Daugiau nebus didžių mokslo atradimų ir revoliucijų: atėjo mokslo pabaiga?
Lietuvoje baigėsi mokslo festivalis, skatinantis jaunimą siekti mokslo žinių, didinantis visuomenės mokslinį išprusimą, o štai leidykla „Basic Books" ką tik išleido antrąjį Johno Horgano knygos „The End of Science" („Mokslo pabaiga") leidimą, kurioje jis rašo, kad daugiau nebus didžių mokslo atradimų ir revoliucijų - nebus tokių esminių įžvalgų, kaip heliocentrizmas, evoliucija, kvantinė fizika, reliatyvumas, Visatos Didysis sprogimas.
Knygą kritiškai aptarinėja pasaulio mokslininkai ir dauguma jų nemato pabaigos kosmologijoje, chemijoje, fizikoje ir kitose mokslo srityse. Tai ar tikrai jau atėjo mokslo pabaiga? Juk mokslas yra begalinis procesas nuo senovės graikų mokslo laikų. Bet ar dabarties kosmoso teorijos mūsų palikuonims atrodys tokios pat klaidingos, kaip Aristotelio teorijos atrodo mums? Ne, Aristotelio teorijos buvo klaidingos, o dabarties teorijos yra teisingos. Juk Žemė sukasi apie Saulę, o ne atvirkščiai, mūsų pasaulis yra sudarytas ne iš žemės, vandens, ugnies ir oro, kaip manyta anksčiau, bet iš vandenilio, anglies, azoto ir kitų elementų, kurie, savo ruožtu, sudaryti iš kvarkų ir elektronų.
Mūsų palikuonys dar daug sužinos apie gamtą ir išras daug sudėtingesnių prietaisų už išmaniuosius telefonus. Bet jų tikrovės mokslinis supratimas bus panašus į mūsų. Dauguma naujai įgytų žinių pratęs dabartines ir tilps į dabartinės tikrovės sampratą, o ne reikalaus esminių jos pakeitimų. Kita vertus, pagrindinės tikrovės paslaptys - iš kur atsirado visata, kaip atsirado gyvybė, kaip tiksliai baltymų gabalas (smegenys) kuria mintį - gali dar ilgai likti neišspręstos.
Būtent nebent šia prasme galima suprasti mokslo pabaigą, didžių mokslo atradimų ir revoliucijų pabaigą. Ši knyga užaštrina mintį. Tam tikra prasme mokslas mažai progresuoja - atotrūkis tarp mokslo idealų ir jo sukurto purvo (modernių žudymo priemonių, pavojingų medžiagų ir technologijų) niekada nebuvo toks didelis, kaip dabar.
Tačiau tik mokslas, tiksliau tik žmonių protas ir išmintis gali padėti sukurti pasaulį be skurdo, žiaurumo ir karų, kuriame visi žmonės galėtų klestėti. Ir prieš šimtus metų buvo talentingų muzikų, dailininkų, rašytojų ir poetų. Bet dauguma žmonių, taip pat mūsų seneliai ir proseneliai, gyveno skurde, nors dirbo nuo aušros iki tamsos, naudodami tik savo ir arklių raumenų jėgą. Ir tik XX amžiuje suklestėjus mokslui gyvenimas pasikeitė. Atsirado elektra, radijas, televizija, telefonai, automobiliai ir traukiniai, kompiuteriai ir internetas, kurie leido žmonėms dirbti mažiau, o turėti daugiau.
Visa tai sukūrė mokslininkai ir inžinieriai. Dabar žemiau skurdo ribos gyvenantys žmonės turi visus šiuos minėtus mokslo vaisius. Jei vos prieš šimtą metų kas nors Lietuvoje būtų visa tai turėjęs - jis būtų neišpasakytas turčius, nes to neturėjo net kunigaikščiai ar karaliai. Jei dėl kažkokio viruso staiga išnyktų dailės ir muzikos kūriniai, romanai ir detektyvai, ar žmonės išgyventų? Įtariu, kad taip, nors ir ne taip pilnaverčiai. O jei dėl kažkokios nelaimės išnyktų elektra, radijas, televizija, telefonai, šaldytuvai, automobiliai ir traukiniai, kompiuteriai ir internetas? Išnyktų ir didieji prekybos centrai, nes nebūtų kuo atvežti prekių. Grįžtume į XIX amžių, tik su atrofavusiais raumenimis ir išnykusiais arkliais.
Taigi, nuo mokslo esame daug daugiau priklausomi nei nuo meno ar literatūros. Jei ateitų mokslo pabaiga, sustotų ir gyvenimo kokybės pažanga. Pasaulis nejudėtų į priekį. O kas nejuda, kaip vanduo ar kraujas, tas genda ir žūsta. Minėtos knygos autorius sulygina mokslą su didžiųjų universalių tiesų paieška. Net jeigu fundamentalusis mokslas artėtų prie pabaigos, tyrėjai dar turi galimybių atrasti mums nuostabą sukelsiančių stebuklų.
Fizikų atradimai naujų medžiagų ir naujų unikalių savybių medžiagose, kurios leidžia kurti naujus telekomunikacijų prietaisus, biologų ir gyvybės mokslų specialistų naujų reiškinių atradimai palaikys šiuos ir kitus mokslus gyvus ir po mūsų bei mūsų vaikaičių gyvenimo. Sukūrėme telekomunikacijų visatą, kuri savo ruožtu tik spartina mokslo pažangą, o ne jo pabaigą.
prof. Jonas Grigas DELFI
net neskaiciau, antraste primuse, cia reik suprast kad mes toki tobuli mokslo srityje, jau viska zinome? ego tikrai nekuklus
Nu va neskaitei ir dabar galvoji ką antraštė reiškia, paskaityt reikėjo :)
Geri pastebėjimai, atkartojantys antropologo Levi-Straus'o mintis.
P.S. dideliai daliai žmonių pakanka perskaityti tik pavadinimą ir jie jau viską žino, o tada puola komentuoti :)
Ne mokslas tikrai dabar nesustos, tačiau jis darysis vis labiau sudėtingas ir reikalaus naujų specialybių susidoroti su informacijos pertekliumi. Išmanieji telefonai nuostabus išradimai, bet technologijos gali būti dar pažangesnės. Pvz. grafeno pritaikymo būdai bus ir dabar yra labai tyrinėjami, ir čia tik labai siaura sritis.
Kitas dalykas reikia atskirti gryną mokslą nuo verslo industrijos, politikos ir religijos. Jis tik siekia kaupti žinias ir tyrinėti objektyvų pasaulį.
Nemanau kad mokslas sustos dar oi kiek vietų kur tobulėti. Plius jau vien tik poreikis ištyrinėti kosmosą veikia kaip postūmis ieškoti naujų, geresnių būdų kaip sukurti geresnes technologijas leisiančias nukeliauti didelį atstumą per trumpesnį laiką :)
nu manes nesupratot, as nekomentavau straipsnio, cia komentaras antrastei, t.y. offtopic
Mokslas nesustos,galite būti tuo tikri.
