http://www.technologijos.lt/n/zmoniu_pasaulis/poziuris/S-38156/straipsnis/Gabrielius-E-Klimenka-Kaip-atpazinti-pseudomoksla?l=2&p=1
Mano naujas straipsnelis apie tai kaip atpažinti pseudomokslą ir kuo pseudomokslas ir gamtamokslis skiriasi.
Be reikalo kreacionistus taip vainoji ( http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/v/vainoti ).
Pvz. aš (na, priskirčiau save prie tam tikros rūšies kūrimo, o ne evoliucijos šalininkų) tai nelaikau, kad yra kažkoks sąmokslas, tiesiog galvoju, kad darviniškos evoliucijos teoretikai yra šališki ir klysta, dėl ribotumo. Nemanau, kad jie susitarė ir sudarė kokį sąmokslą. Tiesiog turi tendencijas mąstyti materialistiškai ir ieškoti materialistiškų paaiškinimų pasaulio raidai.
Jei nebūtų Psiaudo, ir para, tai nebūtų ir mokslo kaip tokio, nes jis buvo vadinamas raganavimu
Geras straipsnis :)
Dabar daug esu pastebėjęs įvairių bendruomenių, kurios neva susitikusios, klausydamos kažkokio vieno lyderio gali patirti nušvitimą, išgydyti, bet kokias ligas ar prisitraukti sėkmę, tik beveik visada apačioje būna parašytas seminaro ar narystės mokestis :D
Dažnas atvejis, kad ten žmogus, kuris pateikia informaciją, klaidinga ji ar ne, pats jos nelabai supranta, yra buvę tokių juokų, aišku tokie apgavikai naudojasi paprastais žmonėmis, kurie neturi nei skeptiško, nei kritiško požiūrio, kurie tikės viskuo kas bus tik kažkaip įdomiau pateikta.
Citata iš: a.t.sielis sausio 20, 2014, 21:01:30
Be reikalo kreacionistus taip vainoji
Todėl kad ir pats kažkada buvau kreacionistas ir dar todėl, kad jie visuotinai pripažinti kaip pseudomokslinikai. Apart juos pačius ir jų pasekėjus, kreacionizmo niekas nelaiko rimta gamtamoksline disciplina.
O Katalikų Bažnyčia apskritai apie juos sako, kad tai tikėjimui ir mokslui prieštaraujanti doktrina, bei taip pat nelaiko to gamtamoksline disciplina. Ne be reikalo RKB nariai pranciškonai remdamiesi Aristoteliu pagimdė mokslinę metodologija, kuria visi vadovaujamės ir dabar
Citata iš: paragraf 78 sausio 20, 2014, 21:40:36
Todėl kad ir pats kažkada buvau kreacionistas ir dar todėl, kad jie visuotinai pripažinti kaip pseudomokslinikai. Apart juos pačius ir jų pasekėjus, kreacionizmo niekas nelaiko rimta gamtamoksline diciplina.
O ir Katalikų Bažnyčia apie juos sako, kad tai tikėjimui ir mokslui prieštaraujanti disciplina
Tai ka reik laukt naujo "moksliskai-popsnio " Biblijos leidimo?
Citata iš: paragraf 78 sausio 20, 2014, 21:40:36
jie visuotinai pripažinti kaip pseudomokslinikai. Apart juos pačius ir jų pasekėjus, kreacionizmo niekas nelaiko rimta gamtamoksline disciplina.
Šiame kontekste,
Intelligent Design krypčiai atstovaujančius mokslininkus priskirtum prie kreacionistų, ar siauriau tą terminą vartoji, pvz. apibūdinti tokio pobūdžio kaip "
young earth" kreacionistai, ar "
old earth" kreacionistai, kurie literalistiškai traktuoja Biblijos Pradžios knygą?
Na kreacionistas ir yra kreacionistas ar jis būtų jaunos žemės ar senos mokymo pasekėjas.
Aš asmeniškai laikausi Bažnyčios mokymo sukūrimo-evoliucijos klausimu.
O bažnyčia ir inteligent design teorijai nepritaria.
Tai, jo, ar jaunos žemės, ar jaunos, kreacionistas yra kreacionistas. Tik bandau išsaiškinti, tavo straipsnyje kreacionizmo kritika kokios apimties žmonių grupei taikoma, ar tik bibliniams literalistams kreacionistams (tiek jaunos, tiek senos žemės), ar bet kam, kas tiki protingu sukūrimu, kur evoliuciniai mechanizmai neturi didelės kuriamosios galios.
Kas neteisingo intelligent design teorijoje?
