Neįtikėtina, bet pasaulyje iš tiesų vyksta stebuklų. 1852 metais gimęs Chambo lama Daši-Doržo Itigelovo kūnas funkcionuoja ir po kelių dešimtmečių po mirties. Budistų vienuolis nuo mažų dienų svajojo apie gyvenimą, glaudžiai susietą su religija. Todėl nieko nuostabaus, kad sulaukęs šešiolikos pradėjo mokytis dacano Aninskio budistų universitete Buriatijos regione, pietrytiniame Sibire (Rusija). Iki šių dienų iš religinių mokslų universiteto išliko tik griuvėsiai. 1911 metais vyras tapo Rusijos budistų vadovu - lama Pandita Chambo. Būdamas aktyvus jis subūrė organizaciją „Buriatijos brolija". Organizacija remdavo kariuomenę maistu, drabužiais ir pinigais. Kartu su kitais lamomis statė ligonines. 1926 metais Daši-Doržas Itigelovas sulaukė siūlymo išvykti iš Rusijos, nes šalyje vis stipriau įsigalėjo raudonoji armija ir komunizmas. Tačiau vienuolis niekada nepaliko savo gimtųjų žemių.
Po metų, kai lamai suėjo 75-eri metai, jis pasisakė kitiems vienuoliams, kad jis žada pradėti meditacijos ceremonijas ir laidotuvių ritualus. Vienuoliai nesutiko, kad Daši-Doržas Itigelovas taip darytų, nes jis vis dar buvo gyvas. Todėl Chambo lama pradėjo medituoti be aplinkinių pagalbos ir pritarimo. Vėliau prie jo prisijungė kiti vienuoliai. D. Itigelovo gyvybė užgeso medituojant.
Lama paliko testamentą, kuriame nurodė, kad jo palaikai turėtų būti sudeginti tokia poza, kokia jis mirė - meditacine lotoso poza. Paskutinis dvasininko noras buvo užrašytas senąja mongolų kalba vertikaliu šriftu. Daši - Doržas Itigelovas taip pat pageidavo, kad jo palaikų pelenai būtų saugomi pušinėje dėžėje. Įdomiausia tai, kad budistų vienuolis testamente primygtinai reikalavo, kad vienuoliai ekshumuotų kūną ir jo valią įvykdytų, praėjus keliolikai metų po mirties.
Budistų vienuolio kūnas buvo ekshumuotas du kartus - 1955 ir 1977 metais. Vienuoliai negalėjo patikėti, kad D. Itigelovo kūne nebuvo jokių fizinių irimo požymių. Neįprastas atradimas be galo išgąsdino ir apstulbino vienuolius, todėl jie nusprendė tylėti bent jau tol, kol nesumažės komunistų įtaka šalyje, kurioje nebuvo vietos religijai.
Todėl tik 2002 metų rugsėjo 11 dieną Chambo lamos Dašo - Doržo Itigelovo kūnas buvo ekshumuotas, stebint pasaulinės budistų sanghos bendruomenės nariams. Tuomet vienuoliai, mokslininkai, patologai ėmėsi nuodugnių stebuklingu būdu neirstančio kūno tyrimų. Viešai buvo skelbiama, kad „kūnas atrodo taip, kaip praėjus 36 valandoms po mirties". Vienuolio kūnas buvo labai gerai išsilaikęs, beveik nebuvo jokių kūno irimo ženklų: vidiniai audiniai, sąnariai, oda buvo lygiai tokie patys, kaip ir prieš mirtį. Kūnas niekada nebuvo balzamuotas ar mumifikuotas. Praėjus dar dvejiems metams, D. Itigelovo kūnas vis dar nerodė jokių puvimo, irimo ir kitų neigiamų ženklų, todėl budistai ėmė laikyti mirusįjį gyvu ir sveikindamiesi jam paduodavo ranką. Yra nemažai tikinčiųjų, kad Chambo lama iki šiol yra nemiręs, o tik paniręs į labai gilią nirvanos būseną. Beje, tolimojoje Rusijoje gyvenęs vienuolis užsiminė, kad prieš mirtį paliks žinią visiems Žemės žmonėms. Toje žinioje žodžių nebus. Kokia ji yra, kiekvienas gali pagalvoti ir nuspręsti pats…
Panašių istorijų apie nepaprastai gerai išsilaikiusius po mirties žmonių kūnus pasaulyje yra ne viena, bet Chambo lamos atvejis yra išskirtinis. Tai vienintelis patvirtintas ir išnagrinėtas negendančio kūno fenomenas visame pasaulyje. Nuo priešistorinių laikų žmonės mokėjo balzamuoti ir mumifikuoti kūnus (pasaulyje gerai žinomos Činčoro, senovės Egipto mumijos, balzamuoti krikščionių šventųjų, komunistų lyderių ir kitų žymių asmenybių kūnai). Kai kurie gerai išsilaikę žmonių kūnai būdavo randami amžinojo įšalo žemėje, bet kontaktuodami su deguonimi per keletą valandų tokie kūnai atšildavo ir pradėdavo sparčiai gesti.