Mane neramina tik vienas-mokslas tampa labai siauro žmonių rato "užsiėmimu",kiti naudojasi jo vaisiais,net nesuprasdami,kuo naudojasi.
PVZ:kvailys tyčiojasi iš "moksliukų",bet pats nepaleidžia iš rankų "išmanaus".
Kaip jums tai patinka?
uuu, kaip smagu, kad, xsistemax, vėl sugrįžai :)
Mokslas niekaip nepriartėjo prie esminių materialios egzistencijos problemų sprendimo: ligų, senatvės, mirties. Taip kad, tobulėt gali kiek nori, bet meduolis ant lazdos neartėja.
Citata iš: a.t.sielis spalio 01, 2015, 16:24:56Mokslas niekaip nepriartėjo prie esminių materialios egzistencijos problemų sprendimo: ligų, senatvės, mirties. Taip kad, tobulėt gali kiek nori, bet meduolis ant lazdos neartėja.
Na, bent aš neįvardinčiau mirties ir senatvės kaip problemų. Ligos - tikriausiai. Išsiverstume ir be jų :D (nors, kita vertus, nukentėtų visai kitokios būtybės - virusai). Tačiau, manau, nemirtingumas ir pan., būtų gerokai didesnė problema tiek mums, tiek visai planetai, nei mirtingumas :) Apskritai, juk mirtys yra būtinybė, kad sėkmingai vyktų medžiagų apykaitos ratas, kad planeta ir visos jos gerybės galėtų bent trumpai pagyventi.
Na, man mirtis yra problema, va reikia dirbti, valgyti, kad nemirčiau :) O taip būtų relaxas.
Citata iš: a.t.sielis spalio 01, 2015, 16:57:10Na, man mirtis yra problema, va reikia dirbti, valgyti, kad nemirčiau :) O taip būtų relaxas.
Tai problema valgymo ir darbo poreikis :D
Žvelgiant abstrakčiau, tavo mirtis (kiek ir mano ir bet kieno kito) planetai ir ateities gyvybei bus į naudą. Nenorėčiau, kad mokslas išspręstu šitą "problemą" ir suknistų visą tą nuostabią ir harmoningą sistemą :)
Kartais kažkokį savo patogumą reikia paaukoti vardan bendresnio tikslo. Tam juk ir egzistuoja tokia sąvoka, kaip darnus vystymąsis. Nemanau, kad mokslo tikslas yra tai ignoruoti ir pažeidinėti.
Tipo, kuo daugiau darbo, tuo geriau? :D
O kad kažkam mano mirtis į naudą, manęs visai nenuramina, aš gal norėčiau gyventi, o ne mirti.
Citata iš: a.t.sielis spalio 01, 2015, 16:24:56Mokslas niekaip nepriartėjo prie esminių materialios egzistencijos problemų sprendimo: ligų
Tai gal todėl didelė dalis ligų nuo kurių anksčiau išmirdavo milijonai dabar yra gana lengvai pagydomos, o gyvenimo metų vidurkis nuo 30 pasislinko iki 75?
Taip, jokio problemos sprendimo nematyti.
Mes tik degraduojame ir viskas
Citata iš: a.t.sielis spalio 01, 2015, 17:15:05Tipo, kuo daugiau darbo, tuo geriau? :D
O kad kažkam mano mirtis į naudą, manęs visai nenuramina, aš gal norėčiau gyventi, o ne mirti.
Maža ko kas gali norėti, nereiškia, jog tai yra problemos, kurias reikia spręsti :)
Jeigu tai tavo asmeninė problema, tu asmeniškai ir spręsk :)
CitataNa, man mirtis yra problema, va reikia dirbti, valgyti, kad nemirčiau :) O taip būtų relaxas.
Tarkim rastas būdas pasiekti nemirtingumą, bet mum vistiek reikės gauti maisto medžiagų, kad palaikytum organizmo funkcijas, tai ateina tooookia nediduė problema: jei visi pasidaro nemirtingi ir toliau daugunasi tai jau ir taip senkantys ištekliai (vandens) išnyks visai o tada badausim? Nebent žinoma nemirtingumą interpretuot galima kaip pačio sąmonės perkėlimą į sistemą ar robotą :)
Citata iš: TinSoldier spalio 01, 2015, 17:24:35Maža ko kas gali norėti, nereiškia, jog tai yra problemos, kurias reikia spręsti :)
Jeigu tai tavo asmeninė problema, tu asmeniškai ir spręsk :)
:o ;D
Dauguma žmonių nenori mirti, mirtis - universali žmonijos problema. Mirtis nutraukia asmeninius santykius ir bet kokius užsiėmimus. Visas gyvenimas Žemėje vyksta mirties baimės šešėlyje ir kovoje už būvį.
Bet kita vertus, mirtis yra žemiško ciklo pabaiga. Galima sakyt, kad taip išlaikoma pusiausvyra ir geriausi to pavyzdžiai yra gamtoje. Kai padaugėja vienos kurios rūšies gyvūnų suyra pusiausvyra.
Citata iš: a.t.sielis spalio 01, 2015, 17:37:23Dauguma žmonių nenori mirti, mirtis - universali žmonijos problema. Mirtis nutraukia asmeninius santykius ir bet kokius užsiėmimus. Visas gyvenimas Žemėje vyksta mirties baimės šešėlyje ir kovoje už būvį.
Be mirties nebūtų jokių naujų asmeninių santykių ir bet kokių naujų užsiemimų - būtų tik akligatvis ir resursu (tuo pačiu ir planetos) alinimas, kaip minėjo Supera. Tai, kad žmonės kažko bijo, tai, kad žmonėms kažkas nemalonu, nereiškia, jog to pašalinimas būtų geras ir teisingas sprendimas.
Esu įsitikinęs, kad ir pats tai supranti :)
Na, bet jeigu žinai, kaip įgyvendinti nemirtingumą, nesukeliant globalinių katastrofų ir neužkertant kelio žmonijos ir, apskritai, gyvybės vystymuisi - tai viskas ok.
Jeigu nebūtų mirties, reikalo dirbti ir valgyti kad išgyventum, vietos Žemėje kol kas pakanka.
O apskritai, kitos sąlygos visai neapsprendžia mirties kaip ne-problemos, greičiau ją apsunkina. Ta prasme, ne tik mirtis, kaip kliūtis ar riba yra problema, bet ir kiti sąlygotumai - ribotas gyvenamas plotas ir t.t. Ko mokslas taip pat niekaip neišsprendė.
Taip pat, tai iškelia papildomą problemą į klasikinį problemų ketvertą: gimimas, ligos, senatvė, mirtis. Kaip matome, dauginimasis iš karto įvardijamas kaip dar viena problema, net jeigu nebūtų mirties.
