gal durnas klausimas, gal nieko anomalisko bet.
sitas klausimas man iskilo dar mokyklos laikais, kai mokytoja aiskino kad zmogaus akis mato (reaguoja i ) sviesos atsispindzius nuo pavirsiaus, nuo skirtingu daigtu skirtingo ilgumo bangos atsispindi, situs skirtingu ilgumu sviesos atspindzius zmogaus smegenys "konvertuoja" i spalva taip mums smegenys pateikia mus supancios erdves vaizdini.
dabar zodi mato rasysiu kabutese nes speju kad tai tik smegenu sukurtas vaizdinys sukurtas remiantis jutimo organais
visi zino kad kiti gyvunai "mato" nespalvotai, kiti "mato" ultragarso" pagalba, idomu kaip ju smegenys jiems pateikia tokiu budu gauta informacija ir kaip atrodo tas sukurtas vaizdinys.
cia man kilo klausimas, ar aplamai spalva egzistuoja, ar cia tik smegenu zaismas stengiantis pateikti lengviau suprantama aplinkos suvokima, ir aplamai kas yra spalva, tai tik pavirsiaus ipatybe atitinkamai atspindeti sviesa? tai jei musu smegenys reaguotu kitaip i is akiu gaunama informacija tai spalva neegzistuotu? tada vel kyla klausimas, o gal ji ir neegzistuoja, gal tai tik smegenu zaismas?
Citataar aplamai spalva egzistuoja, ar cia tik smegenu zaismas stengiantis pateikti lengviau suprantama aplinkos suvokima,
Spalva - kaip tokia sąvoka/fenomenas - tikrovėje neegzistuoja. Galima daugiau-mažiau pagrįstai tarti, kad egzistuoja tik vadinamieji kiekybiškai skirtingi elektromagnetiniai svyravimai. Spalva "atsiranda" apyvartoje tik tada, kai atsirando padaras, gebąs tam tikrą šių virpesių segmentą "pamatyti". O homo sapiens, kaip pats supratingiausias, pavadino šį "matomą" elektromagnetinį svyravimą spalvomis.
Apie "žaismą" teisinga. 5 pojūčiai - tarp kurių svarbiausia yra rega - reflektuoja ne realią tikrovę (kokia ji "yra" mes suvokiame tik pojūčiais, visa "už" yra beprasmės/absurdiškos spėlionės), o
tikrovės santykius ir ryšius. O tai ir yra esmė.
Pačią spalvą, t.y., pojūtį, kurį kiekvienas turime smegeninėje, pažinti iš principo kaip ir neįmanoma - pojūtis savęs gi nejaučia. Iš kitos pusės, spalva kaip smegeninis fenomenas kaip ir reali. Va kaip šiandien gaunasi su tave dominančia spalva. Tikiuosi, kad ateityje bus linksmiau.
P.S. Tas pat. Bet negi finansuosi SPACE kelionę dviračiu + vandens dviračiu rytų-vakarų kryptimi. O jei po kelionės pasakys - cilindras, reikės ir šiaurės-pietų kryptimi. :)
Nu i klausima gavau issamesni atsakyma nei tikejausi, dekui, nezinojau kad tai ka matome yra elektromagnetiniai svyravimai, kurie kaip suprantu atspindi skirtingo ilgumo sviesos bangas.
Bet p.s. tai nesupratau, ar ir neturejau suprast? ;)
Spalva kaip ir kiti pojūčiai yra proto interpretacijos. Tai kas matoma nebūtinai yra tai kas iš tikrųjų, bet tai kas labiausiai pasitarnauja, jaučiamas pasaulis yra holograma smegenyse. Nors tikėtina, kad kuo tikslesnis realybės atkūrimas gali būti naudingesnis rūšies išlikimui todėl gal būt netokie žymus skirtumai tarp virtualios realybės mintyse ar priešingai būtinas elementų suprastinimas, filtravimas ir t.t.
nu kodel taip elgiasi smegenys cia logiska ir aisku, bet kitas klausimas, yra kokia bent teorija kaip realiai atrodo mus supantis pasaulis, priejome isvados kad spalva fiziskai neegzistuoja, tai teisinga butu manyti kad pasaulis kaip nespalvota kino juosta ar cia biski sudetingiau?
kitas klausimas is tos pacios temos ar aplamai egzistuoja sviesa t.y. ar diena tikrai planetoje sviesu, ar vel cia tik musu jutimo organas reaguoja i tamtikru bangu atspindi (pan kaip ultragarso lokatorius)ir sukuria iliuzija?
