Ar Dievas ir Alahas yra tas pats ar du skirtingi dalykai? Aš manau, kad tas pats o jus?
Galima skaityti taip ar dievas ir dievas yra tas pats ar du skirtingi dalykai? :D Šiaip viskas priklauso nuo to iš kurio kampo pažiūrėsi, tokia mano nuomonė :D Gali ir taip ir taip būt.
Na islame Alachas yra Dievo vardas, taip kaip pas žydus buvo Jahvė arba Adonai Arba Elohim. Dievas toje pačioje kultūroje gali turėti daug vardų. Jei gerai atsimenu Korane parašyta jog Dievas turi 99 vardus. Beje Alach, greičiausiai kyla nuo žydiškojo Elohim
Nepriimu nė už ką to religijų dievo, tiesiog tikiu, jog yra kažkokia jėga, kuri gali įtakoti kitų žmonių likimą, ar tai dievas, ar tai visai mums nesuprantamas organizmas, o gal išviso būtybė iš kitos planetos, bet vistiek ta jėga yra.
Man tai klausimas kyla, kodėl beveik visi tikintieji dievą įsivaizduoja kaip kažkokį tai barzdotą žmogeliuka? Čia kilo iš to, kad ankščiau žmonės nesugalvojo kaip paaiškint savo atsiradimą ar iš to, kad norėjo pasijaust "aukščiau" už kitas gyvybės formas, ale mes sukurti pagal dievo paveikslą.
Šiaip jau barzdoto seneliuko įvaizdį turi tie kas netiki, nes tikintieji tikrai netiki barzdotu seneliu ant debesėlio, čia tie kas kritikuoja tikinčiuosius, tik galvoja kad pastarieji tuo tiki :)
Nu gerai :D bet sprendžiant iš viso vaizdavimo tai vaizdas būtent toks daugumoj, čia apie krikščionybę kalbant.
Tas vaizdavimas tik simbolinis, nes Dievas krikščionybėje yra bekūnis, jis tik laikinai teturėjo kūną, Jėzaus Kristaus. Šiaip tą simbolinį vaizdavimą, daug kas, ypač ateistai, stengiasi priskirti kaip realų tikintiesiems, nors kiekvienas tikintysis kuris dievulį su barzda ant debesėlio įsivaizduoja yra iš esmės eretikas :)
Dievą kaip žmogų, kad ir tą patį senolį įsivaizduoja senos bobutės ir įvairūs neišmanėliai. Atsiranda tikinčiųjų tarpe kur Dievą mato tobulą, kuris gali būti tiek žmogaus, tiek kažkokios energijos forma ir ši versija man labiau patinkanti, tik nesiderina kai Dievu vadinami yra tam tikros visatos jėgos ir procesai.
Citata iš: idenmeyou balandžio 29, 2014, 21:36:27
Dievą kaip žmogų, kad ir tą patį senolį įsivaizduoja senos bobutės ir įvairūs neišmanėliai.
Na jau :) retas kuri tikintysis, tame tarpe ir bobutės tokį dievą įsivaizduoja. Kaip jau sakiau, žmonės kurie prieštarauja krikščionybei galvoja kad tikintieji turi tokį dievo įvaizdį. Na tu tik patvirtinai mano teiginį.
Šiaip jau aš daugiau bendrauju su įvairaus plauko tikinčiaisiais, ir itin itin retai pasitaiko individų kurie galvoja apie dievą taip kaip tu teigi. O bobutės, jos geriau už nemenką dalį jaunų tikinčiųjų išmano tikėjimo dalykus ir tarp jų tikėjimo grynumas ir tikslumas yra itin paplitęs. Taip kad dėl savo neišmanymo geriau nesakyk ko nežinai :)
Krikscioniai patys nezino nei kaip tas dievas turetu atrodyt nei keliese jie ten yra. Nieko kiesto nes krykscionybe senesniu religiju kratinys ir biblijoj yra tukstanciai vietu priestaraujanciu viena kitai, tai belieka tik viska intrepretuot kaip kam patogiau ka kiekvienas kunigelis ar siap tikintis ir daro.
Šarikovai, pateikei tradicinį žmogaus nieko neraukiančio nei apie bibliją nei apie krikščionybę atsakymą :)
Biblijoje prieštaravimų nėra, nebent iš menko pažinimo kažko nesupratai. Bet apie tai jau daug buvo kalbėta tai nebesikartosiu.