Dėl vietos žemėje irgi sudėtinga. Juk yra kampelių, kurie per daug atšiaurūs kad būtų malonu juose gyventi. Priedo migrantų krizė Europoje kaip tik demonstruoja, kad būtų ir socialinių problemų. Nes nemanau, kad visi nemirtingieji rinktūsi gyventi ten kur jiems yra nepatogu, galų gale imsi ieškoti vietos, kaip sakoma, su visais patogumais. Tad, jei visi bursis ten kur gyvent geriausia vietos galų gale ims ir pritruks.
@TinSoldier paprasta, netgi neesu isitikines ar tai nera ymanoma, as ne mokslininkas, bet nu yra hormonas atsakingas uz organizmo senejima, blokuojam liauka, yra hormonas atsakingas uz lasteliu regeneracija, stimuliuojam, toliau asmenine organizmo diagnozavimo programele ismaniajame laikrodyje del medziagu balanco jau manau ilgiau istemptume, o gimstamuma galim kontroliuoti, naujagimiu sterilizacija, dauginimasis tik su vyriausybes leidimu ;D
o jei rimtai tai nemirtingumas nelabai zavi, nu yra gamtoje gerio blogio balancas, gautume nemirtinguma tai kokia kaina tektu sumoketi, kazin ar tas nemirtingas gyvenimas toks jau saldus butu, ne tik del aplinkybiu bet ir del asmeniniu priezasciu
Citata iš: Supera spalio 01, 2015, 18:03:00Dėl vietos žemėje irgi sudėtinga.
Todėl dauginimasis ir yra problema.
Tai ką ir sakau :D.
@tadasas99 kažkaip tik man tas dauginimasis su vyriausybės leidimu toks įtartinas atrodo :D? Taip Orwell 1984 primena, atsirastų totali gyvenimo kontrolė, tada kokia esmė iš nemirtingumo, kurio siekis ateina ir iš noro turėti laisvę?
Reziumuojant: mokslas neturi sprendimų esminėms problemoms, kurias įvardijome.
Kalbant apie gyvenimo trukmės padidėjimą, visa tai o.k., nors klausimas kiek tai pasaulinis reiškinys, o kiek europinis. Turint galvoje, technikos ir pramonės revoliuciją, iki to, Europoje buvo prasta higiena, daug karų ir socialinės netvarkos, neišsivysčiusi medicina. Pagerėjus higienai, medicinai ir socialinei bei karinei situacijai, gyvenimas natūraliai ilgėja. Iš kitos pusės, pramonės sukeltas gamtos teršimas trumpina gyvenimą ir sukelia ligų paūmėjimą (kancerogenai, smogas, etc.)
Turiu galvoje, kad pažanga nebūtinai yra techninė-pramoninė. Know-how gali turėti didesnę reikšmę, pvz. pradėjus užauginti daugiau žirnių ir pupų, gyventojų masė galėjo geriau išsimaitinti ir būtent dėl to prasidėjo Europos miestų augimas. Tam nereikėjo išrasti garo mašinos ir pan.
Gal kiek į šoną nuo temos bet gyventojų kiekis ir mokslo pažanga atrodo pakankamai susijusi. Čia video kuriame vienas rusas su elementaria excel skaičiuokle labai logiškai ir praktiškai įrodo kad žmonija atsirado geriausiu atveju prieš 2000m. :) Skamba keistai bet matematiškai taip gaunasi. Pradeda nuo to kad pradžioje buvo 3 šeimos. Čia asociacija Nojus ir trys jo sūnūs su žmonomis. Viena karta produktyviai gyvena 40m ir kiekviena šeima padidėja 4 vaikais. Gimsta suprantama daugiau bet nurašoma į visokius "nuostolius". Rezultate gaunasi kad iki 7 milijardų reikia apie 2000m. Ten dar siūlo pažaisti su kartos intervalu bei vaikų skaičiumi. Pasidauginimo trukmė kitais atvejais tik trumpėja. Šiaip grynai matematinis požiūris. Pats tokios idėjos autorius bankų specialistas. https://www.youtube.com/watch?v=sSAh6T9i4eI
Ir dar. Dabar kreivė jau kyla beprotišku greičiu. Perspektyvos gan kraupios. Nors praeityje tai buvo tik tiesinis judėjimas. Normaliai gamtoje taip kažkodėl nebūna. Vieni suvalgo kitus ir lieka pusiausvyra.
Citata iš: a.t.sielis spalio 01, 2015, 18:48:33Reziumuojant: mokslas neturi sprendimų esminėms problemoms, kurias įvardijome.
Viena iš esminių problemų - kodėl žmonės vis dar mirtingi. o ne atvirkščiai? :) Mažiausiai keistas ir išties juokingas priekaištas mokslui. Galiausiai, jei mokslas neturi sprendimų, tai kas juos turi?
Seniai aišku, kad patį jaudina ne mokslo "neįgalumas," o dalykai, į kuriuos atsakyti yra ne mokslo galioje. Manyčiau, kad šis faktas tave smarkiai nuvylė ir sukėlė apmaudą, panašų į negavusio saldainio vaiko pyktį - kaip ir buvai scientistas, o dabar... Iš kitos pusės, po šiai dienai nežinau, ar pats esi tikintis. Iš to, ką esi sakęs ir ką pamenu, spėčiau kad ne. Taigi, blaškaisi ieškodamas atsakymų kažkur tarp mokslo ir tikėjimo. O klausimai tie patys, kaip ir prieš 3000m. - žr."kas yra filosofija" (bet kur).
Ieškojimas kaip toks yra pozityvus procesas, suteikiantis bent minimalią menamos egzistencinės prasmės iliuziją (idiotiškas išsireiškimas - "iliuzijos iliuzija"). Galiu spėti, kad kažką kaip ir turėtum atrasti, bet atrasti
tik sau. Ką gi, ir tai yra puiku. :)
Ir vėl ad hominem "argumentai"? :D bent jau tiek, turit tikėjimo asmeniškumu, kas yra gerai.
