Po poros dienų skaitysiu paskaitą kurią tenka pora kart metuose skaityti, apie maldą ir kodėl reikia melstis.
Taigi, galvoju paklausiu kaip jūs meldžiatės? Kokias maldingumo praktikas naudojate? Kodėl manote reikalinga malda?
Užsidarau savo mažam kambarėlyje (skaityti: užsiverti savo penkias jusles, susikaupti).
Ir meldžiuosi - ne žodžiais. Daugiau kinestetiškai. Tada pajauti kibirkštį, reiškia susijungei - jest kantakt. Nusileidi į širdies plotmę (t.y. iš akių/smegenų lygmens realiai ir faktiškai nusileidi į širdies plotmę) - toliau malda yra perimama iš manęs ir esu 'meldžiamas'. Sunku apibūdinti žemiškomis sąvokomis. Ta meilė, kurią tenka patirti yra tokia stipri, taip suvirpina, kad viskas nublanksta prieš ją. Net ir mano nuodėmingumas ir velniškumas ištirpsta ir yra bereikšmis. Tada norisi parašyti milijardą žodžių vienu metu, bet žinai, kad tai bus per toli nuo patirties.
Norisi pasakyti, kad mes esame labai mylimi... - stipriai - tokios meilės, mes -žmonės- dar negebame skleisti... bet kažkada gebėsime, garantuoju.
Citata iš: paragraf 78 vasario 09, 2015, 20:40:02
Po poros dienų skaitysiu paskaitą kurią tenka pora kart metuose skaityti, apie maldą ir kodėl reikia melstis.
O ar gali malda būti žalinga?
Citata iš: puodukas birželio 04, 2015, 22:36:30
O ar gali malda būti žalinga?
Pati malda gal ir ne, bet kai kurios maldingumo praktikos yra susijusios su tam tikrais pavojais.
Pvz. zen meditacija, jos nerekomenduojama mokytis savarankiškai, nes gali baigtis blogai. Yra daug kitokių maldos formų kurių nerekomenduojama praktikuoti be mokytojo ar tinkamo vadovo, pvz. pravoslaviška Jėzaus malda, kur kartoji tekstą. Pats mačiau kaip vienas mano draugas bandė praktikuoti šią pastovi maldą, tai jis kai įsivažiavo negalėjo sustoti ir kelias paras be sustojimo meldėsi net nemiegojo ir ne todėl kad norėjo melstis, bet tiesiog nepavyko jam iš tos būsenos išeiti be patyrusio vienuolio pagalbos.
Todėl religijose ir reikalaujama turėti vadovą/mokytoją/dvasios tėvą, kad nenusivažiuotum į lankas ir išvengtum dvasinių ir psichologinių pavojų
Citata iš: paragraf 78 birželio 04, 2015, 22:58:13
, pvz. pravoslaviška Jėzaus malda, kur kartoji tekstą.
Kiek žiūriu youtubėje provoslavų lekcijas, tai dažniausia tokį intensyvų maldos kartojimą be dėmesio žodžiams vadina saviapgaule.
Nors koks požiūris vyrauja realybėje nežinau.
Citata iš: puodukas birželio 06, 2015, 23:42:19
Citata iš: paragraf 78 birželio 04, 2015, 22:58:13
, pvz. pravoslaviška Jėzaus malda, kur kartoji tekstą.
Kiek žiūriu youtubėje provoslavų lekcijas, tai dažniausia tokį intensyvų maldos kartojimą be dėmesio žodžiams vadina saviapgaule.
Nors koks požiūris vyrauja realybėje nežinau.
Tai nėra malda be dėmesio. Čia siekiama būti pastovioje maldoje, net yra tam tikra kvėpavimo forma ja meldžiantis ir t.t. Pradžioje, taip, būna ir be dėmesio, bet išmokus tu būni pastovioje maldoje ką bedarytum ir tai nebūna kaip kokia besisukanti plokštelė, tu visu savimi pastoviai būni maldoje, bet dėmesys nesiblaško ką tuo metu bedarytum.
