Pasaulio mokslininkai prabilo apie Kūrėjo egzistavimą - stai tokia skambi antraste buvo patalpinta jezus.lt portale. Originalus tekstas buvo parasytas www.mignews.co.il - bet tiesioginio straipsnio i sia naujiena neieskojau.
Paradoksalu, tačiau praktiškai visi pasaulio mokslininkai ateistai ėmė vienas per kitą įrodinėti Kūrėjo egzistavimą. Šiuolaikinis pasaulis, anot jų, visgi negalėjo susiformuoti pats savaime.
Šiuolaikiniai duomenys apie DNR molekulės sandarą nenuginčijamai liudija, kad ji negalėjo atsirasti pati savaime, tačiau yra kažkieno sukurta. Genetinis kodas ir tiesiog enciklopedinė informacijos apimtis, kurią turi molekulė, paneigia aklo sutapimo galimybę.
Šių metų Templetono premijos laureatas, britų fizikas Martin John Rees, kuris parašė per 500 mokslinių darbų, gavo pusantro milijono dolerių už tai, jog įrodė Kūrėjo egzistavimą.
Tarptautinio teorinės ir taikomosios fizikos instituto direktorius, RAEN narys Anatolijus Akimovas pareiškė, jog Dievo egzistavimas yra įrodytas moksliniais metodais.
„Dievas yra, ir mes galime stebėti Jo valios pasireiškimus. Tokia yra daugelio mokslininkų nuomonė, ir jie ne paprasčiausiai tiki Kūrėju, bet remiasi tam tikromis žiniomis. Praėjusiais amžiais labai daug mokslininkų fizikų tikėjo Dievu. Dar daugiau, iki Izaoko Niutono nebuvo skirstymo tarp mokslo ir religijos. Mokslu užsiiminėjo dvasininkai, nes jie buvo labiausiai išsilavinę žmonės. Pats Niutonas turėjo teologinį išsilavinimą ir dažnai kartojo: „Mechanikos dėsnius aš išvedu iš Dievo dėsnių".
Kai mokslininkai išrado mikroskopą ir ėmė studijuoti, kas vyksta ląstelės viduje, chromosomų dvigubinimosi ir dalijimosi procesai sukėlė stulbinančią jų reakciją: kaip tai galėtų vykti, jeigu nebūtų Visagalio numatyta?!
Iš tikrųjų, jei tartume, jog žmogus atsirado Žemėje dėl evoliucijos, tai, turint galvoje dažnas mutacijas ir biochemijos procesų greitį, tam, kad iš pirminių ląstelių būtų sukurtas žmogus, reikėtų žymiai daugiau laiko, negu Visatos amžius.
Pavardem, vardais ir institucijos nesidomejau - palieku tai susidomejusiems :)
Čia tas jezus.lt, tai, tipo... kaip cha.lt?
CitataKrikščionių Baptistų bendruomenė
Citata iš: Benamis rugsėjo 14, 2014, 21:48:14
Paradoksalu, tačiau praktiškai visi pasaulio mokslininkai ateistai ėmė vienas per kitą įrodinėti Kūrėjo egzistavimą. Šiuolaikinis pasaulis, anot jų, visgi negalėjo susiformuoti pats savaime.
Dauguma pripažintų mokslininkų taip ir nepakeitė savo nuomonės ties šiuo klausimu, taip ir liko ateistais. Beje yra daug mokslininkų visgi tikinčių, kad žmogų kažkas kurti turėjo ir dažniausiai tą kūrėją vadina Dievu, bet tai labai skiriasi nuo katalikų supratimo, nes mokslas dažniau įvardija viską paaiškinamiau ir daugiau ieško tame tiesos, nei užmerkia akis ir tiki stebuklais. Kai kurie mokslininkai įvardija, kad galbūt mus galėjo kurti protingesnė būtybė, bet ne visagalė.
