archyvą, ten straipsniai nuo 2009 m. Jis mokslo dažniausiai nenaudoja, tad šiuo požiūriu gali atrodyti artimesnis.

Savo būsena aš asocijuoju su ufologų folklorui priklausančia "starseed" sąvoka. Aš šį žodį verčiu kaip "žvaigždžių siela", kiti gal verčia kitaip. Tai nepažodinis vertimas, nes pažodinis man netinkamai skamba. Šios sąvokos esmė kad dalis žmonių įsikūnydami žemėje ateina iš kito pasaulio. Jie savo praeitį būna užmiršę, bet kad nevietiniai rodo kitokia sąmonės ir mąstymo struktūra. Žinios yra tai kas buvo ankščiau žinota bet užmiršta ir iš lėto atsimindinėjama.

Angliškai apie tai tiems, kas nežino ką reiškia "starseed":

http://www.starseedallianceinternational.com/what-is-a-starseed.html (http://www.starseedallianceinternational.com/what-is-a-starseed.html)

Tai susiję su keistu jausmu, nes pastoviai savo semantiniam kūne jaučiu fantominį sparnų jausmą.

Citata iš: klajunas  kovo 22, 2016, 09:10:29Angliškai apie tai tiems, kas nežino ką reiškia "starseed":

http://www.starseedallianceinternational.com/what-is-a-starseed.html

Tai susiję su keistu jausmu, nes pastoviai savo semantiniam kūne jaučiu fantominį sparnų jausmą.

O aš jau būdamas mažas turėjau tokį keistą jausmą - kad visi aplink meluoja. Ir garsiai tai sakydavau. Tai tėvai nerimtai tai priimdavo. Prisiminus, įdomus jausmas. Ir visą laiką taip galvojau.

Yra ir facebook grupė starseeds lietuviškai.

@klajunas Žinau, kad būtum galėjęs atsakyti ir savais žodžiais. Teigdamas, kad kiekvienas gali suprasti fiziką esi teisus - čia tik reikia laiko ir noro perverčiant raides su reikšmėmis, o apibūdinimai duoti. Su tuom susiduriant, nieko nenuginčysiu, dėl mokslinių įsitikinimų ir mokslo tikrovės. Reali tikrovė - nėra niekam žinoma, bet teorijų prikurta daug, netgi atrasta galimybių kaip jas perteikti klastojant su panašiais [prasmingais] reiškiniais.

Tarp kitko. Jeigu įdomu, radau visai įdomią kalbą apie kosmines jėgas, kurios gali būti perteiktos atvaizdais. Tie atvaizdai savotiškai įdomūs ir atrodo gana mįslingai ir svarbiausia - jie ateinantys iš sąmonės kanalo.

Jeigu įdomu, galima pasižiūrėti čia:

@time , čia parodei tai, ką aš nepagalvojau paaiškinti. Būtų klaidinga įsivaizduoti, kad fizikai mato pasaulį taip, kaip užrašyta formulėje, ženklais ir kad jie mąsto raidėmis. Nieko panašaus, jų mąstymas daug panašesnis į menininkų, nei daug kas įsivaizduoja. Raidžių jokių nėra, nebent naudotų fotografinę atmintį. Bet supratimas panašus į tą, kuris naudojamas įsimenant kokią nors istoriją, niekas juk neįsimindinėja tekste parašytų žodžių, greičiau visos istorijos prasukamos galvoje vaizdais, kaip filmai: mato vietas, veikėjus, įvykius ir t.t. savo proto akyje. Taip pat yra ir su formulėmis, jas reikia suprasti kaip vaizdus ir schemas. Tik aišku reikia žinoti ženklų reikšmę, taip kaip žodžių.

Pavyzdžiui, tokia formulė, kuri yra kvantinio lauko operatorius, vaizdu galima paversti taip:

(https://psichotronika.files.wordpress.com/2015/05/laukas.jpg)

(https://psichotronika.files.wordpress.com/2016/01/higgs-illustration.jpg)

Kvantas yra mikroskopinis virpantis energijos siūlas, kurį reikia labai sumažinti, ir gali jį naudoti atvaizdavimui to, kas aprašoma formulėje. Kvantiniams reikalams aš kaip atskaitos matą naudoju milimetro vaizdinį. Padalini milimetrą (1 mm) į milijoną dalių (1 000 000) ir tą dalį įsivaizduoji kaip virpantį siūlą. Tada to siūlo savybes kiekybiškai išreiški formule. Menas ir fizika yra daug arčiau, bent jau fizikų galvose, nei gali atrodyti, tik reikia išmokti formules skaityti vaizdais, kaip knygas.

p.s. Kadangi komentaro dalis apie OOBE buvo ištrinta, tai neatsakinėsiu. Nors tiesą sakant, labai daug ką įdomaus ir neturiu pasakyti.

Natūrali kalba atrodo kad 'make sence' po kol kas.

CitataPavyzdžiui, tokia formulė, kuri yra kvantinio lauko operatorius, vaizdu galima paversti taip

Čia yra posūkio kampo funkcija nuo x, kurios funkcijos prašoma neapibrėžtojo integralo. Vadinasi, čia naudojama daug daugiau nei galima pagalvoti. Kur šioje formulėje yra 'x', pasilieka spragų, (su vektoriais, x pradiniu). Mano akimis atrodo, kad čia generuojama funkcija natūrali ir spragos leidžia naudoti tapačia energija tų pačių siūlų, kurie nesibaigiantys. Arba antinaujinantys vos spėjus išnykti senajam siūlui. d^3*k/(2π)^3/2*√2ωk yra iš centro einantis siūlas, kurio šonai simetriškai lygūs atsikartoja už 180 pasukimo, kaip veidrodžiu. [a(k - vekt.)e^-iωkx^0*(-k - vekt.)(x - vekt.) + a^(?)*(k - vekt.)e^iωkx^0*(-k - vekt.)(x - vekt.)] - suprantu, kaip veidrodinius ornamentus einančius priešingomis kryptimis ir pasisukusius veidrodžio atspindžio kryptimis.

Tavo formulė raštiškai: φ(x)=∫d^3*k/(2π)^3/2*√2ωk * [a(k - vekt.)e^-iωkx^0*(-k - vekt.)(x - vekt.) + a^(?)*(k - vekt.)e^iωkx^0*(-k - vekt.)(x - vekt.)]

Betkokiu atvėju, čia tik posūkio kampo funkcijos pritaikyta formulė įvairiems ornamentams/judesiams išgeneruoti, .Kaip ir sakai gali būti pritaikyta kvantinio lauko operatoriuje.

Nepaiškinsiu kaip tu, bet nereiškia kad nieko nežinau.

Jeigu nori, gali papasakoti daugiau. Net jei ir nepasakei, vistiek įdomu būtų sužinoti. Nes tema gvildenama įdomi, bet nelabai kas nusimano (kaip kažkas sakė).

Citata iš: time  kovo 22, 2016, 14:11:12Jeigu nori, gali papasakoti daugiau. Net jei ir nepasakei, vistiek įdomu būtų sužinoti. Nes tema gvildenama įdomi, bet nelabai kas nusimano (kaip kažkas sakė).

Galiu paaiškinti šį labai paprastą integralą. Jis skaidosi į dvi dalis, ten kur suma. Viena dalis
φ*(x) = sukuria kvantą, kita dalis φ(x) = sunaikina kvantą.

Ta kur sukuria φ*(x), tai padaro periodinei funkcijai e^ikx priskirdama kvanto operatorių a*, kuris yra energijos įvedimas į lauką tokiu principu: a*|0> = |1>. Periodinė funkcija e^ikx yra paprasčiausiai virpesio forma, kuriai kiekybinę išraišką suteikia parametrų kiekybinės vertės, šiuo atveju ypač impulso parametras k.

Kvanto sunaikinimas vyksta analogiškai, tik atvirkštine tvarka. Kvanto naikinimo operatorius yra a, kuris veikia kaip a|1> = |0>. Vienetas yra vienas energijos kvantas, nulis reiškia 0 kvantų. periodinė funkcija e^-ikx yra ištrinama iš lauko struktūros.

Integralo pradžioje svarbus tik parametras d^3k, kuris yra trimatis bangos vektorius/impulsas, o kiti koeficientai čia įstatomi dirbtinai tik tam, kad vėlesnėse integralo transformacijose išimtų nereikalingus narius ir lygčiai suteiktų gražią struktūrą.

Nepaaiškinti parametrai yra ω, kurį galima prilyginti energijai, o k yra bangos vektorius. x yra padėties operatorius. Integralas reiškia, kad ši funkcija skaidoma į daug mažų dalių, o paskui visos tos dalys sujungiamos arba sumuojamos, gaunant pilną virpantį energijos kvantą, tokį kaip elektronas, kvarkas, higso bozonas ir t.t.

