Tarkim, jeigu kišenėje turiu 10 litų, ir sakau kitam žmogui "turiu 10 litų", jeigu jis tikės mano žodžiu, tada jis įgaus ir žinias, apie tai, kiek litų turiu kišenėje. Jeigu netikės ir abejos mano žodžiu, tada aiškaus žinojimo apie mano kišenės turinį neturės.
Išeina, tikėjimas gali būti žinių laidininkas.
Kalbant apie metafizinę sferą, kuri neprieinama fiziniams jutimams, tikėjimas greičiausiai vienintelis žinių laidininkas. Žinojimas įgyjamas per tikėjimą. Su sąlyga, kad tas žodis, kuriuo tikima, atspindi realią dalykų padėtį, yra nesumeluotas, realistinis, teisingas, tiesa.
Arba jis tiesiog galvos, kad zino, jog tu turi 10 litu kisenej, o istikruju tures tik tikejima ;)
Galbūt jis negalvos kad žino, bet jeigu situacija būtent tokia: aš tikrai turiu 10 Lt, ir apie tai pasakau, "turiu 10 Lt kišenėje", tada per tikėjimą šiais žodžiais jis turės tikras žinias.
Taigi, galim skirti dvi tikėjimo rūšis:
1. Tikėjimas netikrais dalykais, apgavystėmis. Jis neduoda žinių, atvirkščiai, duoda nežinią, klaidas.
2. Tikėjimas tikrais, teisingais dalykais. Čia jau bus žinių gavimas.
Kuo tai skiriasi nuo situacijos, kai kitam žmogui iš vis nieko nesakai?
Nes dabar, kai tu jam pasakai, kad turi 10 litų, jis vis tiek negali būti užtikrintas: gal tu nieko neturi? Gal tu turi 10 litų ir 50 centų? Gal turi 2 litus? O gal turi ir tuos 10 litų? Įmanomas bet kuris variantas.
Jei tu nieko nesakai, jis lygiai taip pat sėkmingai gali spekuliuoti: gal tu turi 1, 2, 3 litus? Gal turi 15? Gal 10? Gal nieko neturi?
Tai, pagal tavo logika, net ir nežinojimas gali būti žinių laidininku - kadangi nežinodamas žmogus, turi omenyje visus įmanomus variantus, iš kurių vienas teisingas. Vadinasi, nežinodamas, jis tuo pačiu metu ir žino. :-[
Vien todėl, kad tu jam pasakai, kad turi 10 litų - įneši jam tik papildomą sumaištį. Jokių žinių, jokios naudos, jokio teigiamumo. Jei gali savo žodžius bent kažkuo empirišku pagrįsti, tik tuomet jau šiokia tokia vertė to tikėjimo(pusiau žinojimo). Kadangi žmogus jau turi argumentus, o ne tik aklą pasitikėjimą.
tai kaip tai gali buti zinios jeigu jis pats neisitikino, kad tu turi, cia betkokiu atveju tikejimas gaunasi.. Juk tu zinai tik tada kaip tai patikrini, patikrini ar tai tikrai yra, per savo patirtis tu gauni zinojima, o ne per kito zmogaus zodzius...
Citata iš: TinSoldierNes dabar, kai tu jam pasakai, kad turi 10 litų, jis vis tiek negali būti užtikrintas: gal tu nieko neturi? Gal tu turi 10 litų ir 50 centų? Gal turi 2 litus? O gal turi ir tuos 10 litų? Įmanomas bet kuris variantas.
Bet jeigu iš tikro žmogus turi lygiai 10 Lt, ir tai pasako kitam žmogui, ir pastarasis tuo tiki, tada jis turi/įgyja tikslias žinias. Jeigu netiki, nėra užtikrintas, kad tas žmogus sako tiesą, tada aišku, lieka spekuliacijos.
Žodžiu, ar žinios įgyjamos priklauso nuo dviejų faktorių, kurie yra esminiai: ar kalbantysis sako tiesą, ir ar girdintis tuos žodžius, jais tiki.
Tas pats yra moksle: jeigu mokslininkai sako tiesą apie savo mokslinių tyrimų rezultatus ir išvadas, ir jeigu visuomenė jų žodžiais tiki, tada visuomenė įgyja mokslo žinių.
---
Kai pagalvoji, pvz. teismuose remiamasi liudininkų parodymais ir visokiais apčiuopiamas įrodymais. O nuosprendžiai rimtas dalykas, ne juokai, gali teisiamojo likimą nulemti. Teismas priima liudininkų parodymus kaip žinių šaltinį, jeigu tai sutampa su kitų liudininkų parodymais, kitomis faktinėmis aplinkybėmis.
---
Citata iš: Jupiteris kovo 08, 2014, 13:55:57
tai kaip tai gali buti zinios jeigu jis pats neisitikino, kad tu turi, cia betkokiu atveju tikejimas gaunasi..
Taip, tikėjimas, bet kartu ir žinios. Nes jis gi gavo žinias iš to kito žmogaus, apie tai kad kišenėje yra 10 Lt. Ir jos teisingos. Jis pats gali to nelaikyti absoliučiu žinojimu, ar iš viso žinojimu, bet žinias jis visgi gavo, ir jeigu jas priima, jas turi savo prote. Tarkim, jam kas nors sako, "kiek tas žmogus turi pinigų kišenėje?". Jeigu jis remdamasis tuo ką išgirdo, pasakys, kad "man sakė, kad 10 Lt", tai be problemų nurodys teisingą sumą, tuo tarpu, kuris nieko iš to pinigų turėtojo negirdėjo, galės tik spėti, ir greičiausiai spės klaidingai. Maža tikimybė kad atspės.
---
Tarkim, mes norime įsitikinti kad žmogus kišenėje turi tuo 10 Lt. Mes galim paprašyti kad juos mums parodytų. Kaip vyks procesas? Žmogus išsitrauks 10 Lt iš kišenės, šviesa nuo tų dešimt litų atsispindės, nukeliaus į mūsų akį, ir pateiks smegenims regimą informaciją. Tuo būdu mes įsitikinsim, gausim žinias per regėjimo procesą.
O procesas, kurio metu gavom žinias per klausą, buvo toks: žmogus, kuris turėjo tikslias žinias apie savo kišenės turinį (tas žinias jis turi kaip pats veikiantysis, per visus jutimus), suvibravo liežuviu orą, oro bangos nuėjo iki mūsų ausų, ir pateikė smegenims girdimą informaciją.
Dabar, kalbant apie pirmąjį procesą, klausimas toks: kaip mes galime būti tikri, kad akys ir smegenys mums nemeluoja ir mes nehaliucinuojame? Vėlgi, reikalingas pasitikėjimas, tikėjimas, ir pasitikėjimo vertas akių ir smegenų funkcionavimas, bei alternatyvūs žinių patvirtinimo būdai - tas pats žinių gavimo per klausą procesas, kai žinias patvirtina pats faktą sugeneravęs veikėjas.
Tai cia jau skirtingas dalykas, tu pamatai jau tuos 10lt... O tu neisgirsti ju.. Tu isgirsti kita zmogu kalbanti apie juos, jeigu tu isgirstum kaip nors tuos 10lt jo kiseneje, tada tai butu zinojimas.. Cia tas pats kas, jis tau parodytu viena desimtine savo rankose ir sakytu tokia pacia turiu savo kiseneje...
Norint turet zinojima, tu turi is to daikto gauti kazkokias bangas ar vibracijas, o ne is kito objekto.
Čia greičiausiai liečiame skirtumą tarp tiesioginio ir netiesioginio žinojimo. Bet ir netiesioginis žinojimas išlieka žinojimas.
Jeigu tas žmogus, kuris kalba apie 10 Lt savo kišenėje, pats ten juos įdėjo, matė, ir girdi, kaip ranka patrynus banknotą, jis šiugžda, patyrimas apie objektą yra tiesioginis. Tada žinios apie tą patyrimą vibruojamos garso bangų pagalba ir ateina iki gavėjo. Taip iš šalies stebėdami visą situaciją galėtume teigti, kad pas gavėją žinios yra, o tiesioginio patyrimo nėra.
Čia ir skirtumas tarp teorinių (tik priimtų) ir praktinių (tiesiogiai suvoktų ir patirtų) žinių.
Kai objektą nufilmuoja video kamera, ir tada ta filmuota medžiaga parodoma, vibracija ateina iš ekrano, bet ne iš paties objekto. Vibracija iš objekto atėjo į video kamerą, kur buvo fiksuota. Po to, tos vibracijos rezultatas pakartotinai buvo vibruotas jau kiek kitu būdu, ir taip perduotas patyrimas apie objektą netiesioginiu būdu.
P.S.: nei vienas iš mūsų tiesiogiai nematė atomo, protonų, elektronų ir pan. (geriausiu atveju, mokslininkai kažką stebėjo instrumentų pagalba, bet ne tiesiogiai savo akimis). Ar mes žinome, kad jie egzistuoja, ar tik tikime, kad jie egzistuoja?
Tai jeigu stebetojas is salies girdi banknoto skleidziamus garsus, reiskias cia jau tiesioginis patyrimas, tik ne matymu, lietimu , o garsu..
Beto tavo netiesioginis zinojimas man labiau jau panasus i tikejima.
Kaip ir kalbėjom nuo pradžių, tikėjimas čia esminis faktorius, veikiantis kaip žinių laidininkas.