@idenmeyou (http://anomalija.lt/forum/index.php?action=profile;u=981) kad jau būtume visiškai teisingi, turėtum pripažinti jog gana didelė dalis mokslininkų yra krikščioniškų pažiūrų ir tikėjimo. Nes dabar kažkokia faktų selekcija gaunasi, kuria bandoma parodyti, kad nėra mokslininkų krikščionių :) būkim biedni bet teisingi
Kad mes čia savaime evoliucijos eigoje "susikompiliavom" kažkaip nerealiai atrodo. Kur kas didesnė tikimybė kad taip galėjo atsirasti ant mano stalo stovintis kompiuteris. Tiesiog per laiką nei iš šio nei iš to "susilipdyti". Mano asmeninė praktika rodo kad egzistuoja kažkas ne materialaus bet galintis veikti materiją. Su religijomis suprantama tai neturi nieko bendro. Tiesiog tokia sandara ir tiek. Moksliniais metodais prie to kažko prieiti neina nes kaip gali nustatyti iš materijos vidaus tai kas ją valdo. Tiesiog materija nedaro jokio poveikio kažkam ne materialiam valdančiam materija. O ne materijos įsivaizdavimas tai mintys dar iki pasireiškimo per materialius smegenis. Mūsų mintys jau materialios, nes save išreiškė per elektros krūvių "pabėgiojimą" po smegenis. Kitas momentas žiūrint ne religine prasme žinojimas ar nežinojimas apie kažką ne materialaus esmės nekeičia. Esam šiame materialiame pasaulyje ir tuo naudojamės. Paprasčiausiai priimam sprendimus ir stebim rezultatus. Pagal tai koreguojam savo gyvenimą. Tiesiog paprastas atidus gyvenimas. Suprantama visiems turėtų būti savaime aišku kad žudyti kitų negalima, nes paprasčiausiai mums patiems tai būtų labai nemalonu. Nesigilinant į kažkokius gudrius išvedžiojimus. Tiesiog save pastatai į kito poziciją ir ir pagalvoji apie savo galimą sprendimą ar man tai būtų priimtina. Kitas momentas šiame procese mokslas ir civilizacijos aukštumos beprasmis dalykas. Perskaitytų knygų, matytų filmų, girdėtos muzikos, pinigų kiekis, mokslinis laipsnis, pareigos nieko nereiškia. Svarbu kokius priimi sprendimus ir kaip jie dera su laisvos valios principu. Tik tiek svarbu šiame gyvenime.
gerai, tarkim mus sukure kurejas. o tada kas kureja sukure? :) juk jis irgi negalejo is niekur atsirasti (kaip mums dabar tai norima pasakyti). kas sukure ta, kuris sukure kureja ir t.t? begalinis ciklas cia manau pagal sia kurejo teorija... ir patys pirmutiniai kurejai turetu taip iseina buti protingiausi ir pan., jeigu sugebejo sukurti tuos, kurie gali dar kurti gyvybe ar kaip cia paaiskinus.. :) jeigu tada kureja galejo sukurti kazkokia visatos jega, kodel mus taip pat negalejo sukurti ta jega ar bent panasi? tikiuos per daug nepriveliau.. :) kurejas tai tik lengviausiai sugalvotas atsakymas, is kur viskas atsirado manau .. ;) nes tada ir ta pati kureja galejo kazkas sukurti.. ir taip eina ciklas. manau supratot ka noriu pasakyt :D
p.s as nebandau neigti kad kurejo nera, tiesiog sakau, jeigu mus sukure kurejas, tai ir ta kureja turejo kazkas sukurti ar pan. .. :)
Viena is teoriju skelbia, kad Kurejas yra amzinas, t.y. jis egzistavo visada, neturi nei pradzios, nei pabaigos, o kadangi mes viska narpliojame per musu pasaulio pazinimo prizme, mums sunku suvokti, kaip kazkas gali egzistuoti amzinai.
Šis klausimas ir kūrėjo amžinumas iš esmės išeina už mūsų suvokimo ribų. Kas yra už visatos? Manau mūsų ainiai tikrai liks nustebę :)
Iš esmės kūrėjas galėjo būti ir nesukurtas, nes mes nežinome kokie dėsniai ten veikia. Mes esame įkalinti savo ribotoje visatoje su ribotu suvokimu. Siūlau pažiūrėti Man in Black filmų pabaigas, tada gal labiau suprasite ką noriu pasakyti, nes kolkas man pačiam trūksta tiek suvokimo tiek žodinės išraiškos.
Žodžiu šiuo klausimu man patinka meistras Ehartas OP ir jo negatyvioji teologija. Anot jo, ką mes besakytume apie Dievą mes meluotume, nes Dievas (šiuo atveju Kūrėjas) gerokai pranoksta tai ką tu apie jį sakai. Na maždaug taip: Dievas yra gėris - ne, jis nėra gėris jis viršija gėrį.
Esmė ta kad mes tegalime apie Kūrėją kalbėti tik simboliškai, nes Eharto teologijoje, nėra vietos tiesioginiam kalbėjimui apie jį.