O kaip atrodo dievas krikščionys išvis nesvarsto, nes tai neesmė. Vienintelis dalykas dėl kurio dar galima kalbėti: Kaip atrodė Jėzus. Čia tai va pasvarsto kartais. et net ir Jėzaus vaizdavimas yra simbolinis. Beje visas krikščioniškas vaizdavimas yra simbolinis, štai net prieš šventųjų nuotraukas draudžiama melstis, galima tik prieš paveikslą, o paveikslas juk visuomet yra interpretacija
Perkeliau tema i religijos kategorija, nes nematau priezasciu kodel ji turetu buti "Zodziu karuose" :)
Zinoma nera priestaravimu kai viska gali interpretuoti kaip tau patinka, tada nesunku pritraukti prie kokiu tik nori isvedziojimu. Neisivaizduoju ko ten seminarijose moko, bet turi but neblogi apgaules ir saviapgaules mechanizmai, kad isivaizduot, jog senasis ir naujasis testamentas vienas kitam nepriestarauja.
Citata iš: paragraf 78 balandžio 29, 2014, 21:52:42
Na jau :) retas kuri tikintysis, tame tarpe ir bobutės tokį dievą įsivaizduoja. Kaip jau sakiau, žmonės kurie prieštarauja krikščionybei galvoja kad tikintieji turi tokį dievo įvaizdį. Na tu tik patvirtinai mano teiginį.<...>
Na, esmė, kad tikintieji (ypač paprasti, ne teologai ar toj srity išsilavinę) dievą linkę labai, net labai personifikuoti. Suteikti žmogiškąsias savybes, kartais net ydas ar blogybes, kaip kad neapykantą, pavydą, kerštą ir pan. Ir neturiu omenyje kokių metaforinių prasmių, ir net ne nuosaikių prasmių. O tiesiog labai primityvų, tiesmukišką personifikavimą. Pridėjus daugybę amžių simbolizmo, kaip dievas yra įprastai vaizduojamas mene, ikonose ir t.t.... Ir gaunasi standartinės bobutės dievas.
Nebūtinai tokie tikintieji meldžiasi kažkokiam barzdotam dievui ant debesies, nesakau, kad nesupranta, kad dievo forma gali būti kitokia, - tačiau jau kolektyvinėje sąmoneje įsitvirtinę simboliniai įvaizdžiai ir personifikavimo elementai padaro savo. Daugybė, tikrai daugybė tikinčiųjų gana primityviai dievą įsivaizduoja...
Bent jau iš mano požiūrio taško toks įspūdis susidaro.
Tai galima tada sakyt, kad Dievas yra iš esmės idėja. Ta parasme, kad daug maž kiekvienas susikuriam jo įvaizdį, kuris gali ir neatitikt tradicinio pateikimo. Tai pvz, jei aš kartais pasikalbu su visata, galima laikyt daug maž pabendravimu su kažkuo dievišku? Ar aš čia jau pjaunu grybą?
Citata iš: Supera balandžio 29, 2014, 22:52:19
Tai galima tada sakyt, kad Dievas yra iš esmės idėja. Ta parasme, kad daug maž kiekvienas susikuriam jo įvaizdį, kuris gali ir neatitikt tradicinio pateikimo. Tai pvz, jei aš kartais pasikalbu su visata, galima laikyt daug maž pabendravimu su kažkuo dievišku? Ar aš čia jau pjaunu grybą?
Vėlgi, mano nuomonė, tačiau, manau, kad tai - ateities religingumas :)
Klasikiniai sociologai: Durkheimas, Weberis, Marksas, - religijos fenomeno tyrinėjimo veteranai - manė, kad religija ateityje išnyks, visuomenė taps sekuliaria.
Bet dabar jau panašėja, ir dabarties sociologai pradeda linkti į tą pusę, jog - nifiga.