Pasaulis tikrai daug sudėtingesnis ir net žmogaus juslės ne viską registruoja. Pvz. žmogus negali matyti plika akimi IR ar UV spektro, taip neturi poliarizacinio regėjimo kaip vėžys maldininkas. Šviesa žinoma egzistuoja, kitaip būtų matoma tik tamsa, taip pat būtų šalčiau, nevyktų fotocheminiai, fotoelektriniai ar irimo procesai, kuriem reikalinga šviesa.
Paprastam žmogui kokia žalia, mėlyna ar raudona šios spalvos tėra ženklai (ar simboliai?) prote, o modernus mokslininkas žvelgia giliau ir kitaip. Jam šviesa tai energija, svyravimai erdvėje turintis įvairias savybes - tam tikras svyravimų dažnis ar bangos ilgis, bangos poliariškumo kampas, šviesa galima matyti kaip fotoną ir kartu kaip bangą.
Gal blogai suformulavau klausima, t.y. aisku yra energija kuria skleidzia musu saule, sitos energijos pagalba mes matome mus supanti pasauli, tos energijos pagalba vyksta fotosinteze, bet klausimas:- ar ryte patekejus saulei istikruju pasidaro sviesu o nakti tamsu, ar ta energija is tiesu skleidzia sviesa, ar cia vel tik ryte atsiranda energija kurios pagalba mes matome todel smegenys sukuria sviesos iliuzija.
Kaip pvz gyvunai regintys ultragarso pagalba, babut garsu pagalba jiems smegenys taippat suformuoja sviesos iliuzija, o toki gyvuna uzdarius begarseje erdveje jam atrodytu tamsu?
Gana įdomi tema, šviesą galima su stiklinių trikampių pagalba išdalinti, gautųsi kažkas panašaus į vaivorykštes.
Tačiau geriau to nedaryti, bent mintyse. Gal šviesos šaltinyje gali nebūti kokios žalios šviesos ir vaivorykštė gali atrodyti visai kitaip. (bent aš taip manau - to nesu tikrines).
Mes iš spalvos matome poveikio-atoveiksmio rezultatą. Šviesą krentanti ant daikto, kaip jūros bangos skalaujančios krantą. Ir kiek bangų sugrįš atgal į visas puses ir kokių dažnumų, iš to tarsi tarsi galėtume įvertinti to daikto „odos" storį (juodi daiktai gal net be tokio „skydo").
Mes nesame tikslus matavimo prietaisai. Perėjimai skirtingoms akims truputį skirtingi, jautresnėms akims „mėlyna" greičiau gali tapti „žalia". Dėl to net niekam į smegenis nereikia lįsti, o tik artimiau pabendrauti su priešingos lyties žmogumi. Ir jei jis abejoja, vis gi nepiršti savo nuomonės. Tai ir mane patį tas liečia. Po to, neva mokslininkų žodžiais, išderinsite kitam žmogui akis, jis niekada nebus tikras ar mato žalią, ar mėlyną...
Kaip svečias, aš negaliu papildyti savo ankstesnio samprotavimo. Psichologų patikrinimuose, kai rodo kažkokius lapelius su pripaišytomis gėlytėmis, kurių spalvos labai nedaug skiriasi. Gal taip tikrina ar matote spalvas. Nedaug trūko, kad pats nebūčiau pripažintas kokiu ligoniu, nematančių spalvų.
Žiūrint į tokius piešiniukus tie nežymus pustonių svyravimai gali pasirodyti visai nesvarbūs ir net į tai nekreipti dėmesio, gali pasirodyti, kad pačių gėlyčių pavidalas svarbesnis. Ir taip įsikalti kvailą mintį, kad jus matote tik juodai-baltai ir spalvų net nėra - arba tai tik smegenų, nors būtų tiksliau akių kolbelių „odos" plonumo.
