(http://ipix.lt/di/1SCB/Kolumbas.jpg)
Kolumbas atranda Ameriką
Ar egzistavo amerika iki kol Kolumbas jos neatrado? Ar egzistavo atomai, iki kol mes neišradom mikroskopo ir nepamatėm iš ko sudaryta materija? O ar miške krentanti šaka, nukrenta su garsu? Ir išvis ar ji krenta, ar yra šaka ir tas miškas kuriame krenta šaka jei nėra to kas tai stebi? Ir jei neliktų stebėtojo, kas galėtų pasakyt, jog kažkas išvis egzistuoja?
Mes turime įvairias savybes, protą, jausmus ir šių visų komponentų bendrą mechanizmą, kurio dėka jaučiame ir sprendžiame apie mus supančią realybę. Iš esmės prieš 15 milijardų metų nesprogo joks singuliarumas ir neišsivystė į dabartinę mūsų visatą iki žmogui egzistuoti tinkamų sąlygų. Mes tiesiog turime tam tikrą savybių rinkinį, kuriuo remdamiesi, tirdami, darome tokias išvadas jog prieš 15 milijardų metų sprogo kažkas ir iš to kažko išsivystė visata, su saulės sistema, joje skraidančia žemės planeta, kurioje gyvena žmogus. Kol neišsivystė kalbančiojo ligmuo - stebėtojas, išvis neegzistavo realybė, nes nebuvo, to kas galėtų ją stebėt. O išsivystęs žmogus padarė sau išvadas jog iki jo atsiradimo dar vystėsi visa visata, nors tai viso labo žmogui duotų savybių ir proto žaismas.
Tačiau būtų galima prieštaraut jog iki mūsų atsiradimo egzistavo kita gyvybės forma arba gyvūnai ir jie stebėjo realybę, dėl to ji egzistavo. Bet ir patį šį faktą, prieštaravimą mes iškeliame dėl savo savybių. Juk mes ištikro nežinome ir negalime pasakyt kas egzistavo iki mūsų ir ar išvis kažkas egzistavo. O to ko nežinome, nėra prasmės spekuliuoti, nes tai nepatikrinama. Taip pat ir su Amerika. Kolumbui atradus Ameriką automatiškai įsijungia vaizduotė ir padaromos išvados, jog Amerikos žemynas čia visad stūgsojo. Bet juk vaizduotė taipogi mano savybių dalis. Tai nėra parametras, abstraguotas nuo manęs, kuriuo galėčiau objektyviai remtis. Atplaukęs iki Amerikos, Kolumbas pats pasikeitė ir tą pokytį, atradimą įvardino Amerika.
Viskas egzistuoja priklausomai nuo stebėtojo ir tik tai ką mes jaučiame galime įvardinti vardu. Atradimo vertė ne tame, jog mes kažką atrandame, ko anksčiau nebuvo, ar nejautėme egzistuojant, o tame jog žmogus pats pasikeičia ir tą pokytį įvardina atradimu.
Taip pat ir su mūsų istorija. Tai viso labo mano pastovus pokytis nekintančios realybės atžvilgiu. Kokia realybė ištikrųjų - aš nežinau. Aš tiesiog turių savybių rinkinį, kurių dėka matau, užuodžiu jaučiu, girdžiu tai kas ateina iš už mano juslių ribų ir tai vadinu realybe, o pastoviai besikeisdamas tą pokytį vadinu - istorija.
Be viso to, ką mes atrandame, atskleidžiame šiame pasaulyje, tai pat galime atskleisti ir tai, kas paslėpta nuo 5 jutimo organų - aukštesnius pasaulius. Aplink mane yra informacija, kurios negaliu pajausti, nes neturiu tam reikiamų įrankių. Kaip radio imtuvas, turi savyje mechanizmą gebanti gaudyti tam tikro dažnio bangas, taip ir žmogus gali priimti į save tik labai ribotą kiekį informacijos. Bet siekdamas atskleisti tai kas nuo manęs paslėpta, galiu išauginti savyje papildomą organą. Skirtumas tas jog šiuo atveju aš pats turiu panorėt to. Jei Kolumbas, nesirinko keistis ar ne, tai dabar aš pats turiu pasirinkti pasikeisti. Visa kas gera, negalima įbrukt per prievartą, nes tai bus jaučiama kaip kančia. Dėl to nuo mūsų dvasiniai pasauliai ir yra paslėpti. Mes jų tiesiog nenorime.