Kūrėjo kūrėjas, kuris kuria Save Savyje, ir yra pilnas Absoliutas. T.y., tas ciklas, apie mini Synkas, yra Absoliuto, kuris apima visą visko pagrindą, viduje.
Kas kuria Dievą? Jis Pats Save kuria, arba Jo energija tai daro. O Jis kuria Savo energiją. Tai begalybė Jo viduje.
Nesuvokiama, kad kažkas egzistuoja savaime. Kad kažkas apskritai egzistuoja, nes tai būties atotrūkis nuo nebūties, kur ir nebūtis yra nesuvokiama, nes negali suvokti to, ko nėra. O kažkas egzistuoja, kaip tai bepavadintume. Lieka apspręsti, kokios to "kažko" savybės. Kokios pirminės savybės matome iš efektų - to pasaulio, kuriame gyvename, ir to, kas jame sužinota apie būties šaltinį.
Kūrėjas nėra lengviausias atsakymas, tai tiesiog natūrali tiesa, kuri atrandama iš pasaulio padėties stebėjimo ir tos įžvalgos galios, kuri įdėta žmogaus viduje. Panašiai kaip radijo imtuvas priima radijo bangas, žmogaus siela, kuri yra aukštesnės prigimties nei materija, priima to aukštesnio pasaulio bangas, ir taip suvokia kad egzistuoja grynoji sąmoninga būtis, kuri viską lemia arba kuria, iš kurios kyla galutinės visų dalykų apraiškos arba formos.
Kiekvienas iš mūsų yra kūrėjas. Sakykime pastatėme namą, niekas negalės paneigti, jog namas buvo sukurtas. Panašiai ir su visata, vyksta beribis statymas be pabaigos. Taigi Visatos protas pats susikūre, nes tokia esmė - turi kažkas egzistuoti. Nėra pabaigos tik daug sukurtų visatų, kurios vis kuriasi ir kuriasi. Mano nuomone, jeigu nukeliautume į visatos pabaigą pamatytume tokį vaizdą kokį matome užsimerkus. Mūsų technologijos nors ir leidžia keliauti per Saulės dėmes bet iki ten - neįsivaizduojamas atstumas. Tikriausiai pasiklystume begalinėje erdvėje....
paragraf- Negali apibrėžti esybės ne dėl to, kad jis pranoksta kažką. O dėl to, kad pati esybė yra neapibrėžiama, dėl to, kad jos prigimtis yra neapibrėžtinumas.
Čia kaip bandyti apibūdinti valdens formą puodelyje. Arba tai- (http://www.mathematik.com/4DCube/4dcubepov.gif)
http://vimeo.com/75390317
Ir dar dėl to, kad reikia abstraktaus mąstymo, kad suprastum tokias esybes, kurios turi paradoksalius parametrus, kurie kartu gali pasireikšti kaip 1 reiškinys tuo pat metu ir paneigiantis ir patvirtinantis save.
Čia kaip bandyti suprasti žmogų turintį 3 asmenybes. Jos visos yra jis, tačiau neiviena atskirai negali apibūdinti žmogaus.
Na ne taip jau ir sudėtinga apibrėžti tą kažką kai su tuo susiduri praktiškai. Pirmiausiai materijos prasme tai niekas. Neturi jokių materialumo savybių. O bendrai tai amžinos pirmapradžių minčių sankaupos su vyriška ir moteriška logika. Tos sankaupos dvi ir atskiros. Kitas momentas jos randasi ne materijoje kad valdyti materiją ir nėra viska ko čia sudaromoji. Jos veikia materiją iš išorės gal ir savotiškos. Atmeskim technologijas ir mes esam tokie patys ir veikiam tokiu pačiu principu. Viskas mūsų atžvilgiu yra išorėje. Ir tą išorę mes veikiam būdami atskiri nuo jos. Viskas šiame pasaulyje yra moteriška vyriška. Visa ko pradžia yra taip pat moteriška vyriška tik aišku minčių logikos lygyje. Ir dar visi esam atskiri. Vaikai nuo tėvų, tėvai nuo vaikų. Atitinkamai ir amžinos pirmapradės minčių sankaupos atskiros tarpusavyje, o mes atskiri ir savarankiški nuo jų. Bet vienas kūnas turi dvi ne materialias savotiškai priešingų lyčių taip pat amžinas minčių sankaupas. Viena randasi iki mirties kūne kita ne materijoje. Kontaktavimas vyksta per nuojautą. Kritiškais atvejais ta ne materijoje esanti dalis gali perimti kūno valdymą arba veikdama šią