Anomalija.lt

 Žmogaus sąmonė turi begalę etapų, būsenų, kiekvienas iš jų pasireiškia skirtingai žmoguje, atskleidžia  skirtingus gebėjimus.
(http://1.bp.blogspot.com/-OtPaYPnnXFs/UsXS6V3D9UI/AAAAAAAAAG4/IrNo-iMCyNc/s1600/Lord-Shiva-in-Haridwar.jpg)
Asketo sąmonę induizme atspindi Shiva.  Shiva- arba tyra sąmonė, aprašoma kaip naikintojas, nes tyroje sąmonėje negali egzistuoti mintis, emocija ar žodis. Ši sąmonė nesirenka ir išnaikina bet kokius ego bruožus, taip pat priklausomybes, susitapatinimus, norus, individualybę. Ji pasiekiama tobulai įvaldžius meditacijos meną, ir aprašoma  kaip samadhi, pati meditacija įgauna tobulą formą, ko pasakoje nebėra naudojamas susitelkimas į materialų objektą kaip meditacijos šaltinį (mantras, kvėpavimą, vizualizaciją ir pan.). Tokia meditacija remiasi visišku asmenybės išnykimu ir paskendimu į beformę sąmonę, kuri yra visko egzistencijos pagrindas. Šią sąmonę pasiekę žmonės nepripažįsta savo nuopelnų, jie nepriima jokių komplimentų, padėkų, ar garbinimų, dėl to, kad visa tai gali prisiimti ego, kuris nėra toleruojamas.  Tyra sąmonė- minčių ramybė, sukelia būties džiaugsmą kuris yra beribis.

Šios sąmonės siekia budistai, bei žmonės kurie propaguoja asketišką gyvenimo būdą.
Shiva ir Shakti- tai tyros sąmonės bei valios arba potraukio dėsnis. Šiuo dėsniu yra grindžiamas materijos susikūrimas, bei nuolatinis gyvybės šokis.  Tyra sąmonė neturi jokios energijos, arba galios veikti dėl to jei yra būtina trauka, kurią atspindi moteriškos lyties dievybė. Todėl Shiva  be Shakti, skendi amžimane samadhi.

Shiva, Brahma ir Vishnu sudaro trejybę kurioje egzistuoja visata. Šios trys sąmonės turi daug pavidalų, tačiau kiekvienas iš jų atspindi tik jai būdingas savybės.
Brahma-  tai kūrėjo sąmonė, rašoma, jog iš jo kūno gimė devyni sūnūs:  Daksa, Dharma, Kama, Pytkis,  Godumas, Apgavystė arba Maya, Geismas, Džiaugsmas, Mirtis, Bharata ir viena dukteris Angaja. Kiekviena iš jų atspindi tam tikras sąmonės savybes.
Brahma tai sąmonę kuri susiliejusi su energija, (moteriska prigimtimi) todėl dar vadinama dievybe Gayatri, kuri sukūrė viską kas egzistuoja.
Tuo tarpu Shiva su  Shakti (tyra sąmonė turinti potraukį materijai, arba tyra sąmonė (Shiva) ir energija(Shakti)) susilaukė 2 sunų Ganeshos ir Kartikeya.
Ganesha- tai materializacijos sąmonė, jos žmogiškas kūnas atspindi tai kas egzistuoja, o dramblio galva rodo kas dar tėra vizijoje. Jis vaizduojamas jojantis ant žiurkės kuri atspindi tuštybės, įžūlumo demoną, gyvatės atspindi geismų kontrolę, kirvis rodo, jog ji yra atkirsta nuo troškimų, mudra- rodo bebaimiškumą.
Ganesha atspindi dvasinį pažinimą, tuo tarpu jo brolis Kartikay atspindi pažinimą iš mokslo pusės.  Jis joja ant povo, kuris žudo gyvates (gyvatė, siejama su geismais). Kartikay sukūrimas: kai Brahma suteikė demonui Taraka neliečiamybę, jis įgavo didžiulę jėga, todėl jo negalėjo sulaikyti joks dievas.  Tuomet visi dievai pradėjo prašyti Shivos, kad jis susilauktų vaiko kartu su Parvati. (Parvati ir Shiva yra tobuli asketai ir juos sunku įtikinti turėti vaikų) Taip gimė Kartikay, kuris yra tobula mokslininko sąmonė, paremta tobulu loginiu mąstymu. Šešios Kartikay galvos atspindi 6 mokymus, kryptis.

Vishnu yra paskutinis trejybės dievas, kuris turi begalę inkarnacijų, tačiau svarbiausiomis laikomos tik 10. Vishnu yra kūrinijos stebėtojas bei saugotojas. Jis aprašomas kaip gailestinga viską apimanti jėga kuri išlaiko visatą, bei tvarką, dar aprašomą kaip Dharma.
Vishnu dažniausiai vaizduojamas gulintis ant gyvatės, jis niekuomet nemiega bei netoleruoja ego. Ši sąmonė pasireiškia tik tuomet kai harmonija būna sugriauta. Labiausiai žinomos yra paskutinės jo reinkarnacijos: Ram, Krishna ir Buddha.

Buddha laikomas Vishnu sąmonės reinkarnacija, kuri atėjo į žemę, kad išvaduotų ją nuo skausmo.
Krishna tuo tarpu yra neribotos meilės sąmonė, kuri sunaikina visą skausmą ir nuodėmes.  Kuomet Buddha atspindi mokytoją, asketą, kuris mokina kaip žmonės gali pasiekti neribotos sąmonės, Krishna atlieka saugotojo vaidmenį.  Ši sąmonė labiau susijusi su meilės bei šventumo išraiška gyvenime.
Apie Krishna rašoma daug istorijų, šią sąmonę pagimdo demono sesuo,  todėl gyvenime tokia sąmonė taip pat gimsta iš nuodėmės, susitapatinimų, bei kančios. Krishna  nugali visus demonus siųstus jam nužudyti, bei galiausiai sunaikina patį demonų vadą Kansa. (visu tuo parodoma pačios sąmonės prigimtis, kaip ją pasiekti, kokias savybes ji turi, demonai šiuo atveju atspindi neigiamas sąmones, jų bruožus, pagundas, ydas) Krishna vaizduojamas kaip neribotos meilės sąmonė, kuri nesirenka meilės objekto, dėl to turi tūkstančius moterų.

Induizme istorijomis aprašomos sąmonės lygiai ir kaip juos pasiekti, dėl to dažnai dievai vaizduojami turintys kelias galvas, rankas, laikantys tam tikrą atributiką, tuo norima parodyti kokias savybes turi kiekviena sąmonė.

http://bodhisatva-s.blogspot.com/

Kai kuriose vietose - visiškas briedas. Tikrai, kad hinduizmas, hodge podge. Žodžio "hindu" nerasi Indijos šventraščiuose.

pvz kur? :)
Tik dėl pačio žodžio kabinėjiesi?  ;D
Lygtais kaip ir nėra tokio, gal kur netyčia h prie i idėjau.  :)
Nes anglų kalboje tai Hinduism rašosi dėl to gal ir primečiau.