O kol čia tuščiai malamės internetuose, pažiūrėkit ką žmogus išmoko daryti be didelio mokslo, vien tik know-how technologija:
https://primitivetechnology.wordpress.com/
Likau be žodžių... Idealas realybėje. Čia tai suprantu pažangą, o tai "mokslas, mokslas, mokslas", vis važiavimas į Vilnių iš Kauno per Niujorką.
o kokia yra pacio mokslo prasme? ziniu siekiamybe neateina pati is saves, turi buti kazkoks logiskas ir realus pagrindas vykt tobulejimo procesui. galime dar tiek kalbet apie idealus, bet realiai zmogus yra vartotojiskas padaras viska daras savo buties patogumo pagerinimui. nuo paciu seniausiu laiku kada vaikesi mamutus ir elnius, kaulinius ir paprastus akmens irankius eme keist tobulesniais bronziniais. ir tai tikrai dare ne is idejos, o elementariai, siame pavyzdyje, medziokles kokybei ir asmeniniam patogumui pagerinti. aisku dar svarbus ir toki veiksniai, kaip asmeniniai principai - juk zmogus tikrai gan emocionali butybe siekianti patenkinti savo ego, tarpusavio varzymasisi - kas ipac plito kapitalzimo vystymosi laikotarpiu. taigi mokslas pats is saves netobuleja, tam turi buti kazkokoks priezastingumas. ir racionaliai mastant - taip, jis gali sustoti, pasiekus ta taska, kai butis taps visiskai patogi ir kuomet nebeliks zmogu spaudzianciu aplinkybiu.
nemirtingumas, kita vertus tera butinybe sustabdyti zmogaus kuno susidevejima, priversti ji regeneruotis greiciau ir nenutrukstamai. o cia jau i pagalba ateina nano ir biomedicina, teoriskai beveik viskas zmogaus kune gali buti pakeista, isskyrus aisku smegenis. smegenys ir yra tas taskas kuriame sustojam, juk atejus tam tikram amziui kunas ima leciau gyti, lasteles stoja atsinaujinusios. taigi trupai tariant - neleiskit smegenims susideveti ir nemirtingumas jusu.
bet cia velgi kalusimas, ar naudingas ir kam naudingas nemirtingumas? individui - taip. zmonems kaip rusiai nelabai, jei kalbesim apie naturalia evoliucija. jei apie zmogaus rankom kurta, tada velgi taip - naudinga, bet tik is dalies, juk zmoniu neribotu laikas.
kita vertus laikas ir pati miris ir yra tie elementai kurie vercia zmogu judeti i prieki, juk zinant, jog turi vasa pasaulio laika tikrai taip neskubetum gyventi. o dabar jei taip mastys 7milijardai?
zmonija apimtu visuotinis sastingis.gimstamumo problema taip pat atsirastu, beja ji ir pats nemirtingumas, aprasoma Dmitry Glukhovsky romane Futu.re
reziumuojant - viskas priklauso nuo aplinkybiu, o tuo paciu ir nuo musu, kaip vartotojiskos visuomenes dalies. kol mes rodysim preiki vartojimui kazkurioje srityje, tol ta sritis ir bus pletojama
Citata iš: Vytautas spalio 01, 2015, 21:12:01Gal kiek į šoną nuo temos bet gyventojų kiekis ir mokslo pažanga atrodo pakankamai susijusi. Čia video kuriame vienas rusas su elementaria excel skaičiuokle labai logiškai ir praktiškai įrodo kad žmonija atsirado geriausiu atveju prieš 2000m. :) Skamba keistai bet matematiškai taip gaunasi. Pradeda nuo to kad pradžioje buvo 3 šeimos. Čia asociacija Nojus ir trys jo sūnūs su žmonomis. Viena karta produktyviai gyvena 40m ir kiekviena šeima padidėja 4 vaikais. Gimsta suprantama daugiau bet nurašoma į visokius "nuostolius". Rezultate gaunasi kad iki 7 milijardų reikia apie 2000m. Ten dar siūlo pažaisti su kartos intervalu bei vaikų skaičiumi. Pasidauginimo trukmė kitais atvejais tik trumpėja. Šiaip grynai matematinis požiūris. Pats tokios idėjos autorius bankų specialistas. https://www.youtube.com/watch?v=sSAh6T9i4eI
Ir dar. Dabar kreivė jau kyla beprotišku greičiu. Perspektyvos gan kraupios. Nors praeityje tai buvo tik tiesinis judėjimas. Normaliai gamtoje taip kažkodėl nebūna. Vieni suvalgo kitus ir lieka pusiausvyra.
Tai tokią matematinę "kreivę" gali sukergti ir aštuntokas. Bet turbūt sunku pagalvoti, kad žmonijoje buvo daugybę kraujomaišos atvejų? Taip, kraujomaiša egzistavo ir labai nuo seno, todėl ir yra taip, kad dabar Žemėje yra kiek daugiau nei 7 milijardai žmonių. Bet tai nereiškia, jog žmonija atsirado prieš 2000 metų. Tai reiškia, kad žmonija atsirado gerokai seniau, tik gerokai seniau buvo labiau propaguojama kraujomaiša nei yra dabar.
Citata iš: gidas spalio 03, 2015, 10:42:34<...>
Seniai aišku, kad patį jaudina ne mokslo "neįgalumas," o dalykai, į kuriuos atsakyti yra ne mokslo galioje. Manyčiau, kad šis faktas tave smarkiai nuvylė ir sukėlė apmaudą, panašų į negavusio saldainio vaiko pyktį - kaip ir buvai scientistas, o dabar... Iš kitos pusės, po šiai dienai nežinau, ar pats esi tikintis. Iš to, ką esi sakęs ir ką pamenu, spėčiau kad ne. Taigi, blaškaisi ieškodamas atsakymų kažkur tarp mokslo ir tikėjimo. O klausimai tie patys, kaip ir prieš 3000m. - žr."kas yra filosofija" (bet kur).
<...>
Na o kodėl mokslas negali įminti mirtingumo problemos? Iš esmės mokslas gali atsakyti į bet kokį klausimą, nes jame yra pakankamai ir mąstymo, ir tyrimo priemonių, tai yra, filosofiškai mokslas gali bet kokią problemą išspręsti, nes mokslas kaip disciplina yra išbaigta. O kad a.t.sielis kelia dėl to problemą, tai čia nieko baisaus. Keisčiau yra ne tai, kad jis kelia tokią problemą, o tai, kad jis, norėdamas, kad ši problema būtų išspręsta, ją perkelia kažkam kitam, t.y. tarsi kažkoks super genialus mokslininkas ją turėtų išspręsti už jį. Nors kas trukdytų jam pačiam daugiau mokytis, kaupti žinias ir šio proceso rezultatą panaudoti naujoms žinioms sukurti? Ogi niekas. Būtų netgi nuostabu, jeigu tai būtų panaudota tokiai problemai išspręsti. Kitaip tariant, pati esmė yra tokia, kad, jeigu kažkokia problema dabar nėra išspręsta, dar nereiškia, jog ji nebus išspręsta vėliau.
Tad čia klausimas pačiam
@a.t.sielis. O jeigu tau tai atrodo problema, kodėl nenori pats pradėti jos spręsti, jeigu, tavo manymu, dar niekas to nepradėjo spręsti? Patikėk, jeigu tikrai išspręstum tokią problemą, pelnytum pasaulinę šlovę, didžiulius turtus ir ko tik tavo širdis geidžia. O dabar tik matai problemą, bet nieko nedarai dėl to, kad ji taptų įveikta. Bet tai matyti gali bet kas praktiškai. O va išspręsti jau reikia daugiau proto, išmonės. Tačiau jeigu tai yra tavo tikslas, reiškia, tu galėtum ir protą, ir išmonę įgyti. Tad kodėl gi nepasistengus vardan visos žmonijos?