Taip ir gyvuliai gali būti pripažinti, kad nemato spalvų, ar mato juodai baltai. O jie gal prasčiausiai nesupranta ir nekreipia dėmesio į spalvas, nors jas puikiai mato. Gal jiems mėlyną žymiau anksčiau tampa žalia. Čia tarsi pats sau prieštaraučiau ar mano mąstymas pasirodytų nenuoseklus. Čia tik pasvarstymai kaip galėtų būti, kai tiksliai nieko nežinau ir man net nereikia nieko tikrinti ar tiksliai žinoti. Truputį kitoks mano mąstymo būdas, kuriam visai nereikalingas tvirtas ir sunkus pamatas po kojomis..
Teks sau užsidėtį negriežtą apsiribojimą, kaip nso.lt tinklapyje (nedaugiau trijų žinučių iš eilės ir pokalbių gija nesvarbu), o tai dar pasirodys kad čia aš kaip koks Leninas turintis apie viską savo tvirtą nuomonę ir peršantis ją visiems kitiems, kovojantis su kitaip mąstančiais. Nors šiais laikai tokius žmones kažkodėl tinklo troliais vadina (jie gali net nesuprasti kodėl juos taip vadina).
Mes galime įvertinti veiksmo-atoveiksmio pasekmes ir palietę daiktą ranka (geriau tai nebūtų kokia įkaitusi keptuvė). Ir per šilta-šalta vertinti ar taurė tuščia ar pilna - dingusios bangos ten kaupiasi ilgai - trumpai. Kai šviesos jūroje nebėra jokio bangavimo, nurimsta vėjas sklindantis iš Saulės. Bangos ilgai neišsilaikiusios grįžta atgal į šaltą jūrą, bet jau kaip šiluma, o ne šviesa.
Citata iš: tadasas99 rugpjūčio 13, 2015, 08:53:27
Gal blogai suformulavau klausima, t.y. aisku yra energija kuria skleidzia musu saule, sitos energijos pagalba mes matome mus supanti pasauli, tos energijos pagalba vyksta fotosinteze, bet klausimas:- ar ryte patekejus saulei istikruju pasidaro sviesu o nakti tamsu, ar ta energija is tiesu skleidzia sviesa, ar cia vel tik ryte atsiranda energija kurios pagalba mes matome todel smegenys sukuria sviesos iliuzija.
Kaip pvz gyvunai regintys ultragarso pagalba, babut garsu pagalba jiems smegenys taippat suformuoja sviesos iliuzija, o toki gyvuna uzdarius begarseje erdveje jam atrodytu tamsu?
Trumpai tariant, tavasis Aš tai dekodatorius, kuris jaučia tokią trimatę realybę su laiku, judėjimu, erdve, visomis įvairiausiomis gyvenimiškois situacijomis ir apskritai viską. Tavo dekodatorius veikia tokiu principu ir tokiose savybėse, algoritmu, kurį galima pavadinti (egoizmas ar gavimas visos suvokiamos realybės dėl savęs) ir dėl to jauti minimalią demo versiją šios realybės. Tavo dekodavimo algoritmas skaido vientisą realybę, į objektus, "kitus" žmones, spalvas, garsus, atomus, saulės sistemą ir t.t. ir t.t.
Ryte nepateka jokia saulė, o vakare ji nenusileidžia. Tavasis dekodatorius tokiu principu veikia. Jis pastoviai keičiasi, o tą pokytį vadina, žemės sukimasis aplink saulę ir diena/naktis. Tu tokiu principu keitiesi, o tavasis imtuvas su savomis savybėmis taip dešifruoja realybę. Ne realybė keičiasi, kuri yra konstanta, o tu keitiesi pastoviai.
Ryte atsikėlus tu esi tokiu principu pasikeitęs, tavo dekodatorius tokioje būsenoje, algoritmas veikia tokia funkcija, kad jaučia nekintančią realybę kaip saulės patekėjimas ar apsiniaukęs dangus su lietum.
Merkabciel, gal galimą savo dekodatorių suderinti taip, kad keliaučiau laike ar po visą visatą, neįdėdamas praktiškai jokių pastangų? (Nebūtina į tą klausimą atsakyti, aš gal net nevertas tokios galimybės)
Tačiau su savo dekatoriumi, nukeliavęs kur nors kitur, norėčiau ir sugrįžti atgal. Nes čia tokia nuostabi vieta, Aš net nežinau ar šviesos jūra nėra planetą gaubiantis oras. Šviesa yra nėra - gal tai jums ir svarbu. Tačiau aš gi matau, kad jį yra, ir tokiame vandenyne ji nuostabi.