Čia pavaizduota nėra, bet su Dirako gama matricomis dar kvantui pridedamas sukinio parametras, ir gaunamas pilnas kvanto vaizdas. Gama matricos veikia panašiai kaip kvantavimo operatorius a*. Tik jis padaro kad sukinys būtų aukštyn, žemyn arba laisva kryptimi. Sukinys supaprastinai yra kampinio judesio vektorius. Sudėtingiau - magnetinis momentas, turintis kryptį.

Citata iš: klajunas  kovo 22, 2016, 15:01:31o kiti koeficientai čia įstatomi dirbtinai tik tam, kad vėlesnėse integralo transformacijose išimtų nereikalingus narius ir lygčiai suteiktų gražią struktūrą

Bet kvantai išgeneruojami irgi dirbtinai ir jų turėtų būti ribotas kiekis. Jie negali tiesiog išnykti ar būti pakeisti (priešingais), jog būtų nebematomi. Suprantu, kad tai įmanoma, bet tai atlikinėti tiesiog kvaila.

Tarkime yra šviesos šaltinis spinduliuojantis fotonus. Užvadinkime (1). Kitas šaltinis, kuris yra priešingas fotonas - tamsa (0). Sudėjus (sudauginus) juos kartu regis yra 2 variantai. 10 arba 01, kurie reiškia tarp tamsos ir šviesos. Kaip gali apskirtai kažkuris įveikti kažką jeigu viskas tik nueina į pusiausvyrą.

Ištikro labai panašu į dirbtinai keliamą situaciją, kaip (1) atitiktų - 100 fotonų,o (0) - 0 priešingų fotonų. Situacija atitinka jog tamsa nieko nepadaro šviesai ir nevyksta reakcija, nors akivaizdu vyksta, bet nesifiksuoja niekas, nes matuojama pagal tai ar veikia ar ne. Vėliau situacija kai (1) -  100 fotonų, (0) - 100 atvirkštinių fotonų. Tarkime avirkštinių fotonų įrenginys mažesnis nei įrenginys spinduliuojantis neatvirkštinius fotonus. Taigi, bandome įkišti įrenginį su atvirkštiniai fotonais į įrenginį su neatvirkšiniais fotonais - gauname 50% 50%. Tai nebus 0, tai skaičius, kuris yra dirbtinis, ir jo dėka mūsų akimis fotonai visualiai nematomi - nors yra vienu metu ir neatvirkštiniai ir atviršktiniai fotonai.

Ką tuom bandau pasakyti? Tai, kad visko yra 50% ir 50% o padidėjus kažkuriam matomos reakcijos, kurias fiksuoja įrodinėjant per laukus ir kvantus. Dar viena situacija, kad galutinai pasakyčiau ką ir noriu būtų: 100% atvirkštinių fotonų, 0% neatvirkštinių fotonų. Ši situacija tikriausiai visualiai gali būti supainiota su '50% ir 50%'. Iš pirmo žvilgsnio tų fotonų nesimato, tačiau galima juos aptikti su matavimo įrenginiais.

Tu turbūt žinai, net jei ir tai atlikinėti yra žmogaus suvokimu yra nelogiška, kažkam atrodo logiška ir paiškinama prisirašant sau nuopelnus. Mano pagrindinė mintis tarsi buvo išsakyta. Mintis tokia: visi laukai yra uždedami ant jau esamų laukų ir jie veikia galingiau ir dėl to gali būti aptikti (sufalsifikuotai atrasti). Viso to ką sukūrė mokslass iki šiol kitaip neįsivaizduoju, kaip ant jau esamos dimensijos uždėta darviena dimensija, per kurią gali veikti mokslas ir toje terpėje veikia jų dalelės.

Tikrojoje gamtoje, mano išsivaizdavimu tai negali niekaip veikti, nes tai tiesiog vaizduotės padarinys. Kiek vaizduotė gali sukurti atvaizdų tiek ir suvokiama. Žmogus matuoja viską paviršutiniškai ir negali viso to įžvelgti giliau, nes jo sensoriai nėra pritaikyti prie to ir nėra tokie jautrūs.

Apie tapatį reikalą, kurį bandau aptarti, bandau įkišti ir laiką. Laikas būtent atrodo labai dirbtinas ir grynai priklauso nuo to kokia veikla užiimama. Tarpais jis greičiau eina, kartais jis neina visai, o kartais lėtai. Žmogaus visos juslės jautrios laikui, bet juslės, kurios atsakingos už tam tikrus jutimus tampa nebejautrios bandant įsisamoninti kitus jutimus. Tarkim skonį per klausą... ar kažką tokio beprotiško ką galima sugalvoti. Esminis daiktas yra - laikas ir jį žmogaus juslės priima visais sencoriais vienu metu.

Šiaip kokia tavo nuomonė apie situacijas kai dauginami 2 priešingi kvantai. Ar manai, kad jie nueina pusiasusvyron, ar tiesiog vienas išryškėja? Ar tik vienos rūšies kvantai gali būti laikomi grynais?
Ir dar, ką manai apie jusles, kaip vienu metu galima ir girdėti ir matyti (visą tai jausti), neskaidant procesų į atskiras grupes. Pvz tokiu principu: vienu metu girdima klausa, vėliau po kelių sekundžiu ateina rega ir pan.

Čia panaši tema, tad galima apie tai pakalbėti irgi.

Citata iš: time  kovo 22, 2016, 15:57:01Tarkime yra šviesos šaltinis spinduliuojantis fotonus. Užvadinkime (1). Kitas šaltinis, kuris yra priešingas fotonas - tamsa (0). Sudėjus (sudauginus) juos kartu regis yra 2 variantai. 10 arba 01, kurie reiškia tarp tamsos ir šviesos. Kaip gali apskirtai kažkuris įveikti kažką jeigu viskas tik nueina į pusiausvyrą.

Kad galėtum teisingai šią mintį plėtoti, t.y., pagal kvantinės mechanikos teoriją, turi susipažinti su Hilberto algebra, su tuo, kokie yra dydžiai ir kokie su jais leidžiami veiksmai. Aiškinti čia jau užimtų per daug vietos. Taip paprastai būsenos vektorių, žymimų |1> sudauginti negalima, jį galima tik veikti su prieš juos parašytais operatoriais, pavyzdžiui H|1>, kvantas veikiamas su Hamiltono energijos operatoriumi ir t.t. Jeigu domina įvadas į Dirako žymėjimą ir leidžiamus veiksmus.



Kvantinio lauko teorija labai paprasta, nors yra daug dėsnių ir taisyklių, kurias reikia žinoti, norint suprasti visas smulkmenas. bet aš parodžiau patį principą ir dar galiu jį pavaizduoti paveikslėliu. Pasaulis yra kvantų sistemos, kur tarp atskirų kvantų vyksta apsikeitimas energija ir atsiranda traukimo arba stūmimo jėgos. Jeigu kvantai linkę traukti vienas kitą, formuojasi iš laukų sudėtingos struktūros, kaip gyvi organizmai, materialus pasaulis ir t.t. Tokius kvantus turi ir sąmonės, arba sielos struktūros, kurios irgi šitaip susigrupuoja ir sielos sankaupos viduje vyksta įvairūs psichiniai procesai, būtent informacijos sutelkimas ir jos apdorojimas. visi šie procesai vyksta kvantiniuose laukuose ir per kvantinius laukus kaip informacijos ir energijos nešėjus.

(https://psichotronika.files.wordpress.com/2016/01/jc497gos.jpg)

Reikalas tik tas, kad kvantai labai maži ir jų labai daug, vienoje sielos struktūroje - kvintilijonai. Visos kvantinių laukų lygtys aprašo tik tokius procesus, atkreipiant dėmesį tik skirtingų rūšių kvantų skirtingas simetrijas.

Papildymas. Priešingos energijos kvantai yra materija ir antimaterija, kurios susijungusios išspinduliuoja elektromagnetinę energiją. Fotoninės antimaterijos nėra. Yra tik skirtingos energijos bangos, kurios susimaišo/moduliuojasi.

Nesvarbu, kaip pažymėta, gali sau laikyti, kad 1 atitinka 9 o, 0 atitinka 5 . Sakydamas, kad nueina pusiausvyron, manau, šiuo atvėju betkurie parinkti skaičiai (kurie nesvarbūs tik pažymi žodį ar procesą). Nejokiu būdu nieko nereiškia.

Ir aš turėjau omenyje, kad natūralioje būsenoje, kai plika akimi nematomi fotonai, turiu omenyje tik to vieno įrenginio. Man neaktualūs iš aplinkos ateinantys kiti fotonai. Man reikia tik informacijos iš įrenginio, kuris turi neatvirkštinių fotonų ir atvirkštinių fotonų. Iš to nustatyti, kiek kokių fotonų paleista.