Citata iš: illuminatinemirtingumas, kita vertus tera butinybe sustabdyti zmogaus kuno susidevejima, priversti ji regeneruotis greiciau ir nenutrukstamai. o cia jau i pagalba ateina nano ir biomedicina, teoriskai beveik viskas zmogaus kune gali buti pakeista, isskyrus aisku smegenis. smegenys ir yra tas taskas kuriame sustojam, juk atejus tam tikram amziui kunas ima leciau gyti, lasteles stoja atsinaujinusios. taigi trupai tariant - neleiskit smegenims susideveti ir nemirtingumas jusu.
Ir kuo gi tos smegenys kitokios nei širdis, raumenys ir kitos žmogaus kūno dalys ląsteliniame lygmenyje? Gal tokiame lygyje ir skiriasi kažkiek, o atominiame kuo? Tik elementais, iš kurių sudarytos tos dalys ir tų elementų kombinacijomis. Daugiau gi niekuo. Tad išeitų, kad galima pakeisti ir smegenis, jeigu jau sugebi pagerinti ir pakeisti bet kokią žmogaus ląstelę.
Citata iš: illuminatikita vertus laikas ir pati miris ir yra tie elementai kurie vercia zmogu judeti i prieki, juk zinant, jog turi vasa pasaulio laika tikrai taip neskubetum gyventi. o dabar jei taip mastys 7milijardai?
Gal gal, o jeigu visi bus nemirtingi, amžinai jauni, pradės galvoti, kaip gi čia pasididinti resursų, galimybių kiekį, kad visiems nebūtų per ankšta? Vien tai, kad nematėme, ką gyvybė daro, kai ji turi galimybę būti amžinai jauna, nemirtinga, daugintis ir dar suprasti tokią situaciją, tikrai nereiškia, kad būtų mums taip pat kaip kvailesnėms gyvybės formoms, kurios būtų tik nemirtingos ir amžinai jaunos.
Greičiau žmonės tokioje situacijoje ras būdų, kaip pagaminti galingesnius kosminius laivus, kaip teraformuoti planetas ir persikels į naujai atrastas planetas, kad tik nebūtų visiems čia per ankšta. O vėliau, kas žino, galbūt ims kurti ir dirbtines planetas. Tiesiog sukurta galimybė tapti nemirtingiems ir amžinai jauniems savaime rodo, kad tokioje situacijoje žmogus taptų jau mažiau problematiška būtybė, kuri įgytų gerokai platesnį mąstyma, leidžiantį ne tik taikytis prie aplinkos, bet ją keisti ir kurti ją tokią, kad žmogui būtų lengviau prie jos taikytis.
Kitaip tariant, nemirtingumas ir amžina jaunystė gali užtikrinti ir tai, kad mes pagaliau pradėsime keisti esamus gamtos dėsnius.
Tad vienintelis likęs klausimas. O ar verta mums tai pasiekti? Aš manau, kad verta, nes nemirtingumas ir amžina jaunystė sukurs dar sudėtingesnę aplinką, kurioje konkurencija tik sustiprės. Paprastas pavyzdys - vienas žmogus gyvena tūkstantį metų. Akivaizdu, kad per tą laiką, būdamas jaunas ir nemirtingas, jis sukaups nesunkiai didžiulį kiekį žinių. O va vaikas, gimęs po tūkstantmečio, turės kažką padaryti tokio, kad galėtų konkuruoti su tuo žmogumi. Tad jis arba po kurio laiko pranyks socialinės konkurencijos erdvėje, arba jis išmoks kaupti žinias, išmintį daug greičiau negu tas tūkstantmetis žmogus. Ir va tas išmokimas reikš, kad žmogus evoliuciškai pradės tobulėti dar greičiau, ir žmogaus evoliucija tik pagreitės.
Tačiau galiausiai yra viena esminė prielaida daroma. Prielaida tokia, kad bet kurioje situacijoje bet kokia gyvybės forma siekia išlikti ir realizuoti savo maksimalų potencialą. Ar tai faktas, aš jau nežinau. Bet jeigu tai faktas, tai nemirtingumas ir amžina jaunystė žmoniją paverstų tik daug galingesne ir didingesne civilizacija negu mes dabar galime įsivaizduoti. O jeigu tai klaida, tuomet taip, mes išnyktume. Na o jeigu išnyktume tokioje situacijoje, reiškia, žmonija nėra verta egzistuoti apskritai kaip civilizacija ir galų gale turėtų tiesiog pražūti. Nes na kam reikia kažkokio kenkėjo gamtai? Sakyčiau, gamtai labiau reikia būtybės, kuri padėtų gamtą apsaugoti, o ne ją sunaikinti. Bet va kaip tą sužinoti? Kita vertus, žmogaus evoliucija rodo greičiausiai tai, kad išlikimas yra išties pagrindinė varomoji jėga, tad nemirtingumas ir amžina jaunystė gali virsti tik laiko klausimu. Ir jeigu tas taptų realizuota visai rūšiai, tas galėtų rūšį paversti tik dar galingesne. Paprasčiausiai dėl to, kad atsiras dar daugiau problemų, kurias mes būsime priversti išspręsti. O jeigu esame tokie jau besididžiuojantys savo protu, išmone, nuovoka, tai ir rasime būdą, kaip užtikrinti, kad visiems būtų gerai net ir tokioje situacijoje.
Tad reziumė mano žinutės tokia. Nėra prasmės stabdyti žmogaus galimybių auginimo. Nėra prasmės stabdyti to, kad jis būtų paverstas amžinai jaunas ir nemirtingas. Judėkime toliau, kurkime vis galingesnes technologijas, kurkime galimybes žmogui tapti tokiam, koks jis tik nori tapti. Ir jeigu žmogus kaip rūšis tikrai verta išlikimo (t.y. tapti pirmąja tokia rūšimi gamtoje), tai jis išliks ir taps toks didingas, kokios didybės dar nesuvokiame. O jeigu ne, tai bus bandymas, nors ir nevykęs, bet toks, kuris galbūt suteiks informacijos kitoms gyvybės formoms, kurios bus to vertos labiau.
Citata iš: Bla spalio 03, 2015, 20:35:07Na o kodėl mokslas negali įminti mirtingumo problemos? Iš esmės mokslas gali atsakyti į bet kokį klausimą, nes jame yra pakankamai ir mąstymo, ir tyrimo priemonių, tai yra, filosofiškai mokslas gali bet kokią problemą išspręsti, nes mokslas kaip disciplina yra išbaigta.
Mano žinutė prasta - viskas suvelta, dėl to sunku susigaudyti, kas turima galvoje. Turėta omeny, kad gamtos mokslams filosofinės ir tikėjimo problemos yra pofig tiesiogine šio žodžio prasme.