Daug kur. Na čia taip viskas supainiota, kad išpainioti neįmanoma, geriau vietoj tokių perpasakojimų ir interpretacijų iš karto remtis autentiškais pirminiais šaltiniais. Pvz. Šiva nėra beasmenė ir beformė sąmonė, tik globoja beasmenės dvasios garbintojus. Pats Šiva turi pavidalą, ir Aukščiausiasis Absoliutas (kurio viena iš ekspansijų yra Viešpats Šiva) turi pavidalą. Viešpats Šiva pats garbina savybingą Aukščiausiąjį. Ir t.t., kiekvieną momentą galima taip nagrinėti.

---

O dėl "hinduizmo" ar "induizmo" (rašyba nesvarbu, neesmė) termino - tai tiek, kad tokio žodžio nerasi Indijos šventraščiuose. Tai išgalvotas pavadinimas, apibūdinantis neaišku ką - visokių, tiek autentiškų, tiek neautentiškų religingumų/dvasinių kultūrų visumą, pagal regioną. Pvz. islamas ir muslimas - tokius terminus rasi Korane, krikščionis - rasi ankstyvuose krikščionybės raštuose, ir pan. Jie turi kažkokią reikšmę ir yra autentiškai vartojami viduje religijos. O "hindu" - išorinis apibūdinimas. Paskui išoriniai stebėtojai taip pradėjo vadinti Indijos religijų/mokymų visumą. Bet Indijoje yra tradicijos, ir išorinis stebėtojas negali teisingai apibūdinti tradicijos, jeigu nėra jos apmokytas autentiškai.

Tai gal maišai, tame, kad aš nekalbu apie patį asmenį kaip tokį. ir nesakau, kad Shiva yra kažkoks aukščiausias absoliutas, tai nematau prieštaravimų.

Na jei prakalbai apie Indijos religijas, tai ten yra tiek sektų, ir kiekvienos mokymai skirtingi, o tu man čia kažkokį 1 mokymą sakai? :) Dėl to žodžio kimbi, tai nori pasakyti, kad reikėjo paminėti kiekvienos sektos ar mažesnės religijos pavadinimą? nes tu nenori priimti bendros visumos apibrėžimo?
Ir mokai, kad yra tik 1 tiesa, kai patys indai turi milijonus versijų?  :D šaunu  :)

Jeigu nekalbi apie asmenį, tai kam vadini jį Šivos vardu? :) Šiva - asmenybė, jis turi vardą. O tu kalbi apie kažką kitą, ir vadini tai Šiva. Va taip, gaunasi nei katė, nei pelė.

Aš kalbu apie principą, kuris yra susietas su trejybe. Kadangi ši trejybė yra aprašoma ne vienu būdu, taip pat kaip Shiva, Brahma ir Vishnu.

Jei nesupranti pvz Shiva ir Shakti aprašomi ir kaip asmenys, žmonės, ir kaip principas kuriuo patemta sąmonė, ar jos egzistavimas materijoje.

Tai nėra 1 klodo knyga.

Beto dėl to žodžio pažiūrėjau, tai pasirodo rašoma "Hinduizmas (seniau - induizmas[1]; skr. सनातन धर्म - sanatana dharma, hindi हिन्दू धर्म - hindu dharm"

CitataNa jei prakalbai apie Indijos religijas, tai ten yra tiek sektų, ir kiekvienos mokymai skirtingi, o tu man čia kažkokį 1 mokymą sakai?  Dėl to žodžio kimbi, tai nori pasakyti, kad reikėjo paminėti kiekvienos sektos ar mažesnės religijos pavadinimą? nes tu nenori priimti bendros visumos apibrėžimo?
Ir mokai, kad yra tik 1 tiesa, kai patys indai turi milijonus versijų?   šaunu

Nesupratai. Tai tie, kas kalba apie kažkokį "hinduizmą", ar "induizmą" kalba tarsi apie 1 religiją, nors nėra tokios religijos ir tokios dvasinės kultūros, kuri vadintų save hinduizmu. Tai išorinių stebėtojų epitetai, o išoriniai stebėtojai negali pažinti tos religingumų terpės esmių, klaidingai ją apjungdami į kažkokią visumą pavadinimu hinduizmas, ir neskirdami, kas ten autentiška, o kas iškraipymai. Jeigu nori iš tikro pažinti autentiškas tradicijas, turi priimti tai, ką jos teigia, o ne kokie nors anglai ar amerikiečiai ar rusai, kurie sėdi savo kabinetuose, geria vyną, gauna atlyginimus už dėstymą, ir vaizduoja žinovus, nors netiki niekuo, kuo tiki Indijos šventieji ir ko jie moko. Tai kaip jie gali kažką teisingai apibūdinti? Arba kokie nors šarlatanai, kurie važiuoja į Vakarus ir apgaudinėja žmones apsimetinėdami dvasiniais mokytojais, ir mokindami savo kažkokių laukinių idėjų. Ir visa tai pavadinama hinduizmu.

CitataAš kalbu apie principą, kuris yra susietas su trejybe. Kadangi ši trejybė yra aprašoma ne vienu būdu, taip pat kaip Shiva, Brahma ir Vishnu.

Jei nesupranti pvz Shiva ir Shakti aprašomi ir kaip asmenys, žmonės, ir kaip principas kuriuo patemta sąmonė, ar jos egzistavimas materijoje.

Šiva ir Jo šakti yra asmenys, bet ne žmonės. Šiva - ne žmogus, bet Aukščiausiojo ekspansija. O vadinti kažkokį sąmonės pobūdį - Šiva, sakyčiau, klaidinga. Šiva turi savo savybes, šivaitai turi savo savybes, tas taip. Viešpaties Šivos savybes galima nagrinėti per jam būdingą esminį principą, bet gyvų esybių sąmonė gali būti įtakojama to principo, o ne įkūnyti jo esmę, nes Šiva nelygu mažai gyvai esybei.

Na čia plonybės, bet bendrai, visokios šnekos apie Šivos beformiškumą - nėra teisingos. Beasmenė dvasia yra beformė, bet Šiva yra ne beasmenės dvasios manifestacija, o Aukščiausiojo, iš kurio sklinda ta dvasia, ekspansija.

Na, bet jeigu nesupranti apie ką čia, tai nesikabinėsiu. Tiek, kad šis tekstas yra totalios interpretacijos, mažai ką turinčios bendro su autentiškų tradicijų turiniu.

---

Na tiesa, taip, yra Indijoje tas terminas vartojamas, "hindu dharm" ir pan., bet raštuose jo nerasi, tai šiuolaikinė samprata, kai bandoma iškraipytą jovalą taip pakrikštyti, moderniškai. Na, yra, aišku, ir nuosakaus ir normalaus, sutartinio to termino vartojimo, kaip jau tapusio įprastiniu žodžio.

Citata iš: a.t.sielis  sausio 03, 2014, 20:18:14
Tiek, kad šis tekstas yra totalios interpretacijos, mažai ką turinčios bendro su autentiškų tradicijų turiniu.