R.Stančikas
Neblogas tekstukas :)
Taip pagalvojus, iki Kolumbui atrandant Ameriką, apie Amerikos egzistavimą europiečiai net nenutuokė. Vadinasi, žmonės gali būti nežinioje apie kažkokius dalykus. Bet galiausiai pasirodo, kad tie dalykai egzistuoja. Kolumbas nuplaukė iki Amerikos, sugrįžo atgal, ir viskas pasikeitė.
iki Kolumbui atrandant amerika, ten jau buvo pabuvoje Vikingai... cia pasak ofiacialios mokyklose mokomos istorijos ir nereik pust burbulo. vikingai, beje europieciai - skandinavai.
Aš irgi girdėjau, kad vikingai pirmi atrado Ameriką. Bet manau ne apie tai jis čia.
Taip, pirmi nuplaukė vikingai, bet Europoje Kolumbo laikais apie tai nelabai kas žinojo.
Be galo taiklūs pastebėjimai... Įdomu tai, jog remiantis šia ir panašiomis idėjomis yra suformuotas antropinis principas kuris ir papildo šį tekstą.
Gyvybė nesusiformavo dėka to, jog jai susidarė dėkingos egzistavimui sąlygos, o priešingai, Visata formavosi taip, kad joje atsirastų gyvybė, ir ta gyvybė taptų stebėtoju tokio reiškinio kaip pačios Visatos egzistavimas, nes be stebėtojo Visata tiesiog neegzistuotų... Iš esmės, Visatą galima įvardinti kaip šalutinį gyvybės atsiradimo efektą, o ne priešingai.
Prieš užbėgdamas už akių "kritikams", pastebėsiu, kad antropinio Visatos principo idėją pasiūlė fizikai, o ne filosofai...
O čia pasiskaityk šiek tiek, tiems, kam smalsu:
http://www.vydija.lt/straipsniai/Antropinis_principas_Zarskus.htm
Citata iš: Lapino šešėlis birželio 21, 2014, 03:14:09
Be galo taiklūs pastebėjimai... Įdomu tai, jog remiantis šia ir panašiomis idėjomis yra suformuotas antropinis principas kuris ir papildo šį tekstą.
Gyvybė nesusiformavo dėka to, jog jai susidarė dėkingos egzistavimui sąlygos, o priešingai, Visata formavosi taip, kad joje atsirastų gyvybė, ir ta gyvybė taptų stebėtoju tokio reiškinio kaip pačios Visatos egzistavimas, nes be stebėtojo Visata tiesiog neegzistuotų... Iš esmės, Visatą galima įvardinti kaip šalutinį gyvybės atsiradimo efektą, o ne priešingai.
Prieš užbėgdamas už akių "kritikams", pastebėsiu, kad antropinio Visatos principo idėją pasiūlė fizikai, o ne filosofai...
O čia pasiskaityk šiek tiek, tiems, kam smalsu:
http://www.vydija.lt/straipsniai/Antropinis_principas_Zarskus.htm
Antropinis principas vienas iš hipotezių paaiškinantis egzistencijos atsiradimą ir egzistavimo unikalumą (kuris vertinamas kaip religingu fiziku teorija/hipoteze) . Yra ir atsitiktinumo hipotezė jog tai iš milijardu pasitaikantys variantai ir kad mes ne vieninteliai gyvybės forma su tokia chemine medžiagų struktūra galintis egzistuoti ir mastyti (kuria taip pat iškelia fizikai). Antropinis principas buvo keliamas XXa. viduryje. Žinant mokslo sparta ir jos mastus kurie prilyginami laiko ir išradimų santykiu spartumą dvigubu mastu.