Tarkim, mes stebim iš šalies situaciją. Vienas žmogus turi 10 Lt, mes matom, kad jis juos turi, ir įsidėjo į kišenę, kurią prieš tai išvertė, ir parodė, kad ji tuščia. Taigi, mes žinom, kad jis turi 10 Lt. Tada tas žmogus kitam žmogui, kuris nežino apie kišenės turinį, pasako, kad turi 10 Lt. Ir tada, iš šalies stebėdami, mes galim prieiti išvados, kad jeigu tas antrasis žmogus tiki tuo, ką išgirdo, jis turi tikras žinias. Mes tą žinom, nors tas žmogus ir nežino, kad jis turi tikras žinias. Taigi, tas jo žinių turėjimas yra objektyviai fiksuojamas faktas, o subjektyviai jo paties gali nebūti traktuojamas kaip žinojimas. Bet būtinai turi būti tikėjimas.
Kai pagalvoji, ta proto būsena, kai per tikėjimą priimtos žinios, ir jomis neabejojama bei nespėliojama, yra kažkoks specifinis fenomenas. Informacija prote yra ir ji teisinga. Ir tai organiškai susieta su tikėjimu.
(Kai kalbėjau apie banknoto skleidžiamus garsus, turėjau galvoje, kad juos girdėjo banknoto turėtojas)
Bet gali būti ir kitas faktorius, jei turėsime neteisingą, klaidingą tikėjimą, tai ir žinios bus įgytos neteisingos. Tarkime gyvenant žmogui kažkokioje laukinių gentyje, persikėlus tą pačia dieną į miestą ir susitikus žmogų, kuris turi 10 litų gali kilti visai kitoks tikėjimas ir įgytos žinios. Kadangi tas laukinis nežinos banknoto funkcijos, jam greičiausiai tai asocijuosis su popieriu, kurį jis panaudos laužui įžiebti ir pamatęs tą banknotą jis įgys žinias, kad tas banknotas yra, egzistuoja, bet tos žinios iš esmės bus klaidingos, nes banknotas turi visiškai kitą funkciją, žinoma galima jį naudoti ir laužui, bet visi suprantame, kad jis buvo kurtas ne tam ir iš to laukinio tikėjimo bus atplaukusios neteisingos ir žinios.
Lygiai taip pat ir su kitais žmonėmis, dauguma dabartinių žmogaus reakcijų yra įgyta iš senų laikų ir jos įgytos ne proto pagalba, o tais pačiais klausos, regos ir t.t. organais, aišku žinoma šitame dalyke tarp 5 julsių visada sudalyvauja ir smegenys, kurios padaro "piešinį" apie pasaulį, bet kiek jis teisingas nėra aišku.
Užsimanius nusipirkti paprasto balto popieriaus, aš pilnai tikiu, kad jis bus baltas, nors nesu dar jo matęs, to pirkinio parduotuvėje, jo lietęs, bet vedamas tikslo pilnai tikiu, kad jį gausiu, galiausiai aš nusiperku paprastą popierių ir pamatau, kad jis iš tiesų baltas, taip išeina, kad mano tikėjimas buvo teisingas ir įgavau žinias teisingas, kad jis išties baltas, iš tiesų ne. Nors galiu tą popierių vartyti kiek noriu, žiūrėti kaip iš kairės ar iš dešinės visvien jis man atrodys baltas, nors realiai spalva to popieriaus gimsta smegenyse, kuomet bangos paveikia mūsų regos aparato receptorius ir impulsais nukeliauja į smegenis ir ten gauname šią gražią spalvą. Gaunasi taip, kad tiek tikėjimas, tiek įgytos žinios buvo klaidingos, žinoma net ir žinodamas tiesą kiek bežiūrėčiau į popierių tiek smegenis visada suveiks, kad man ta spalva atrodys balta ir nekitaip, bet tikrosios žinios tame, kad už šios baltos spalvos slypi sudėtingesnis mechanizmas, kuris nurašo ankstesnį suvokimą, žinojimą kaip visiškai klaidingą.
idenmeyou, tavo pamąstymai neblogai koreliuoja su tema šiame forumo skyriuje apie spalvas.
Pakapstę taip giliau, galime pradėti kelti klausimus: kas iš viso yra žinojimas? kas yra sąmonė, kuri žino, ir ką ji žino? ar objektas, kurį sąmonė patiria vienokiu ar kitokiu būdu (pvz. per jutimus, per instrumentus ir mokslinius matavimus bei skaičiavimus, per patyrimą) iš viso egzistuoja? kokia yra to vienokio ar kitokio patiriamo ar žinomo dalyko esmė, kas įrodo jo egzistavimą? Kokie dalykai yra iliuziniai, o kokie realūs? Kurie pažinimo procesai leidžia patirti realiai egzistuojančius dalykus, o kurie - tik iliuzinius?
Citata iš: a.t.sielis kovo 09, 2014, 21:34:15
idenmeyou, tavo pamąstymai neblogai koreliuoja su tema šiame forumo skyriuje apie spalvas.
Pakapstę taip giliau, galime pradėti kelti klausimus: kas iš viso yra žinojimas? kas yra sąmonė, kuri žino, ir ką ji žino? ar objektas, kurį sąmonė patiria vienokiu ar kitokiu būdu (pvz. per jutimus, per instrumentus ir mokslinius matavimus bei skaičiavimus, per patyrimą) iš viso egzistuoja? kokia yra to vienokio ar kitokio patiriamo ar žinomo dalyko esmė, kas įrodo jo egzistavimą? Kokie dalykai yra iliuziniai, o kokie realūs? Kurie pažinimo procesai leidžia patirti realiai egzistuojančius dalykus, o kurie - tik iliuzinius?
Negaliu atsakyti egzistuoja tam tikri objektai ar ne, nes žmogaus pažinimas gali žengti į priekį tolyn ir tolyn besikapstydamas realybės sampratoje. Ilgą laiką žmonės maišydavo objektus, negalėdavo suprasti tų objektų savybių, veikimo principų, bet visada turėdavo tam tikrą tikėjimą ir savo žinojimą, nors kaip istorija rodo dažnai jis būdavo neteisingas.
Nenorėčiau sakyti, kad viskas yra iliuzija arba, kad didžioji dalis daiktų neegzistuoja, manau, kad jie yra, bet, kad mes suvokiame juos iškreiptu vaizdu, tai tuo neabejoju.
Iš esmės dabartinis mūsų žinojimas yra tas pats tikėjimas, tik su kažkokia mūsų paties garantija. Čia tas pats aš galiu galvoti apie kažkokio objekto savybes, tikėti, kad jis yra toks ir ne kitoks, po to aš jį ištirsiu ir pamatysiu, kad tikėjau teisingai, tai vadinasi įgynu žinias?
Bet esmė, kad tuo momentu, kai aš ištiriu tą objektą, aš tik patvirtinu savo pirminį tikėjimą, kitaip sakant įgaunu garantuotą tikėjimą, jog viskas yra taip kaip ištyriau ir aš dabar apie šį objektą žinau. Man tai visada atrodys žinojimas ir aš galvosiu, kad turiu teisingas žinias, bet gal būt nuo pat pradžios apie tą objektą turėjau neteingą tikėjimą, o vėliau ir neteisingus matavimus.
Būtent. Sveikinu pradėjus blaiviai ir realistiškai mąstyti.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-05-09-lina-sulciene-tikejimas-ir-zinojimas/117053
Bet jei dažnai iki šios situacijos,būsi žmogui suteikęs pagristų nepasitikėjimų. Taip,kad jis norėdamas pasiskolinti 25 lt,ir tu patvirtinęs kad neturi,o piniginėje tėra tik pora litų, bet atsitiktinai jis netyčia pamato tavo užmirštus per išsiblaškymą dėl šios situacijos,nes nenori skolinti, dar ir kitus , net gi dar daugiau nei sakai turintis,ir didesnė nei prašo, 25 lt . Tu nenorėdamas suteikti tikslios informacijos dėl tam tikrų priežasčių,kažkur kaip tyčia akivaizdžiai padėti lentynoje . Po tokių panašių situacijų ,jis suabejos ,tavo šiuo patvirtinimu,kad turi dabar 10 litų. Tad tikėti tavimi būtų sunku dabar. :)
Citata iš: a.t.sielis gegužės 09, 2014, 06:02:09
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-05-09-lina-sulciene-tikejimas-ir-zinojimas/117053
CitataRegimus dalykus mes žinome, neregimais - tikime. „Žinojimas yra priverstinis. Tikėjimas - laisvas, - rašo Nikolajus Berdiajevas. - Kiekvienam žinojimo aktui - tiek elementariam suvokimui, tiek sudėtingiausiam jo vaisiui - būdingas priverstinumas, būtinumas, negalimybė nukrypti, ir kiekvienas žinojimo aktas atmeta pasirinkimo laisvę.
įdomi mintis pamąstymui.
Citata„Reikia surizikuoti, pritarti absurdui, išsižadėti savo proto, viską pastatyti ant kortos ir šokti į prarają, tik tada atsiskleis aukščiausias tikėjimo protingumas.