Citata iš: oropilis rugpjūčio 13, 2015, 12:01:51
Merkabciel, gal galimą savo dekodatorių suderinti taip, kad keliaučiau laike ar po visą visatą, neįdėdamas praktiškai jokių pastangų? (Nebūtina į tą klausimą atsakyti, aš gal net nevertas tokios galimybės)
Tačiau su savo dekatoriumi, nukeliavęs kur nors kitur, norėčiau ir sugrįžti atgal. Nes čia tokia nuostabi vieta, Aš net nežinau ar šviesos jūra nėra planetą gaubiantis oras. Šviesa yra nėra - gal tai jums ir svarbu. Tačiau aš gi matau, kad jį yra, ir tokiame vandenyne ji nuostabi.
Galima ką tik nori daryt, ką tik tavo fantazija gali išnešti. Jei sieksi kažkokių dvasinių potyrių, kelionių ar dar kažkokių fejerverkų, vargu ar tai pasieksi. Tai nepakankamas motyvas tai gauti.
Pastangas reikia dėti ir reikia idėti VISAS pastangas. Jei neidėsi visų pastangų nieko ir nebus. Ir nenuvertink savęs, jog tu to nevertas. Tu vertas kur kas daugiau, nei skraidyt po visatą.
Šitas pasaulis neskirtas gyvenimui ir malonumo gavimui. Šiame pasaulyje yra padarytas apribojimas, visiems tavo malonumams, nes kitu atveju žmogus nenorėtų keistis ir išvis net neegzistuotų. Tu pamatei, suvalgei ir malonumas išnyko. Šis pasaulis viso labo priemonė išmokt mylėt, o ne komforto ieškojimo zona.
Nereiktų nuvertinti šio pasaulio. Jis nuostabus. Aš į tokį pasaulį patekęs lipčiau į liftą ir pakilčiau į paviršių. Ne vienam sapne būdavau laimingas ištrūkęs į paviršių.
Nu cia prie ideologijos bei dvasios pilnatves perejote.
As suprantu kad mums suprantamas pasaulis yra iliuzija paremta keliais musu turimais aplinkos jutimo organais, bet man idomu kaip pasaulis atrodytu atmetus iliuzija ir palikus tik jutima, ir jutima be konvertavimo, t.y. koks mus supantis pasaulis yra is tikruju (ziurint ne musu ar kito gyvuno akis), kazkaip persasi mintis kad be iliuzijos jis nebetutu toks grazus
CitataKaip pvz gyvunai regintys ultragarso pagalba, babut garsu pagalba jiems smegenys taippat suformuoja sviesos iliuzija, o toki gyvuna uzdarius begarseje erdveje jam atrodytu tamsu?
Koks ug pojūtis šikšnosparnio (apie jį šneka?) smegeninėje? Klausimas, į kurį atsakymo nėra - to tau nepasakys joks hominidas. Taigi belieka spėlionės, kurios apskritai yra beprasmės. Tu vėjo paklausk...
Tiksliau yra tarti, kad šikšnosparnis ne "mato", o girdi ug, ir jo smegeninėje transformacija ug-"šviesos pojūtis" nevyksta - jis gi turi akis ir atrodo, kad šviesą nuo tamsos vis tik skiria. Taigi žabalas, bet puikiausiai verčiasi garsu, kaip pagrindiniu pojūčiu - pažiūrėk, koks jo gyvenimo būdas, velniams tamsoje rega. Evoliucija šiam ultragarsininkui "surado" iš tikro puikią nišą.
Yra daug prietaisų, kurie veikia ug pagrindu. Juose ug atspindys yra vizualizuojamas - internete pilna šio reikalo iliustracijų. Va čia gali pamatyti - nors ir netiesiogiai bei pritemtai, kad šikšnosparnio ug refleksija iš principo puikiai atspindi tikrovę. Pasikartosiu - tai ką mes matome, tikrai nereiškia, kad tas pat dedasi ir šikšnosparnio smegeninėje. Jis tai girdi.
Ar pats savo ausimis, tiesiogiai kada girdėjai sakykim kokį vaisių (šikšnosparnių ėdalas)? Ar gali šį garsinį "vaizdą" bent įsivaizduoti? Bet yra žmonių, kurių jusle pagautas dirgiklis kai kada smegenyse nukeliauja į kito pojūčio analizės centrą - jie mato garsą ir atvirkščiai ir t.t. Tai apskritai yra normos variantas, ir jei tokį žmogėną pažįsti, tikrai daugiau - bet toli gražu ne viską - sužinotum apie tai, ką galėtų jausti šikšnosparnis. O "viskas" neįmanomas.