Supykau (ir nežinau ką pasakyti).
Besidomintis dalinasi šaltiniais, informacija,o pažengęs savo suvoktomis žiniomis, savo praktika ir taip, visų žinių interpretacija. Tai tik parodo, kad informacija šiek tiek aukštesnio lygio (buvo laikas kai daug dėmesio skyriau ezoterikai, situacija panaši, tad maždaug žinau apie ką kalbu).
Tooliau, šaunu, kad E.Bliss dalinasi savo pamąstymais (Sieli, tu juk ir pats darai dažnai tą patį) juk tam mes čia ir esame. O be to, kitaip informacijos neperteiksi (na nebent- wikipedia>google translate>copy>paste bet ar naudos bus? )

sieli- nori pasakyti jeigu aš pavadinsiu obuolį, abrikosu, tai jausiu abrikoso skonį?   :)   ;D

Ir pala pala. Tu nori pasakyti, kad esi gyvenęs indijoje ten mokeisi iš tikro mokytojo, mokytojų o ne sektos, kurie turėjo tyrą suvokimą, ir t.t, , ar net žinai visus atspindžius visų indijos religijų ir pakraipų ir t.t. ir teigi kad tavo suvokimas tolygus suvokimo visų tų pakraipų?????
Ar tu juokauji?

Pats shiva nėra beasmenis, bet jis patiria tą samonę kai nėra pabudęs.

eternal, aš kažkiek žinau bazinius raštus, ir kai kurias tradicijas, bei bazinius principus. Todėl galiu skirti, kur "tikras pinigas", kur "netikras". Vienas iš principų - vedų kultūros raštai neinterpretuojami mentaliai, simboliškai. Yra toks dalykas, kad tas, kas pažino Transcendenciją, apibūdina jos esmes tiesiogiai, ir paaiškina šventraščių reikšmes pagal tiesiogines Transcendencijos savybes. Tai įrašyta, kad apibūdinimai yra tik tiesioginiai, tik atskirais atvejais, jeigu koks apibūdinimas ar pasakojimas yra alegorinis, tai specifiškai pažymima, kad čia kalbama alegoriškai ir per metaforas. O nesančiam dvasiniame lygyje šventraščių turinys suprantamas tik "kaip jam atrodo", t.y., kaip atrodo materialaus proto poveikyje, vadinasi jau kažkiek klaidingai. Tai čia dar nieko, normalu, nes eilinis žmogus taip pat skaito šventraščius ir jam reikia su jais susipažinti. Jeigu jis priima ten užrašytus turinius, tokius, kokie jie užrašyti, nesiimdamas netiesioginių ir simbolinių interpretacijų, tada jis per daug neiškraipo, tiesiog natūraliai dar nesupranta visko.

Tai nereiškia, kad vedų studijavimas yra literalistinis, panašiai kaip biblinių fundamentalistų. Vedų sekėjai turi skyrimą, kad yra dvi reikšmės: reikšmė, susidaranti sąlygotai sielai, kuri nemato tiesos, tai ta reikšmė, "kaip jai atrodo ir susirodo", ir tikroji reikšmė. Na čia panašiai kaip žemėlapis - žemėlapis atvaizduoja kažkokį kraštą tiesiogiai, bet jeigu žiūri tik į žemėlapį, ir nematai to krašto, tai tau bus vienas įvaizdis, o kai pamatysi konkrečiai - tai kitas. Būna ir simbolinių žemėlapių, bet kaip ir minėta, vedų kultūroje specifiškai pažymima, kad jos "žemėlapiai" nėra simboliniai.

Na bandai savo ilgais pakalbėjimais apie nieką išsisukti iš kilpos kurią pats sau ant galvos užmovei tokiais pasisakymais. Kaip ir sakiau ten sektų ir religijų maišalynė. Yra sektų kurios skaito tai iš vienos religijos rankraščio, tai iš kitos, poto pasima dar kitą.

Citataaš kažkiek žinau bazinius raštus, ir kai kurias tradicijas, bei bazinius principus.Todėl galiu skirti, kur "tikras pinigas", kur "netikras"

Pats šiuo pasisakymu save nukryžiavai.
Manai išsisuksi dabar nuo manęs?  :) Iš ko tu žinai tas tradicijas raštus? kas tave mokė? pats skaitei?
Ir dabar priėjai savo liepto galą.

CitataO nesančiam dvasiniame lygyje šventraščių turinys suprantamas tik "kaip jam atrodo", t.y., kaip atrodo materialaus proto poveikyje, vadinasi jau kažkiek klaidingai.

Šituo sakiniu save nukryžiuoji kaip ir prieš tai buvusiais apie visišką visko išmanymą. Tu sakai, jog supranti pagrindus, bet taip pat, teigi, kad esi pasiekęs kažkokį dvasinį lygį ir žinai viską apie viską.

Tu prieštarauji sau kiekvieną kartą apie tai kalbėdamas.

Aš nesakau, kad suprantu, ką kalba vedų šventraščiai, aš tik sakau, kad apie jų turinius nekalbama iškraipant ir interpretuojant, kaip daroma tavo pacituotame tekste. O kadangi kažkiek žinau konkrečius jų turinius (esu paprasčiausiai skaitęs ir klausęs iš autentiškų tradicijų), tai akivaizdžiai matau, kad tavo tekste jie žiauriai iškraipyti.

Autentiškos tradicijos neužsiims simbolinėm interpretacijom ir konkrečių dvasinių dalykų ar asmenybių tapatinimais su kažkokiais visai kitais dalykais ir reiškiniais.

Tokie pastebėjimai. Daugiau nesiplėtosiu. Tu pats pasakyk, iš kur trauki tokias keistas informacijas :D prigalvojai ar kažkur skaitei tas nesąmones?

'' Tu pats pasakyk, iš kur trauki tokias keistas informacijas :D prigalvojai ar kažkur skaitei tas nesąmones?  ''   

Po kiekvieno tavo eilinio paklodinio rašinėlio, vis noriu paklsaust taves to paties..sieli..

Nekalba iškraipant, aš nieko neiškraipiau. Tu nori pasakyti kad visi dievų atributai , rankos galvos yra tik taip ant bajerio, jokios perkeltinės prasmės?
Dar nori pasakyti, kad visoje indijoje šventraščiai suprantami vienodai be perkeltinių prasmių? Tuomet kodėl nevisi pritaria, kad Buddha buvo Vishnu inkarnacija? Juk visi vienodi?
Kodėl tada tie patys indai tam tikrame tikėjime vaikšto į budistų vienuolynus, nors jie nėra budistai.

Tu teigi, kad pažysti visos indijos visus tikėjimus, kai tuo tarpu pati Indija turi didžiausią religijų įvairovę pasaulyje? tai matomai esi ten gyvenęs 30000m kol visų pagrindus supratai?

Beto gal geriau atsakyk iš kur ištraukei, kad raštai visuomet suprantami tiesiogiai? ar ne kaip tu vadini vakarų žinovas pasakė? 