O čia jau kraštutinumas.
pavyzdžiui: Isaakas Sirinas apie tikėjimą ir žinojimą rašo, kaip apie trijų lygių, tarsi kilimą laipteliais, jų nesupriešindamas, tiesiog tikėjimą stato priekyje.
p.s. viso straipsnio neskaičiau. Daug ryškių-kontrastingų minčių,bet laaabai sunkiai skaitosi, neužteko jėgų.
Citata iš: nereikalinga gegužės 09, 2014, 07:56:47
Po tokių panašių situacijų ,jis suabejos ,tavo šiuo patvirtinimu,kad turi dabar 10 litų. Tad tikėti tavimi būtų sunku dabar. :)
Taip, tikėti galima tik tuo, kas patikimas, vertas pasitikėjimo. Kalbant apie metafizinę sferą, nustatyti asmens patikimumui yra visa eilė griežtų kriterijų. Plius, išryškėjus nepatikimumo požymiams, žmogus privalo atmesti tikėjimą tokiu šaltiniu.
Citata iš: a.t.sielis kovo 08, 2014, 10:25:20Išeina, tikėjimas gali būti žinių laidininkas.
Viskas čia pas tave klaidingai. Žinių laidininkas yra informacijos perdavimas, o tikėjimas arba žinojimas yra tik informacijos patikimumo matas. Kai sakai kad žinai, manai, kad informacija yra labai patikima, kai sakai kad tiki, tai rodai tik
pasitikėjimą informacijos šaltiniu.
Tikėjimas ne žinių laidininkas bet tik požiūris į perduotą informaciją. Tikima silpna informacija, ne turinio bet pagrindimo prasme. Kai sakome kad žinome informaciją laikome "stipria". Vadinasi tikėjimas ir žinojimas yra kontinuumo dvi kraštutinės būsenos perduodamos informacijos vertinime.
Savaime iš tikėjimo negaunamos jokios žinios. Žinios gaunamos iš informacijos perdavimo.
Deja religijoje tikėjimas tapo pagrindiniu religinės informacijos priėmimo metodu ir buvo išaugintas į išplėtotą konstruktą. Mokslas paėmė kaip pagrindą, kitą kontinuumo pusę, žinojimą, ir taip pat išplėtojo kaip patikimų žinių turėjimo konceptą.
Citata iš: klajunas lapkričio 02, 2016, 11:30:45Savaime iš tikėjimo negaunamos jokios žinios. Žinios gaunamos iš informacijos perdavimo.
Be tikėjimo nebus žinių priėmimo. Bus abejonė ir nepriėmimas. Tas pats galioja mokslui - mokslininkas tiki savo protu, savo instrumentais, matavimų pakartojamumu ir patikimumu, mokslo autoritetų galimybe daryti pažangą žinojime.
Tam tikras momentas yra teisybės tame ką sakai, bet kažkodėl nori apsistoti ties vienu kontinuumo tašku ir vengi aprėpti visumą. Iš tikro žinių laidininkas yra toks procesas:
a) žinių perdavimas,
b) pradinis žinių priėmimas (pasitikėjimas),
c) vertinimas,
d) kvalifikuotas žinių priėmimas
e) priklausomai nuo to kaip vertinama - gaunamas patikimas žinojimas arba tikėjimas.
Pavyzdžiui jeigu vertinama tik pagal tradicija, autoritetą - žinios silpnai pagrindžiamos, priimamos (tikėjimas), jeigu taikomas mokslinis metodas, žinios griežtai pagrindžiamos.
Bet galima sutikti su tuo, kad absoliutus žinojimas neįmanomas net moksle, tad iš dalies daug kuo tikima. Tik religiniame tikėjime daugiau palaidos balos, nes labai negriežti vertinimo kriterijai. Moksle reikalavimai drakoniškai griežti. Bet vėlgi net tai neduoda 100 proc. garantijos. Vadinasi religiniame tikėjime, kad pasiekta Žinojimo būsena - dar mažesnė tikimybė.
Kas yra žinotojas? Esantysis, sąmonė.
Kas yra žinios? Realybę atitinkantis sąmonės turinys.
Gamtamokslis tyrinėja išorinę realybę objektiškais matavimais. Gamtamokslio žinios - išorinę realybę atitinkantis sąmonės turinys.
Religija siekia absoliučios realybės suvokimo tiesioginiu įsisąmoninimu, per absoliučios realybės ryšį su mažąja realybė dalele, t.y. Supersąmonės ryšį su maža sąmone. Supersąmonė "transliuoja" mažajai sąmonei, tokiu būdu sąmonės turinys atitinka absoliučią realybę. Religijos žinios - absoliučią realybę atitinkantis sąmonės turinys.
Tikėjimas - prisirišimas prie atitinkamos realybės. Gamtamokslyje tikėjimas - prisirišimas prie išorinės realybės ir jos matavimų. Religijoje tikėjimas - prisirišimas prie absoliučios realybės ir jos suvokimo.
Dėl matuotojo mažumo ir ribotumo, gamtamokslio žinios yra ribotos ir netobulos. Religijoje - dėl absoliučios realybės (Supersąmonės, Dievo) tobulumo, suvokimai, kurie suteikiami mažajai sąmonei, yra tobuli.
Suprantu, ką nori pasakyti, tačiau tai labai sunku padaryti bendro patyrimo dalimi. Taip yra todėl, kad pagrindinis bendrapasaulis, prie kurio pririšti visi yra daiktiškasis pasaulis. Vidinė realybė yra tik asmeninė, nes joje nematome šalia esančių žmonių dvasinių kūnų, tik tai, ką atsietai transliuoja supersąmonė. Jusliniam bendrapasaulyje mes vienas kito kūnus matome. Todėl apie juos susišnekėti daug lengviau.
Tik reikia pridurti, kad visi mažumai ir didumai, absoliutumai ir santykinumai pagrįsti teorija. Vien pasakyti, kad religinį žinojimą transliuoja Supersąmonė, o mokslo matavimai labai maži ir menki, neužtenka, nes tai tik žaidimas žodžiais.
Suprantu, kad iš dviejų galimybių, dualizmo ir materialistinio tapatumo, renkiesi dualizmą. Taip pasirinkęs darai prielaidą, kad egzistuoja aukštesnė realybė ir kad ji transliuoja Tiesą. Bet materialistas, kuris sąmonę laiko tik substancijos būsena, pasakytų, jog tai kas transliuoja yra ne aukštesnė realybė, bet smegenys.
Kodėl taip yra. Mokslininkai laiko, kad sąmonės sistemą galima simboliškai pavaizduoti kaip parabolę. Tai naudinga tuo, kad vienas parabolės galas yra uždaras, o kitas atviras. Tas atviras galas yra šis materialus fizinis kosmosas, į kurį įstatytos sąmonės, tuo tarpu vidinis pasaulis yra uždaras parabolės galas, todėl, kad jis neatveria jokios išorinės realybės. Vidus skirtas mąstymu aptarnauti išorinį fizinį kosmosą, bet pats savaime nėra joks dvasinis atviras kosmosas.
Pagal tavo teoriją, sąmonė yra dvi susikertančios parabolės, kurios turi ne vieną, bet dvi atviras sistemas: vienas atviras galas atsiveria į fizinę realybę, o kitas į vidinę dvasinę realybę. Tik viena bėda: fizinė kryptis turi kūnų bendrapasaulį, kuris įrodo, kad šita kryptis yra reali, o dvasinė kryptis tokio bendrapasaulio neturi, nes mes nematome šalia esančių žmonių dvasinių kūnų, nesame telepatai, kas rodo, kad ši vidinė sritys yra tik asmeninė.
Kad vidinis pasaulis turi ekvivalentišką dvasinį kosmosą yra tik teorija, kuri sukurta remiantis patirtimis, kurios kyla uždaroje parabolės pusėje, bet jos ne realios, tik subjektyvios. Todėl žmogus vertindamas turi pasirinkti ar laikyti vidinius vaizdinius konstruktais ar reprezentacijomis. Atitinkamai galima vertinti, kiek tokiose vidinėse įžvalgose gryno tikėjimo (niekuo nepagrįsto išskyrus subjektyviai), o kiek žinojimo apie išorinę realybę, jeigu tokia šioje kryptyje yra.
Moksle žinomi tik jusliniai analizatoriai, koks dvasinio analizatoriaus substratas, jeigu toks yra - nežinoma arba slepiama.
Tikėjimas yra svarbus kaip dvasinio kosmoso priėmimas, bet žinojimui priėmimo neužtenka, žinojimui reikia pagrindimo kažkuo daugiau, nei vien subjektyvi patirtis.
Tai kas pagrįsta yra stipriau už tai, kas tik priimta už gryną pinigą.
@a.t.sielis ,religijos žinias vadinti žiniomis?
Jos sukurtos tik dėl žinių stokos ir yra niekuo nepagrįstos stebimų reiškinių interpretacijos.Kuo daugiau žinai-tuo mažiau lieka vietos fantazijai...
Išplėsiu klajuno mintį:religinės "tiesos" iš tiesų yra "pinigai",kaip ir visi pinigai naudą neša jų leidėjui,bet ne naudotojui."Kas ciesoriaus-ciesoriui."
Kitoje temoje, apie Kūrėjo įrodymus, aiškinai, kad žmogų supranti kaip iš trijų dalių sudarytą „matriošką". Viena yra kūnas, tada protas ir galiausiai siela, kuri yra „aukščiausia" žmogaus dalis. Ir pagal tave Kūrėjas pažįstamas per „aukščiausią" dalį, tiesiogiai transliuojant Supersąmonei. Manai, kad Kūrėjas pažįstamas per tikėjimą, kuris apibūdinamas kaip „prabundanti meilė Dievui".
