Kur yra eutanazijos riba?
Mūsų gyvenimai priklauso mums, tačiau teisė savo noru pasitraukti iš gyvenimo šiais laikais kaitina daugybę karštligiškų diskusijų. Belgijoje gydytojai priėmė itin prieštaringą sprendimą. Jie suteikė 24 metų merginai, kuri serga medicinine depresija, teisę nutraukti savo gyvybę, skelbia „The Independent".
Atrodytų, tokio amžiaus mergina turėtų mėgautis pačiu jėgų žydėjimu. Bet ši Belgijos gyventoja, kuri žinoma Lauros vardu, pareiškė gydytojams, jog depresija ją kankina nuo pat vaikystės. Dėl to ji trokšta užbaigti savo gyvenimą.
„Gyvenimas - ne man", taip pasisakė ši pacientė, kai 21 metų pateko į psichiatrijos kliniką.
„Mirtis man neatrodo kaip pasirinkimas. Jei aš galėčiau pasirinkti, neabejotinai rinkčiausi pakenčiamą gyvenimą. Bet aš padariau viską, ką galėjau, ir man vis tiek nepavyko", laikraščiui pasakojo Laura.
Pastaruoju metu Laura planuoja savo laidotuves bei paskutinius žodžius, kuriuos pasakys savo mamai ir senelei. Mergina tikina, kad tėvai ją į pasaulį atvedė būdami tam per jauni.
Mergina užaugo su seneliais ir nors jų auklėjimas suteikė jai „apsaugą, ramybę ir tvarką" - to nepakako.
„Be abejonės, vaikystė padarė įtaką mano kančioms. Vis dėl to esu tikra, kad trokščiau mirties net ir tada, jei būčiau užaugusi ramioje ir stabilioje šeimoje", tvirtino Laura.
Ilgesniame interviu mergina atskleidė, jog dar būdama šešiametė pasąmoniškai paėmė į rankas užtaisytą ginklą ir svarstė nutraukti savo gyvybę.
„Jei tuomet būčiau žinojusi, kaip viskas susiklostys, greičiausiai būčiau nuspaudusi gaiduką. Galiu tai lengvai įsivaizduoti", sakė ji.
Lauros mirties diena dar neišrinkta. Bet šis įvykis gali padidinti jaunimo, kurie trokšta išeiti iš šio pasaulio, skaičių.
Belgija legalizavo eutanaziją 2002 metais. Nuo to laiko kasmet teise mirti pasinaudoja apie 1,4 tūkst. žmonių.
2013 metais skaičius žmonių, kurie pasirinko nutraukti savo gyvybę, staigiai pašoko iki 1,8 tūkst. Tais pačiais metais šalies parlamentas pakoregavo eutanazijos įstatymą ir išplėtė jo ribas. Tuomet jie leido eutanaziją taikyti ir nepagydomai sergantiems vaikams.
lrytas.lt
Įdomu, ar tas noras mirti būtų toks pat didelis, jei ji, susiruošusi išsimaudyti ežere, pradėtų skęsti arba jei būtų užpulta. Dažniausiai tokiais ekstremaliais (kurie nuo jo nepriklauso) atvejais žmogus kaip tik nori išsigelbėti...
Yra ir kitoks būdas numirti, davesti save iki tokių kraštutinumų ir jau žiek mirtis netoli. Taip tyliai ir letai degraduoji kol siela pradeda traukti atgal į visiška ramybe ir tyla, kur nieko nera užtat saldu kaip tempia...
Natūralus gyventojų prieaugis?
Natūralus gyventojų mažėjimas.
Gamta.
Eutanazija: kai iš depresijos išsilaisvinama tik mirtimi: http://www.lrytas.lt/pasaulis/rytai-vakarai/eutanazija-kai-is-depresijos-issilaisvinama-tik-mirtimi.htm
Tikrai idomus straipsnis.
Taip pat labai smalsu suzinoti, ar forumieciai pritaria W.Distelmansui, kad kiekvienas zmogus turi teise "garbingai pasitraukti is gyvenimo"?
Va ko nesuprantu tai kad gėdingai pasitraukus iš gyvenimo tai įvardinama garbingu pasitraukimu :)
Na panašiai kaip kariniam dezertyrui pabėgusiam iš karo lauko duotų medalį už drąsą ir nuopelnus mūšio lauke :D
Šakės kiek daug reiškia prasmės pakeitimas. Skaičiau neseniai vieną knygelę apie mirtį. Ten buvo neblogas pastebėjimas, kad seniau žmonės netroško greitos ir staigios mirties, jie norėjo garbingai išgyventi jiems visą skirtą laiką ir nesvarbu ar ligoje ar džiaugsme ta laikas (todėl kirkščionys ir kiti melsdavosi: nuo staigios ir netikėtos mirties saugok mus viešpatie).