Citata iš: Marius  sausio 03, 2014, 21:21:39
Po kiekvieno tavo eilinio paklodinio rašinėlio, vis noriu paklsaust taves to paties..sieli..

Matai, Mariau, aš dažniausiai apibūdinu tam tikras universalias koncepcijas, dažnai netgi kelioms religijoms bendras, neužsiimdamas kokių nors raštų turinių iškraipymais ar simbolinėmis interpretacijomis. Didelis skirtumas. O jeigu nori klausti, tai klausk prie tų paklodžių, iš kur yra paimtas vienas ar kitas dalykas, visada pakomentuosiu. Būna ir tiesiog mano paties minčių, savistabos ir pasaulio stebėjimo apmąstymų, kurios iš viso neliečia dvasinės sferos.

Citata iš: eternal.bliss  sausio 03, 2014, 21:22:20
Nekalba iškraipant, aš nieko neiškraipiau. Tu nori pasakyti kad visi dievų atributai , rankos galvos yra tik taip ant bajerio, jokios perkeltinės prasmės?

Iškraipai, konkrečiai iškraipai, nenoriu tiesiog nagrinėti daug ir ginčytis ties konkrečiom detalėm, nes be normalios atmosferos tame tiesiog dar daugiau bus pridaryta profanacijos, t.y. šventų dalykų įžeidinėjimo.

CitataDar nori pasakyti, kad visoje indijoje šventraščiai suprantami vienodai be perkeltinių prasmių?

Kaip tik atvirkščiai, noriu pasakyti, kad yra daug sektų, kurios iškraipo, bet autentiškos tradicjos laikosi neinterpretavimo principo.

CitataTuomet kodėl nevisi pritaria, kad Buddha buvo Vishnu inkarnacija? Juk visi vienodi?

Ne visi vienodi, ir ne visi priima tai.

CitataKodėl tada tie patys indai tam tikrame tikėjime vaikšto į budistų vienuolynus, nors jie nėra budistai.

Žiūrint, su kokia mintim jie ten vaikšto. Jeigu jie garbina Budhą, kaip Višnu inkarnaciją, tai vienas reikalas, jeigu jie laikosi majavados ir prijaučia budizmui, tai kitas reikalas, o jeigu šiaip miksuoja, trečias reikalas.

CitataTu teigi, kad pažysti visos indijos visus tikėjimus, kai tuo tarpu pati Indija turi didžiausią religijų įvairovę pasaulyje? tai matomai esi ten gyvenęs 30000m kol visų pagrindus supratai?

Dar kartą: būtent dėl tos įvairovės netinka viską vadinti vienu pavadinimu "hinduizmas". Čia tas pats kas sakyti: šiuolaikinė "Rusijos religija", "rusiizmas" ir įtraukti viską, ką tik randi Rusijoje, nuo new age, iki krikščionybės ir islamo. Jeigu sumaišytum jų turinius, arba interpretuotum ne taip, kaip kuri nors konkreti tradicija perteikia (pabrėžčiau, ne kaip interpretuoja, bet kaip perteikia), tai gautum neaišku ką. O dar kai sumaišytum rimtas tradicijas su sektom, tai kokteilis dar pablogėtų.

CitataBeto gal geriau atsakyk iš kur ištraukei, kad raštai visuomet suprantami tiesiogiai? ar ne kaip tu vadini vakarų žinovas pasakė?

Pasakysiu, tik reikia rasti tą vietą konkrečiuose šaltiniuose. Pacituosiu, kartu su šaltinio duomenimis.

Gerai supaprastinsiu.

CitataKaip tik atvirkščiai, noriu pasakyti, kad yra daug sektų, kurios iškraipo, bet autentiškos tradicjos laikosi neinterpretavimo principo.

Mahatma Gandhi priklausė(jei taip galima sakyti) Pranami sektai kuri suliejo Bhagwad Gita ir Koraną į 1 religiją, joje nėra kastų sistemos dievų garbinimo, pagrindiniai principai vegetarizmas ir neprievarta. Tai 400m sekta. Maldos yra maišytos kalbos net, pati sektos esmė yra " vienas pasaulis viena religija", todėl joje galima rasti ir kitų religijų pėdsakų.

Tu man dabar pasakyk kokio dvasinio lygio žmogus buvo Mahatma Gandhi ir ar tu sugebi jam prilygti suvokimu ar gyvenimo filosofija bei ryžtu???

Gandis buvo geras indas ir gabus politikas/visuomenės veikėjas. O aš - blogas lietuvis, niekuo neypatingas, bandantis išlipti iš savo dvasinės tamsos. Bet pagal viską, jis nebuvo autentiškas sanatana dharmos sekėjas, miksavo, interpretavo, kaip pats sakai, priklausė sektai, kuri išgalvojo kažką savo, netradiciško; bet vis vien, jis buvo persismelkęs tomis pačiomis tikėjimo vertybėmis, kaip ir visa Indijos atmosfera, ir garbino Aukščiausiąjį. Jis - nacionalinis herojus, daug nuveikęs Indijai, stiprios valios ir aukštų idealų žmogus, gebėjęs lyderiauti, įkvėpti ir apjungti. Bet kai kurios jo dvasinės praktikos buvo labai abejotinos, neminėsiu, kokios konkrečiai, kad nesukelti blogo skonio. Nėra čia reikalo kokį nors konkretų asmenį kritikuoti.

Ne nu žodžiu. Gandis majavada skleidė iškarto sakyk ką čia laikai.  :)

Nežinau, pagal mane jis buvo linkęs į personalizmą, ir giedojo Viešpaties Ramos vardą. Bent tiek pamenu atsiliepimų, nestudijavau jo biografijos.

O blogos praktikos - susijusios su moterimis. Yra straipsnių.

Na numesk straipsnių "blogų".
Tikra vienybė tam dualizme matosi  :D

Na jau, susirask tuos straipsnius, manęs tie dalykai nelabai domina, tiesiog kai buvo laikraščiuose, perskaičiau.

Na matau, kad "Lietuvos rytas", arba "delfi" nusprendžia kas yra kas tavam gyvenime.

Yra ir angliškų laikraščių. Bet ten buvo ne tokia informacija, kuri keltų abejonių. Juk cituojama iš paties Gandžio atsiminimų ir jo aplinkos žmonių (tų pačių moterų) pasakojimų. Tai plačiai Indijoje žinomi faktai, taip sakant, istorijos dalis. Na, tokia visiems žinoma Gandžio "keistenybė", vieni tai mato kaip dvasingumą, kiti - kaip kažką nenatūralaus. Autentiškų praktikų tai tikrai neatitinka.

CitataŚrī Caitanya Caritāmṛta Ādi 7.132

svataḥ-pramāṇa veda -- pramāṇa-śiromaṇi
lakṣaṇā karile svataḥ-pramāṇatā-hāni

svataḥ-pramāṇa -- savaime aiškios; veda -- vedos; pramāṇa -- liudijimai; śiromaṇi -- aukščiausi; lakṣaṇā -- interpretacijas; karile -- darant; svataḥ-pramāṇatā -- aiškumas; hāni -- prarandamas.