Bet mano galvai tai labai keista žinojimo konfigūracija. Pirmiausiai neaišku kodėl į žinojimą įsiterpia jausmas, jausminis ryšys su savo Kūrėjo vaizdiniais. Kaip meilė yra žinojimo šios realybės paslapčių garantas. Žinojimas gaunamas greičiausiai kitokiais kanalais, bet tikintysis šį Supersąmonės ištransliuotą žinojimą kažkaip įsimyli, ir savo aukščiausiąją sielą paverčia ne proto bet jausmų buveine.
Tarkime, kad yra grynas nejausminis transliavimas, kur siela gauna žinias tiesiogiai, kokiu nors neįprastu ekstrasensoriniu būdu. Bet tarus, kad žinios iš supersąmonės, tai jos irgi turi būti superžinios, t.y., viršijančios žmogaus proto galimybes. O realiai turime tik abstrakčius filosofinius/teologinius išvedžiojimus, kurie tikrai neviršija jokio žmogaus intelekto galimybių. Galėtų pavyzdžiui, ištransliuoti užbaigtą stygų teoriją, kad įvyktų mokslo pažanga, kad būtų civilizacijos progresas.
O gal „žinojimas" yra viso labo ši religinė žmogaus konfigūracija („tikėjimas yra prabundanti meilė Dievui"), kurios tikras tikslas yra sukurti „gerą žmogų". Kažkada tai iš tikro galėjo atrodyti kaip rimta misija, žmogų-gyvulį arba žmogų-žvėrį paversti „geru", civilizuotu žmogumi. Nes iš gražių žmonių galima sukurti gražų pasaulį. Tam pirmiausiai reikėjo nukenksminti žmoguje žvėrį. Tačiau šiais laikais tai pasiekiama jau be transcendentinės meilės ir užsiangažavimo vaizdinių.
Planetą valdančiųjų misija patobulinti žmogų su religine konfigūracija pagal tavo formulę turi savo funkciją, bet yra ir išvirkščia pusė per kurią vis tiek pasireiškia agresija. Ta agresija yra fanatizmas. Religinis fanatikas yra religiškai sukonfigūruota sąmonė, kuri tiki vienos teisingos konfigūracijos teorija. Kitos konfigūracijos yra arba žemesnio žmogaus (žvėries, gyvulio), arba neteisingo religingumo. Bet kokiu atveju siekiama viską kas neatitinka pagrindinės modifikacijos pakeisti prievarta į savąją. Kadangi kitos konfigūracijos žmogus elgiasi agresyviai, nes irgi yra fanatikas, tai jis savo įsivaizdavimuose nužeminamas iki žvėries, su kuriuo bet kokia kaina reikia kovoti.
Taip masto religinės matricos iliuzijų viduje esantis žmogus, kuris nesupranta, kad tokia sistema reikalinga tik „gero žmogaus" sukūrimui, o iš gerų žmonių - gražaus pasaulio. Bet kad tai būtų įmanoma, turi įsiviešpatauti idėjinis konfigūracinis monizmas. Vienas dievas, vienas pasaulis, vienas valdovas.
Bet šita sielos būsena nieko neduoda žinojimui ir pažinimui, niekaip nepasitarnauja technologinės civilizacijos progresui ir tai nėra joks realybės pažinimo instrumentas, nes realybė pažįstama ne per meilę, bet per intelektą. Religinis žmogus buvo įvestas tam, kad gyvulys būtų pakeltas į šiek tiek aukštesnį lygį, kad, kaip Nietzsche sako, „būtų pagerintas". Bet pagerinimą suprantant kaip susilpninimą.
Tiesiog praktikuokit, ir viską suvoksit.
Jei nesugebi nieko daugiau-praktikuok.Tokiu būdu iliuziškai pasikelsi savivertę.
Vertę įgysi tik kvailesnių už save akyse.
Neviliojanti perspektyva būti kvailių karaliumi.Bet jei nesugebi nieko daugiau...
Citata iš: a.t.sielis lapkričio 02, 2016, 18:59:27Tiesiog praktikuokit, ir viską suvoksit.
Ir kas iš to? Ką konkrečiai suvoksiu? Ir jeigu net ir suvoksiu, kas iš to?
Citata iš: xsistemaxTokiu būdu iliuziškai pasikelsi savivertę.
O kokia prasmė keltis tą savivertę pasaulyje, kuris jau savaime žlugęs nuo pat jo suvokimo pradžios?
Citata iš: xsistemaxVertę įgysi tik kvailesnių už save akyse.
O kas tuomet, jeigu už tave kvailesni yra apie 7,4 mlrd. žmonių, gyvenančių šioje planetoje? Bent jau mane tas visgi labiausiai ir baugintų. Net jeigu toks kiekis žmonių sugalvotų mane tiesiog dievinti ar apgaulingai net pačiu Dievu laikyti... Tiesiog tas jau reikštų, jog šis pasaulis yra tiesiog iš tiesų žlugęs... Jeigu nutiks kažkas tokio, tai bent jau pats tuo nesinaudosiu. Mieliau padarysiu vieną didžiausių nuodėmių ir tiesiog nusižudysiu. Jeigu Dievas visgi yra ir jvis toks kaip krikščionys jį skelbia, jis supras tokį pasirinkimą ir atleis. O jeigu ne, tuomet mielai padegsiu pragare kad ir amžinai. Nei kiek to nebijočiau, net jeigu tas tikrai egzistuoja.
Citata iš: xsistemaxNeviliojanti perspektyva būti kvailių karaliumi.Bet jei nesugebi nieko daugiau...
Deja, bet taip. Aleksandras Makedonietis, Julijus Cezaris, Napoleonas Bonapartas - tikrai neviliojančios perspektyvos. Na ne dėl to, kad nieko daugiau nesugebi. Jie visgi sugebėjo kažką daugiau nei kiti... Bet esmė visai ne sugebėjime...
Ta prasme, pirmas užsivertė nuo kažkokio LPL ar, geriau kalbant, šiltinės (patikslinsi, jeigu žinai), kitą subadė Senate, o kitas - negyvenamoje saloje kanopas užvertė. Bet perspektyva neviliojanti ne dėl to. Neviliojanti dėl to, jog esi toks silpnaprotis, jog vis vien išdrįsti pasirinkti keisti šitą supuvusią nuo pat australopitekų laikų žmoniją... Bet kokia to prasmė? Žmonės yra iš prigimties kvaili.
Reziumuojant, tikėjimas yra žinojimas apie santykį su Kūrėju, to santykio pažinimas. Tikėjimas - aukščiausio lygmens žinios, už šias žinias ir suvokimus aukštesnių jau nėra.
Žinojimo lygmenys apžvelgiami čia: http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=2843.0
Citata iš: Bla lapkričio 02, 2016, 23:43:03Ir kas iš to? Ką konkrečiai suvoksiu? Ir jeigu net ir suvoksiu, kas iš to?
Jeigu suvoksi dvasinį save ir savo ryšį su absoliučia realybe, tada būsi laimingas. Įgysi amžiną, išmintingą ir palaimingą gyvenimą.
Dabar mes amžinai kankinamės savo materialistinėje egzistencijoje, gyvenimas po gyvenimo. Egzistuojame ne pagal tikrąją prigimtį. Gyvenimo prasmė, gyvenimo tikslas - pažinti ir veikti pagal tikrąją savo prigimtį. Žuvis negali būti laiminga sausumoje. Taip ir mes, turime siekti tokios būties, kurioje būtume kaip žuvis vandenyje.
Jeigu jau šitaip reziumavai, tai gal galima klausimų? Kaip tau Kūrėjas dažniausiai pasirodo konkrečiai, tavo sąmonėje? Kaip kokia nors apibrėžta forma, o gal kaip santykių visuma?
Ar būna taip, kad tu savo sąmonę užpildai šviesa ir Kūrėjas tau per ją kaip Šviesa kalba? Arba savo sąmonę užpildai meilės jausmu ir Kūrėjas tau per tavo meilę pats pasirodo kaip Meilės kupina galybė?
Kuo pasireiškia tokios būsenos ir žinių apie ją "aukštumas"? Tik tuo, kad jos paaiškina žmogui kaip tapti laimingu? Paprasčiausiai tokioje konfigūracijoje sąmonei realizuojant savo prigimtį?
Apie žinojimo "aukštumą" aš manau taip, kad čia aprašytas žinojimas gal ir "aukščiausias", bet deja mažiausiai pagrįstas. Realiai tas "ryšys" reiškiasi tik kaip vidinės fliuktuacijos potyris, kuris veikia panašiai kaip "ecstasy" tabletė. O ši tam kartui irgi padaro žmogų laimingu, be jokių praktikavimų.
Religinį potyrį mokslininkas paaiškintų kaip "self-induced neurochemistry".
CitataReliginį potyrį mokslininkas paaiškintų kaip "self-induced neurochemistry".
O tai mums mokslininkai kažkokie autoritetai? Jie gi neturi dvasinio suvokimo, užsiima tik išoriniu objektišku materijos tyrimu.