(http://w22.imgup.net/21c4e7.jpg)

(Paėmiau santykius pagal praeito posto tvarką). Randu situacijas, kai nešviečia per 50% 50% ir 100% 0%. Visais kitais atvėjais šviečia nors ir labai silpnai. Tačiau tik vienas 50% 50% yra natūralus ir pusiausvyron einantis reiškinys, kuris parodo fotonų nebuvimą (žmogaus plikai akiai). 100% 0% situacijoje irgi nematoma fotonų, bet jau šiuo atvėju tai sukelta dirbtiniu būdu, buvo pdaugauginta daugiau tamsos dalelių nei šviesos.

TRaukimo ir stūmimo jėgos gal ir dalyvauja, bet čia viskas atliekama sąmoningai. Čia atliekamas eksmermentas didinant/mažinant tamsos daleles ir didinant/mažininant šviesos daleles su įrenginiais.

Į šviesos įrenginį buvo įdėtas tamsos kūrimo įrenginys arba kitaip fotonų blokatorius. Ir samoningai didinami/mažinami santykiai tyrimo metu.

Ir aš dirbtinai atlieku šiuos eksmermentus tai galiu tai vadinti tiesiog fotonų dauginimu vienas su kitu tam tikros konsistencijos kiekiu siekaniat ištirti ko mažėjant/didėjant didėja/mažėja.

Citata iš: time  kovo 22, 2016, 15:57:01Mano pagrindinė mintis tarsi buvo išsakyta. Mintis tokia: visi laukai yra uždedami ant jau esamų laukų ir jie veikia galingiau ir dėl to gali būti aptikti (sufalsifikuotai atrasti). Viso to ką sukūrė mokslass iki šiol kitaip neįsivaizduoju, kaip ant jau esamos dimensijos uždėta darviena dimensija, per kurią gali veikti mokslas ir toje terpėje veikia jų dalelės.

Iš tikrųjų ta nauja dimensija, kuri mokslo uždėta ant tikro pasaulio, apie kurį mes nežinome, yra ne kas kita kaip technosfera. Skirtumas yra tarp natūralių procesų ir tų, kurie generuojami dirbtinai, panašiai kaip yra saulės natūrali šviesa ir lempos dirbtinė šviesa. Saulė gamina natūralius fotonus, nors tai ir aprašoma dirbtine kalba, o lempa - dirbtinius fotonus, nors šie akį veikia taip pat, kaip natūralūs. Mokslas tikrovės tokios kokia ji yra iš tikro neatskleidžia, nežino pavyzdžiui, kas yra laukas, o kvantą supranta tik kaip lauko ir energijos junginį. Energija įvedama, kvantas atsiranda, energija išeikvojama, kvantas išnyksta vakuume. Nes kvantas yra kaip vandens bangavimas, kai pučia vėjas, kuris perduoda energiją, bangavimas atsiranda, kai vėjas išnyksta, t.y., energija - kvantai dingsta ir vanduo/laukas tampa lygus (ne energingas).

Formulės nieko iš tikro nepaaiškina, jos skirtos kiekybiškai aprašyti procesą. Atsiradimo operatorius gali būti apsakytas ir paprastos kalbos žodžiais: įdedam tam tikrą kiekį energijos į lauko struktųrą, ir joje atsiranda energetinis virpėjimas, kuris vadinamas kvantu. Kvanto savybės priklauso nuo to, kiek įdėjom energijos ir į kokio tipo lauką ta energija įdėta. Kiekvieno tipo kvantas turi savo lauką, elektra, šviesa, kvarkai, gliuonai ir t.t. Tarp jų kyla jėgos, atsiranda kvantinės struktūros ir procesai jose. taip sudaryta viskas, kas yra, pagal mano įsivaizdavimą - net Absoliutas yra tam tikro tipo kvantų struktūra, kuri išspinduliuoja energiją, kuri į žemesnius laukus nusileidžia kaip limfos kanalai, o limfmazgiai yra dvasios "jėgos taškai", aplink kuriuos koncentruojasi sielą turinčių būtybių pasauliai.

Noriu tik padaryti pastabą, kad mokslininkai atvirkštinių fotonų nežino, tamsa neturi fotonų, tamsa yra išjungtas ekranas , kuris nesiunčia signalo. Jeigu signalas siunčiamas, bet jis nefiksuojamas akies, tai turime nematomą radiaciją. Daug struktūrų yra nematomos, bet jos ne tamsa, net jeigu vadinamos tamsiąja materija. Nematoma pavyzdžiui sielos substancija, nes ji nesiunčia akims priimtino dažnio optinių fotonų, gal skleidžia kitus nematomus dažnius ir tada sielą galima išmatuoti matavimo prietaisais, tik reikia šiuos fotonus mokėti interpretuoti, žinoti "demoduliavimo žodyną", tada įmanoma skaityti mintis.

Daug mokslinės tiesos tavo žodžiuose, @klajunas ,bet,kaip ir visi ezoterikai,darai tą pačią klaidą.
Simboliai mokslinėje formulėje reiškia faktus,dėl to,pagal tave,jis toks paprastas ir suprantamas.O taviškėje teorijoje-prielaidas.Prielaidos gali būti teisingos arba ne(antrasis variantas turi nepalyginamai didesnę tikimybę).
Kas,jeigu atomai neturi jokio "aromato",kas,jei Absoliutas apskritai neegzistuoja?
Čia visos gudrios teorijos ir sugriūva,tampa lygiavertės su religinėmis dogmomis.
Taigi,kol mokslas su ezoterika nesusiliejo ir ezoterinių teiginių nepatvirtino,siūlau juos skelbti su prierašu : "yra menka tikimybė".

Citata iš: klajunas  kovo 22, 2016, 19:00:04Iš tikrųjų ta nauja dimensija, kuri mokslo uždėta ant tikro pasaulio, apie kurį mes nežinome, yra ne kas kita kaip technosfera.

Būtent apie tai ir aš galvojau. Technologinės dalelės, kurias galima įkvėpti, suvalgyti, įžiūrėti ar pajausti ar išgirsti yra netikros.

Citata iš: klajunas  kovo 22, 2016, 19:00:04Noriu tik padaryti pastabą, kad mokslininkai atvirkštinių fotonų nežino, tamsa neturi fotonų, tamsa yra išjungtas ekranas , kuris nesiunčia signalo.

Aš apie dirbtiną tamsą. Bet tuo atvėju tu esi teisus. Tamsa tėra išjungtų fotonų ekranas. Ekranas, kuriame nieko negalima įžvelgti. Bet orientuojantis likusiomis juslėmis materialūs dalykai vis dar atrodo tikroviški ir pasiekiami pajautai.

Tu esi labai patyręs šiuo klausimu kalbant apie technosferą, todėl turėtum žinoti žalą kitiems apart savęs (nesutinkant jog kiti yra jau pavergti ir priklausomi). Ar esi bandęs domėtis šios sferos žala, ar kas nors tiria ją be mokslo/be ezoterikos sričių?

Visvien vieni linkę įsipainioti į technosferos dirbtinas pinkles. Afera sumaišo ir padaro mąstymą jiems pavartesnį - dirbtinį, kurį lengvai gali sukontroliuoti ir dar spėti įrodyti savo tiesas. Čia yra tiek ezoterika, tiek mokslas. Į žmogaus sielą savaime yra įsibrauta nors nėra taip akivaizdu.

Citata iš: xsistemax  kovo 22, 2016, 20:07:11Taigi,kol mokslas su ezoterika nesusiliejo ir ezoterinių teiginių nepatvirtino,siūlau juos skelbti su prierašu : "yra menka tikimybė".

Aš manau kitaip. Visai nebūtina užsiimti menkinimu "menkomis tikimybėmis". Užtenka aiškiai atskirti teorinį ir eksperimentinį mokslą. Taip pat reikia atskirti mokslą kaip rezultatą ir mokslą kaip tyrinėjimo bei ieškojimo procesą. Suprantu, kad paprasti žmonės yra mokomi žiūrėti į mokslą tik kaip į eksperimentinį rezultatą. bet yra žmonės, kurie taip žiūrėti negali, nes je turi tempti mokslo vežimą. Tai jie šią seką patraukia biški atgal ir jiems mokslas yra teorija, eksperimentas. Viskas prasideda nuo teorijos. Tada pereina prie eksperimento. Tad šitas primygtinis reikalavimas gyventi tik rezultato rėmuose yra narvas nekūrybingiems žmonėms.

Daug fizikos koncepcijų iš pradžių buvo tik teorijos, bet jos buvo mokslo rėmuose (teorinio), nes teorijos kuriamos moksliniais metodais. Higgso laukas buvo tik teorija, gravitacinės bangos buvo tik teorija, dabar supersimetrija (SUSY) yra tik teorija, stygos yra tik teorija. Bet požiūris kaip į menką tikimybę visai nedominuoja. Nors yra daug ginčų, niekas nieko į beprotnamį neguldo, jeigu teorija išdėstyta gražiai. Bet čia aišku ne paprastų vartotojų statiškas paveiksliukas, o žmonių, kurių darbas tempti vežimą. Jie statišku paveiksliuku paprasčiausiai neturi teisės apsiriboti.