materiją suformuoti palankią įvykių seką. Ir galiausiai visoje šitoje sistemoje nereikalingi jokie žemiški dvasiniai mokytojai, nes ta pora turi puikias galimybes vystytis savarankiškai ir keistis reikiama informacija tarpusavyje. Ne materijoje esanti dalis prieina prie visos nuo savo atsiradimo praeities informacijos. Taip kad viskas labai paprasta ir aišku, be to atsispindi materialiame pasaulyje. O vienio supratimas atsirado dėl buvusios savotiškos klaidos ir šios visatos transformacijos. Iš tikro materijoje aukštesniame dažnyje egzistavo energetinė struktūra valdžiusi šį pasaulį. Visos religijos visiškai teisingai ją aprašo, bet tai neturi nieko bendro su tuo apie ką aš kalbu. Tai galima pavadinti realiu bet psiaudo dievu. Tiksliau tai kažkokia struktūra palaikoma žmonių energijos ir tik dėka to egzistuojanti. Jos galimybės valdyti ir programuoti sau norima linkme visus gyvus organizmus. Tikslas maksimalus maisto užsitikrinimas ir nieko daugiau. Tinka ir savanoriškas energijos atidavimas per garbinimą ir meldą. Geri ir visi kiti metodai sukeliantys tiek teigiamas tiek neigiamas emocijas ir atitinkamai išskiriantys energiją. Kaip jau minėjau 2012m esmė tiesiog tos energiją siurbiančios struktūros išnykimas.
Paragrafai, bet visi tie tikintieji mokslininkai turbūt mažiausiai yra prisidėję prie mokslo teorijų kūrimo. Galima rasti daug mokslininkų pavardžių, kurie yra tikintys, bet jei žiūrėsime kokias teorijas jie išvystė, vargu ką rasime. Beveik visi pagrindiniai mokslininkai išvystę visatos supratimo teorijas nebuvo tikintys tokiu Dievu, kokį pasiūlo bažnyčia. Kaip bebūtų žmones tuos rimtus mokslininkus mėgsta kartais nurašyti, bet reiktų prisiminti, kad jei tiki mokslu, tai šių žmonių teorijos ir yra pagrindinės.
Kitas dalykas, koks bebūtų Dievas, ar viską valdantis organizmas, jėga kažin ar suvoksime būdami žmogaus proto rėmuose, visgi nėra žmogaus, kuris visiškai blaiviai mąstytų. Dauguma norų paremti mūsų išgyvenimo instinktais, tam tikras žmogaus būdas gali susidaryti dėl patirtų traumų, tėvų auklėjimo ir šios pąsamoninės žmogaus jėgos vis kišą koją mąstymui, sąmonei. Jo labiau žmogus įspraustas savo žmogiško pavidalo rėmuose, kaip pavyzdys mums yra gražūs, tie kurie panašus į mus, net ir sutariame dažniausiai su tais, kurie turi panašų mastymą, požiūrį, hobius. Tad visada žiūrime tik iš savo žmogiško, vidinio aš pusės, negalime pažiūrėti plačiau, pvz žmogus negali suvokti pasaulio taip kaip, kuris nors gyvūnas, dėl skirtingų išgyvenimo poreikių, intelekto išsivystymo.
Galbūt yra visatoje būtybės ne protingesnės už mus, turinčios maždaug panašų intelektą, bet visiškai skirtingą mąstymo kampą, kuris išsivystė jų egzistavimo laikotarpiu ir galbūt būdamos jos ne ką pranašesnės suvokia Dievą teisingiau.
Laikausi idėjos, kad žmogus niekada nesuvoks visatos ar Dievo, jei pats juo netaps. Mes negalime žinoti Dievo planų ar veikimo mechanizmų, nes dažniausiai žiūrime iš žmogiškojo faktoriaus ir Dievą vadiname "jis" , galvodami, kad jis turi turėti norų, siekių, bet norai, siekiai yra pas žmogų, o ar jie yra pas Dievą, tai paslaptis.
Citata iš: idenmeyou rugsėjo 16, 2014, 10:31:08
Paragrafai, bet visi tie tikintieji mokslininkai turbūt mažiausiai yra prisidėję prie mokslo teorijų kūrimo.
Ar tikrai jau taip visi? :)
Štai pora pavyzdžių:
Francis S. Collins vadovavo žmogaus genetinio kodo iššifravimo komandai (yra lietuvių kalba jo knyga "Dievo kalba)
Genetikos pradininku laikomas Gregoras Mendelis, austrų vienuolis.