Pratęsiant temą, mano straipsnelis apie tai kaip atpažinti pseudomokslinę literatūrą:
http://www.technologijos.lt/n/zmoniu_pasaulis/poziuris/S-43682/straipsnis?name=S-43682
Citata iš: paragraf 78 spalio 28, 2014, 18:30:14
Pratęsiant temą, mano straipsnelis apie tai kaip atpažinti pseudomokslinę literatūrą:
http://www.technologijos.lt/n/zmoniu_pasaulis/poziuris/S-43682/straipsnis?name=S-43682
Šaunus ir labai aktualus šiomis dienomis straipsnis. Tiesą sakant, vakar atradau netikėtai šį straipsnį Delfi beskaitydamas :)
Aha, delfis perspausdino, baisiausia, kad būtent delfio nuoroda pasklido po visą facebooką :) ir daug kas nesugeba pasižiūrėti, kad pirminis šaltinis yra technologijos.lt ir facebooke visi stebisi kodėl gi aš dėjau šitą straipsnį į delfį o ne kur kitur. Tai tik dar kartą parodo, bent jau mano manymu, kad žmonės nelinkę žiūrėti kas ir kaip kur atsiranda
Nesuradau kur padėti vieną delfio gan įdomų komentarą. Tiesiog žmogus padirbėjo ir parinko informacijos. Suprantama nežinau ant kiek tai tikslu.
Johannesas Kepleris (1571-1630), vienas didžiausių astronomų:
„Dievas yra didis. Didis savo galia, begalinė jo išmintis. Šlovinkit jį savąja kalba, dangau ir žeme, saule, mėnuli ir žvaigždės. Mano Viešpatie ir Kūrėjau! Norėčiau skelbti nuostabius tavo nuveiktus darbus žmonėms, kiek mano ribotas protas geba suprasti."
Mikolajus Kopernikas (1473-1543), astronomas, pirmasis mokslininkas nuodugniai išdėstęs heliocentrizmo teoriją:
„Kas galėtų gyventi artimai bendraudamas su tobuliausia tvarka ir dieviškąja išmintimi ir nesijausti patrauktas aukščiausių siekių? Kas galėtų negarbinti visų šių dalykų architekto?"
Isaacas Newtonas (1643-1727), klasikinės teorinės fizikos pradininkas:
„Tai, ką mes žinome, yra tik lašas, tai, ko nežinome, yra platus vandenynas. Stebėtina visatos tvarka ir harmonija galėjo kilti tik iš visažinės ir visagalės Būties."
Carlas von Linnaeusas (1707-1778), sisteminės botanikos įkūrėjas:
„Mačiau amžiną, begalinį, visagalį Dievą praeinant pro šalį ir aš parpuoliau jo pagarbinti."
Alessandro Volta (1745-1827), pagrindinių elektros sąvokų atradėjas:
„Aš išpažįstu šventą, apaštalinį, Romos katalikų tikėjimą. Dėkoju Dievui, kad man davė tikėjimą, kuriuo gyventi iki mirties esu pasiryžęs."
Andre-Marie Ampere (1775-1836) atrado pagrindiniu elektros dėsnius:
„Koks didis yra Dievas, o mūsų mokslas tik mažmožis!. Darbuokis maldos dvasioje. Studijuoki šio pasaulio dalykus, tačiau į juos žiūrėk tik viena akimi, antrąją nuolat atkreipdamas į amžinąją šviesą. Mokslininkai didžiuojasi savo mokslu, bet kas jie prieš paprastą sielą, pažįstančią patį Dievą!"
Augustinas Louisas Cauchy (1789-1857), žymus matematikas, kompleksinės analizės įkūrėjas:
„Esu krikščionis, tai yra tikiu Kristaus dieviškumu, kaip visi praeities didieji astronomai ir visi didieji matematikai".
Carlas Friedrichas Gaussas (1777-1855), pramintas „Matematikų princu" dėl savo įžvalgų, prisidėjusių prie matematikos ir gamtos mokslų sričių:
„Kai išmuš paskutinė mūsų valanda, patirsime didžiulį ir nenusakomą džiaugsmą, išvysti tą, apie kurį tik miglotai supratome savo darbe."
Justus von Liebigas (1803-1873), pripažintas chemikas:
„Kūrėjo didybę ir beribę išmintį atpažins tik tas, kuris išties stengiasi savo idėjas kildinti iš didžiosios knygos, kurią mes vadiname gamta."
Robertas Julius von Mayeris (1814-1878), gamtos mokslų specialistas, (Energijos tvermės dėsnis):
„Baigiu savo gyvenimą širdyje giliai įsitikinęs, kad tikrasis mokslas ir tikroji filosofija negali būti niekas daugiau kaip krikščionių religijos [įvadinės studijos]."
Angelo Secchi (1803-1895), žymus astronomas:
„Nuo dangaus kontempliacijos iki Dievo - labai maža distancija."
Charlesas Darwinas (1809-1882), Evoliucijos teorija:
„Niekada neneigiau Dievo egzistavimo. Manau, kad evoliucijos teorija puikiai dera su tikėjimu į Dievą. Mano galva, didžiausias Dievo buvimą pagrindžiantis argumentas yra tai, kad neįmanoma įrodyti ir suprasti, jog didžiulė visata, neišmatuojamai didinga, ir žmogus, yra atsitiktinumo produktas."