Tai, ką aš pateikiau, yra tik pavyzdžiai, aš to netvirtinu kaip mokslinio rezultato, bet kaip teoriją, kurią būtina tyrinėti ir skelbti tyrinėjimų rezultatus. Negana to, slaptuose projektuose tokie tyrimai atliekami, bet jie nerodomi visuomenei. Ką aš tvirtinu yra, ir daug kas be manęs, mokslas daug toliau pažengęs nei rodoma ir dėmesio atkreipimas į šias kryptis tik parodo, ką valdžia slepia nuo žmonių. Aš Absoliuto netyrinėju, man šitam kontekste įdomi tik sąmonės teorija ir ji pateikiama tokiam lygyje, kaip SUSY arba Higgso mechanizmas. Rezultato dar nėra, bet vežimas pradėtas tempti.

Taip pat galima sakyti, kad stygų egzistavimas yra menka tikimybė, nes jų kol kas niekas neįrodė, o kai kas sako, kad net neįmanoma įrodyti. Bet šita teorija vystoma mokslo kontekste, o ne pseudo-mokslo, nes naudoja mokslinius teorijos kūrimo metodus. Kadangi mokslas yra teorinis ir eksperimentinis, tai jie turi savo atskirus mokslinius metodus. Praktikai turi rinkti faktus laboratorijoje, o teoretikai dirba savo galvoje, kompiuteryje su matematika ir modeliavimu. Tai irgi mokslas. Kai šitaip teorija paruošiama, ji perduodama tiems, kas dirba eksperimentinėje fizikoje.

Vienu žodžiu yra komandinis darbas ir šiame darbe - įvairūs vaidmenys.

Kai kurie "ezoterikai" tvirtina, kad CERN su savo LHC eksperimentu, šalia visų kitų projektų, turi ir portalo technologijų projektą. Kai gerai pagalvoji, tai nėra tokia jau didelė nesąmonė. Bėda tik ta, kad mokslininkai tokių projektų nenori rodyti visuomenei, nes tam tikros temos yra uždraustos.

Pagal reliatyvumo teorija neimanoma tuscioje erdveje yrodyti, kad objektas juda, jei nera kito objekto, su kuriuo galima palyginti. Pvz. matomas Menulis, tada pastebimas Marsas ir nustatoma, kad Menulis nuo musu juda 30 km/h in relation to Mars. Po kiek laiko jie pastebi zvaigzde, kuri juda is kaires i desine 1000 km/h, tai reiskia, kad menulis ir marsas nuo musu juda i kaire 1000 km/h
Viskas pateikiama kaip absoliuti tiesa, kai atrandamas naujas onjektas, astronomijos vadoveliai pataisomi.

Citata iš: SPACE  kovo 30, 2016, 16:51:52Pagal reliatyvumo teorija neimanoma tuscioje erdveje yrodyti, kad objektas juda, jei nera kito objekto, su kuriuo galima palyginti. Pvz. matomas Menulis, tada pastebimas Marsas ir nustatoma, kad Menulis nuo musu juda 30 km/h in relation to Mars. Po kiek laiko jie pastebi zvaigzde, kuri juda is kaires i desine 1000 km/h, tai reiskia, kad menulis ir marsas nuo musu juda i kaire 1000 km/h

Iš dalies esi teisus. Bet dar noriu papildyti apie Einšteino teorijas.

Einšteino reliatyvumo teorijos yra ne kas kita, kaip matavimo paklaidų teorijos. Paklaidos grindžiamos tam tikru tikrovės modeliu, kurį jis ir aprašo savo formulėse. Iš esmės yra dvi paklaidos rūšys: su judėjimu susijusios paklaidos (v) ir su erdvės kreivumu susijusios paklaidos (Ω). Tai reiškia, kad visi matavimai yra šių paklaidų funkcijos

m (v, Ω),
x (v, Ω),
t (v, Ω).

m - masė, x - ilgis, t - trukmė.

Paklaidos, specialiojoje reliatyvumo teorijoje greitis, sukelia įvairius efektus, tokius kaip trukmės tempimas, masės didėjimas, ilgio trumpėjimas, šviesos greičio nepriklausymas nuo matuotojo judėjimo.

Bendrojoje reliatyvumo teorijoje paklaidos priklauso nuo atstumo iki didelių energijos-materijos sankaupų, kurios sukuria kreivumą-gravitaciją (Ω), kuris daro įtaką ir specialiojoje reliatyvumo teorijoje aprašomoms kinetinėms paklaidoms.

Specialioji reliatyvumo teorija naudoja plokščią erdvę, o bendroji - atitinkamai, kreivą erdvę. Kurioje šios kreivos erdvės vietoje esi nulemia kokie bus matavimų parodymai ir atitinkamai - paklaidų formulės, kurios aprašo nukrypimo nuo standarto priežastis.

Po šių teorijų, Einšteinas bandė sukurti vieningo lauko teoriją, kurioje gravitaciją-kreivumą norėjo susieti su elektromagnetiniu lauku. Nes šis laukas turi energiją, todėl lauko lygtyje turi būti įtrauktas į materijos-energijos tenzorių. Kadangi pagal Einšteiną masė ir energija yra ekvivalentūs. Jis gravitaciją bandė susieti su elektromagnetizmu ir atrasti panašius efektus į aprašytus aukščiau.

Kai kurie ezoterikai naudoja neužbaigtą elektrogravitacijos teoriją. Antigravitacija veikia gravitacinių polių principu. Įprastai masės viena kitą traukia dėl gravitacinės traukos, bet jeigu kaip magnete būtų įmanoma sukurti gravitacinį magneto analogą, būtų galima valdant polių kampus, kontroliuoti masės stūmimą ir traukimą, ir šitaip valdyti antigravo skrydį. Daug kas mano, kad tokia technologija jau yra ir ji išvesta iš Einšteino vieningo lauko teorijos.

Mano naujausias straipsnis mokslas=ezoterika tematika.

Gali atrodyti keista, bet kuo giliau mokslas pažįsta tikrovę, tuo labiau suartėja su ezoterinėmis tradicijomis. Tai tik parodo, kad ezoterika ir mokslas yra skirtingi keliai, kurie veda į tą patį tikslą. Ezoterika patvirtina mokslą, o mokslas - ezoterika. Kitaip gali atrodyti tik todėl, kad žinomas tik nedidelis fizikos mokslo fragmentas, kuris neparodo pasaulio kaip visumos. Kai fizikas pradeda mąstyti apie visumą, jis neišvengiamai savo mokslą projektuoja į ezoterinį modelį. Taip gali būti todėl, kad ezoterinis mąstymas yra visiems žmonėms universalus tikrovės pažinimo modelis.

Kai kurie mokslininkai, tokie kaip S. Hawking'as yra pasakę, kad paaiškinti pasauliui Dievo „hipotezė" nereikalinga, bet kokie tokių mokslininkų motyvai - sunku paaiškinti, nes matant fizikos modelį jo visumoje, neišvengimai į galvą ateina Absoliuto, arba Šaltinio, hipotezė, nes ji yra žmogaus mąstymui natūrali tikrovės modelio dalis. Fizikos aukščiausias pasiekimas, naujausiais laikais yra laukų ir jų energijos kvantų modelis. Šį modelį labai lengva perkelti ir į ezoterinį pasaulį, nes jis čia dera natūraliai ir leidžia paaiškinti daugelį klausimų. Pavyzdžiui, Absoliutas - tai tam tikras, ypatingas kvantinis laukas, kuris iš savęs gali išspinduliuoti energiją ir ši energija susiformuoja į žemesnius pasaulius. Tai moksliškai paaiškintas kūrimas, tik šis kūrimas yra ne iš „nieko" bet iš savęs, iš savo perteklinės energijos.  .....................

Visas įrašas čia https://psichotronika.wordpress.com/2016/04/02/ezoterinis-mokslas/ (https://psichotronika.wordpress.com/2016/04/02/ezoterinis-mokslas/)

Citata iš: klajunas  balandžio 02, 2016, 16:35:25nes matant fizikos modelį jo visumoje, neišvengimai į galvą ateina Absoliuto, arba Šaltinio, hipotezė, nes ji yra žmogaus mąstymui natūrali tikrovės modelio dalis

Tai, kad kažkas yra naturali žmogaus mąstymo dalis, yra argumentas už to dalyko buvimą tiesa?

O, jergau. Tikiuosi, jog negerai supratau teiginį. Arba tikiuosi, jog niekada niekada neteks gyventi visuomenėje, kurioje "tiesa" yra viskas, kas laikoma natūralu žmogaus mąstymui.