Vertimas:

"Savaime aiškūs vedų raštai yra pats aukščiausias liudijimas, bet jeigu šie raštai interpretuojami, jų savaime aiški prigimtis yra prarandama".

Komentaras (Bhaktivedanta Svamio):

Cituojame vedų liudijimus paremti savo teiginiams, bet jeigu juos interpretuojame pagal savo nuožiūrą, vedų literatūros autoritetingumas paverčiamas ydingu arba beverčiu. Kitaip sakant, interpretuodamas vedų versiją žmogus sumažina vedų liudijimo vertę. Kai žmogus cituoja vedų raštus, laikoma, kad tos citatos turi autoritetingumą. Kaip galima autoritetą pakišti sau po padu? Tai pagrindų neigimo (principiis obsta) atvejis.

"We quote Vedic evidence to support our statements, but if we interpret it according to our own judgment, the authority of the Vedic literature is rendered imperfect or useless. In other words, by interpreting the Vedic version one minimizes the value of Vedic evidence. When one quotes from Vedic literature, it is understood that the quotations are authoritative. How can one bring the authority under his own control? That is a case of principiis obsta."

Mintis čia ta, kad jeigu remiesi vedų raštais, tai laikai, kad juose yra užfiksuota tiesa, kad jie sako kažką verto. Jeigu pradėsi interpretuoti kaip tau užeina, tai arba tavo rėmimasis tais raštais yra prieštaringas (manai kad jie yra netobuli ir reikalingi interpretacijų, išgalvotų tavo paties proto, vadinasi, galvoji, kad tavo protas yra tiesos šaltinis ir autoritetas, tada jau geriau iš karto remtis savo protu, o ne cituoti raštų ar naudoti juose pasakojamas istorijas), arba tu bandai save iškelti aukščiau, savo sąlygotą protą aukščiau transcendentinių šaltinių, ir primesti jiems tas reikšmes, kurių jie neteigia.

Toliau, žinau, kad čia bus prieštaravimas, kad čia tik vienos sektos teiginys. Bet čia pastebėčiau, kad jeigu laikome vedų religiją, sanatana dharmą, turinčią kažkokią koherenciją, tai vienos tradicijos (t.y. sampradajos) teiginys apie autentiškumo kriterijus ir principus atspindi visos koherentiškos visumos principus. Tuos pačius dalykus rasime ir kitose tradicijose (sampradajose). Bet čia tik papildoma pastaba, o teiginį įrodo jo paties logiškumas. Jeigu gerai pagalvoti, taip ir yra.

Jeigu sutinkame, kad žinios apie absoliučią sferą negali būti formuojamos spėliojimais ar įsivaizduotos, bet turi būti apreikštos iš tos absoliučios sferos tam, kad ją apibūdintų teisingai, tai nesiginčysime ir dėl to, kad tokios žinios turi būti perduodamos be pakeitimų - iškraipymas ir pakeitimai iš karto paneigtų bet kokį tokių žinių vertingumą ir patikimumą.

Jeigu mokinys nepriimtų mokymo tokio, koks jis yra, tai pirminis žinių apie absoliučią sferą tikslumas būtų iš karto prarastas; autentiško išmokimo per tradiciją principas (guru parampara) netektų savo prasmės ir efektyvumo. Tai nereiškia aklo, dogmatiško žinių perėmimo - mokinys turi ne tik išklausyti mokymą, bet ir klausinėdamas, vykdydamas dvasinio mokytojo rekomendacijas dėl dvasinės praktikos, užsiimdamas įvairiomis praktikos rūšimis, visapusiškai suprasti ir patirti mokymo apibūdinamas realybes, loginę analizę ir kylančias abejones taip pat panaudodamas gilesniam dvasinių tiesų suvokimui pasiekti. Tai vadinama realizacija - kai ne tik teoriškai, bet ir praktiškai žinoma.

Citatasvataḥ-pramāṇa -- savaime aiškios; veda -- vedos; pramāṇa -- liudijimai; śiromaṇi -- aukščiausi; lakṣaṇā -- interpretacijas; karile -- darant; svataḥ-pramāṇatā -- aiškumas; hāni -- prarandamas.

Savaime aiškios vedos liudijimai. Kas tuo metu kai buvo parašytos vedos buvo savaime aišku? Gal buvo savaime aišku visi simboliai kuriuos turėjo kiekvienas dievas? gal buvo savaime aišku, kad jie atspindi ir sąmonės principus? na aš nzn kas buvo savaime aišku tuo metu.  :)


Bhaktivedanta Svamio tai  Prabhupada? Vien į jo veidą pasižiūrėjus matosi, kad ten nėra meilės.
Palyginimui: (http://www.oneiskcon.com/wp-content/uploads/2013/09/101_1975_10-04-5.jpg)

Mantras gal idėti kur kartoja? "kiek užsidegimo" "kiek meilės", balsas užkimes, barba kažką monotoniškai. Ir čia jis turi būti pavizdys?

Aš rašau iš patirties, konkrečios, ir iš patirties pamačiau, kad tie sąmonės lygiai yra atvaizduoti ganėtinai tiksliai, todėl ir aprašiau palygindamas.
O su Prabhupada nebejuokink.

"Savaime aiškios" - reiškia, kad jos kalba tiesiogiai ir aiškiai, todėl interpretacijos tampa tiesiog nereikalingos. Gali būti, kad jos sako kažką lakoniškai, ir kažką, ko eilinis žmogus jokiais būdais negali suvokti, bet tada jeigu eilinis žmogus pradės pripaišyti tam interpretacijas, suvokimo nepadaugės.

Sakai, nėra meilės Bhaktivedanta Svamio veide? Na, manyk kaip nori. Žmogus negali įžvelgti daugiau meilės, negu pats jos turi, ypač pasiėmęs nuotrauką, kurioje tuo metu visai kitas veiksmas ir kita nuotaika. Bet neesmė, nepatinka komentaras ir komentatorius, nepriimk, bet šventraštis yra autentiškas Brahma-Madhva-Gaudija sampradajos, jo autorius yra Krišnadas Kaviradž (XVI amžius), aprašęs šios Kali epochos Auksaspalvio avataro gyvenimą ir mokymą. O lygiai taip pat interpretacijų vengia ir kitos vaišnavų sampradajos.

CitataAš rašau iš patirties, konkrečios, ir iš patirties pamačiau, kad tie sąmonės lygiai yra atvaizduoti ganėtinai tiksliai, todėl ir aprašiau palygindamas.

Tai gerai, ką tu rašai iš patirties, niekas nesikabins, bet jeigu imi šventraščių turinius ir nelaikydamas jų tikrais, iškraipai, tai tada ir kyla prieštaravimas. Nelaikai tiesa to, kas ten tiesiogiai teigiama, tai kokia prasmė tau jais remtis? Kam remtis tavo nuomone melagingais šaltiniais?