P.S. Apie SPACE - iš kitos operos. :)
Kalbant apie spalvas. Manau, spalvos ateina kartu su jutimu ir jau yra pačiame jame. Šviesa ir visi tie dalykai yra vaizduotės konstruotė/padarinys. Juoda turbūt yra visko spalva.
Ištikrųju globaliai yra tik tamsa. Pojūtis turi tokias sąvybes priskirti spalvas. Neretai būna, kad sutrinka šis pojūtis ir būtų galima įtarinėti regėjimo sutrikimus. Tai nieko bendro su toliaregyste/trumparegyste, bet turiu omenyje, jog galima apakti ir apakimas yra ta liga. Regis, splavų nebeįmanoma suvokti, atpažinti, kai apankama. Bet jeigu apakimas yra tik įsitikinimas ar kažkas tokio, nors galima kažką įtarti ir mechaniško. Pojūtis gali atbukti, žinoma.
Bet užsimerkus spalvų irgi negalima pažinti. O miego metu, aklojo būsenoje, formuojasi vaizdiniai, kuriuos mes vadiname sapnais. Sapnai užgimsta netgi visiškoje tamsoje ir neabejoju, kad čia dalyvauja regos pojūtis , nėra tik fantazija.
Bandant remtis iš kur pareina spalvos, negalima teigti jog jos globaliai egzistuoja. Nes tai būtų visiška beprasmybė. Mano manymu, jos neegzituoja, tokias jas priskiria mūsų mintys, suvokimas, patys pojūčiai.
Net jei ir matytųme kitokiomis spalvomis, mums jau yra išmokinta su atitikmenimis. Atitikmenys buvo įrodyti. Tarkime jeigu mes matome raudoną - galime matyti mėlyną ir analogiškai su visomis spalvomis. Bet dėka atitikmenų, net jei ir matome kitokiomis spalvomis tas nieko nesako. Nėra kažkokių globalių spalvų, kuriomis būtų galima remtis, tačiau yra atitikmenys, kuriais remdamiesi galime atitaikyti. Kaip kiti mato mes mažų mažiausiai galime žinoti. Gali būti, kad kiti mato nespalvotai ir su atitikmenimis išmokytos spalvos gradualiai atitinka visas tas spalvas.
Visko spalva yra balta, juoda yra niekas, nera sviesos, visos spalvos is baltos.
Temos klausimas buvo mazdaug toks.
Pvz zinom kaip atrodo vanduo, vandenyno dugnas, banginis, bet jei stebesime ultrgarso pagabiniais irankiais tas paveiislas taps praktiskai neatpazystamas del kito stebejimo metodo.
Man idomu kaip jis atrodo istikruju, o ne musu regos organo iliuzijoje
Citata iš: tadasas99 kovo 26, 2016, 17:59:10Man idomu kaip jis atrodo istikruju, o ne musu regos organo iliuzijoje
Net jei ir turėtum tokią informaciją, neturėtum kur panaudoti. Spalvos globaliu kontekstu nebus pažintos, nes aš bandžiau tai parodyti per atitikmenis, kurios visiems vienodos. Jei vienam pavyzdžiui rodoma mėlyna, galbūt rodoma raudona, bet sakoma: kad mėlyna dėl to, kad čia atitikmuo.
Todėl manau, sužinoti realių spalvų 'globaliu atžvilgiu' neįmanoma. Net jei rasime atitikmenis, nebutinai turi reikšti, jog tai yra ta tikra spalva apie kurią reikėjo sužinoti. Bet žinoti įdomu, sutinku su šia nuomone.
Del spalvos suvokimo taippat idomus klausimas, kas gali garantuoti kad tapacia spalva visi suvokiame vienodai o gal tik ivardiname vienodai to pacio objekto skirtingus suvokimus.
Zinau kad neatsakys niekas klausimo, tiesiog noriu iskelti klausima kad pasaulis nera tos koki matome, cia tik iliuzija, kaip jis atrodo istikruju mes nezinom, istikruju turiu galvoje ne kazkuriuo vienu vienu aspektu, nesvarbu kuriuo, nesvarbu kuriu bangu kuriam ruoze, sviesa, garsas, elektromagnetiniai laukai, ir pan, gal galetume sumest paveiksla visuose aspektuose, bet daigtas turi isvaizda ir be vertinimo aspekto.