Citata iš: TinSoldier  balandžio 02, 2016, 16:54:59O, jergau. Tikiuosi, jog negerai supratau teiginį. Arba tikiuosi, jog niekada niekada neteks gyventi visuomenėje, kurioje "tiesa" yra viskas, kas laikoma natūralu žmogaus mąstymui.

Ne ant tos kojos pastatei teiginį, nes parašyta yra taip

Citata iš: klajunas  balandžio 02, 2016, 16:35:25nes ji [hipotezė] yra žmogaus mąstymui natūrali tikrovės modelio dalis.

tai reiškia, kad žmogaus loginiam mąstymui yra natūrali tikrovės modelio dalis. Šiuo atveju tikrovės modelis yra fizikų naudojamas kvantinių laukų modelis. Žodis Šaltinis ne kaip skamba tik todėl, kad jis yra skolintas iš kitos sferos. Bet kaip sakau, jeigu tos sferos kažkokiu laipsniu pradeda suartėti, tai ir tokį skolinimąsi galima pateisinti.

O šitas tikrovės modelio principas vadinamas holistiniu principu. Kitaip sakant, logika - jeigu kas nors eina, tai turi turėti mažų mažiausiai dvi kojas, nes priešingu atveju galima tik šliaužti.

Citata iš: TinSoldier  balandžio 02, 2016, 16:54:59kurioje "tiesa" yra viskas, kas laikoma natūralu žmogaus mąstymui.

mąstymui apie patyrimo ir tyrimų duomenis, ne tik apie debesis... ;D

Išsigandai matyt todėl, kad pagalvojai apie savo mąstymą.... :D

Citata iš: klajunas  balandžio 02, 2016, 17:15:23Išsigandai matyt todėl, kad pagalvojai apie savo mąstymą....

Išsigandau, nes pagalvojau apie tai, kas per ilgą istoriją įvairiose civilizacijose, kultūrose, tautose atrodė logiška, priimtina ir skatintina. Kokie tikėjimai, įsitikinimai, suvokimai ir veiksmai natūraliai ir pasikartojančiai iškyla įvairiausiose bendruomenėse, iš esmės nepriklausomai nuo laikotarpio, kultūros, civilizacijos, jų istorinio ryšio ir t.t. Ką, dėl tos priežasties, galima tam tikra prasme laikyti natūraliu žmogaus mąstymui ir logikai.

Žinai, ten visokios vergijos, imperializmai/nacionalizmai, aukojimai dievams, tam tikrų socialinių grupių engimai, karai ir t.t. Iš esmės, viskas, kas yra blogiausia pasaulyje :)

Gaila tik, kad taip neišsigąsti kai pagalvoji apie mokslą arba fiziką, apie kurią čia kalbu, nes jeigu labiau pasigilintum, kaip "atsiranda amžinos" tiesos joje, tai išsigąstum ne mažiau.
Didelė fizikos teiginių susiveda į tokią teisingą logiką: jeigu pastumsi kaladę tris metrus, gausi tris metrus pastumtą kaladę. Teisinga? Tiesa? Aišku, kad teisinga, tik bėda ta, kad tuo apie tikrovę nieko nepasakoma išskyrus pradinę sąlygą. Tokia tautologinė logika, arba pakartojimas, yra mokslinio eksperimentinio numatymo pagrindas.
Taip įmanoma prieš neišmanančius žmones vadinti teisuolius, bet užbuksuojama tada, kai susiduri su bent kiek mąstančiu žmogumi, kuris kiaurai permato fizikos loginį ir filologinį iliuzionizmą.
Šitas tautologinis principas prilygsta mentalistų ir iliuzionistų magiškiems triukams.
Ir čia aš mąstau ne apie imperializmą, aukojimą arba vergovę, bet apie loginę matematikos struktūrą, kurią matau savo mentalinėje akyje, visą.
Taigi "parašius komentarą, komentaras buvo parašytas". Ar gi ne tiesa? Ne tik tiesa, bet ir tokia, kurios sugriauti praktiškai neįmanoma, nes teiginys prilyginamas pats sau.

acharei rabim lehatot - follow the majority. Tai nurodymas is Talmudo, kad jei atsiranda kokie keisti pranasai, ju neklausyti, nes pagrindinis uzdavinys yra isaugoti tauta.

Is knygos apie Vilna Gaona:

This work reveals the ancient yet futuristic imperative behind the unexpected confluence between Kabbalah and science that was prophesized to begin in the year 1840 and onward. This prediction, first revealed in the 13th century Zohar, necessitates the "reunion" of the kabbalistic "wisdom from above" together with the technological "wisdom from below" in order to stimulate global redemption into the Messianic Age and beyond. This mystical doctrine is based upon the teachings of the Gaon of Vilna drawn from his writings and especially from the 200 year old hidden book Kol HaTor - The Call of the Turtledove - kept secret and only published in 1968. The Secret Doctrine of the Gaon of Vilna is the first ever extensive and coherent presentation of the esoteric Kabbalah school of Rabbi Eliyahu ben Shlomo Zalman, considered among the greatest Torah sages and mystics of the last several centuries.

Nesuprasi paties - vienur lygtai fizikas/teoretikas , kitur jau neaišku kas. :) 

Jei niekini fizikos logiką, t.y.

Citata iš: klajunas  balandžio 03, 2016, 05:26:12fizikos loginį ir filologinį iliuzionizmą.

tai kokia logika pats naudojiesi? Kitoniška/saviška? Labai patiko tavo pasakymas, kad mokslinis eksperimentas pačiam ne daugiau, kaip

Citata iš: klajunas  balandžio 03, 2016, 05:26:12tautologinė logika, arba pakartojimas, yra mokslinio eksperimentinio numatymo pagrindas.

? - daug ką pats gali numatyti, o eksperimento rezultatas tavo numatymus nuleis į klozetą ir baigtas kriukis visoms "tautologijoms". Iš kur apskritai atkapstei  tokį "logišką" ryšį tarp tautologijos ir eksperimento? Kartojimas "to paties per tą patį" užkliuvo? Iš tikro, malant liežuviu, tai tautologija - kuo pats šiame poste ir išdykauji. Moksle "kartojimas" paprastai vadinama indukcija.
O paties teorija kolei kas tėra niekas - ji kaip buvo taip ir liks 0, nes, kaip bebūtų liūdna,  trūksta  tik to  nelemto "tautologinio"/eksperimentinio patvirtinimo. Nors paneigimas ne mažiau, o gal ir daugiau tikėtinas. :)

Citata iš: gidas  balandžio 03, 2016, 21:50:12nuleis į klozetą

Siūlau mažiau piktžodžiauti ir vietoj to pažiūrėti gerą filmą apie Einšteino vieningo lauko teoriją, ben apie vieną jos interpretaciją.

1 dalis



2 dalis



3 dalis

.....

https://www.youtube.com/channel/UCZJod32fI9iyZdWzFJy9q0Q/videos (https://www.youtube.com/channel/UCZJod32fI9iyZdWzFJy9q0Q/videos)

2016-01-16 straipsnis prie temos apie mokslo stabmeldystę. Tiems kas tingi pasinaudoti nuoroda, perkeliu čia. Gal kas norės rimtai replikuoti. Nes kartais žmonėms pritrūksta vaizduotės, kad galėtų suprasti kai kuriuos teiginius apie mokslą.

Mokslo stabmeldystės ribos

Mūsų gyvenamo pasaulio pažinimas laikomas vos ne aukščiausia šiuolaikine vertybe, dėl ko mokslas užkeltas ant pjedestalo ir virtęs garbinimo objektu ir stabu. Tai, kas laikoma mokslu esą yra verta dėmesio, o visa kita - ne mokslas arba kliedesiai. Vieninteliai normalūs žmonės yra mokslininkai, o visi likę yra kliedintys fantastai, kurie reikalingi tik jeigu duoda kokią nors kitokią, ne pažinimo, naudą. Tokią naudą, pavyzdžiui, laikoma duoda religijos. Nors jos ir „kliedesiai", bet toleruojami dėl kitų priežasčių, tokių kaip moralinės tvarkos visuomenėje įtvirtinimo priemonė. Pagrindu laikomi gamtos mokslai, toliau eina socialiniai ir humanitariniai mokslai bei menai. Laikoma, kad mokslinės teorijos paaiškina pasaulį ir jos vertos tos reputacijos, kuri joms teikiama. Didžiausia gėda šiais laikais būti pseudomokslininku ir šarlatanu, besipriešinančiu bet kokiai kritikai. Kadangi pažinimui rūpi tik tiesa, tai „teorijos" turi būti tol kritikuojamos ir filtruojamos, kol lieka tik tos, kurios teisingos, nes yra logiškai neprieštaringos ir įrodytos eksperimentiškai. Kadangi kritika yra mokslo svarbiausias komponentas, tai manau turiu teisę „teorijas" pakritikuoti ir aš. Bet tik sąžiningai, be melo ir be propagandos.