Pamenu situacijas, kai kas nors sako: "o, aš labai gerbiu Bhagavad-gitą, didis Indijos šedevras. Bet ten prirašyta išgalvotų dalykų". Tai jeigu ten prirašyta išgalvotų dalykų, tai kokios pagarbos tai verta? Keista pagarba. Knyga, kuri nesako, kad yra grožinė literatūra, ir teigia, kad kalba tiesą, bet joje prirašyta išgalvotų dalykų - na tai išeina, kad sumeluota knyga. (aš taip nemanau, bet tokia logika tokių "pagarbų")

Aš pvz. nesikabinčiau, jeigu būtum parašęs temos pavadinime "mano pamąstymai su hinduizmo motyvais". Na, būtų aišku, kad čia tavo pamąstymai, tik panaudoji kažkokius motyvus, kaip savo pamąstymų iliustracijas, tik tai su autentiška vedų religija neturi nieko bendro. Na, "new age" skiltyje visa tai normalu, tik kam čia tą hinduizmą tada minėti, kad čia hinduizmo teiginiai apie dieviškos sąmonės lygius? Čia arba "new age" teiginiai, arba kokios nors neautentiškos sektos teiginiai, interpretacijos.

CitataMantras gal idėti kur kartoja? "kiek užsidegimo" "kiek meilės", balsas užkimes, barba kažką monotoniškai. Ir čia jis turi būti pavizdys?

O čia tai iš viso nusišneki. Kokio balso tikiesi iš seno asmens - gal jaunos merginos balso, nuo kurio susilydytum vietoj? :) Klausyk artistus, jeigu tau nepatinka kaip šventieji kartoja mantrą savo senu balsu būdami samadhyje, vadinasi, iš viso atsijungę nuo šio pasaulio, ir kaip tas kartojimas vyksta šiame žemiškame lygmenyje net nekontroliuojantys. Sensualizmas kažkoks tai. Tu ne meilę nori išgirsti, o gražiai išlankstytą balsą. Meilė nepriklauso nuo balso tembro ir nuo jaunatviškos energijos ar kokios mentalinės išraiškos.

Bhaktivedanta Svamis netgi per širdies operaciją po narkoze buvo samadhyje, ir kartojo mantrą garsiai. Chirurgams ir kitam medicinos personalui tokie atvejai padaro nepakartojamą įspūdį.

Na man jau čia panašėja į diskusija su paragrafu. Gyvenk tu kaip nori pagal savo religijos visapusį išmanymą, man nesvarbu.  :) Na jau na, dar pasakyk, kad sąmonė neatsispindi kūne  :) Yra net žmonių kurie pagal išvaizdą gali nusakyti kito žmogaus asmenybę, būseną bei charakterį, vien tik iš akių gali nusakyti labai daug apie žmogų, o balsas net ir senų žmonių būna tikrai geras, bet tebunie.
Beto-  samadhi ir meilė, yra visiškai skirtingos sąmonės būsenos, samadhi patiriamas minčių nebuvimo metu, kaip ištirpimas realybėje, o meilė patiriama kaip jautimas visko tatytum savęs. Tai tas pats kas sakyti, jog Shiva ir Krishna yra vienas ir tas pats asmuo.

Sąmonė bei nuotaika reiškiasi per veiklą, išmintį, santykius, ir kažkiek apie tai galima spręsti per kūno stebėjimą, bet reikia stebėti pačiam su tyra sąmone, kitaip matysi savo paties nešvaros atspindžius.

CitataBeto-  samadhi ir meilė, yra visiškai skirtingos sąmonės būsenos, samadhi patiriamas minčių nebuvimo metu, kaip ištirpimas realybėje, o meilė patiriama kaip jautimas visko tatytum savęs.

Samadhi ir prema - glaudžiai susiję dalykai. Samadhi, reiškia, sama - dhi, tokiame pačiame (sama) intelekte (dhi) su garbinamu Viešpačiu, t.y. reiškia dvasiniame pasaulyje, bendravimas su Dievu, buvimas Jo aplinkoje. O dvasiniame pasaulyje būna tik tie, kas turi premą - meilę Dievui, kas jos neturi, yra arba ant ribos tarp materialių ir dvasinių pasaulių, arba materialiame pasaulyje.

O ką tu įsivaizduoji kas tai yra pagal tavo patirtis - tai jau čia kita kalba.

Gerai, palieku tave ramybėje, nepyk. Tiesiog parašei kažką savo pradiniame tekste, ko negalėjau nepakomentuoti.

Man patinka kai žmonės prisiskaitę ir prisimokę iš kažkokių mokytojų pradeda kalbėti apie būsenas kurių nepatyrė ir praktikas kurių nepraktikavo  :) ;D

Taip samadhi ir prema susija, kaip ir rašiau kitoje temoje, bet juos skiria ganėtinai didelis tarpas, ir abi būsenos nėra tas pats, premos nepasieksi jei nesi pasiekęs samadhi, o kad pasiektum ją, tau reikia vėl save išbandyti materijoje ko pasiekę samadhi žmonės nedažnai daro, nes jiems atrodo, kad tai yra pabaiga, jog daugiau nėra ko siekti.

Manau, iš savo sąlygotos patirties žinių apie transcendenciją neišspausiu, labiau esu linkęs įsiklausyti į šventųjų patirtį, kurią jie išreiškia tiesioginiais apibūdinimais. Todėl man nereikia interpretacijų. Tarkim, aš galiu būti nenuėjęs nei žingsnio dvasiniu keliu, bet užtat neužsiimu šarlatanizmu, nes nieko neprigalvoju.

Tau reikėtų turėti bent kokių argumentų, kad sugebėtum įrodyti, jog aš sakau netiesą  :)
Ko šiuo atveju neturi, kaip ir patirties apie tai kalbėti, tiesiog kartoji savo tiesą, jog negalima raštų nagrinėti kitaip nei Prabhupada. Šiuo požiūriu panašėji į religinį fanatiką- sektantą  :)
Jeigu tau užkliuvo tik kitoks raštų nagrinėjimas- tai parodo visiškai paviršutinį požiurį į savo tikėjimą bei jo nesupratimą. Tai tiek :)

Na ar tu kalbi tiesą, ar netiesą, tai jau čia tavo reikalas. Bet kad tai nėra autentiškas vedų dalykas - tas tai tikrai. Visas mano vidus, patirtis, ir suvokimas neatitinka ir neatliepia toms jokios meilės Viešpačiui neturinčioms kvailoms interpretacijoms pirminiame tekste. O argumentai jau buvo aptarti.

Ar reiktų daugiau plėtotis apie tai, kas yra samadhi ir prema, remiantis autentiškais šaltiniais. Galima.