Na bent jau taip pasakoja tie kam pavyko tą maldos formą išmokti.
Jei imti kaip pavyzdį bendravimą tarp žmonių, tai reikalinga žinot kažkokias tai mandagumo taisykles. Bet jei užsiciklinti ant pačių taisykių(metodų), ir ant to kaip pats jautiesi, tai jau gaunasi nenatūraliau nei visai nežinot mandagumo taisykių.
Panašiai kai rašo apie maldą, taip pat pabrėžia, kad reikia žinoti kaip melstis.
Neteisinga malda, kai iš anksto siekiama sukelti sau kažkokią tai jauseną.
p.s. čia mano
teorinė nuomonė.
*****
p.p.s.
http://www.road2church.ru/molitvi/About_an_incessant_prayer.html
CitataСвт. Феофан Затворник
НАВЫК К ИИСУСОВОЙ МОЛИТВЕ - СРЕДСТВО, А НЕ СУЩЕСТВО ДЕЛА
Иисусова молитва не есть непрестанная молитва,
но лишь подспорье к ней
Пришло желание учиться молитве Иисусовой. Бог благословит! Но делание молитвы Иисусовой не есть непрестанная молитва, а только подспорье к ней... Непрестанная молитва есть дар благодати... и о сем молиться надо: "Господи, даруй мне непрестанно Тебе молиться!" Состоит сия молитва не в словах, а в чувстве к Богу неотходном. О сем чувстве и заботиться должно и его возгревать.
puoduk, į viską reiktų žiūrėti paprasčiau. Daug išvedžioji, ir pasimeti neegzistuojančiose problemose.
Pvz. Jėzus pasakė, "mylėkite savo Viešpatį". Tada galima daug išvedžioti, ar stengimasis vystyti tą meilės jausmą yra gerai ar blogai.
Citata iš: a.t.sielis birželio 09, 2015, 13:21:40
....galima daug išvedžioti, ar stengimasis vystyti tą meilės jausmą yra gerai ar blogai.
Kiek skaitau evangelijos aiškinimus, tai ne apie tą meilės jausmą ten rašoma, kurį daugelis turim mintyse.
Tai labiau veiksmas, o ne jausmas:
CitataJn 14
21 Kas pripažįsta mano įsakymus ir jų laikosi,
tas tikrai mane myli.
Nesimeldžiu nes neturiu dėl ko :)
Citata iš: puodukas birželio 09, 2015, 18:47:42
Tai labiau veiksmas, o ne jausmas:
Dėl to pilnai pritariu.
Viskas žmogiška. Visur reikia balanso. Būna pareiga be jausmo, arba su blogais jausmais; tai tik darbas. Arba jausmas be pareigos; tai tik sentimentai arba veidmainystė. Abu dalykai kraštutinumai.
Kaip sako jūsų mokytojas, "visa širdimi, visu protu, visa siela, ir visomis jėgomis". Taigi, turim visą kompleksą, ne tai kad vien tik veikti, ar vien tik jausti, ar vien tik mąstyti.
Be to, kalbant apie veiklą, tai ir išriša šitos temos klausimą. Malda irgi yra praktinė veikla, ir jeigu tu sakai, kad svarbiau veikla, negu sentimentas, tai sistematiškas meldimasis yra o.k., kaip praktinė veikla.
Aš kai meldžiuosi, darau tai savais žodžiais. Galėčiau sukalbėti ir "Sveiką Mariją" ar "Tėve Mūsų", tarsi kokias mantras, bet laikausi nuomonės, kad per dažnai kartojami žodžiai praranda savo prasmę. Ir šiaip, man priimtiniau melstis savu būdu. Paprastai meldžiuosi vakarais (jei nepamirštu), paprašau aukštesniųjų jėgų sveikatos sau ir tam tikriems žmonėms, padėkoju už dieną. Dar bandau išsiugdyti įprotį dėkoti už maistą prieš valgymą. Kai tai padarau, maistas tarsi skanesnis tampa, nuotaika pagerėja. Turbūt psichologiškai čia.
mano nuomone meldimasis iskaltais tekstais neturi jokios prasmes, cia sektizmu kvepia, bet jei meditacija vadiname malda, tada kitas reikalas, apie meditacija nelb kazka zinau, bet jos nauda psichologinei busenai tikiu.