Mano pagrindinė tezė, apsiribojant fizika kaip fundamentaliu mokslu, tokia: nėra jokių fizikos teorijų, paaiškinančių realybę, naudojamas tik primityvus filosofinis šablonas, kuris užmaskuojamas sudėtingomis ženklinimo sistemomis, kurios apie šį pirminį modelį nepasako nieko naujo, nieko nepaaiškina. Šis modelis sudarytas iš keturių blokų schemos, kuri apima visų fizikos disciplinų pagrindinį principą. Jis toks paprastas, kad jo būtų galima mokyti darželyje. Yra tik: erdvėje esanti substancija, kuri juda įvairių rūšių judėjimu, kuris sukuria laiko fenomeną. Substancijos sąvoką galima išplėsti, pridedant dvi pagrindines jos būsenas, kurios yra energija ir informacija. T. y., ji gali egzistuoti kaip materija, kaip energija ir kaip informacinės struktūros. Visos šios jos formos juda erdvėje ir šis judėjimas sukuria laiko struktūrą, vadinama praeitimi-dabartimi-ateitimi. Šis modelis yra atskleistas žmogaus sąmonėje, kurioje įmanomas šios pasaulio tikrovės „mokslinis" pažinimas.

Pirmiausiai pažiūrėkime į šį modelį filosofiniu žvilgsniu. Ką mes jame randame? Tik tris pagrindinius komponentus substancija-erdvė-laikas, kurie yra baziniai fizikos parametrai. Toliau, sujungus visą šią sistemą įvedamas tam tikras judrumas ir procesualumas - substancija juda erdvėje ir kinta jos įvairios būsenos. Todėl filosofijoje teigiama, kad įvairių substancijos formų pagrindinis bruožas šiame pasaulyje yra tapsmas ir kismas. Mokslas naudoja tikrovės kaip materijos hipotezę ir teigia, kad yra materialus pasaulis ir šio pasaulio kitimas arba evoliucija. Erdvės ir laiko sąvokos filosofijoje dažniausiai buvo vienalytės, be jokios sandaros ir vidinės struktūros. Toks pats vienalytis buvo įsivaizduojamas ir judėjimas. Vidinį sudėtingumą, buvo ir yra tikima, turi tik substancija, kaip materija, kaip dvasia, kaip valia, kaip absoliutas ar dar kas nors. Kadangi visi šie parametrai įsivaizduojami kaip diskretizuojami arba nediskretizuojami kontinuumai, tam tikros ištisinės terpės, tai laikyta, kad įmanomas tam tikras veiksmas, kuris vadinamas dalinimu į dalis, iš kurio išvestas matematikos pagrindinis elementas, vadinamas skaičiumi. Taip senovės Graikijoje buvo gauta substancijos kaip visumos sąvoka, kuri padalinta į įvairias dalis, tokias kaip elementai, stichijos arba atomai. Čia nieko nuostabaus nėra, nes su substancijos vaizdiniu iš principo neįmanoma atlikti daugiau jokių veiksmų, tik padalinti į elementus, paversti ją šių elementų aibe arba sankaupa ir nustatyti įvairius santykius tarp jų. Tai yra „geniali" fizikų teorija. Šiais laikais substancijos vaizdinys papildytas lauko, kvantų arba stygų vaizdiniais, bet čia principinių proveržių nėra jokių - pakeisti substancijos kamuoliuką, vadinamą atomu, kokiu nors virpančiu siūlu…

Dėl šio paprasto net primityvaus modelio, įmanomos tik labai paprastos fizikos „teorijos" kurios vadinamos mechanikomis, nes pagrindinis jų aprašomas procesas yra judėjimas ir kitimas. Fizikai nuo filosofų skiriasi tik tuo, kad pirmieji savo sistemą matematizuoja, tai yra visus kontinuumus paverčia tam tikru skaičiumi ir kiekiu. Filosofinis vaizdinys, kuriame substancija judina pati save įvairiuose vidiniuose svyravimuose, įvedama parametro ir skaičiaus sąvoka, matematinė struktūra ir gaunamos lygtys, leidžiančios šiuos parametrus susieti su kokiu nors konkrečiu kiekiu. Į tokias dalis padalinami pagrindiniai parametrai, kurie yra erdvė, trukmė ir masė, naudojant sutartą standartą ir iš šių pagrindinių paprastų parametrų, jungimo principu sudarinėjami sudėtiniai parametrai, kuriuos galima naudoti sujungtus ir apibendrintus (susumuotus) arba vėl išskaidyti į sudėtinius skaičius. Tarkime paimame tam tikrą erdvę užimančią liniuotę, tačiau nesužymėtą, pasirenkame tam tikro ilgio atkarpą, padarome tokių atkarpų šimtą, vieną pavadiname centimetru ir turime eksperimento priemonę. Paimame kaladėlę, padedame liniuotę, kaladėlę pastumiame, užfiksavę pradžios tašką ir skaičiuojame per kiek padalų įvyko judėjimas. Tai yra „apskaičiuotas" kelio ilgis. Be to, įprasta parametrus žymėti viena sutarta raide, susieti ją su kokiu nors skaičiumi, rodančiu jo kiekį ir matavimo vienetais. Pavyzdžiui, 2 metrai, 5 sekundės, 15 metrų per sekundę (greitis).

Teorijos „teisingos" todėl, kad jos tautologinės, be to šiuos vaizdinius, vadinamus parametrais, galima atsieti nuo tikrovės, perkelti į savo vaizduotę ir atlikti „teorinius" manipuliavimus joje. Galima ieškoti tokių manipuliavimų šablonų, vadinamų formulėmis, galima ieškoti nežinomųjų ir t.t. Pavyzdžiui, visada kai turime tris parametrus ir du iš jų yra žinomi - galima apskaičiuoti trečią. Kuo daugiau lygtyje arba formulėje yra parametrų, tuo daugiau jų turi būti žinoma. Iš tikrųjų, įmanoma apskaičiuoti tik tuo atveju, jeigu yra tik vienas nežinomas parametras. Jeigu nežinomi daugiau negu vienas, tai galima sustatyti tik funkciją. Ar lygtys teisingos tikrinama eksperimentais, kurie iš esmės yra matavimai. Tačiau matuoti galima tik su sukalibruotais ir iš anksto paruoštais matavimo prietaisais. O kalibravimas yra ne kas kita, kaip pirmas matavimas, kurio metu uždedama sutartinė skalė arba sutartinis įvykio signalas. Taigi susitariama dėl padalų, jų pavadinimo, o tada vėlesniais matavimai visi procesai prilyginami šiam pagrindiniam matavimui (kiek jo dalių). Toliau, pagrindinis „teorijos" kūrimo darbas yra algebrinės struktūros suradimas, kurios transformacijos atitiktų matavimo eksperimentų rezultatus.

Judėjimo rūšių skaičius labai ribotas, ir jis išsemia visas galima mechanikas, skaičiuojamas Dekarto sistemoje. Tai yra tiesiaeigis, kreivaeigis, sukamasis ir svyruojamasis judėjimas. Visi jie turi savo algebrines struktūras, kurios yra kokios nors konkrečios fizikinės sistemos konfigūracija. Makro-skopinio dydžio substancijos gabalai turi savo judėjimus ir dinamiką, susijusią su jėgomis. Šis mokslas vadinamas „mechanika". Tačiau pažiūrėjus į substancijos vidų, jame taip pat randame tik vidines mikro-mechanikas, kurios lenda į gelmę iki pačių fundamentalių kvantų, kuriuos aprašo „kvantinė mechanika". Pagrindinis pažinimo objektas yra substancija, jos sandara ir evoliucija. Substancija tai materijos debesys - žinoma ir tamsioji, šviesioji ir tamsioji energija ir tamsioji informacija. Pagrindinė informacinės substancijos forma yra šviesa.

Pagrindinis mokslinis klausimas: kaip atsirado ši visata, kuri esą yra visa pagrindinė tikrovė? Atsakymas - „genialus": buvo pradinė substancijos būsena ir iš jos išsivystė dabartinė visata; tai įvyko, kai suspausta į kosminį kamuolį substancija susprogo išsiplėtė, perėjo fazines būsenas ir buvo prieita prie dabartinio visatos stovio. Kaip galima šį „mokslą" plėsti? Ieškoti naujų substancijos formų, naujų būsenų, naujų tikrovių. Taip pat ieškoti naujų matematinių struktūrų, kurias būtų galima ant substancijos savybių uždėti. Belieka tik paklausti ar šis „genialus" mokslas ką nors iš tikro paaiškina, ar mechanikos tėra iliuzionistų kuriamos „teorijos" ir „pažinimo" iliuzijos. Kodėl, pavyzdžiui, vengiama į paveikslėlyje pavaizduotą schemą įtraukti sąmonės ir sielos struktūras. Nes jeigu viskas yra substancija, t. y., visa visata, tai siela, kaip šios visatos dalis irgi yra tam tikra substancijos atmaina. Čia dvasios priešpastatymas materijai - nieko neduoda, juo labiau dvasios vaizdavimas kaip iliuzijos, o materijos - kaip aukščiausios realybės. Šis fundamentalus mokslas, vadinamas fizika, man labiau panašus į labai didelę mokslo imitavimo pastangą. Juo labiau, kad pagrinduose praktiškai viską aprėpia ir išsemia filosofija, o mokslas užsiima tik ženklų ekvilibristika, kuri neprideda nieko naujo.