Mokslui nesugebant paaiškinti kodėl, tuomet religija paaiškina, dievo kūryba (kūrėjo darbas). Kaip ir senovėje žmogaus nesuvokiamas dalykas kurio negalėta paaiškinti tu laikų suvokimu buvo priskiriamas kūrėjo veiklai. Dabar tas pats vis vyksta kaip mes atsiremiam į savo suvokimo ribas tai tuomet kas virš to sudievinama.
Tarkim jai yra civilizacija tūkstantmečiais pažangesnė už mus kuri suvokia kaip sukurti gyvenama planą, kaip sukurti gyvybę joje, perpratę visatos evoliucija ir jos laiko ir erdvės subtilybės. Tai gal juos mums vadinti Dievais, kurie gali sukurti planetoje gyvybe ir sukurti gyva protinga padarą joje (žmogų).
Citata iš: Darius birželio 21, 2014, 09:18:52
Dabar tas pats vis vyksta kaip mes atsiremiam į savo suvokimo ribas tai tuomet kas virš to sudievinama.
Kadangi esam maži sąmoningi individai, tai mūsų suvokimas visados bus ribotas Visumos atžvilgiu. Būtis, kurią patiriame su visais jos nuostabiais pasireiškimais - mums nesuvokiamos jos ištakos turi būti dieviškos, nes visa tai iš tiesų yra dieviškai sudėtinga, harmoninga ir gražu.
Noriu pasakyti, kad tai nėra joks "God of the gaps", bet kad mažai sąmonei būties gelmės visados bus neaprėpiamos, tai transcendencija, tai kas viršija. Ne į tarpą ką nors statome, bet begalybė nueina toli už mūsų ribų.
Citata iš: a.t.sielis birželio 21, 2014, 11:51:22
Būtis, kurią patiriame su visais jos nuostabiais pasireiškimais - mums nesuvokiamos jos ištakos turi būti dieviškos, nes visa tai iš tiesų yra dieviškai sudėtinga, harmoninga ir gražu.
Kodėl taip manai? Nejau sudėtingumas ir grožis būtinai turi būti dieviškos kilmės?
O dėl harmonijos pasaulyje laaaabai pasiginčyčiau dar
Citata iš: paragraf 78 birželio 21, 2014, 12:17:01
Kodėl taip manai? Nejau sudėtingumas ir grožis būtinai turi būti dieviškos kilmės?
Ta prasme, čia ne tiek apie kilmę, bet pačiu tuo žodžiu "dieviška" įvardiname emocinę reakciją į tuos dalykus, kuriuos patiriame.
CitataO dėl harmonijos pasaulyje laaaabai pasiginčyčiau dar
Bet pasaulis yra tvarus. Harmoningas ta prasme, kad jame yra reiškinių, sugebančių gyvuoti, ir formuoti reiškinių visumas.
Manau pasaulio tvarka ir harmonija tėra iliuzija...
Tada viskas iliuzija, proto veikla taip pat iliuzija :)
Kažkoks tu maksimalistas arba viskas arba nieko. Tai kad yra daug chaoso, nereiškia kad viskas yra chaosas.
Pasižiūrėk atidžiau kas dedasi gamtoje ir pamatysi, kad harmonijos joje mažoka, daugiau chaotiškų reiškinių.
Niekad nesakiau, kad pasaulyje nėra chaoso arba tamsos. Kaip ir niekad nesakiau, kad jame nėra harmonijos.
@Parcufas (http://anomalija.lt/forum/index.php?action=profile;u=1675)
CitataR.Stančikas
Kur atkasei tą nedakepusį solipsistą (nežinau, kaip kitaip įvardinti - ant liežuvio tik psichiatriniai terminai :) ), kuris nori ir gali
Citataišauginti savyje papildomą organą.
Apskritai, apie ką kalba?
Jei apie realybę, tai pastaroji
Citata...išvis neegzistavo...
ir kurios kaip nebuvo, taip nėra ir atsiradus stebėtojui, nes
Citatatai viso labo žmogui duotų savybių ir proto žaismas.
O P. Stančiko "protiniai žaidimai" gal kam ir įdomūs - man tai beprasmis malimas liežuviu :D.