CitataApie žinojimo "aukštumą" aš manau taip, kad čia aprašytas žinojimas gal ir "aukščiausias", bet deja mažiausiai pagrįstas.
Kaip tik atvirkščiai, labiausiai pagrįstas. Materialistinės žinios pagrįstos tik mūsų ribota jutimų patirtimi, ir yra iliuzijos dalis. Gamtamokslininkai materialistai tvirtina, kad sąmonė yra iliuzija, vadinasi sąmonės veikla, tame tarpe ir tas pats gamtamokslis, yra tik iliuzijos fluktuacijos.
Transcendentalistai žino, kad sąmonė yra amžina, tiesiog ji dabar uždengta materialių dangalų - materialios saviidentifikacijos, materialaus proto, materialių jutimų, ir fizinio kūno. Sąmonė nėra iliuzija, iliuzija - materialistinė saviidentifikacija, tapatinimasis su materija, nežinojimas, kad egzistuoja amžina dvasia.
Kodėl materialistinės žinios yra žemesnės?
Esminis atsakymas: jos neatitinka sielos prigimties. Prieštarauja prigimčiai, todėl yra atmestinos.
Tobulybė, viršūnė yra tai, kas visiškai atitinka sielos prigimtį.
Filosofiškai vertinant, materialistinės žinios neturi galutinio pagrindo, ir yra ribotos, nepilnavertės, tai aptarinėjome šiose temose:
Scientizmo problemos http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=2986.0
Lennox vs Dawkins http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=2179.0
ir daugelyje kitų temų. Skaitykitie ir permanykitie.
Materialistines žinias laikai žemesnėmis net nebūdamas tikras,ar turi ką nors nematerialaus. :)
Ir į šitą opų klausimą atsakyti tiksliai potencialo turi tik taip menkinami mokslo žmonės...
Nenuoseklumas grynaja forma.Taip būdingas religingiems žmonėms.
Tobulybės viršūnė yra tik nujaučiama siela,jos tikrumą neginčijamai įrodyti religiniai mokytojai nepajėgūs.Pasiūlyti gali tik tikėti.Nes nieko nedaro(ir nesugeba),kad surastų neginčijamus įrodymus.
Kai mokslas patvirtins neginčijamą sielos egzistavimą religiniai lyderiai nusigrauš nagus.Neliks priemonių valdyti ir manipuliuoti.
Žmonijos struktūra pagrįsta lyderiavimo troškimu.Kai neturi potencialo tapti pranašesniu kurioje nors objektyvioje srityje-lengviausias būdas pranašumą susikurti fantazijomis.
@a.t.sielis ,tu gyveni čia ir dabar.Realų gyvenimą materialiame pasaulyje.Neetiška "kakoti" ant tų,kurie dirba tam,jog tavo gyvenimas būtų komfortiškesnis.Gal išsirenk nuogas,palik viską,ką sukūrė gabūs materialistai ir eik melstis į džiungles.
Nei dienos nepratrauktum. :)
Tavo tikėjimui būtų amen.
Viskas įrodyta neginčijamai. Ginčija tik tie, kas nori ginčyti, ir nenori pripažinti. Viską gi galima ginčyti, pvz. kas nors gali ginčyti faktą, jog saulė apvali, nors tai visi mato. Arba ginčyti saulės egzistavimo faktą, nors visi mato.
Visi mes dirbam, ir mainomės tų darbų rezultatais, niekas už dyką nieko nedalija. Kuo naudojuos, tą pirkau.
Kol gyvenam šioje materialioje sferoje, tol naudojam viską ką reikia, bet kompiuteris (ar kokia kita technologija) nėra dievas, tai tik įrankis, reikalingas darbams dirbti, tol, kol esam įsipainioje šioje materialioje sferoje. Todėl ir mokslininkai nėra dievai, o tik tie, kas pagal Kūrėjo suteiktas galimybes, naudodami Kūrėjo sukurtus elementus, nudirbo tam tikrą darbą.
Niekas čia ant nieko "nekakoja", tiesiog skiriam žinojimo rūšis, kas yra kas. Materialistinis žinojimas atmestinas dėl savo ribotumo ir netobulumo.
Pvz. jeigu ateitų Leninas ir pasakytų, kad marksizmas-leninizmas yra aukščiausios rūšies žinojimas, jeigu pasakytume, kad taip tikrai nėra, jis galėtų ginčytis ir sakyti, kad jo negerbia, bet nieko panašaus - jis gerbiamas pagal savo realią padėtį.
Jau kalbėjom kažkur apie argumentaciją.Bet tau jos nereikia...
Nieko tavo mokytojai neįrodė.Nes yra kietakakčiai nusišnekėjimo meistrai.Nusišnekėjimas yra ligos požymis.O kam ligoniui argumentacija? :)
Gerai. Tavo.
@a.t.sielis ,prieiga prie absoliučios tikrovės aptarta labai plačiai, tačiau yra ir kitokių nereliginių, ir nesakysiu kad mokslinių, nes kol kas yra tik teoriniai pagrindai, kurie nesukiekybinti.
Pradėti geriausiai reikia nuo tikro metodo paaiškinimo, nes matosi, kad naudojiesi pasenusiu mokslo vaizdiniu. Pirmiausiai - fizika nėra joks „gamtamokslis", nes ji sujungta su kibernetika ir ypač su kibernetine informacijos sąvoka, kuri yra sąmonės teorijos pagrindas. Sąmonės gamta nelaiko niekas, todėl fizika, kuri tiria sąmonę - nėra gamtamokslis.
Patys pagrindai, kurie bendriausiais bruožais apima visumą yra introjekcijos teorija. Galima sakyti, kad sąmonė yra aplinkos informacijos introjekcija į „sielos" vidų. pati introjekcija, taip pat sąmonė sudaryta iš fiksato ir laksato. Fiksatas yra kietas valingai nevaldomas pasaulis, „objektiškumas". Laksatas yra vidinė valdoma „morfinė" terpė, kur formuojamos mintys ir vaizdiniai. Ši dalis vadinama Antrine tikrove.
Toliau ta anapus introjekcijos esanti dalis, nereprezentuota „išorė" yra Pirminė tikrovė, kurioje turime tikrą žmogaus formą, ne tokia, kuri atsiveria vidiniam matymui.
Pirminė ir antrinė tikrovė kyla iš realybė pagrindo, kurį galime vadinti Šaltiniu. Yra galimos interpretavimo dvi kryptys: Šaltinis yra labiau fiksatinis ir labiau laksatinis.
Dabar laikas paaiškinti kaip įvyko pažinimo revoliucija ir kaip buvo ištirta fiksatinė realybės kryptis, sukuriant tikslųjį mokslinį metodą. Pagrindinė sąvoka yra kontinuumas, kuris paimamas iš suvokimo formų abstrahavimo, išgryninimo būdu. Po tokio išgryninimo sukuriamas gryno, tuščio kontinuumo vaizdinys.
Introjekcijoje yra trys kontinuumo rūšys: sensorinis kontinuumas, fizinių kategorijų kontinuumai ir matematinis kontinuumas. Sensorinis kontinuumas yra ta objektyvi, daiktiška aplinka, kuri tapatinama su juslumu ir kurią pavadinau fiksatu. Fizinių kategorijų kontinuumas yra pagrindinės realybės kategorijos, kurios atveriamos sąmonės ekrane kaip realybės dėmenys ir tada tie dėmenys pakišami kaip ekrano pagrindas. Matematinis kontinuumas yra abstrahuotas, grynas vaizdinys, kuriam pritaikomas kiekybės operatorius ir iš šio operatoriaus sukuriamas skaičius ir skaičiaus abstrakcija.
Iš pradžių šie trys kontinuumai vystomi atskirai, tada visi sujungiami ir tie taškai, kurie sutampa visose trijose vietose, vadinami pažintos realybės taškais. Kadangi į tokį tašką įeina ir matematinio kontinuumo struktūra, tai pažinimas vadinamas kiekybiniu.
Tai yra fiksato krypties revoliucija, kuri prasidėjo nuo to, kad buvo iškelta substancijos sandaros atomo hipotezė ir ji buvo išvystyta į gamtamokslinę fiziką. Dabar visa juslinė fenomenologija suvedama į šią kvantinių laukų teoriją.
Tačiau buvo įvykdyta dar viena revoliucija ir fizikos išplėtimas, kuris fiziką pavertė ne gamtamoksline bet bendra gamtiniam ir „antgamtiniam" pasauliui. Tai padaroma atkartojant aprašytą sėkmės istoriją, bet jau laksato kryptimi. Pirmiausiai turime vidinę fenomenologiją, tada įvedame gnostinės substancijos sąvoką, o tada šios substancijos sandaros modelį, kuris analogiškas kvantiniam daiktiškumo aiškinimui. Vėlgi turime matematinį kontinuumą, kurį vystom atskirai; gnostinių kategorijų kontinuumą, kurį išvedam iš gnostinio ekrano dėmenų; ir galiausiai turim senorinį/gnostinį kontinuumą, kuris turi savo sielinę substanciją ir jos sandaros modelį. Pradedame nuo dvasinių stichijų ir elementų ir baigiam kvantine teorija.
Tuomet belieka kontinuumus sujungti ir tie taškai, kurie sutampa visose trijose vietose, laikomi paaiškintais ir gauname fizikinę sielos teoriją.