(https://psichotronika.files.wordpress.com/2016/01/fizikos-modelis.jpg)

Nubraižytame paveikslėlyje matome, kad pasaulio fizika juda viduje, kurio sąmonės apvalkalas nepaaiškinamas jokia įrodyta moksline teorija. Vadinasi „paaiškinta" mokslo realybė pastatyta ant niekaip nepaaiškinamo fundamento, kuriame yra visų „genialių" mokslų pagrindai.

https://psichotronika.wordpress.com/2016/01/16/mokslo-stabmeldystes-ribos/ (https://psichotronika.wordpress.com/2016/01/16/mokslo-stabmeldystes-ribos/)

Citata iš: klajunas  balandžio 08, 2016, 10:09:12Vadinasi „paaiškinta" mokslo realybė pastatyta ant niekaip nepaaiškinamo fundamento, kuriame yra visų „genialių" mokslų pagrindai.

O is kokio fundamento tokias isvadas pasidarei ir sita  brezini nupaisei?

 

Citata iš: Mekabciel  balandžio 08, 2016, 11:03:07O is kokio fundamento tokias isvadas pasidarei ir sita  brezini nupaisei?

Parodyta paveiksliukyj "iš kur".  ;D  Čia brėžinys nepilnas, bet pradžiai ir toks gerai. Tai įmanoma sujungus laksato ir fiksato pradus sąmonėje ir paleidus į ją minčių sūkurį.

Citata iš: klajunas  balandžio 08, 2016, 12:52:19Parodyta paveiksliukyj "iš kur".  ;D  Čia brėžinys nepilnas, bet pradžiai ir toks gerai. Tai įmanoma sujungus laksato ir fiksato pradus sąmonėje ir paleidus į ją minčių sūkurį.

Tai sakai cia jokiu mokslo ziniu nepanaudojai, o kazkoki kita saltini t.y. sujungei fiksata, laksata ir is tos sajungos isvadas padarei? :)

Citata iš: Mekabciel  balandžio 08, 2016, 13:03:36Tai sakai cia jokiu mokslo ziniu nepanaudojai, o kazkoki kita saltini t.y. sujungei fiksata, laksata ir is tos sajungos isvadas padarei?

Skaityk tekstą trečią kartą jeigu nesupratai. Pradėk nuo pavadinimo, kad orientuotumeisi bent apie ką šis tekstas.  ;D  Negi komentare turėsiu viską iš naujo pakartoti, o jeigu kas neaišku, tai pacituok neaiškią vietą. Jeigu neaiškus visas tekstas, kreipkis į kitus mano rašytus tekstus, kur kai kurie dalykai paaiškinti plačiau ir tik tada sugrįžk su klausimais į temą.

Papildymas. Galiu dar paaiškinti kaip veikia dėsnis bet labai paprastais žodžiais. Gamtoje yra dvi veikiančios jėgos: sąmoninga valia ir energija. Jeigu paimsime tą pačią kaladę, tai jos, šios jėgos ją veiks skirtingai. Sąmoninga valia, savo jėgos diapazone gali kalade pastumti pasirinktinu atstumu, 3 metrus, 10 metrų ir t.t. Nors ją irgi riboja gamtos nubrėžtas minimumas ir maksimumas (čia jau biofizikos mokslas). Tuo tarpu nevalinga ir nesąmoninga energija veikia tvermės dėsnio principu, tai yra ji nueina kelią tokį koks įmanomas iki bus visa išeikvota. Tai galima paaiškinti ir erdvės tvermės principu: imkime 2 m pagalį, bet vertikalioje padėtyje. Žinodami jo ilgį, tuo atveju jeigu jis nukrinta horizontaliai, galime iš anksto numatyti kokį atstumą jis padengs - tai yra tie patys 2 metrai. Tai yra erdvės "tvermės dėsnis". Toks yra mokslinio "numatymo" principas. Mokslas neturi būti stabas, nes tokia mokslo "filosofija" labai primityvi, tik šis primityvumas gudriai užmaskuotas. Bet tuo reikia netikėti kaip netikima fokusininko triukais, kurie irgi turi labai paprastus paaiškinimus.

Nesuprantu tavo atsakymo ir dar karta uzduosiu ta pati klausima: Iskur tu istraukei ir sugalvojai ta brezini? Na tu gi be mokslo, pazinimo ziniu nieko neturi ir turedamas sias zinias rasai apie tai ar mokslas isvis pajegus kazka tikro duoti? Ar teisingai supratau?


Koks skirtumas ar rasytum moksla kabutese ar ne, kad fizika yra mokslo imitavimo pastanga, nepriklausomai nuo to kad viskas yra sutarta?
Jei visa tavo sita teksta i kabutes idet(ir pasakyt, kad viskas yra susitarimas ir tai yra niekas), ir visame tekste kabutes nuemus(ir pasakius jog viskas yra tiesa), kazkas pasikeistu? Man rods tavo isvadas nepakenktu taip pat i kabutes idet, nes jos padarytos is filosofiniu ir "moksliniu" ziniu, o tai lygu - pastanga imituoti tavo norima pasaulio struktura, kitaip tariant - niekam.


Kas is to jei i moksla ikisus samones ir dvasios apibrezimus, jei apie juos nieko negalima pasakyt ir kur tu dieva su satana pametei ar jie samone, o gal nesamone?
Ir kas is to, ar mokslas atskleidzia kazka realaus, jei mes be to daugiau nieko neturime, o jei turime tada pateik kazkoki kita, paprasta eiliniam zmogui prieinama, siai minutei, buda?

P.s. nezinau iskur cia tie fiksatas ir laksatas terminai paimti, bet kaip suprantu grubiai tariant jie reiskia -  kuna ir siela. O kadangi jie samoneje tai jie padefaultu sujungti. Tai visas mokslas, visi susitarimai, iseina is samones ir sneket apie tai kad is mano samones iseina nesamones apie moksla? Galima ir taip pasakyt, bet ir tavo sita rasineli su visom "izvalgom" galima butu ivardint tik kaip PASTANGA kazka paaiskinti ar imituot savo norima pasaulio paveiksla.

Ir ta pradzia apie moksla ir mokslininkus, mano supratimu yra smarkiai hiperbolizuota.

Citata iš: klajunas  balandžio 08, 2016, 13:19:22Mokslas neturi būti stabas, nes tokia mokslo "filosofija" labai primityvi, tik šis primityvumas gudriai užmaskuotas. Bet tuo reikia netikėti kaip netikima fokusininko triukais, kurie irgi turi labai paprastus paaiškinimus.

Vien del to kad stebi fokusininka dar jo nepavercia stabu. O jei jau jis ir stabas, tai nieko tu cia nepadarysi kol zmogus jo neisnarplios. Narpliojimas suteikia dideli malonuma. Kaip tu sektantui gali paaiskinti kad jis sektoje, na niekaip(nes tu nieko nesupranti). Bet sektantas yra dar viena puzles delione.

Citata iš: Mekabciel  balandžio 08, 2016, 14:41:13P.s. nezinau iskur cia tie fiksatas ir laksatas terminai paimti, bet kaip suprantu grubiai tariant jie reiskia -  kuna ir siela. O kadangi jie samoneje tai jie padefaultu sujungti.

Kad suprastum kas yra fiksatas-laksatas, turėtum pirmiausiai susipažinti su suvokimo introjekcijos teorija. Kol nėra tokio supratimo, tol nėra apie ką diskutuoti, nes tau kils beprasmiai klausimai kiekviename žingsnyje.

Kad būtų paprasčiau, galiu biški padėti. Fiksatas-laksatas, grubiai tariant yra išorė-vidus. Kadangi išorė yra fiksuota sąmonės dalis, ji yra fiksatas, o vidus, kadangi ji yra atpalaiduota sąmonės dalis, ji yra laksatas. Šių žodžių reikšmės reikia ieškoti etimologijoje. Paaiškinau, kas pasirodė komentare rimčiau, o

visa kita yra visiškas briedas.