Juo labiau, kad jis tvirtai įsitikinęs esant
Citataaukštesnius pasaulius. Aplink mane yra informacija, kurios negaliu pajausti, nes neturiu tam reikiamų įrankių.
Tik neaišku, iš kur toks "įsitikinimas", jei viskas tik ("savotiško"?) proto žaismas...
Tokiems išminčiams geriau netrukdyti "auginti reikiamų įrankių". ;)
P.S. Dėl antropinio Visatos principo nėra ko plėstis - tai forume tiesiogiai ir netiesiogiai ne kartą buvo kalbėta-perkalbėta. Visi liko prie savo :).
Apie organa rasydamas turejau omeny santyki su isoriniu pasauliu kai as nesijauciu, atsietas nuo viso likusio pasaulio. Jauciu ji kaip save pati, dali saves. Juk isorini pasauli jauciu taip pat savyje, bet nejauciu kaip istikro esanti manyje, del savo priesingu savybiu.
Taip, stebetojui atsiradus ji taip pat neegzistuoja. Iliuzija tame, kad visa realybe jauciu isskaidyta i objektus, laika, erdve ir judejima. O tai yra apgaule, egoistinio proto skaidymas to, kas yra nedaloma. Del tu paciu priesingu savybiu isorinio pasaulio atzvilgiu. :)
Is kitos puses tai ka jauciame tai ir vadiname pasauliu. Ir negalima butu sakyt, kad jis neegzistuoja. Tai ka jauciu - ta jauciu. Tai mano pasaulis. Pakol zmogus nejaucia kazko kito, apart sis materialus pasaulis, tai viso labo filosofija neturinti prasmes. Bet gi nuo kazko reik pradet. Nes kaip gi kitaip. Yra teorija ir yra praktika. Vienas be kito niekur. Man asmeniskai tikrai neidomi filosofija pati kaip sau, zmonija jau prisifilosofavo per istorija, reik ta filosofa savyje uzmust -anas kvailas egoistas. :)
Aciu, kad netrugdai, labai malonu, kad yra kur pastaba, pastebejima parasyt, daugiau man ju!!! :)
Aukstesnis pasaulis tai nera kazkoks papildomas paralelinis pasaulis egzistuojantis kazkur uz visatos, virs visatos, po visata ar dar kazkur. Tai potenciale egzistuojantys rysiai tarp musu, tik kitame lygmenyje, aukstesniame nei sis, neegostiniame. Juos galime atskleisti tik kartu, o ne po viena. O kodel jie aukstesni? Del to, kad mes atskleidziame to, ko anksciau neegzistavo musu pazinimo akiratyje, aukstesni musu pakopos atzvilgiu. Deka savybiu panasumo desnio, mes pradedame panaset su gamtos savybe - atidavimu. Cia elementariausioji fizika. Tik tame jau reikia pacio zmogaus isiterpimo. Kad tas kurinys butu savarankiskas. :)
Aukstesnis pasaulis tai mano istaisymo lygis su mane supanciu pasauliu. Rysiu esanciu tarp musu istaisymas. Sakykime as save issitaisau 10% tai siuo atveju 10% supanaseju su supanciu pasauliu ir tokioje pakopoje atskleidziu aukstesnius pasaulius. Po to seka kitos pakopos 20%, 30,40...100% iki galutinio issitaisymo. Kai zmogus visiskai savo savybemis susilieja su supancia gamta. Ir atitinkamai visas likes pasaulis.
Del isitikinimo, nereik ir ismincium but, jog suprast, kad gali but geriau nei yra dabar. Jog galime sukurt tokius rysius tarpusavyje, kad butume kaip viena tvari, vieninga seima visame pasaulyje. Susvetimejimas ir visos zmonijos problemos, del paprasciausio neisigilinimo i problemos sakni. I musu paciu egoizma. Norime ar nenorime, gamta mus kaip kauliuka is vysnios spaudzia i isore. Tik ta spaudima galima lengvai pereit arba kanciu keliu. Zmogaus pasirinkime viskas. ;))