Meditacija su malda neturi nieko bendro, greičiau tai priešingybės.
Meditacijos palyginimas su malda panašus į situaciją, kai ieškodamas tylos, visu garsu įsijungi trankią muziką :)
Aš nesimeldžiu ir nieko neprašau...
Citata iš: Vitus rugpjūčio 22, 2015, 22:28:38
Meditacija su malda neturi nieko bendro, greičiau tai priešingybės.
Meditacijos palyginimas su malda panašus į situaciją, kai ieškodamas tylos, visu garsu įsijungi trankią muziką :)
Aš nesimeldžiu ir nieko neprašau...
Meditacija yra viena iš maldos formų.
Kažkodėl žmonės maldą suvokia kaip kažkokius prašymus ar kažką panašaus. Prašymo malda yra tik viena iš daugelio jos formų, be to paprastai laikoma primityviausia maldingumo forma.
Meditacija arba kita panaši forma kontempliacija (aukštesnė meditacijos forma) aktyviai naudojamos įvairiose religijose.
Žinoma, sekuliarūs vakariečiai, nelabai supranta kaip malda gali būti be prašymo ar be žodžių, bet gyvenant dvasinį gyvenimą, tų maldos formų atrandi begales.
Išvis, jei pabandytum kasdien vis panaudoti vieną maldos formą ar būdą, vien to kas yra naudojama pas krikščionis, ko gero neišbandytum per visą savo gyvenimą. Manau kitose religijose irgi analogiška situacija
CitataMeditacija yra viena iš maldos formų.
Manau, kad nebent atvirkščiai galėtų būti: malda yra viena iš meditacijos formų.
Malda grynai žodyniškai:
Citatamalda bažn. tam tikras kalbamas ar skaitomas tekstas, kuriuo kreipiamasi į Dievą ar šventąjį; tokio teksto kalbėjimas ar skaitymas.
Malda gali turėti panašių meditacinių poveikių žmogui, bet kontekstas yra visiškai skirtingas. Malda, pati iš savęs, jau yra konkretesnis veiklos apibūdinimas, kuriame iš karto atsiranda ryšys su kažkokiu kūrėju, dievu ir pan.
Net, jeigu maldoje neprašai nieko, net nesikreipi tiesiogiai į kažką ar pan., tačiau, jeigu jau laikai save besibeldžiančiu, tai iš karto reiškia santykio kūrimą su aukštesne jėga, kuri gali tai "išklausyti" ir tam tikra prasme duoti atgalinį ryšį.
Jeigu kuri santykį
tik su savimi ir savo aplinka, to nebėra prasmės vadinti malda. Ir meditaciją malda vadinti yra gerokai didesnė klaida nei maldą pavadinti meditacija.
Citatameditãcija apmąstymas, pasinėrimas į savo mintis, didelio susikaupimo būsena.
Na malda kaip savitaigos priemonė gal ir reikalinga silpniems save padrąsinti. Daugiau tame prasmės visiškas nulis. Nepastebėjau kad kas melstųsi savo žemiškiems tėvams. Elementari pagarba be žodžių ir nieko daugiau. Kiti ir tai pamiršta. Kitas momentas kiek nesimelsi bus taip kaip bus, nes niekas niekaip neįtakoja šio pasaulio ar žmonių. Kai žmonėms buvo pasiekiam tik kelių dešimčių kilometrų informaija aplink juos buvo galima prisigalvoti kad kitiems padeda dievas. Bet kaip dabar matom bendrą chaosą visam pasaulyje tai akivaizdu kad jokio "reguliatoriaus" nėra ir jokie prašymai jam nepadės. Gyvenimas yra toks koks yra be pagražinimų. Išlieka stipriausi sunaikindami silpnuosius. :) Pasaulis pilnas religijų bet jos "neveiksnios" ir neturi galimybės parodyti konkrečius savo veiklos rezultatus. Tik tušti žodžiai ir nieko daugiau. :)
Aišku tai tikinčių asmeninis reikalas malda. Man nuo to nei šilta nei šalta. Man tai niekaip netrukdo. Va nuvežiau tėvus "ant mišių" pats po miestelį pablūdijau, gamta pasigrožėjau. :) Jie tuo tarpu atbambėjo milijoninį kartą kažkokias maldeles. Šiaip ne iš didelio tikėjimo o iš tradicijos. Visi taip daro. Jaunimas į tai reaguoja racionaliau. Jei man tai ne prie ko tai kam tai daryti. :)
Citata iš: TinSoldier rugpjūčio 23, 2015, 11:10:30
CitataMeditacija yra viena iš maldos formų.