Citata iš: klajunas  balandžio 08, 2016, 14:59:47

Citata iš: Mekabciel  balandžio 08, 2016, 14:41:13P.s. nezinau iskur cia tie fiksatas ir laksatas terminai paimti, bet kaip suprantu grubiai tariant jie reiskia -  kuna ir siela. O kadangi jie samoneje tai jie padefaultu sujungti.

Kad suprastum kas yra fiksatas-laksatas, turėtum pirmiausiai susipažinti su suvokimo introjekcijos teorija. Kol nėra tokio supratimo, tol nėra apie ką diskutuoti, nes tau kils beprasmiai klausimai kiekviename žingsnyje.

Kad būtų paprasčiau, galiu biški padėti. Fiksatas-laksatas, grubiai tariant yra išorė-vidus. Kadangi išorė yra fiksuota sąmonės dalis, ji yra fiksatas, o vidus, kadangi ji yra atpalaiduota sąmonės dalis, ji yra laksatas. Šių žodžių reikšmės reikia ieškoti etimologijoje. Paaiškinau, kas pasirodė komentare rimčiau, o

visa kita yra visiškas briedas.

Na tai kam man tas teorijas skaityt? Vel teorijos.


Visa ka tu parasei yra ta pati filosofija. Skirtingose mokyklose, skirtingus terminus naudoja aiskinti sioms tavo izvalgoms ir visiskai identiskai raso apie moksla.
Kuo tavo sios izvalgos, yra daugiau nei "mokslo" izvalgos? Tuo kad tu turedamas sias izvalgas teigi, jog mokslas yra triukas? Bet ir tavo sios zinios yra viso labo triukas, nes tu nieko dar kolkas nepasiulei.

Citata iš: Mekabciel  balandžio 08, 2016, 15:29:58Kuo tavo sios izvalgos, yra daugiau nei "mokslo" izvalgos? Tuo kad tu turedamas sias izvalgas teigi, jog mokslas yra triukas? Bet ir tavo sios zinios yra viso labo triukas, nes tu nieko dar kolkas nepasiulei.

Kai rašau mokslas, aš rašau ne abstrakčiai, bet apie konkrečią paradigmą ir konkretų modelį. Šiuo atveju fizikoje tai yra Standartinis Modelis. Mokslas abstrakčiai man neužkliūva ir pavyzdžiui neužkliūva žodžių junginys "ezoterinis mokslas".

Man užkliūva tik ribotas, materialistinis mokslo vaizdinys, paimtas iš gimnazijos ar universiteto programos.

(Kaip tokiam protingam žmogui nedašunta?)

Ir aš čia nerodau visko (o čia ir nerodysiu), bet bandau parodyti naują mąstymo kryptį. Žinios yra turtas ir taip paprastai į visas puses jis nedalinamas.

Siaip.
Jei mes visi stovetume ten kur turime stovet ir i pasauli kitaip ziuretume. Dabar kai tokie kokie esame, mes daiktams duodame vardus tokius kokius duodame, procesus irgi kazkaip pavadiname pagal tai kaip suprantame. Ir tarsi nera kur cia ir del ko pykti. Bet gal but mes ir stovime ten kur reikia ir daiktus ir procesus pavadiname taip kaip turime pavadinti ir pasielgiame butent taip kaip turetume pasielgti. Ir galima ieiti i tokia nesibaigiancia filosofija, ar tai mes teisingai darome ar neteisingai, kuri neturi jokio tikslaus atsakymo, nes i betkokia problema gali paziuret bent jau is dvieju pusiu ir abudu atsakymai bus teisingi.

Kazkada galvojau, kad blogas zinias gauname del to, kad mes pagal savo issivystyma butent tokiu verti. Mokytojai nesiskaito su mokiniais, bet ir mokiniai nesiskaito su mokytojais na tai kaip ir lygu. O si reiskini butu galima sulyginti su samoningejimu. Kol zmonija nesamoninga, tol vyksta drastiskas jos priverstinis zadinimas is miego. Ir gaunami dideli smugiai, viskas grubu, taip pat ir zinios. Sakykime dabartine pasaulio busena, daugelis vadina 3pasauliniu karu, tik mes vis tikimes matyt ji tiesiogiai, o jis tuo tarpu pazenge toliau nei musu smegenine ir tapo virtualesniu. Tai ir sukretimai susvelnejo. Niekur nedingo tik priimtinesne forma prieme. Del to kad MAN nebereikia dideliu sukretimu.

Veliau pradejau galvot, kad viskas tiesiog yra, zmones tokie kokie yra, procesai tokie kokie yra ir tu nei cia ka pakeisi nei tai verta pykcio ar net gilesnio apmastymo. Aisku tu visada kazka apmastai, stengiesi kazkaip geriau, bet gaunasi visad taip kaip turi gautis ir pamtai jog nesi pajegus pasokt virs saves. Ir kai supranti tai, tada viskas kazkaip ir susidelioja, o problemos issisprendzia(vat ir pasokai virs saves). Del to, as asmeniskai, tame standartiniame fizikos modelyje nematau nieko blogo. Mes siam momentui tokie esame, ne viska zinome(nors istikruju viska zinome ko reikia) ir is to isplaukia visokios(butent tokios kokios reikia) ir zinios, abejotina tai ar neabejotina, viskas kinta ir anksciau ar veliau pamatysime bendra musu vardikli.

Yra tokia filosofine tema apie Leviatana:
"Kurejas sukure Leviatana, o poto su juo zaide."

Leviatanas tai kurinys, visata, zmogus.
Tai sukure Dievas pasauli ir dabar su juo zaidzia. Ir visa sita realybe, imtinai su viskuo, kas tik gimsta mano/tavo galvoje, ka darai, ka perskaitei, zinios, seima, vaikai, musu susirasinejimas, ir t.t ir t.t. neturi visiskai jokios prasmes. Prasme ar problema sukuria zmogus, bet ir ta prasme ir problema pats kurejas idiege, nes jis zaidzia su savo kuriniu ir tuo paciu zaidzia su tuo, kad as tai rasau tau dabar. Taip kad kokia teorija, kokia filosofija, kokia zinia bepaimtum, tai viso labo NIEKAS. Jei remtis tokia filosofine paradigma tai ir pykti ant tos fizikos neliktu prasmes, nes tada jau niekas nebeturi prasmes. Is vienos puses: "taip reiktu kad mokiniai gautu geras zinias nuo to priklauso mano gerbuvis, nes jie dalis visuomenes ir kuria protinga aplinka", is kitos puses, "kokio velnio tave tai jaudina, apie save pradzioje pagalvotum, susiorganizuotum ir susvytetum" ir t.t. :)


 

Pirmiausiai priminsiu kokia yra diskusijos tema, kad neapsiribotume vienu komentaru. Ji tokia

Ar leistinas ezoterinis mokslinės paradigmos panaudojimas?

Tavo aliuzija į tariamas mano emocijas

Citata iš: Mekabciel  balandžio 08, 2016, 18:00:16Jei remtis tokia filosofine paradigma tai ir pykti ant tos fizikos neliktu prasmes, nes tada jau niekas nebeturi prasmes.

yra vedimas diskusijos į šoną, nes aš kalbu apie riboto mąstymo atsisakymo tam, kad jį būtų galima išplėsti, pakeisti pažangesniu. Tai matosi ir paveikslėlyje kur parašyta: "fizikos pasaulio modelio išplėtimas".

Dar tiksliau apie ką aš kalbu paaiškinsiu nuoroda, nes visą savo įrašą čia dėti jau būtų per daug. Kas nepatingės, atsidarys ir paskaitys:

Sąmonės fizika

Fizikos pagrindu kuriant tikslųjį sąmonės mokslą, reikia išplėsti pagrindinį fizikos šabloną, papildant jį suvokimo kategorija. Suvokimą nebūtina įrodinėti ar iš kažko išvedinėti, nes jis yra tokia pat fundamentali realybės dalis kaip ir erdvė, laikas arba masė. Suvokimas yra aksioma, vadinasi jos kažkuo papildomai pagrįsti ar įrodinėti nebūtina. Niekas juk neįrodinėja laiko arba energijos, tai fundamentalios tikrovės savybės. Tokia yra ir suvokimas, kurį galima paprasčiausiai įstatyti į fizikos arba kibernetikos lygtis bei struktūras.

Žemiau pateiktas išplėstas šablonas, kurį naudojant galima modeliuoti formules, į kurias įeina sąmonė. Pati jos fizika skaidosi į dvi dalis, suvokimo kūrimo fiziką ir suvokimo užpildymo fiziką. Suvokimo kūrimas veikia per šablono sukonstravimą substancijoje, o užpildymas per informacinį procesą. <........................>

Pratęsimas čia https://psichotronika.wordpress.com/2016/03/12/samones-fizika/ (https://psichotronika.wordpress.com/2016/03/12/samones-fizika/)

Šita nuoroda jau buvo kitur, bet buvo šiek tiek kitoks kontekstas. Pravers perskaityti dar kartą.