O dėl nemirtingumo sutikčiau, kad šiuo klausimau pagrindinis žodis priklauso mokslui, bet - mokslo vietoje - tuo tarpu koncentruočiausi į sergamumo ir senėjimo problemas.
Ta proga ir Sieliui dėl argumentacijos ad hominem - nieko daugiau, tik pabandyta suprasti, kodėl taip atmestinai pradėjai argumentuoti. Pvz., apie mokslo "neįgalumą". Tas pat kitais žodžiais - drama, finalas : Ieškovas - "Moksle, ar gali padaryti mane nemirtingu?". Mokslas (atsakovas) - "Ne, bet perspektyvoje...". Ieškovas (piktai nutraukia) - "Pas tave visada "rytoj". Eik š..., durniau! - nusibodai." (išeina pats). Uždanga. Ovacijos. :)
@Bla smegenis isskyriau todel, jog pats zmogus kaip asmenybe ir yra smegenys, butent tos konkrecios smegenys, su jose esancia informacija. kunas tiesiog mesos gabalas, organai ir ju sistemos tera keiciami lasteliu ir audiniu junginiai atliekantys tam tikra funkcija.
aisku neteigiu, kad smegenu neimanoma pakeist, teigiu, kad jas pakeitus tai jau butu nebe tas pats zmogus, nebe ta pati asmenybe, tik tokia pati. klonas.
aisku dar diskusijos vertas klausimas - ar smegenys praradusios jose esancia informacija yra vis dar tas pats zmogus, nors velgi ivairiu traumu pasekoje esanti informacija nedingsta, o uzsiblokuoja, taigi galbut is dalies pats atsakiau i savo klausima :D
dar vienas dalykas pamastymams - tesejo paradoksas, - ar keiciant dalis identiskom dali po dalies finale, tai vis dar tas pats ar jau kitas produktas.
Ko kai kurie pašnekovai nepagauna, kad tai nėra priekaištas mokslui, kad jis negali išspręsti esminių problemų, o tiesiog pastebėjimas apie dalykų padėtį ir įgimtą materialių priemonių ribotumą, bei materialių reiškinių laikinumą.
Tiesiog reikia žinoti, ko ir iš ko tikėtis. Ir kokias problemas svarbu spręsti.
Galima ramintis ateities kartų gerove, bet kai patys susiduriam su gimimu, ligomis, senatve, mirtimi, tai daro gyvenimą visai ne tokį, koks jis veržiasi būti. Kadangi materialiomis priemonėmis tos problemos neišsprendžiamos, stengiamasi apie tai pamiršti, ir susikaupti į kitus "pasiekimus", ir "pažangą". Čia panašiai kaip sėdėti vandenyne valtyje, skęsti, bet susikaupus žiūrėti filmą per planšetę. Tipo, "viskas gerai, ir dar kaip gerai laiką leidžiu."
Taigi, minėtų problemų akivaizdoje, mūsų "pasiekimai" darosi juokingi. Ir net ne tiek svarbu, ar bus jiems pabaiga ar ne, nes vis vien niekur iš esmės nejudama. Ir tada, ar skeptikas, ar optimistas galimos mokslinės pažangos atžvilgiu, turi būti bent blaivus dėl esminių dalykų.
Citata iš: a.t.sielis spalio 04, 2015, 20:46:06Galima ramintis ateities kartų gerove, bet kai patys susiduriam su gimimu, ligomis, senatve, mirtimi, tai daro gyvenimą visai ne tokį, koks jis veržiasi būti. Kadangi materialiomis priemonėmis tos problemos neišsprendžiamos, stengiamasi apie tai pamiršti, ir susikaupti į kitus "pasiekimus", ir "pažangą". Čia panašiai kaip sėdėti vandenyne valtyje, skęsti, bet susikaupus žiūrėti filmą per planšetę. Tipo, "viskas gerai, ir dar kaip gerai laiką leidžiu."
"Kadangi materialiomis priemonėmis tos problemos neišsprendžiamos, stengiamasi apie tai pamiršt"
arba zinant, kad tokia butis neisvegiama galima bandyt remtis i religija, kazkoki tikejima, suteikianti neuztikrintu ir niekieno nepatvirtintu vilciu apie musu egzistencijos po mirties nebaigtuma, kaip kai kurie is musu ir daro.
Citata iš: a.t.sielis spalio 04, 2015, 20:46:06Taigi, minėtų problemų akivaizdoje, mūsų "pasiekimai" darosi juokingi. Ir net ne tiek svarbu, ar bus jiems pabaiga ar ne, nes vis vien niekur iš esmės nejudama. Ir tada, ar skeptikas, ar optimistas galimos mokslinės pažangos atžvilgiu, turi būti bent blaivus dėl esminių dalykų.
Visiškai pritarčiau šiai minčiai. Nors iš vienos pusės materija atrodo amžina bet iš kitos pusės ji pastoviai kinta iš medžiagos į energiją ir atvirkščiai. O kitime suprantama pastovumo nėra. Mirštama gimstama. Tokia čia jau tvarka. Nemanau kad žmogus gali pakeisti šitą esmę. Tuo labiau gyvybė egzistuoja labai siauram diapazone. Tereikia didesnio saulės blyksnio ir ši civilizacija "nupūsta". Iš kitos pusės mokslas atsiremia į fizines ribas. Pvz procesorių dažnių niekaip neįmanoma labiau pakelti. Neleidžia tie patys fizikos dėsniai. Mobilus telefonas tėra tik mobilus telefonas. Ar jis seniau buvo plytos pavidalo ar dabar susukamas ir be proto mažas bei su n funkcijų bet veikimo principas praktiškai tas pats. Tiksliau apjungta į vieną telefonas su kompiuteriu. Bet praktiškai man patogiau kada tie daiktai atskiri. :) O telepatijos kaip nebuvo taip nėra. Nors nedideliu atstumu visai logiška sugaudyti žmogaus smegenyse vykstančius elektros impulsus ir juos "iššifruoti". Vėl čia joks stebuklas nes yra elektros impulsai ir juos įmanoma pamatuoti bei jais kažką valdyti.
Tikėjimai šitam kontekste iš viso ne prie ko. Galima tikėti galima netikėti bet viskas juda sava vaga. Nuo to kad tikėsi kad gal esi nemirtingas nemirtingu netapsi. Kas bus po to paprasčiausiai niekas nežino. Versijų ir fantazijų masė kaip yra iš tikro atviras klausimas.
Bendrai kuo toliau tuo kažką naujo pasiekti mokslui darosi vis sunkiau. Viskas susiveda į esamų technologijų "blizginimą" bet ko reikia kad ir talpių akumuliatorių niekaip nejudama iš mirties taško. Masė pažadų ir hipotezių kad kažką atrado ir tai čia viską iš esmės pakeis bet realių rezultatų nėra. Susidaro vaizdas kad mokslas tik "įsisavina" pinigus bet gaunasi šnipštas. Jei iš tikro pvz akumuliatorių srityje būtų kažkokia rimta technologija tai juk beprotiški pinigai ir nauda sukūrusiam. Bet ne niekam nereikia. :) Tiksliau mokslas neturi ką pasiūlyti. :) O klausimas tai aktualus praktiškai nuo pat "mokslo" pradžios.