Dabar visi kas biški deda į krūmus.
Kažkaip Orvelo 1984 dvikalbė kurią ten naudoja smegenų plovimui, matau kaip veikia realybėje.
Kas blogiausia, tikriausiai(tyrimų neieškojau), kad žudosi žmonės ,sakykim, su aukštesniais IQ :D O visokiem latram, alchašam, 8 klases baigusiems dzin, geria pakampėse, miega ant suoliukų, išmaldos prašo ir problemų nemato.
Kitas dalykas, gerai kad laisva valia(?) ir tikėkimės, niekada taip nebus, kad "šitas žmogus per silpnas(neturi sveikatos), pasitarnauti mūsų visuomenei. Eutanaziją jam."
Tai manau kad bus. Eutanazija ilgainiui peraugs į nenaudingų žudymą, o tada jau bus atsiminta ir eugenika.
Citata iš: Druwis liepos 14, 2015, 09:11:16
Kas blogiausia, tikriausiai(tyrimų neieškojau), kad žudosi žmonės ,sakykim, su aukštesniais IQ :D O visokiem latram, alchašam, 8 klases baigusiems dzin, geria pakampėse, miega ant suoliukų, išmaldos prašo ir problemų nemato.
Gali būt protingas, bet tai nereiškia jog būsi išmintingas. Jei žmogus protingas, bet gyvenimas priveda prie savižudybės, tai tikrai žmogus turi didelių problemų su pasaulio suvokimu, jis jį žino, bet nesupranta. Protas - techninis, išmintis - praktinė. Išmintingi žmonės nesižudo, nes tam tiesiog nėra ir negali būt svarios priežasties.
Taip kaip ir reikštų, jog tik vienintelė pasaulėžiūra/pasaulėvoka yra išmintinga, o kitos - ne.
Ar tikrai išmintinga taip teigti?
Ar gali egzistuoti vienintelė teisinga pasaulėvoka, prie kurios privalo prieiti absoliučiai visi išmintingi žmonės?
Citata iš: TinSoldier liepos 14, 2015, 12:42:27
Taip kaip ir reikštų, jog tik vienintelė pasaulėžiūra/pasaulėvoka yra išmintinga, o kitos - ne.
Ar tikrai išmintinga taip teigti?
Ar gali egzistuoti vienintelė teisinga pasaulėvoka, prie kurios privalo prieiti absoliučiai visi išmintingi žmonės?
Beabejo. Na gali žmogus bandyt eit prieš fizikos dėsnius ir stengtis neužsimužti nušokant nuo dangoraižio, bet dėsniai yra visiems lygus ir anksčiau ar vėliau reikės jų paisyt, nes kitu atveju tu tiesiog užsimuši.
Ar išmintinga? - Tūkstančiai kelių pas dievą. Bet ištikro juk tik vienas.
Visi tais pačiais keliais neeis, bet supras tą patį tik per savo prizmę. Tai viena ar daug pasauležiūrų? Viena pasaulėžiūra tik daug prizmių. Pasaulis juk vienas.
Visi, anksčiau ar vėliau prieis prie vieno ir to pačio.
O, jeigu viena iš tų prizmių, kaip pasiekti dievą - savižudybė?
Tai irgi būtų vienas iš daugybės kelių, vedančių ten pat. Bet kažkodėl jau nebeišmintinga šita prizmė pasidarytų?
Citata iš: TinSoldier liepos 14, 2015, 13:23:49
O, jeigu viena iš tų prizmių, kaip pasiekti dievą - savižudybė?
Negali žmogus pasiekti dievo dėl to, kad jo santykis į pasaulį ir į patį dievą nepasikeičia. Arba mes to nežinome, nes tai patikrinti galima tik pačiam nusižudžius.
Citata iš: TinSoldier liepos 14, 2015, 13:23:49
Tai irgi būtų vienas iš daugybės kelių, vedančių ten pat. Bet kažkodėl jau nebeišmintinga šita prizmė pasidarytų?
Tai jau priklausys nuo pačio žmogaus nuostatų:
- tiki, jog žmogus miręs keliauja į rojų ir Dievo karalystę.
- tiki tuo, jog žmogus dar šiame gyvenime turi atskleist tą pačią Dievo karalystę.
Nes nuo to priklauso kokį santykį į pasaulį žmogus kuria. O pagal variantą A savižudybė būtų labai išmintinga.