Thomas A. Edisonas (1847-1931), produktyvus išradėjas, turėjęs 1200 patentų:
„Mano didžiausia pagarba ir susižavėjimas, skirti visiems inžinieriams, ypač didžiausiam iš visų: Dievui".
Carlas Ludwigas Schleichas (1859-1922), žymus chirurgas, vietinės anestezijos pradininkas:
„Tapau tikintis savais keliais per mikroskopą ir gamtos stebėjimą, ir noriu prisidėti tiek, kiek galiu, prie visiškos mokslo ir religijos harmonijos."
Guglielmo Marconi (1874-1937), bevielio telegrafo išradėjas, Nobelio premijos laureatas 1909 m.:
„Aš išdidžiai pareiškiu: esu tikintis. Tikiu maldos galia, ir tikiu ne tik kaip katalikas, bet ir kaip mokslininkas."
Robertas Millikanas (1868-1953), žymus amerikiečių fizikas, Nobelio premijos laureatas 1923 m.:
„Galiu visiškai neabejotinai pareikšti, kad tikėjimo neigimas reiškia jokių mokslinių pagrindų neturėjimą. Mano manymu, niekada nebus jokio rimto prieštaravimo tarp tikėjimo ir mokslo."
Arthuras Eddingtongas (1882-1946), anglų astro
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kai-mirusieji-lanko-naktimis-arba-kodel-atsargiai-reikia-ziureti-i-pranasystes.d?id=66139226#ixzz3HjadzRfm
Citata iš: paragraf 78 sausio 20, 2014, 20:42:00
http://www.technologijos.lt/n/zmoniu_pasaulis/poziuris/S-38156/straipsnis/Gabrielius-E-Klimenka-Kaip-atpazinti-pseudomoksla?l=2&p=1
Mano naujas straipsnelis apie tai kaip atpažinti pseudomokslą ir kuo pseudomokslas ir gamtamokslis skiriasi.
Straipsniai gerai apibūdina mokslą. Bet kai kalba eina apie tiesos pažinimą negalima aklai tikėti net ir oficialiu, akademiniu mokslu, nes mokslininkai nevisada siekia smalsaus noro pažinti, bet siekia patys užsidirbti, išlikti darbo vietoje, jie patys ar kiti gali manipuliuoti duomenimis.
Ypatingai reikėtų atkreipti dėmesį į mokslo politizaciją, nes valdžia remia ir taip turi galimybę valdyti mokslą. Taip pat įtakoti gali ir galingos kompanijos, korporacijos, biurokratai. Pavyzdžiui JAV oficialus "mokslas" paneigė, kad rūkymas sukelia vėžį išvadas, o atseit jį sukelia kitos priežastys.
Taip JAV "mokslas" teigė, kad pridėtas fluoridas vandenyje yra saugus gerti ir būtinas sveikiems dantims. Nors labai paneigė kitų šalių ar laikų mokslininkai. Ir nekalbu apie humanitarinius, teorinius mokslus, kuriuose galimybės manipuliuoti duomenimis paprasčiau. Yra juk dar mokslo autoritetai, kurie bus geriau išgirsti vien dėl savo statuso.
Tiesą galima pažinti tik turint smalsų norą tyrinėti pasaulį, tačiau neišvengiamai žmogus turi ir kitokių poreikių galinčių įtakoti objektyvų pažinimą ir atsiranda poreikis tikėti religija, televizija, žymiais mokslininkais, valdžia ir t.t. Bet tikėjimas nėra žinojimas.
Na aš kalbu apie tikrą mokslą, taip sakant apie grynąją jo formą. Tai ką tu pristatei, yra tas pats pseudomokslas, tik pasislėpęs po mokslo kauke. Yra tarp mokslininkų nesąžiningų, ambicingų žmonių, tačiau pats mokslas čia niekuo dėtas, visa problema žmonėse.
Tai kad manipuliuojama tai čia aišku kaip 2x2, apie tai puiki knygelė yra "Trumpa istorija beveik apie viską". Tai mokslo istorijos knyga puikiai pristatanti kaip ambicijos padaro žalą gamtamoksliui.
Bet pats mokslas kaip toks, turi visuomet siekti tiesos ir būti sąžiningas
Tiesa, bet pastebiu atsiranda tarsi dvi klasės netikro mokslo: vienas pseudomokslas turintis pvz. asocijacijų su ateiviais, vaiduokliais, alchemija, religiniais ir mitologiniais motyvais ir kitas pseudomokslas turintis stiprų ramstį iš mokslo autoritetų kas labai įtikina savo tikrumu.
Na taip, tu teisus.
Manau visi turėtų siekti objektyvios tiesos ir ažiau vadovautis sao ambicijois ir išankstiniais nusistatyais. Tas liečia visus ir mane tame tarpe