Citata„Kalbant apie modernias religijas, koncentruotis į bažnyčias jau yra klaidinga. Kadangi viena iš dabarties situacijos charakteristikų ir yra tai, jog žmogaus santykis su aukščiausiais egzistencijos klausimais, nebepriklauso kažkokios religinės grupės monopolijai. Modernios visuomenės kultūra atvėrė galimybes abejoti visais klausimais ir ieškoti savitų atsakymų - taip sugriaunant doktrininį religijų ortodoksiškumą" - Robert Bellah
Citata"Visuomenės modernėjimą nebūtinai turi lydėti religingumo mažėjimas, tačiau religija traukiasi į privačią erdvę. Religija, anksčiau egzistavusi institucinės bažnyčios forma, pamažu nyksta ir užleidžia vietą modernybei, kurioje vyrauja individualūs ritualai ir religingumas." - Thomas Luckmann
Religija tampa vis labiau privačia dvasingumo forma, kuomet tikėjimas susikuriamas iš daugybės skirtingų informacijos gabalų, o nebe iš tradicinių religinių autoritetų. Bauman'o žodžiais, religija pasiduoda likvidžiai modernybei, žmonės gana laisvai "plaukioja" tarp įsitikinimu ir tikėjimų, formuoja savitus ir individualius. Dvasingumo autoritetais tampa "new age" ir kiti filmai, o nebe kunigai ir vyskupai ir t.t.
Kitaip sakant:
CitataMy own mind is my own Church. - Thomas Paine
Ir šitai rašau, nes būtų visai įdomu paskaityti paragraf'o nuomonę: kaip keičiasi religingumas, kur link tai veda, ar tradicinės institucinės religijos pasmerktos? Kalbu apie vakarų modernų pasaulį. Žinau, kad Islamas kažkiek populiarumo įgauna, ir dėl migracijų sklinda po pasaulį. Bet kalbu apie labiau tokį modernų, vakarietišką religijų supratimą..
Jei religija tampa privačia dvasingumo forma, tai tik į naudą. Nes man visada kyla toks kaip ir nesutapimas. Mum sako,kad iš prigimties esam laisvi, galim rinktis bet nuo pat gimimo pripaišo kokią nors religiją ir jei nepaklusi tai keliausi pas velnius.
Na šiuo metu vis labiau populiarėja griežtas normas turinčios religijos: islamas, judaizmas, pravoslavai, kai kurios protestantų atšakos, katalikai mažiau bet irgi dabar pakilimas jaučiamas.
Taip, daug žmonių renkasi pseudodvasingumo kelią, lipdydami sau patogų surogatą, bet tai slopsta. Na bet jau kiek tenka skaityti. Žinoma, padidėjimas to viso pseudo, jaučiamas visokiuose postsovietiniuose kraštuose, bet tai mes nuo pasaulinių tendencijų atsiliekame gerus 50 metų.
Kaip visada buvo taip ir bus masė tokių kuriems bus dzin tikėjimo dalykai, bet tokių visais laikais buvo ir bus.
Dar vienas dalykas kuris veikia, tai populiaru magija (a.k.a. ezoterika), nors XIX a. - XXa. pr. tyrėjai sakė kad iš pradžių išnyks tikėjimas magija, o tada išnyks ir religija, tačiau kaip jau ir TinSoldieris pastebėjo, panašu jog nė velnio.
Man patiko Azimovo mintis: kuo civilizacija technologiškai labiau pažengusi tuo ji labiau tiki magija. Panašu jog taip ir yra
Citata iš: paragraf 78 balandžio 30, 2014, 07:44:20
Na šiuo metu vis labiau populiarėja griežtas normas turinčios religijos: islamas, judaizmas, pravoslavai, kai kurios protestantų atšakos, katalikai mažiau bet irgi dabar pakilimas jaučiamas.
Jei vis tik tokios religijos populiarėja vakaruose, tai įdomu kokios galėtų būti to priežastys? Na čia neturiu omeny migrantus, kurie atsinešė savo tikėjimą į vakarus ir gal šitaip „didina" tikinčiųjų gretas, o tuos paprastus vakariečius, kurie pradeda priimti vat tokias griežtas religijas? Dėl kokių priežasčių tada tai galėtų vykti?
Na, paprastai teigiama dėl to, kad žmonės išpopuliarėjus postmodernizmo kultūrai iš esmės prarado orientyrus. Pasaulyje pasidarė betvarkė.
teigiam, kad žmonėms reikia griežtų normų kaip elgtis, kad jie būtų laimingi. Todėl ir populiarėja griežtos religijos. Aš pats vienu metu į judaizmą vos neperėjau.
Šiaip yra racijos tame sakyčiau, nes iš tiesų dabar atrodo kad visi lekia kažkur bėga lyg galvas pametę, o tokios religijos sako: neskubėk