Tai yra interpretacija iš autentiško rašto  :) Jei tu nori suprasti viską pažodžiui tebunie, matomai visi atributai neturi jokios prasmes jie taip ant bajerio smulkiai aprašyti. Ir nekalbėk už visos indijos tikėjimus.  :) iškarto sakyk, kad atsrovauji krišnaitų sektai kuri neturi net 50m. ir sukurta ji buvo Amerikoje. Taigi palyginus su net ir Mahatma Gandhi sekta kuriai virš 300m. tie krišnaitai dar visiško embriono stadijoje.  :)

Neprimetinėk, kad atstovauji visos indijos religinę įvairovę, norint ją pažinti reiktų nevienus metus ir ne 100 studijuoti. Ir nesakyk, kad tavo tiesa yra vienintelė, nes tu tiesiog aklai kartoji Prabhupada, kuris sukūrė pačią sektą.

Taigi.

Apie sieliaus kategoriškumą ir sektantiškumo požymius jau buvau užsimines,pasirodo ir daugiau žmonių tai pradeda pastebėt,ko jum ir nepabūdinas iš lietargo miego...

Aš niekam neatstovauju, net sau :D, nes da neaišku, kas ta mano siela yra, o dėl konkrečios informacijos šiame kontekste tai remiuosi daugiausiai vaišnavų sekta, būtent Madhva kryptimi ir jos Gaudija atšaka. Madhva gyveno 13 amžiuje, taigi, prieš 800 metų. Bet čia dar ne pabaiga, nes Madhva rėmėsi Vjasadeva (vedų kompiliuotojas ir daugelio raštų autorius), ir prieš tai ėjusia Vjasadevos tradicijos tąsa, perdavimu, todėl galima eiti gilyn į senovę. O krišnaitai - tai Gaudija tradicija Vakaruose. Pagal esmę - autentiška, nors kai kuriose organizacijose gali būti tikrų problemų, atsiradusių laiku bėgant, ir dėl to, kad vadinamieji sektantai yra marginalizuojami. Visokių tų krišnaitų krypčių yra.

Citata iš: Marius  sausio 05, 2014, 11:33:41
Apie sieliaus kategoriškumą ir sektantiškumo požymius jau buvau užsimines,pasirodo ir daugiau žmonių tai pradeda pastebėt,ko jum ir nepabūdinas iš lietargo miego...

Mariau, tu pats prabundi paskutinis. Kas bent kiek gaudosi religijos srityje, nuo pat pradžių supranta, kuo aš remiuosi. Aš ir pats sakiau, ir tas akivaizdu, kad savo postuose daugiausiai remiuosi hinduizmu, krikščionybe ir islamu.

a.t.sieli, nori pasakyti, kad  vedų šventraščiai nuo jų atsiradimo iki dabar nebuvo nei kiek iškraipyti interpretuojant asmenų, priklaususių mokinių sekai?

ajolu, kiek suprantu (skaičiau, domėjausi, nagrinėjau ir pan.): daug vedų tekstų buvo prarasta dėl iškraipymo, ar dėl to, kad jų tiesiog niekas neperdavė. Bet rimtos mokinių sekos tuo neužsiima, fantazuoti nemėgsta, yra kažkoks ištikimybės iš praeities gautam mokymui principas. Atskiri asmenys gali visaip elgtis, bet aš šneku apie geriausius atstovus, kuriems bus būdingas principingumas. Tai daugiau neskrupulingos kryptys taip elgiasi, kuria interpretacijas, "tobulina" taip sakant, pritaiko prie savo poreikių ir idėjų.

Apskritai tai dvasinis klausimas, čia biblinio tipo fundamentalizmas nereikalingas - atseit, "o, nei viena raidelė niekur neiškrito, ir niekas nepasikeitė, nuo amžių amžinųjų". Matai, samprata yra, kad amžinas raštų žinojimas egzistuoja dvasiniame lygmenyje, o kaip jie čia žemiškame lygyje išsireiškia - jeigu šventieji (sadhu) patvirtina, kad tie raštai patikimi, tai jie priimami kaip patikimi ir naudojami. Jeigu jie pasako kad kažkokie raštai nepatikimi, kad juose atsirado priemaišų - tų raštų tos mokinių sekos nenaudoja.

Taigi, yra štai toks procesas išlaikyti raštų patikimumui ir atmesti iškraipymus.

Bet Indijoje raštų garsinio perdavimo tikslumas yra fenomenalus, ir kitur pasaulyje vargu ar pasiektas, žr.: http://en.wikipedia.org/wiki/Vedic_chant ir http://www.astrojyoti.com/yajurvedamp3.htm

CitataMnemonic Devices[edit]

Prodigious energy was expended by ancient Indian culture in ensuring that these texts were transmitted from generation to generation with inordinate fidelity.[1][6] Towards this end, eight complex forms of recitation or pathas were designed to aid memorization and verification of the sacred Vedas. The texts were subsequently "proof-read" by comparing the different recited versions.

Some of the forms of recitation are --
The jaṭā-pāṭha (literally "mesh recitation") in which every two adjacent words in the text were first recited in their original order, then repeated in the reverse order, and finally repeated again in the original order.[7] The recitation thus proceeded as:
word1word2, word2word1, word1word2; word2word3, word3word2, word2word3; ...
In another form of recitation, dhvaja-pāṭha[7] (literally "flag recitation") a sequence of N words were recited (and memorized) by pairing the first two and last two words and then proceeding as:
word1word2, word(N-1)wordN; word2word3, word(N-3)word(N-2); ...; word(N-1)wordN, word1word2;
The most complex form of recitation, ghana-pāṭha (literally "dense recitation"), according to (Filliozat 2004, p. 139), took the form:
word1word2, word2word1, word1word2word3, word3word2word1, word1word2word3; word2word3, word3word2, word2word3word4, word4word3word2, word2word3word4; ...

These extraordinary retention techniques guaranteed the most perfect canon not just in terms of unaltered word order but also in terms of sound.[8] That these methods have been effective, is testified to by the preservation of the most ancient Indian religious text, the Ṛgveda (ca. 1500 BCE).[7] Similar methods were used for memorizing mathematical texts, whose transmission remained exclusively oral until the end of the Vedic period (ca. 500 BCE).

---

Citata iš: eternal.blissmatomai visi atributai neturi jokios prasmes jie taip ant bajerio smulkiai aprašyti.

Sakyčiau, jie turi prasmę, yra apibūdinti tokie, kokie yra dvasinėje plotmėje arba nužengusiose inkarnacijose, ir yra reikalingi meditacijai, kur jų reikšmės dvasinių jausmų bei santykių sferoje ir atsiskleidžia. Bet ne šalutinėms interpretacijoms iliustruoti.

Citata iš: a.t.sielis  sausio 05, 2014, 12:08:38
jeigu šventieji (sadhu) patvirtina, kad tie raštai patikimi, tai jie priimami kaip patikimi ir naudojami. Jeigu jie pasako kad kažkokie raštai nepatikimi, kad juose atsirado priemaišų - tų raštų tos mokinių sekos nenaudoja.

O kas patvirtina, kad jie šventieji? pav. krikščionybėje ne taip ir daug paskelbtų šventaisiais, kuriuos pripažįsta visos konfesijos, dar mažiau tokių, kurių raštais remiamasi kaip autoritetais, aiškinant Evangeliją.