CitataTai jau priklausys nuo pačio žmogaus nuostatų:
- tiki, jog žmogus miręs keliauja į rojų ir Dievo karalystę.
- tiki tuo, jog žmogus dar šiame gyvenime turi atskleist tą pačią Dievo karalystę.
Nes nuo to priklauso kokį santykį į pasaulį žmogus kuria. O pagal variantą A savižudybė būtų labai išmintinga.
Na, tai, jei gerai supratau, pripažįsti, jog gali egzistuoti kelios
išmintingos pasaulėžiūros? T.y., kad žmogus gali būti ir išmintingas, bet dėl savo pasaulėžiūros (kuri nebūtinai turi sutapti su kitų) matyti priežasčių nusižudyti?
Citata iš: TinSoldier liepos 14, 2015, 14:13:37
CitataTai jau priklausys nuo pačio žmogaus nuostatų:
- tiki, jog žmogus miręs keliauja į rojų ir Dievo karalystę.
- tiki tuo, jog žmogus dar šiame gyvenime turi atskleist tą pačią Dievo karalystę.
Nes nuo to priklauso kokį santykį į pasaulį žmogus kuria. O pagal variantą A savižudybė būtų labai išmintinga.
Na, tai, jei gerai supratau, pripažįsti, jog gali egzistuoti kelios išmintingos pasaulėžiūros? T.y., kad žmogus gali būti ir išmintingas, bet dėl savo pasaulėžiūros (kuri nebūtinai turi sutapti su kitų) matyti priežasčių nusižudyti?
Pripažįstu.
Jeigu žmogus nenori gyvento tai jo reikalas, pasaulyje ir taip žmonių daug, nematau problemos, kad kažkas nebenori gyventi, darbuotojų užteks, o pažinčių taip pat apstu susirasti.
Manau žudytis gali norėti tiek kvailas, tiek protingas, intelektualus žmogus. Nors sakoma, kad savižudybė būna dažnai spontaniška, bet žmogus neigiamomis mintimis kraunasi ilgai ir ne vienas nusižudęs kurį laiką galvojo kas būtų jeigu pasitrauktų iš gyvenimo. Faktas, kad pas žmogų, kuris nusivylęs gyvenimu galvoje vyksta nereikalingi cheminiai procesai, kitaip sakant kuo daugiau apie tą žmogus mąstys, tuo didesnė tikimybė, kad taip ir atsitiks.
Gali būti, kad protingas žmogus būdamas didelėje krizėje gali apsvarstyti, kad jo gyvenimas niekam tikęs, jei jis bus stiprus jis bandys viską atstatyti, bet tai nėra taip paprasta ir tarkim jo po mėginimo viską taisyti nepasisekus, jis dar labiau palūš. Sakyčiau tik kvailys būdamas bėdose, darydamas nuolatines klaidas gali manyti, kad jo gyvenimas geras ir jis pats puikus.
O ar viska įdomu išbandė, tradicine, netradicine, legalia, nelegalia mediciną? Jei nėra ką prarasti tai galima daryti ir eksperimentinį gydymą. Aišku jei gyvenimas toks jau sunkus ir skausmingas tegul daro eutanaziją geriau, nes vis tiek bandys pati nusižudyti.
Kartais atrodo jog einama linkt to kad ne žmogui padėti pasveikti, bet palikti jį jo ligoje ir vienintelė pagalba kurią galime suteikti tai padėti nusižudyti.
Įsivaizduoju po 100 metų. Atvažiuoji į ligoninę, nes skauda nugarą. Daktaras ir sako: negalime pagydyti tavo nugaros, bet galime padėti nusižudyti.
Na, bet nesakyk, nugaros skausmą juk tai padėtų išspręsti.
Citata iš: TinSoldier liepos 15, 2015, 11:45:45
Na, bet nesakyk, nugaros skausmą juk tai padėtų išspręsti.
Na čia aš tiesiog vienu sakiniu persakiau kažkada skaitytą fantastinį apsakymą :) bet labai tikėtina kad to apsakymo pranašystė gali ir išsipildyti.
Tokie dalykai turi tendenciją įgauti nevaldomą pagreitį.
Anksčiau eutanazija buvo nusikaltimas, tada tapo leistina nepagydomiems ligoniams kenčiantiems skausmus, stabdis buvo kad žmogus turėtų laisvą valią, dabar va pagydoma liga, kuri palaužusi žmogaus adekvatų pasaulio ir savęs suvokimą, taip pat ši liga palaužia laisvą valią.
Kas tada bus toliau?