Chambo lama Daši-Dorža Itigelovas:
(http://1.bp.blogspot.com/-Gb3by0b3rTc/VEDIqxhA_uI/AAAAAAAAAFU/5eEYjiSXFqs/s1600/monk.jpg)
Saltinis: priekavos.lt
Ar negalėtų čia būti kažkas panašaus į tai?
http://www.technologijos.lt/n/pasaulio_paslaptys/S-35828/straipsnis/Kaip-budistu-vienuoliai-save-paversdavo-mumijomis?l=1&p=1
Vikipedijoje minėta, kad kūnas laikytas druskoje, o šį turi savybę ištraukti drėgmę ir veikia kaip konservantas. Nors neaišku kada pradėta laikyti, jei neseniai tai yra kažkas ypatingo. Aišku įmanomas ir tinsoldier minėtas mumifikacijos būdas.
Šiaip tikrai įdomu, kaip čia ir kodėl.
Visokių čiūdų, vis dėl to, gali būti.. Pavyzdžiui, galim prisiminti, kad yra rastas minkštasis dinozauro audinys (http://www.livescience.com/41537-t-rex-soft-tissue.html), nesuiręs per 68 milijonus metų.
Žmogus gali medituodamas, savo norą ant tiek apribot, nuslopint, kad jis susitrauktų iki augalinio arba net negyvojo lygmens. Ir nieko keisto, kad atkastas kūnas visiškai nesuiro, žmogus dar gyvendamas tapo negyvu.
Žmogaus esmė, materija tai noras gaut malonumą. Tikslingas jo slopinimas tai lėtas savęs žudymas gyvenant.
O kvėpavimas, pavyzdžiui, yra tik bereikalinga užgaida, kuri veda link savęs žudymo?
EDIT: Atsiprašau, kiek ne taip perskaičiau žinutę tavo.
Citata iš: Parcufas lapkričio 22, 2014, 19:51:24
Žmogus gali medituodamas, savo norą ant tiek apribot, nuslopint, kad jis susitrauktų iki augalinio arba net negyvojo lygmens. Ir nieko keisto, kad atkastas kūnas visiškai nesuiro, žmogus dar gyvendamas tapo negyvu.
Žmogaus esmė, materija tai noras gaut malonumą. Tikslingas jo slopinimas tai lėtas savęs žudymas gyvenant.
Noras iki augalinio ar negyvojo lygmens susitraukia... Gal ne tais žodžiais aprašei, bet įdomu kur tu tai girdėjai ar skaitei?
Zmogeli
Kurinijos materija - noras gaut malonuma. Noras gaut malonuma - zmogus(Kurinys). Kurinys sudarytas is 4 noro gaut pakopu.
4 pakopos tai: negyvasis, augalinis, gyvuninis ir zmogaus lygmuo. Jos atitinka sekso, pinigu, pripazinimo ir ziniu norus.
Pagal noro dydi ir issivystyma, negyvasis lygmuo yra pats maziausias - islaikyt savo forma. Zmogaus noru piramideje atitinka - sekso, maisto poreikius. Zmogus apribojes savo socialinius norus ir besistengiantis anuliuot fiziologinius norus(maziau valgyt, judet, kvepuot) susitraukia iki negyvojo lygmens - islaikyt savo forma.
Daugiau apie norus - kabaloje. ;)