O mokslinį metodą kuriuo mes naudojamės po šiai dienai sugalvojo pranciškonai.
Čia vien pirmi pasitaikę mokslininkai katalikai, pasirausus atrastume ir daugiau :)
Taip kad nereikia generalizuojančių teiginių, nes jie paprastai būna netikslūs ir iškreipti :)
Citata iš: idenmeyou rugsėjo 16, 2014, 10:31:08
Laikausi idėjos, kad žmogus niekada nesuvoks visatos ar Dievo, jei pats juo netaps. Mes negalime žinoti Dievo planų ar veikimo mechanizmų, nes dažniausiai žiūrime iš žmogiškojo faktoriaus ir Dievą vadiname "jis" , galvodami, kad jis turi turėti norų, siekių, bet norai, siekiai yra pas žmogų, o ar jie yra pas Dievą, tai paslaptis.
Šioj vietoj viskas priklauso nuo tos nežinomos pusės kiek ji leidžiasi suprantama. Kitas momentas supratimas neatsiranda staiga. Tai kas vyko prieš 2m aš tik dabar bandau pačiam sau suprantamai apibendrinti. Labai įdomu stebėti savo pačio supratimo vystymąsi. Net gėda koks jis buvo naivus prieš 2m.
Tik todėl plačiau nei TinSoldier'is, nes ilgokai nebuvęs...
Ne paskutinį vaidmenį suvaidino ir beapeliaciniai neaišku iš kur ištraukti AA teiginiai bei vaikiška argumentacija (kad ir Izaoko N. pavyzdys).
CitataTarptautinio teorinės ir taikomosios fizikos instituto direktorius, RAEN narys Anatolijus Akimovas pareiškė, jog Dievo egzistavimas yra įrodytas moksliniais metodais.
Kieno „direktorius" ir „narys" yra tas AA?
CitataPavardem, vardais ir institucijos nesidomejau - palieku tai susidomejusiems
Benamis pasirodė kaip puikus „provokatorius" :) - pasidomėjau, ir skambūs „titulai" pasirodė nieko verti, kas puikiai atsispindi ir pateiktoje AA citatoje (apskritai ir pačios citatos pakanka, kad šiam reikalui dėti tašką)
Citata„Dievas yra, ir mes galime stebėti Jo valios pasireiškimus. Tokia yra daugelio mokslininkų nuomonė, ir jie ne paprasčiausiai tiki Kūrėju, bet remiasi tam tikromis žiniomis. Praėjusiais amžiais labai daug mokslininkų fizikų tikėjo Dievu. Dar daugiau, iki Izaoko Niutono nebuvo skirstymo tarp mokslo ir religijos. Mokslu užsiiminėjo dvasininkai, nes jie buvo labiausiai išsilavinę žmonės. Pats Niutonas turėjo teologinį išsilavinimą ir dažnai kartojo: „Mechanikos dėsnius aš išvedu iš Dievo dėsnių".
Kokios tos paslaptingos „tam tikros žinios", kuriomis „remiasi" tiek AA, tiek tas „daugelis" mokslininkų kažkur iš Tailando ar pan.? Apie DNR jau šnekėta-peršnekėta n kartų. Panašu, kad AA "žino" kažką ypatingo.
Ir visa kita yra niekalas - absoliučiai nesvarbu, ar mokslininkas tiki ar ne. Vienintelis mokslo kriterijus yra mokslinis metodas, t.y., patirtis, kurią moksle priimtinais metodais gali patvirtinti ar paneigti
visi kas netingi.
O asmeninės patirtys ne mokslo, o individo problema.
P.S Atsiprašau, kad taip išsiplėčiau dėl niekų :)
Na taip, tikras mokslininkas turi atsiriboti nuo savo pažiūrų mokslinėje veikloje ir čia visiškai nesvarbu ar jis tikintis ar ateistas. Mokslas nėra arena individualiems nuklydimams, jo esmėje glūdi tiesos paieškos, kokia ta tiesa bebūtų.