Pagrindinė kliūtis tokiai revoliucijai - galimybė atlikti gnostinio lauko instrumentinius matavimus, be kurių neįmanoma prijungti prie sistemos trečio, sensorinio kontinuumo. Kol tai neįvykdyta, turime tik neįrodytą, fizikinę sąmonės teoriją, tokią kokia šiuo metu yra stygų lauko hipotezė.
Viso to ką aš čia aprašiau esmė yra ta. Kad šia yra tikras sielos realybės pažinimas, kuris potencialiai gali duoti atsakymus, kur definicijoje „tikėjimas yra prabundanti Dievo meilė", meilė pakeičiama kvantine mechanika ir su absoliutu ryšio ieškoma per ją. Tai yra TIKRAS ABSOLIUTUS ŽINOJIMAS, kuriame tikėjimas yra tik neryškus elementas.
@klajunas ,tokiam oponentui tu nieko nepaaiškinsi,be reikalo vargsti. :)
Vienintelis veiksmingas būdas yra argumentuoti ir objektyvūs jo nusišnekėjimo įrodymai.Bet ir tada pasikels ir pareikš,kad jo turimos žinios ne kiaulėms.Esmė tame,jog jų jis neturi. :)
Bet juk "nefasonas"žmogui,taip artimam dievui prisipažinti,kad yra "kiauras" ir tingėjo mokytis. :)
Citata iš: xsistemax lapkričio 03, 2016, 14:01:00Jau kalbėjom kažkur apie argumentaciją.Bet tau jos nereikia...
:) Argumentai pateikti, daugybėje temų.
Ginčytis ir argumentuoti galima be galo ir be krašto. Bet realios naudos tai neduoda. Argumentai ir logika negali įžengti į transcendencijos sritį, todėl kalbant apie transcendenciją, ginčai yra beprasmiai. Žmogus tiesiog praktiškai gali kultivuoti savo ryšį su Kūrėju, ir taip laipsniškai gauti visus atsakymus.
Citata iš: a.t.sielis lapkričio 03, 2016, 15:25:04Argumentai ir logika negali įžengti į transcendencijos sritį, todėl kalbant apie transcendenciją, ginčai yra beprasmiai.
Filosofui gal ir atrodo, kad kalbėjimas apie transcendenciją prilygsta niekio falsifikavimui, tačiau mokslas įrodė, kad technologijomis transcendenciją galima materializuoti. Pavyzdžiui, mobiliame telefone materializuotos elektromagnetinės bangos, kurios žmogaus sensoriniam aparatui yra "anapusinės". Tačiau tai netrukdo padaryti jas materialiomis. Ta realybė kurioje yra siela, tik šiek tiek gilesnė už elektromagnetinių bangų realybę ir norint ją materializuoti reikia kitokių technologijų.
Bet principinio skirtumo nėra. Transcendencija pažini, nes materializuojama technologijomis. tereikia atskleisti jos dzeta struktūrą ir atrasti sąveikų mechanizmus.
Tas, kas pats yra materializuotas Kūrėjo, negali Jo ar Jo kokybių materializuoti, nes Jis nematerialus ir nepavaldus savo kūriniui.
Čia tas pats, kas puodas materializuotų puodžių, arba piešinys materializuotų dailininką.
Kas sukūrė materialią visatą? Absoliutus Asmuo. Visata yra tiesiog Dievo energija. Ji visada valdoma, visada priklausoma. Pati būdama energija, ji negali turėti kitokių energijų. Kiek jai duota, tiek ji turi.
O iš kur tu gali žinoti? Galbūt Kūrėjas dauginasi kaip infuzorija dalinimusi ir šis emanuotas pasaulis evoliucijos eigoje pats virs kūrėju, kartu su visomis jame esančiomis sąmonėmis?
Tavo argumentas yra tuščia, bereferentinė logika.
Prisigalvoti galima daug ką, bet tai nepadės. Reikia remtis reginčiųjų Absoliučią Tiesą, šventų asmenybių, apibūdinimais. Jie mato visus dvasinius ir materialius pasaulius. Tie dalykai yra perduodami religijų.
Užteks ginčytis, ginčai nepadės pažinti absoliučios realybės.
Ginčytis tikrai užteks, todėl galima reziumuoti. Visais laikais žmogus, ypač labiau linkęs į pažinimą, siekė įgyti holoplastinę sąmonę (kuri savo viduje geba formuoti holoplastinį vaizdą). Šis žodis yra sudarytas iš dviejų graikiškų "holos" - visas ir "plastes" - sulipdantis ir apibūdina sąmonę, kuri geba sulipdyti visą tikrovės vaizdą nuo dugno iki viršaus.
Ezoterinėje teorijoje yra du interpretavimai. pirmas holoplastinė sąmonė tai pilna sąmonė, laisva nuo psichotroninio slopinimo, natūrali sąmonė. antras, holoplastinę sąmonę turi iliuminatų dievas, kuris geba matyti transcendencijos gelmę iki pat šaltinio, su visais tarpiniais pasauliais.
Telepatija yra vienas iš holoplastinės sąmonės elementų.
Tik vienas skirtumas tarp mūsų, tau atrodo, kad prie jos kelias eina per religiją, o aš matau analogišką kelią šalia religijos. Mato "Tiesą" ne tik šventieji, ją taip pat mato genijų kastai priklausantys žmonės.
Telepato "matymą"galima tikrinti.Matuoti.
O štai "pateptųjų matymai"neturi jokios vertės,nes yra nepatikrinami.Tai veda prie vienintelės išvados:jie meluoja.Nes net pojūčiais nefiksuojama didžioji pasaulio dalis sąveikauja su realybės elementais,stebimas poveikis.
Kodėl meluoja?Todėl,kad būtų kažkam reikšmingi.Nes patys savo melu netiki.
Šitokių "matytojų"pilni beprotnamiai ir tik tradicijų įtakoje nepatalpinami ten visi.
@a.t.sielis ,gydykis nepilnavertiškumo kompleksą medicininėmis priemonėmis,užuot vėlęs į melo pinkles naivius žmones,kurie dėl tavo asmeninių problemų ar vaikystės psichologinių traumų niekuo dėti.Nesuteik žmonėms kvailos,niekuo nepagrįstos vilties vien tam,kad pasijustum svarbus.
Apeliuoju į tavo gėdos jausmą ir sąžinę,jei tokius turi.Juk niekada nematei,nejautei ir negirdėjai dievo.Niekada joks dievas nekalbėjo žmonėms,niekada nieko jiems neatskleidė ir nenurodė.Visi šventi raštai sukurti žmonių,žmonių,nepasižyminčių net kokiu nors aukštu intelekto koeficientu.Jie sukurti gudrių apsimetėlių.O gudrumas ir protas nėra sinonimai.
Aštrokai gal išsireiškiau,bet esu įpratęs dalykus vadinti tikraisiais vardais.Negaliu pakęsti,kai fantazijos pateikiamos kaip aksiomos.Geriausiu atveju jas galima įvardinti tik kaip hipotezę.O remiantis tik hipoteze negalima manipuliuoti milijardais protų.
Mano nuomone, hospitalizacija - netinkamas sprendimo būdas. Apskritai, beprotnamis yra labai bloga vieta, kuri sukurta "sveikųjų" daryti labai negerus dalykus. Dažniausiai galvoja, kad savo problemą kažkaip spręsti reikia, bet geriausia ją spręsti ne savo sąskaita. Uždarai, nugesini ir viskas.
Be to, kad tai daug proto nerodantis sprendimas, galima pridurti, kad beprotnamyje yra iš tikro daug apsimetėlių ir aktorių, kurie naudoja laisvų vaidmenų žaidimą ir dažnai verbuoja į agentūrą, jeigu pamato žmogų, tinkantį kvailių išdūrinėjimui.
Religinės organizacijos savo esme yra tik tam tikrų grožinių kūrinių fanklubai, kuriems žaidimas apsivertė vietomis su realiu gyvenimu. Laikykime
@a.t.sielis , tik Hario Poterio fanklubo aktorius, kuris tiek įsijautęs į savo vaidmenį, kad krinta negyvas kai į jį spektaklyje šauna iš piršto.
Analogijų su spektakliu yra:aktorius irgi gyvena personažo gyvenimą tik tol,kol yra žiūrovų.Bet teatre žiūrovas gerai žino,kad tai tik spektaklis.
Klausimas tame,kodėl viskie "mokytojai ir pranašai" tai daro?
Todėl,kad dėl prigimtinių savybių neturi gabumų pasiekti pripažinimo kitose srityse.Renkasi lengviausią būdą.Ir kuo daugiau suranda kvailesnių už save-tuo labiau "pasiglosto" savo ego.
Beje,klajunas,pataisyk savo sentencijoje žodį "tualetas".Visi seniai mato klaidą,bet taktiškai tyli,tik Supernatural takto neužteko... :)
Su "mokytojais, pranašais ir matytojais" yra subtilus klausimas. Aišku, ką jie iš tikro mato sunku ištraukti į išorę, bet kad yra "matančių" daugiau nei kiti, tai nepaneigiamas faktas. Tik ne visi jie turi didelių ambicijų gyvenime, bet ir tokių atsiranda.