Nu ką aš žinau, kai jau žmogui smegenų impulsų iššifravimas ir minčių perskaitymas tampa nieko ypatingo nes kažkoks akumuliatorius dar nesukurtas, tai tiesiog pritrūksta žodžių.
Tarsi, kol absoliučiai viskas, ką tik galima išgalvoti, nebus sukurta, tol mokslas nebus įrodęs savo vertės. Tarsi mokslininkams užtenka pagalvoti: "noriu talpaus akumuliatoriaus" arba "noriu amžino gyvenimo" ir momentaliai tai atsiranda/įvyksta. Bet, va, kažkodėl tai jie to nepanori, o užsiima visokiomis bevertėmis, lengvomis ir nieko nereiškiančiomis nesąmonėmis, kaip minčių skaitymas, mirtinų ligų gydymas, technologijų tobulinimas, Visatos pažinimas ir pan. Nu.
Vienas mirtinas ligas keičia kitos. Realios pažangos nėra. JAV pilna vėžininkų, jeigu pagerės vėžio gydymas, yra krūvos kitų ligų, atsiras naujų. Kažkada viduramžiais žmonės mirdavo nuo maro, dabar miršta nuo ko kito, bet ligos ir mirtis niekur nedingo.
Citata iš: a.t.sielis spalio 05, 2015, 12:08:04Vienas mirtinas ligas keičia kitos. Realios pažangos nėra. JAV pilna vėžininkų, jeigu pagerės vėžio gydymas, yra krūvos kitų ligų, atsiras naujų. Kažkada viduramžiais žmonės mirdavo nuo maro, dabar miršta nuo ko kito, bet ligos ir mirtis niekur nedingo.
Pacituosiu paragrafo žinutę šitoj temoj:
Citata iš: paragraf 78 spalio 01, 2015, 17:17:01Tai gal todėl didelė dalis ligų nuo kurių anksčiau išmirdavo milijonai dabar yra gana lengvai pagydomos, o gyvenimo metų vidurkis nuo 30 pasislinko iki 75?
Taip, jokio problemos sprendimo nematyti.
Mes tik degraduojame ir viskas
Taip, atsiranda ir regimoje ateityje naujos ligos dar atsiradinės. Tačiau tai nereiškia, jog nėra pažangos. Gydymo efektyvumas ir vidutinė gyvenimo trukmė yra objektyvūs rodikliai, kurie akivaizdžiai parodo pažangą, tad nereikia lialia :)
Net, jeigu mokslui niekada nepavyktų įveikti visų ligų, tai nieko nereiškia. Tam yra objektyvios priežastys (viena iš jų - evoliucija). Mokslas niekada neprimetinėjo savęs superherojumi, galinčiu padaryti absoliučiai viską ir bet ką, paminti gamtos dėsnius ir t.t. Jeigu kartais pavyksta jam atlikti kažką neįtikėtinai stulbinančio, tai reikia priimti kaip didį pasiekimą, o ne kaip taisyklę, kaip savaime suprantamą dalyką. Tai nereiškia, jog iš mokslo galima pradėti tikėtis ir reikalauti bet ko, o jis turi tenkinti net ir absurdiškiausias užgaidas. Mokslininkai neturi burtų lazdelių. Tai yra suknistai sunkus darbas ir procesas, o ne momentinis stebuklingas užgaidos patenkinimas. Tad atitinkamai ir vertinamas turi būti.
Gal truputį iš oro nuskambės, bet: O kas jeigu mes gyvenam tam kad mirtume ir vat dėl to mokslas (bent jau kol kas) negali atvert durų į nemirtingumą arba visiškai atsikratyt ligom, nes kaip istorija rodo jos mutuoja arba atsiranda kitos stipresnės.
O gal rašymas forume saugo nuo nudurnėjimo ir taip užveriamos durys į beprotybę? :)
Buvo viena sekta, nepamnu kuri tiksliai, tai jie nesigydydavo, nes medicina yra šėtono išmislas tad reikia jos vengti, nes taip kaip sakei, sveikata užveria kelią į amžinybę.
Šiaip idėja gal ir graži, bet tada atsakymas vienas: žudykis tuoj pat :)
TinSoldieri, niekas nepriekaištauja mokslui ir nekelia jokių reikavimų, tiesiog nagrinėja praktinę pasaulio situaciją, kokios esminės problemos matomos, ir kokie būdai jas spręsti, bei kaip sekasi.
Filosofiškai, iš laikino neįmanoma padaryti amžino. Kas turi pradžią, turės pabaigą. Kas neturėjo pradžios, tas neturės ir pabaigos.
Citata iš: Supera spalio 05, 2015, 15:33:10O kas jeigu mes gyvenam tam kad mirtume ir vat dėl to mokslas (bent jau kol kas) negali atvert durų į nemirtingumą
Nevisai tai. Mūsų gyvenimas veikia kitokiu pricipu, bet tas principas ir vienintelis išsigelbėjimas nuo nemirtingumo nėra mokslas. Žmogus egzistuoja amžinai kitose projekcijose, kažkur, anapus realybės yra kita dimensija. Mes galime ten būti sutraukti ir turėti savo skirtingus indentitetus. Kiekvienas indentitetas - kiekvienas kūno taškas - judės atsitiktinai - arba, jeigu įsikiš mokslas suplanuotai.
Nemirtingumas, arba begalybė yra pas žmogų ir to neturi niekas kitas visatoje. Kad viskas realu būtų tereikia užsimerkti.
Citata iš: a.t.sielis spalio 05, 2015, 12:08:04Vienas mirtinas ligas keičia kitos. Realios pažangos nėra. JAV pilna vėžininkų, jeigu pagerės vėžio gydymas, yra krūvos kitų ligų, atsiras naujų. Kažkada viduramžiais žmonės mirdavo nuo maro, dabar miršta nuo ko kito, bet ligos ir mirtis niekur nedingo.
Anapusiniai mokslininkai daro ekspermentus su žmogaus mirtingumu, patekimu į pomirtinę zoną. Eilinis žmogus yra ženklinamas yra ekspermento dalyvis (sergantis vėžiu, ar ne) - kad netaptu kitu, netaptu klaida, viskas prižiūrima. Viskas natūraliai neįvyksta, kažkas visą laiką tokius dalykus reguliuoja. Kam ateina laikas mirti - ateina siejamasis ryšys iš daviklių į žmogaus jutiklius ir žmogaus įvykiai pasikeičia kita linkme, jis pradeda matyti pasaulį nebetokį, koks buvo prieš tai, bet kažkokį alternatyvųjį. Kažkokį nebetikrą. Viskas tarsi pasikeičia, kaip po A.B. sprogimo.