Manau, kad nebent atvirkščiai galėtų būti: malda yra viena iš meditacijos formų.
Bežodė malda, t.y. meditacija arba kontempliacija yra aukštesnės maldos pakopos.
Paradoksalu aišku kad pas mus visi bando nuo meditacijos pradėti :)
CitataMalda grynai žodyniškai:
Citatamalda bažn. tam tikras kalbamas ar skaitomas tekstas, kuriuo kreipiamasi į Dievą ar šventąjį; tokio teksto kalbėjimas ar skaitymas.
Iš kur čia cituoji? :O toks maldos susiaurinimas parodo, kad tas kas rašė šią definiciją nieko apie maldą neišmano.
Teologinėse studijose (nekalbu tik apie saviškes, o apskritai) būna ištisi kursai apie maldą ir jos formas, o čia paimta pati paprasčiausia jos forma ir suabsoliutinta.
Na čia panašiai kaip pasakytum, jog šokis tai yra toks dalykas kai paaugliai diskotekoje juda mindžiukuodami nuo vienos kojos ant kitos ir šiek tiek judindami rankas :)
Iš esmės ne melas, bet subanalinimas negalėjimo :)
Citatameditãcija apmąstymas, pasinėrimas į savo mintis, didelio susikaupimo būsena.
Sušaudyti tą kuris tai rašė :)
Meditacijos formų irgi yra galybės, nuo apmąstymo iki visiško minčių išvalymo. Didelio susikaupimo būsena irgi nebūtinai bus meditacija.
Blemba, kaip knisa kaip žodynus sudarinėja idiotai nelabai suprantantys apie ką kalba eina.
Reikia ir man kokį tai kvantinės fizikos žodyną sudaryti :)
Nepaminėjau, kad aš visada meldžiuosi mintyse. Turbūt galima tai priskirti mąstymo formai. Kaip supratau, yra trys pagrindinės krikščioniškos maldos formos - žodinė malda, mąstymas (meditacija) ir kontempliatyvi malda. Tik man nelabai aišku, kaip meditacinės maldos forma gali būti pripažįstama krikščionybėje... O apie pačias meditacijos formas iš viso reikėtų padaryti atskirą temą, jei jos dar nėra.
Citata iš: Owldies666 rugpjūčio 24, 2015, 13:05:13
Tik man nelabai aišku, kaip meditacinės maldos forma gali būti pripažįstama krikščionybėje...
Kaip jau sakiau, tų maldos formų ir būdų yra begalės. Be to krikščionybė yra atvira visokioms religingumo praktikoms kurios nesipjauna su krikščionybe. Tai vadinama įkultūrinimu. Todėl krikščionybė ir plito lengvai, kad ji paimdavo vietinius papročius ir juos įdėdavo į savo lobyną, neprarasdama identiteto.
Pvz. prancūzijoje yra iezuitų centras kur praktikuojama zen meditacija, indijoje per mišias greta biblijos tekstų skaitomos itraukos iš vedų ir t.t.
Krikščionys, na bent jau katalikai (nekalbu apie fundamentalistus) lengvai priima visas gėrio siekiančias religingumo praktikas