Imkime tokį savantą Daniel Tammet, kuris turi fenomenalaus skaičiuotojo sugebėjimus, fenomenalią atmintį. Pavyzdžiui, vieną kartą perskaitęs gali pasakyti pi skaičių 22000 skaitmenų po kablelio. Tai jis padaro sinestezijos pagalba. "Matymu" aš vadinu tokį sugebėjimą. Ir sinestezijų gali būti įvairių. Šalia visų sinestezijų rūšių yra tokios, kurios vadinamos enteogeninėmis sinestezijomis. Nebūčiau linkęs to nurašyti kaip šizofrenijos, kadangi reikia skirti kur sutrikimas, o kur išplėtimas.
Įsivaizduokime, kad Daniel Tammet paskelbia save pranašu ir iš tikro pradeda demonstruoti tokius sugebėjimus. Jis bus šarlatanas ar ne?
D.Tammet nesiskelbs pranašu,jam to tikrai nereikia. :)
Jis turi GABUMŲ. :)O štai a.t.sielis ar paragrafas giriasi "nematomu draugu",kuris gali viską.Skirtumas akivaizdus.Nesibaigianti vaikystė. :)Pademonstruoti tai nėra ką...
Aš pagrąsinau,kad galiu imtis priemonių,ką ir padariau,tik minimaliai.Jei esi pastabus-pro akis tikriausiai nepraslydo.
Jei kažką teigi-pademonstruok.Tik tada tai taps ne pasakomis...
@xsistemax propaguoji labai supaprastintą realybės vaizdą, nors greičiausiai esi inicijuotas į bent tam tikras paslaptis.
Sudėtingai ir nereikia,didžioji dauguma nieko nesupras.Nereikia reikalauti iš kiekvieno mokslų daktaro laipsnio. :)
Supaprastintas modelis labai sėkmingai naudojamas mokymo procese.
Citata iš: xsistemax lapkričio 05, 2016, 13:34:15Sudėtingai ir nereikia,didžioji dauguma nieko nesupras.Nereikia reikalauti iš kiekvieno mokslų daktaro laipsnio.
Supaprastintas modelis labai sėkmingai naudojamas mokymo procese.
"Supaprastintą" tebuvo eufemizmas, kuris reiškia "neteisingą".
Čia gal kiek offtopikas, o gal kiek ir susiję su ankstesniais komentarais ir panaudotais "metodais".
Savo komentaruose esi pasakęs, kad turi netiesioginių sąsajų su psichiatrija ir teisėsauga bendrąja prasme.
Kiekvienas daugiau nei 40 metų pragyvenęs vyras, žino atsakymą į klausimą "kokia trečia pagrindinė grandis sieja teisėsaugą ir psichiatriją". Šita grandis yra valstybinė paslaptis bet visi kam reikia ar kas pragyvenęs gerą amžių - žino.
Ir visiems, kas šią "paslaptį" žino, tokie metodai yra šlykštūs.
Tikrai,nuvarėm į pievas.
Žinojimas nuo tikėjimo skiriasi taip:aš žinau,kas esu,bet galiu pradėti tikėti,kad esu popiežius. :)
Pirmuoju atveju aš galiu pasitikrinti,jei suabejosiu.Antruoju-mane imsis tirti psichiatrai. :)
Tikėjimas simbolizuoja tik viltį,bet ne faktus.O viltis-****** motina.Ypač,jei neturi jokio pagrindo.
Paprastai ir aiškiai.
Citata iš: xsistemax lapkričio 05, 2016, 19:53:02aš žinau,kas esu,bet galiu pradėti tikėti,kad esu popiežius.
Na ir kas gi manai esi? :)
Kad būtų aiškesnis klausimas užuomina, rekomenduoju pasidomėti naujausia D. Icke publikacija, kuri vadinama "Fantominis Aš" (Phantom Self, 2016). Knygos greitai neperskaitysi, o ir palaikytum briedu, bet Youtube daug įrašų iš naujausių 2016 m. šou tuo pačiu pavadinimu.
Suprantama, kad "faktų ir procedūrų" metodas paimtas iš psichiatrijos ir teisėsaugos gali atrodyti griežtas, nes veikia kaip geležinis mechanizmas be jokių sentimentų, bet jis gretai sulūžta, užtenka mažiausio žvirgždo akmenuko... :)
Taip veikia visos organizacijos ("sistemos" :) ): yra nustatytas elgesio ir mąstymo šablonas, jeigu kas nors nukrypsta nuo normos, automatiškai įsijungia procedūros: mąstymo nukrypimuose - psichiatrija, elgesio nukrypimuose - teisėsauga. Ir svarbiausia - be jokių sentimentų, arba bent taip bandoma pavaizduoti.
O dėl sparnuoto posakio - "viltis durnių motina" galima pasakyti "durnių ir prasmės motina", nes kai nėra vilties, nėra prasmės, kai nėra prasmės, nėra gyvenimo... :)
Gyvenimas yra menas, kuris neįtelpa į jokius šablonus. Psichiatrijos ir teisėsaugos konclageriai yra gyvenimo naikinimo mašinos. :(
Esu hologramos dalis,kurioje telpa visuma.Visa sistema,jei tau taip patinka. :)
Turi problemų su tomis institucijomis,kad taip negatyviai jas vertini?
Kad mano atsakymas į tau užduotą klausimą neatrodytų kaip offtopikas, turiu kažkaip įvilkti jį į žinojimo tikėjimo temą.
Manai kad žinai/tiki kas esi ir tai ganėtinai toli nutolsta nuo priimtos žinojimo normos. Nes žmogus išdresiruotas save tapatinti su paprastesniais dalykais. bet žmogui duota kūrybinė erdvė judėti, kad nesijaustų prismeigtas prie vieno taško kaip vergas.
Puolantys šią laisvą erdvę yra scamo (angl. scam) tarnai, kurie, jei tai daro etikečių principu, tarnauja priedangos organizacijoms (psichiatrija ir teisėsauga), kurios yra širma po kuria veikia ta trečioji grandis, apie kurią užsiminiau.
Gali pasitikrinti, ką apie šią trečiąją grandį pagalvojai ir koks yra tikras atsakymas į šią užuominą.
Visi kas turi virš 40 m. amžiaus, ir jeigu nėra pračiuožę gyvenimo paviršiumi, žino (ne tiki), kad psichiatrija ir teisėsauga tėra "MK brigadų" priedangos organizacijos, kurios susidoroja su žmonėmis, kurie išeina iš sistemos nustatytų rėmų. Tskant, suvaro atgal į gardą. Jeigu žmogus priešinasi - sunaikinamas jo gyvenimas.
Čia yra atsakymas į mano ir tavo klausimą (¿).
Vėl pritaikyti savo metodą jau nebėra prasmės.
Apie tai kalbu jau ketveri metai.Apie ribas,kurias sukuria inercija ir suinteresuotieji tuo inertiškumu.
Mokslas nagrinėja UŽDARAS (neegzistuojančias) sistemas,apie religijas apskritai nėra ką kalbėti.
Egzistuoja organizacijos,kurios blokuoja ŽINOJIMĄ.Dėl tos priežasties žmonija trypčioja vietoje.Skatinant žemuosius instinktus ir konkurenciją stabdoma žmonijos pažanga.Neleidžiama vergams išsilaisvinti.
Nuo gimimo brukamas patriotizmas ir tikėjimas.Nes tai geriausios manipuliavimo priemonės.Išnaudojamasis net nesuvokia,kad yra išnaudojamas,didžiuojasi priklausymu tai "avelių" bandai.Jis tiki,kad yra svarbus.
O iš esmės tiek valstybė,tiek religinės organizacijos yra tik paslaugų tiekėjai.Bet saugo monopolį,už prasčiausios kokybės paslaugą imdamos didžiausią kainą.
Tą norėjai pasakyti?
Tavo vaizduojamas paveikslas yra labai optimistiškas, kalbi apie žinojimo blokavimą tarsi jį būtų įmanoma pašalinti paprastu sprendimu. Aš kalbu ne apie gėrį, kurį galima gauti išlaisvinus žinojimą. Aš kalbu apie katastrofą, kuri kilo būtent dėl žinojimo, jam patekus į labai blogų žmonių rankas tokiame derinyje: fantastinės sąmonės technologijos valdomos visiškų išsigimėlių.
Tai katastrofa yra todėl, kad žmogaus civilizacija priėjo krachą. Žinojimas duos naudą ir rezultatus, bet jais naudotis galės mažiau nei vienas procentas planetos. Neseniai pradėjo rodyti tokį serialą, kuris vadinasi „Westworld". Jame vaizduojamas korporacijos valdomas pramogų parkas, kuris apgyvendintas biorobotų su programuojama sąmone ir kuriame visi kas susimoka iš „tikrojo pasaulio" gali užsiprogramuoti bet kokias pramogas. Mūsų planeta artėja prie tokio pramogų parko scenarijaus. Tik žmonės jam gaminami ne dirbtiniai, bet imami natūralūs, sunaikinama sąmonė ir padaroma programuojamu aparatu.
Tai vyksta dabar.
Tikėjimas bažnyčioje seniai sunaikintas, nes aukščiausia valdžia žino kur nuėjo pasaulis. Jie tik mėgaujasi sukaupta galia, kuri yra pastatyta ant programuojamų zombių masės. Jie yra cinikai todėl, kad mato tokią realybę.