Pati gamta sukelia vėžinius susirgimus ir neišsikišus mokslui, gamta yra negamta kažkuriame logikos lygyje. Logika dominuoja net žolėje, net akmenyje - visur. Viskas suženklinata ir suskaičiuota. Mūsų pusės mokslininkai, bando pralaužti realybės "ledus", pralaužė gal prieš ~90 metų atgal ir niekas nebenori to daryti. Tam yra prasmė to nedaryti. Tai pasireiškia kaip trumpo gyvenimo iliuzija su ribotu amžiu. Ligos visada buvo - tik praregėjus - pradėjo išryškėti.
Citata iš: time vasario 18, 2016, 20:36:56Anapusiniai mokslininkai daro ekspermentus su žmogaus mirtingumu, patekimu į pomirtinę zoną.
Tavo posakis nieko neirodo, nebent tik tavo neisprusima ir elementarios logikos pagrindu nebuvima. Namanau kad kas gali patekti i pomirini gyvenima ir ish ten grizti.Isprusimo lygyje, nes ir mokslas dar tokiu faktu netraukia o tu is kazkur sugalvoji ir teigi nieko nepagrindi tuom neturi irodymu. Betkas gali taip pasakyti. Pasenes meinstrymas. Pomirtinis gyvenimas nera irodytas tavo ziniai. Kad kas darytu ekspermentus tikrai nesu girdejes bet gal nesikuklink paaiskinti pateikdamas realiu irodymu?
Citata iš: novacane vasario 19, 2016, 02:49:05Tavo posakis nieko neirodo, nebent tik tavo neisprusima ir elementarios logikos pagrindu nebuvima. Namanau kad kas gali patekti i pomirini gyvenima ir ish ten grizti.Isprusimo lygyje, nes ir mokslas dar tokiu faktu netraukia o tu is kazkur sugalvoji ir teigi nieko nepagrindi tuom neturi irodymu. Betkas gali taip pasakyti. Pasenes meinstrymas. Pomirtinis gyvenimas nera irodytas tavo ziniai. Kad kas darytu ekspermentus tikrai nesu girdejes bet gal nesikuklink paaiskinti pateikdamas realiu irodymu?
Faktai yra labai sunkiai įrodomi, bent daugeliui, nes pralaužti įsitikinimus yra begalo sunku. Faktiškai kalbėti, tai tėra išėjimas už indentiteto ribų yra kvaila, bet ir labai pavojingas reikalas. Nevienas išėjęs ir pamatęs realybę nebegrįžo į normalų gyvenimą ir dabar yra "apkarpyti".
Šio metu svarbiausios mokslo kryptys:
CERN mokslininkai puse lūpų prasitarė,jog atrado iki šiol hipotetiniu buvusį gravitoną.Tai reiškia,jog teks atsisakyti Standartinio modelio,bet pagaliau suprasime,kas yra gravitacija.Išsiaiškinę gravitono savybes išmoksime gravitaciją ekranuoti,panašiai kaip magnetizmą.Pirmiausiai nuo to keisis transporto sistema,išnyks kelių infrastruktūra o milijonai hektarų,dabar padengti kelių danga,bus grąžinti gamtai arba panaudoti žemdirbystei.
Atrasta itin efektyvi priemonė kovai su vėžiu,nenaudojant jokios chemijos.Genetiškai modifikuoti paties ligonio t leukocitai su vėžinėmis ląstelėmis susitvarko itin greitai ir efektyviai.Vėžys greitai liks tik slogus prisiminimas,kaip koks viduramžių maras.
Smegenų tyrimo srityje taip pat laukia proveržis.Surastos itin sudėtingos struktūros,kurios šiuo metu "išjungtos".Tikimasi,jog jas įjungus realybe taps iki šiol ginčytinos bet tūkstantmečius žinomos paranormalios žmogaus galimybės:levitacija,telepatija,teleportacija,telekinezė ir t.t.Iki šiol šitos galimybės pasireikšdavo spontaniškai ir nekontroliuojamai.
Kas sakė,kad mokslas išsisėmė? :)
Jis visada turės ką veikti,nes pažinimas-begalinis procesas.
Tik būtina panaikinti pinigų sistemą,nes,kol ji egzistuos-viskuo naudosis tik turtingieji.Net sukūrus konverterį,iš bet ko gaminantį kokybišką maistą, bado problema neišnyks,nes atsiras tokie,kurie už šitą gaminį norės kosminio laivo kainos...
Citata iš: xsistemax kovo 10, 2016, 17:03:42Kas sakė,kad mokslas išsisėmė?
Aš nuolat susidurdavau su kitokiu teiginiu: ne kad mokslas išsisėmęs, bet kad jis yra daug labiau pažengęs nei yra rodoma visuomenei.
O kas yra tai, ką atrado CERN apibūdinama labai atsargiai, kai kam tai gravitonas, kai kam - nežinia kas. Kiek teko permesti akimis informaciją tai žinoma, kad tos dalelės masė yra labai didelė daug didesnė už bet kokios žinomos ir kad ji skyla mažų mažiausiai į du fotonus. Kiek teko skaityti, tai CERN daugiau oficialios informacijos pateiks ateinantį šeštadienį, o patvirtinimų ar tai ne atsitiktinės fliuktuacijos tik vasaros pabaigoje. Lauksime.
CERN gal ir neatras, bet aš taip pat laukiu, kada bus atrastos sąmonės dalelės (kurias aš mėgėjiškai vadinu gnostiniais kompleksais), tada bus galima sukurti dirbtinę sąmonę ir kurti įvairias natūralios sąmonės išplėtimo technologijas.
Telepatijos į ateitį nukelti nereikėtų, nes technologine forma ji seniai atrasta ir naudojama, net aš paprastas žmogelis su tuo susiduriu kiekvieną dieną. Ką jau kalbėti apie aukštesnį rangą, kuris kaip ryšio pagrindinę priemonę naudoja tikrai ne mobilų telefoną, ryšys seniai vyksta minčių lygyje naudojant brain computer interface (BCI).
Citata iš: xsistemax kovo 10, 2016, 17:03:42Kas sakė,kad mokslas išsisėmė?
Manau, išsisėmė. Kantrybė išsisėmė.
Tai suvokiu ne kaip mokslo pabaigą, o mokslo evoliuciją. Žmogus būdamas žmogumi niekuo nesidomėdamas ir netyrinėdamas pasaulio, negali suprasti. Žmogiškieji jutimai ir žmogaus mąstymas yra kalba, kuria gali suprasti šio pasaulio dalį. Tai, kad mokslas atrado kažką naujo ir visiškai sugriovė senas mokslines eilutes, parodo, kad mokslas nestovi vietoje ir stengiasi geriau pažinti pasaulį.