Citata iš: tadasas99 kovo 27, 2016, 10:35:08daigtas turi isvaizda ir be vertinimo aspekto.
Neturi, vaizdas- yra is isores, o daiktas ne isorej (savo paties). Taigi kazkas turi daikta matyti. Objektyvios isvaizdos nera, priklausomai, kaip daiktas apsviestas ir kas i ji ziuri taip jis ir atrodo(savaime jis niekaip neatrodo, jis atrodo tik kazkam). Jei jo neapsviesi jo nesimatys, jei apsviesi per stipriai gali sudegti. Kaip daiktas trodo priklauso nuo sviesos saltinio, nuo pacio daikto ir nuo stebetojo.
Citata iš: kiskis kovo 27, 2016, 12:02:14Citata iš: tadasas99 kovo 27, 2016, 10:35:08daigtas turi isvaizda ir be vertinimo aspekto.
Neturi, vaizdas- yra is isores, o daiktas ne isorej (savo paties). Taigi kazkas turi daikta matyti. Objektyvios isvaizdos nera, priklausomai, kaip daiktas apsviestas ir kas i ji ziuri taip jis ir atrodo(savaime jis niekaip neatrodo, jis atrodo tik kazkam). Jei jo neapsviesi jo nesimatys, jei apsviesi per stipriai gali sudegti. Kaip daiktas trodo priklauso nuo sviesos saltinio, nuo pacio daikto ir nuo stebetojo.
Mums taip, nes mes matom TIK sviesos atspindi
Citata iš: tadasas99 kovo 27, 2016, 13:08:56Mums taip, nes mes matom TIK sviesos atspindi
Taigi gali but "apsviestas" ir garso bangom, nuo to niekas nepasikeicia: Kaip daiktas trodo priklauso nuo bangu saltinio, nuo pacio daikto ir nuo STEBETOJO(nes zodis atrodo reikalauja subjekto irgi).
Citata iš: tadasas99 kovo 26, 2016, 17:59:10Man idomu kaip jis atrodo istikruju, o ne musu regos organo iliuzijoje
Pradžiai - kas yra iliuzija. Vienas iš apibrėžimų - klaidingas tikrovės suvokimas, jutimų apgaulė, regimybė. Suprantama, kad šis apibrėžimas yra taikomas klaidingai pojūčio interpretacijai konkrečioje smegeninėje, o ne pojūčiui kaip tokiam apskritai. Yra ir daugiau, pvz., iliuzija yra klaidingas realiai egzistuojančių objektų įsivaizdavimas, suvokimas. Jis skamba kaip ir artimiau paties iliuzijos sampratai, bet turima omeny iš esmės tas pat. Noriu pasakyti, kad bet koks pojūtis savaime nėra iliuzija, tai nors ir mikroskopinis, bet maksimaliai teisingiausias realybės fragmentėlis. Nuo šių fragmentėlių prasidėjo ir tęsiasi pažinimas.
O sužinoti kaip atrodo "viskas iš tikro" yra neįmanoma - pasaulis žmogėnui duotas tik 5-iais pojūčiais. Tas "atrodo" irgi skamba keistokai, nes nelabai aišku, kas turima galvoje - negi "papildomi" pojūčiai? Labai abejoju, ar tuomet pasidarytų aiškiau, nes vėl atsiremiama į tą pačią, neperžengiamą pojūčių sieną smegeninėje.