Kodėl tokį pasaulį aš susiejau su psichiatrija ir teisėsauga? Todėl kad tai pagrindinės aprašytos naujos pasaulio tvarkos atliekų rūšiavimo ir utilizavimo sistemos, kurios skirtos užmaskuoti įvykusią katastrofą.
Tačiau taip blogai yra ne visur, nes vergovė suorganizuota labai gudriai. Tai yra klasinė vergovė, kai šiek tiek erdvės turi savo klasės viduje, kitų vergų atžvilgiu, bet neturi jokių laisvo žmogaus teisių aukštesnės klasės atžvilgiu. Yra skirtingi pasauliai, tie pasauliai vadinami uždaromis kastomis.
Ši katastrofa yra atėjusi ir į Lietuvą ir iš tikrųjų jos akivaizdoje tikėjimo ir žinojimo konfliktas organizuotų institucijų pavidalu, seniai nuėjęs į antrą planą.
Aš kalbu apie tai 13 metų.
Nėra taip blogai.Esantys hierarchijos viršūnėje gerai supranta,kad šiuolaikiniame pasaulyje ilgai išlaikyti žinių monopolį nepavyks.Ir dozuotai,bet dalinasi jomis su populiacija.
Kad ir H.Klinton pažadas išviešinti visą JAV turimą informaciją apie NSO,jei laimės rinkimus.Kad tokia informacija egzistuoja ir yra kažko verta ji žino iš savo vyro.
Pradededama prekiauti įslaptintomis žiniomis dėl dominuojančios padėties visuomenėje.
Beje,ką manai apie galimybę tapti virtualiu Estijos piliečiu?Tai valstybių monopolijų kracho pradžia.
Tuoj galėsi laisvai rinktis "paslaugų tiekėją". :)
Kodėl mano piešiama perspektyva tokia niūri, yra labai paprasta priežastis - aš tokias technologijas turiu savo galvoje, bet su jomis mane norima sunaikinti. Tai yra galimybė visą procesą matyti iš vidaus.
Apie Estijos virtualią pilietybę sužinojau tik dabar. Bet yra visai naujas projektas labiau fantastikos mėgėjams. Jis vadinasi Asgardijos valstybė, kuri ateityje planuoja įkurti kosminę koloniją. Iš pradžių siekia užregistruoti kuo daugiau norinčių, o paskui teiks paraišką dėl narystės JT.
https://asgardia.space/ (https://asgardia.space/)
Aš dėl įdomumo paprasta registracija užsiregistravau. Tikrą pilietybę bus įmanoma gauti tik tos valstybės piliečiams, kur įstatymai leidžia turėti kelias pilietybes.
Dėl to kokią žalą man Lietuvos valstybė yra padariusi, mielai ją iškeisčiau į kitą. Bet tam nėra galimybių.
Pirmosios kregždės jau yra.Toliau procesas greitės ir jokios valstybių priemonės jo nesustabdys.
Nebus arogantiškai svarstoma,ar Ilgauskui palikti Lietuvos pilietybę,bus svarstoma,ką kokybiško ir pigaus pasiūlyti Trumpauskui,kad jis tos pilietybės norėtų. :)
Pakentėk truputį. :)
Asgardija dar labai utopinė,bet prasideda konkurencija dėl piliečių tarp egzistuojančių valstybių.Štai norvegai jau masiškai vagia Lietuvos vaikus.
Nuvarėm į offtopą visiškai,gausim per galvas. :)
Nereikia nuvertinti ezoterikų, nes tik jie gali suteikti prasmę šiai sukurtai/atsiradusiai sferai, vadinamai - Visata.
Kad nevartoti žodžio dvasinis, sakykim antimaterinę ašį, einančią per šią sferą.
Lietuva jau 2004m. buvo numatyta prijungti prie Baltarusijos. Gal tikrai reiks tapti Estijos citizen, nes jau gėda būti LT.
...grįžtant prie pagrindinės temos
[qoute]Kalbant apie metafizinę sferą, kuri neprieinama fiziniams jutimams, tikėjimas greičiausiai vienintelis žinių laidininkas. Žinojimas įgyjamas per tikėjimą. Su sąlyga, kad tas žodis, kuriuo tikima, atspindi realią dalykų padėtį, yra nesumeluotas, realistinis, teisingas, tiesa.[/qoute]
Tarp įvairovės ypatumai išsiskiria ir savotiškai pralenkia priežastingumo ribas. Iškart nebėra teisingumo. Kaip numatyta, ypatybė tai svetima pažintis arba kontaktas, neišreikštas iki to momento, kol jis neįtakoja lemties ar gyvenimo būdo.
Pagal mane „ypatybės suvokimas" gali būti vienintelis tikrovės ir realybės apraiškos nenatūralus (jau pilnai žmoguje susiformavęs matuoklis).
Ar begalima kuom nors pasitikėti?
Citata iš: cs lapkričio 29, 2016, 01:22:25Ar begalima kuom nors pasitikėti?
Galima. Pasitikėti galima Dievu ir savim: gyvenimą gyvename savim, o gyvenimo centre yra visų gyvenimų šaltinis - Dievas, kurio galių dalelytės esame.
Paieška apraiškos, kuri susijusi su tikėjimu kyla iš spėliojimo. Bandydami suvokti aplinkinį pasaulį susiduriame su neaiškumais - jie sukelia nepatogumą, neretais atvėjais verčia abėjoti tikrumu. Visos aplinkybės skaičiuojasi, galima abėjotinus ir nežinomus atvėjus įtraukti ir padaryti nemenką išvadą, kuri bus tuometinė ir nepaskutinė išvada. Priežastys, kurios susijusios su tikėjimu ir įtemptas spėliojimas yra išvadų rinkinys, pasiteisnusių ir įgyvendintų idėjų mišinys. Kratinys sukelia norą žinoti per tikėjimą, yra procesas, kuris įtraukia į pasitikėjimo atvėjus, kuriuose spėliojimas pavirsta grynu žinojimu ir jam nebereikia patvirtinimų. Tam tikros religijos yra šventos, šventumas prasideda ir baigiasi, kol visi jį su savimi nešiojasi ir žino apie jį iš savo patirties. Patirtis visada atveda prie pasaulio suvokimo, kokio ir norisi.
Tačiau racionalusis būdas veikia priešingai. Reikalingi duomenys ir analizės, rezultatai norint pasilyginti įvykiais, kurie stebimi. Tam svarbu nenuklysti nuo rezultatų ir sukauptų/pasitvirtinusių žinių. Siekis racionaliai kažką parodyti, neretais atvėjais laikomas aukščiausiai. Todėl šis būdas suprasti arba žinoti dalykus yra itin griežtas, jame nustatinėjamos klaidos ir įvertinama žala ar nauda per vertes. Yra pritaikytas žinojimo modelis ir jis nesikeičia.
Bendrai žinoma, tiek tikėjimas tiek žinojimas į kažką atsiremia. Remiasi į pasaulį kurį tik pradedame suprasti ir neturime jokių tikslių atsakymų, kurie nebūtų mūsų pačių sutartinai palaikyti. Filosofija kyla iš veiklumo, priešingu atvėju ji kyla iš pastabų ir klaidų. Filosofija yra pasirenkama ir žinios gali sutapti su pasirinkimu, kuris yra pats artimiausias šiuo metu.
Dar yra žinoma, kad neretais atvėjais tikėjimu suabėjojama ir net nebandoma gilintis. Tikėjimas, kaip prieš tai sakiau: kyla iš įtempto spėliojimo, kuris kyla iš aplinkos ir greičiausiai jis bus pradinis, t.y. ankstesnis nei kokia nors padaryta išvada išvesta iš surinktų duomenų, kas reiškia žinojimą. Žinojimas gali būti nukreiptas įvairiai ir nereiškia, kad dominuodamas ir imdamas viršų per racionalius duomenis ir informaciją įgauną formą. Bent kokia žinojimo forma atsiranda iš eksperimento, svajonės ir spėjimo. To negalima nežinoti.
Viena tai yra žinoti ir matyti aiškią viziją, kas būdinga technologijoms ir pareina analoginiu suvokimu žmogui, tačiau visko pradžia kilo iš žmogaus ir kalbos, be abėjonės. Tikėjimas lengvas žinojimo laipsnis sukuria ir plečia vizijų ir analogiškai iliuzijų pratininę funkciją, kurią paprasta įsidėmėti. Žinojimas yra sunkiai įsidėmimas ir yra kryptinis pažinimo būdas, kuriam tenka: aiškūs ir seniau susikūrę arba besikuriantys kalbiniai procesai. Procesų sustabdyti nariai kuria kryptinę vaizdoseką leidžiančią arba mokyti arba tyrinėti(iš jų gaunama idėjinė nešiojimo ir sklaidos idėja). Jeigu žinotume daugiau krypčių ir tyrimas būtų lengvesnis, turėtume daugiau neišrūšiuotų minčių, kurių pasekoje atsiranda žinios ir pastata pradinėms sąlygomis egzistuoti informacijai. Visa tai žinant būtų lengva nuspėti, kuriam tikslui naudojamas tikėjimas, o kuriam žinojimas...
Mano nuomone tikėjimas nereikalauja žinojimo. Atvirksčiai, žinojimas (o absoliutus žinojimas daugeliu atveju yra paprasčiausiai neįmanomas) kartais net silpnina tikėjimą.