Benamis ir Paragraf VISIŠKAI pritariu ir pats jau gan ilgai laikausi šios teorijos :). Iš tikro, mes riboti, mus varžo laikas bei mūsų pačių interpretuojama ir pasiekiama erdvė, mes nepaliaujamai senstame kaip ir visos materijos, kurios mus supa. Mums per sunku suvokti, kad laikas ir laikinumas gali egzistuoti tik mums, na ir, ko gero, visiems dangaus kūnams, kurie materialiai tvyro kaip ir mes. Ir ši teorija, nors ir sudėtinga, bet ji atrodo realiausia, kadangi dievo ir neturėtų varžyti nei laikas, nei erdvė. Taigi, kad jau paminėjau erdvę, dievas, mano požiūriu, (čia ir vėl jokių mokslinių šaltinių neturiu :D ) turėjo susikurti ne erdvėje, nes erdvę kažkas turėjo sukurti (kadangi toje erdvėje tvyro materija - gyva ir negyva, bet turinti teorinę pradžią) Tai dievas atsirado neegzistencijoje?.. Tokiu atveju, kas davė stimulą bent dieviškumo idėjai neegzistencijoj? Tai jau beprotybė :D . Drįsčiau teigti, jog dievas yra - tai jis ir yra ta erdvė - jai negalioja nei vienas iš šių dalykų: Kilmė, Pabaiga ir Likimas: Bent vienas iš šių įvykių pasiteisinęs, vestų prie išvadų, jog dievas nebegali būti dievas. Jis turi būti - Erdvė nevaržoma erdvės ir laikas nepaklūstantis laikui...
Na pavyzdžiui paimkime krikšččionišką tikėjimą. Kirkščionys tiki, kad Dievas neturi nei pradžios nei pabaigos, bet jis tuo pačiu yra ir pradžia ir pabaiga, jis yra už laiko ribų, bt apribojo save laike, o didybė tokia didelė, kad sakoma jog viena iš dvasinių dovanų yra Dievo baimė, bet ne todėl kad jo reikia šiaip bijoti, o todėl kad jis nesuvokiamas, kai tai supranti atsiranda tas vadinamasis sacrum tremendum.
Taigi, krikščionybė kalba apie tai kas panoksta mūsų suvokimo ribas.
Skaitai fantastiką ir supranti tada apie ką kalba krikšččionybė :) tu suvoki, jog gali egzistuoti kitokia tikrovė, kurios paprasčiauiai neišneša mūsų protas, RAM gerokai trūksta. Ta tikrovė gali būti tokia esmiškai kitokia, kad mes jos negebėsime suvokti. Štai mes gyvename trimačiame pasaulio suvokime, o tarkime dievas gyvena 10000000000000mačiame pasaulyje, kaip mums suvokti tuos likusius matmenis, jei mes ir su M teorijos 11 nebesusitvarkome. Ką noriu pasakyti: tiesiog visi klausimai ar teiginiai apie tai koks dievas yra arba koks nėra arba štai jei kažko jame nebūtų tai jis nebūtų visagalis ar kūrėjas tėra, kaip sako Koheletas biblijoje: tuštybių tuštybė.
Mums RAM trūksta kas suvoktume kas ten ir kaip su kuo valgoma :)
Taip. Ir vėlgi iš ateistinės pažiūros galima teigti, jog tokio dalyko kaip dievo tikslas ar misija suvokti neįmanoma kas vėlgi veda link prarajos. Pavyzdžiui, absoliutaus gėrio apibrėžimas kaip ir neįmanomas. Jei suvoktume gėrio ir blogio atskirtį, tada skeptikų būtų ženkliai mažiau ar visai net nebūtų, ir vyrautų tikėjimai - reiškia, aš tiksliai žinau, kas yra tobulumas visiškas blogio sunaikinimas ir pakliūti į rojų ar persikelti į aukštesnę kastą po reinkarnacijos. Bet to gėrio suvokti neįmanoma, ypač tada, jei galioja determinizmas. Tebūnie turime ir laisvą valią - vistiek esame surišti ir nė nenujausdami maitiname ''blogus'' žmones, kurie gal nenori daryti žąlos kitiems nes turi ypatingą situaciją kai neranda išeities, pavyzdžiui, rasti lėšų savo vaikų maitinimui, gydymui, maitiname ''blogus'' žmones, kurie nebūtų buvę ''blogi'', jei ne aplinka, kuri juos supo nuo mažens. Tarp kitko, gerai pamąsčius, jei teoriškai visi būtų tobuli ir nebūtų blogio, tai mūsų gyvenimas neturėtų reikšmės, nes nebūtų ko siekti, tiesiog valgytumėm ir daugintumėmės kaip mikrobai :D Žodžiu gyvenimas yra kaip nelegalus konkursas, kurio laimėtojų prizai neaiškūs - arba laimi kelionę nežinion, arba tiesiog garbingai pasirodai ir išnyksti lyg tavęs nebūtų buvę :D