Nusibodusiai pridursiu, kad racionaliausiai šį jovalą paaiškina evoliucijos teorija - kad parodyti individui
evoliucijai reikšmingus kokybinius/kiekybinius
tikrovės santykius 5-ių pojūčių evoliuciniams poreikiams užtikrinti pilnai užteko. Viskas. O kaip atrodo pati realybė "iš tikro" evoliucijai tiesiogine prasme nusispjauti, todėl to sužinoti nelemta. Kaip "atrodo" kvantas, tas mažiukas visko pagrindas? :)
Nežinau tiksliai kaip yra su paranormaliais 6 ir kt. pojūčiais žmonėse, bet kaip ten bebūtų, "triakių"(nelabai tikslu, bet kalbant apie pojūčius praeis) matyt nėra itin gausu. Ir neįsivaizduoju, kaip daleiskim turintis kažkokį 6-tą pojūtį galėtų apibūdinti savo patirtį - tam reikalui net žodžių nėra. Nors 5 pojūčiai ir yra pažinimo pagrindas, šių fundamentalių "instrumentų" pilnaverčiai apibūdinti irgi neįmanoma - dėl tokio a la "postulavimo" ir yra jaučiamas tam tikras diskomfortas. Bet "triakių" padėtis iš viso beviltiška - kaip suktis, kai arsenale tėra tik ta pati, "dviakių" patirties pagrindu atsiradusi kalba, o visa kita irgi "dviakiška". Na čia padarysiu taikią prielaidą - gal būt kada ir bus įmanoma išversti "triakišką" patirtį į "dviakių" kalbą, ir tuomet visiems bus gerai. O su informacijos gavimu iš anapus problemų panašu yra nepalyginamai mažiau - tereikia
"dviaikišku" būdu tai pagrįsti. :)
Galų gale koks nuobodus būtų gyvenimas, jei žinotum, kaip viskas atrodo "iš tikro". Gi dabar
Šiam pasauly visko būna,
Šiam pasauly bus dar visko,
Daug labai keistų dalykų
Atsimerkęs pamatai.
:)
Citata iš: gidas balandžio 01, 2016, 21:25:38Vienas iš apibrėžimų - klaidingas tikrovės suvokimas, jutimų apgaulė, regimybė.
Tai nėra klaidingas tikrovės suvokimas,
tai nežinojimas praktinio pritaikymo ir veiksmo (sudedamųjų dalių, dėsnių ar parametrų). To, ko nežinoma kur pritaikyti ir kur (sukišti) - vadiname iliuzija. Tai pilnavertis realybės papildas. Tai nėra tikra ir nėra veiksminga, iliuzijas pritaikyti kasdienybėje nelabai turime kur. Iliuzijos nebelaikomos iliuzijomis - iliuzionistų, kai jie žino jų pritaikymą ir paskirtį.
Nežinojimas ≠ nesuvokimas. (bet manau tu žinai)
Nežinojimas yra žinojimo dalis, o nesuvokimas yra atminties ir gebėjimo įsisąmoninti galių praradimas.
Citata iš: gidas balandžio 01, 2016, 21:25:38iliuzija yra klaidingas realiai egzistuojančių objektų įsivaizdavimas, suvokimas
Tai turbūt vaizduotės loginiai raizginiai? Tu turbūt turi omenyje tokius atvėjus, kai kažkas (netaip pasirodo, pasivaidena ir t.t.) ir visa tai sąmoningai suvokiama. Aišku nesiriamiant emocijomis, būtų daug lengviau suprasti, kad visa tai sąmoninga ir tai ne iliuzija. O kada žmogus užvaldomas emocijų (visiškai neįvardytų jokiais žodžiais) pradeda nežinoti (kas čia vyksta).
Tam tikros emocijos nėra mokomos niekur ir norima kuo labiau jas užslėpti. Mes emocijas išmokstame, tiek baimę, tiek džiaugsmą, tiek meilę per praktiką. Kai žinoma ką tai atitinka - žinome jų paskirtį ir pritaikymą. Todėl žinome emocijas.
Bet iliuzijos prasme įžvelgiu - nematomumo emociją (tamsybę), kuri nėra kontroliuojama pačio žmogaus ir ji vyksta nekontroliuojamai, neatsiklausus. Ji gali sukelti visas emocijas, kokios tik įmanomos. Nuo baimės iki ateities pranašysčių ir laiko keliavimo. Apie ją kalbėti trūksta jūsų suvokimu (dviakiško paaiškinimo), nes jis egzistuoja visai kitoje 'kalboje', kurią supranta tik gebantys pritaikyti visa tai praktiškai. O neišmanantys ir tik šiaip besidomintys niekada nesužinos, kol neįgys praktikos ar žinių. Tai greitai neateis, nes neviską lengva sužinoti. Reikia praktikuotis/keisti pasaulėžiūrą, kad kuo daugiau emocijų ir jausmų būtų išmokta. Tam tikri pasaulėžiūriniai mokymai tuo ir naudojasi, ypač norint apsisaugoti.