 '' Mariau, tu pats prabundi paskutinis. Kas bent kiek gaudosi religijos srityje, nuo pat pradžių supranta, kuo aš remiuosi. Aš ir pats sakiau, ir tas akivaizdu, kad savo postuose daugiausiai remiuosi hinduizmu, krikščionybe ir islamu.  ''

Čia man primena: Visi kas mąsto netaip ,kaip aš,nieko neišmano,o vat aš, tai tikrai viską išmanau,nes kitai ir būt negali..
Matyt  save laikai vienu iš savo ivardintų šventūjų,nes tavo nuomonė nekvestionuojama...

Citata iš: puodukas  sausio 05, 2014, 13:43:03
O kas patvirtina, kad jie šventieji? pav. krikščionybėje ne taip ir daug paskelbtų šventaisiais, kuriuos pripažįsta visos konfesijos, dar mažiau tokių, kurių raštais remiamasi kaip autoritetais, aiškinant Evangeliją.

Na, pagal krikščionybės analogijas gali suprasti ir Indijos aktualijas, aišku, yra savi niuansai. Ne visi bus pripažįstami, patvirtinami, ir ne visų. Vienos konfesijos laikys šventais, kitos nelaikys. Pagrindinis skirtumas tarkim nuo RKB, kad ten nėra biurokratinių procedūrų, viskas vyksta daug bendruomeniškiau ir individualiau. Kaip žinia, RKB daug įžeidimų pridaroma apreiškimams ir jų regėtojams tuose biurokratiniuose tikrinimo/patvirtinimo procesuose, galima prisiminti kiek prisikentėjo Lurdo ir Fatimos regėtojai. Be to, "šventojo" sąvoka skiriasi krikščionijoje ir vedų kultūros žmonių tarpe. Krikščionijoje - šventasis, tai žmogus, turintis glaudų ryšį su Dievu, paskelbtas šventuoju. Tuo tarpu, Vedų kultūroje, konkrečiau, vaišnavizme, aukščiausio lygio šventasis (sadhu) bus laikomas Dievo tarnu, atsiųstu iš dvasinio pasaulio. Bet čia ne vienintelės rūšies sadhu, pagal įvairias savybes, ir pažangos lygį, bus skiriama įvairių lygių sadhu, kiti bus kur padarė didelę pažangą ir jau dalinai siekia dvasinio pasaulio lygmenį, kiti - tiesiog didelę pažangą ir tyrą religijos laikymąsi turintys praktikuotojai. Taigi, yra tyro šventojo sąvoka, yra vidurinio lygio šventojo sąvoka. Na, kad geriau suprasti, pvz. krikščionijoje kartais sakoma, kad kiekvienas krikščionis yra pašauktas šventumui, ir jeigu tikrai tiki, yra savotiškai šventas. Panašus gradacijos principas galioja ir vedų religingume, pvz. paprasti žmonės gerbs visus praktikuotojus, net eilinius, ir įžvelgs juose tam tikrą šventumą, kadangi jie tarnauja Dievui.

Kalbant apie dvasinės kelionės praktinius niuansus, žmogus pats turi susipažinti ir atskirti pagal eilę kriterijų ir simptomų, kas yra ko vertas, ir ką jis pats priima kaip gerą ir šventą. Net ir po tokio sprendimo, pasirodžius bet kokiems blogumo ir nešventumo požymiams, tas vertinimas privalo pasikeisti, ir žmogus turi atsisakyti tokios bendrijos dėl savo paties gerovės. Eiliniam žmogui tai iki galo neįmanoma, skirti, kas šventas, kas ne, bet kiek liečia jo paties atsakomybę dėl savęs, t.y., kai jis pasirenka į ką įsiklausyti ir iš ko mokytis, jis turi šią atsakomybę ir galimybes pritaikyti, prašydamas Dievo pagalbos nesuklysti ir gauti aiškumą.

Rimti raštų žinovai, dvasininkai, sėkmingi praktikuotojai-mokiniai, kiti šventieji - jeigu jie pripažįsta, gerbia ir patvirtina, ypač pastarieji, tada natūraliai asmenybės šventumo vertinimas yra geras. Bėgant šimtmečiams, tas pripažinimas užsitvirtina tradicijoje, ir pakartotinai yra patvirtinamas pagal tai, kaip asmenybę suvokia tolesnės šių išvardintų kategorijų asmenų kartos.

Vedų kultūroje, kaip ir bet kokioje kitoje kultūroje, šventumo samprata yra susijusi ir su tam tikrais stebuklingais, stulbinančiais įvykiais konkrečios asmenybės gyvenime, išgijimuose, dvasinėse transformacijose, kurias patiria žmonės bendraudami su tuo asmeniu.

Apskritai, aš gana stipriai jaučiu religijos reiškinių universalumą pasaulyje. Visur sutinkami tie patys dalykai, tarp indėnų ar afrikiečių, amerikiečių ir europiečių, indų ir japonų ir t.t.

CitataMatyt  save laikai vienu iš savo ivardintų šventūjų,nes tavo nuomonė nekvestionuojama...

Na, dėkui kad kvestionuoji ir kritikuoji. Mane tu kritikuok, no problem, tik gerai būtų, kad neprisigalvotum. Pvz. dėl kategoriškumo ir kt., viskas tvarkoj, kritikuok. Ką matai iš asmeninių savybių, kritikuok. Kam prieštarauji iš koncepcijų, kalbėk kažkokiais normaliais argumentais. Rėkavimas čia kažkaip nelimpa.

Citata iš: a.t.sielis  sausio 05, 2014, 14:15:33
Vedų kultūroje, kaip ir bet kokioje kitoje kultūroje, šventumo samprata yra susijusi ir su tam tikrais stebuklingais, stulbinančiais įvykiais konkrečios asmenybės gyvenime, išgijimuose, dvasinėse transformacijose, kurias patiria žmonės bendraudami su tuo asmeniu.

Na tikrai stebuklai, išgijimai...., nėra pagrindas laikyti šventu, nes žmogus ir pats iš savęs turi tokių galių(+dar būna apsėdimai), o išgijimai dažnai susiję su pačio žmogaus tikėjimu.
...."ne pagal daromus stebuklus, reikia spręsti apie žmogaus šventumą, o palei žmogaus gyvenimą apie stebuklų kilmę"....

Tai buvo tik pastebėjimas apie kultūrinę sampratą, o ne apie tai, kas apibrėžia šventumo esmę. Bet tokie dalykai iš tikro lydi šventuosius. Beje, berods RKB Jono Paulius II paskelbimo šventuoju byloje nagrinėjamas su jo užtarimu/malda susijęs stebuklingas išgijimas. Ar klystu? Kiek turėjau įspūdį, tai standartinis RKB šventųjų testavimo dalykas.

....kuo čia dėta RKB ir Jonas Paulius II?... aš gi pabrėžiau, kad ne daug yra krikščionybėje šventųjų, tokių kaip Antanas Didysis, Jonas Auksiaburnis, Jonas Klimakas...., dėl kurių sutaria visi krikščionys(na gal tik kokia sekta nepripažįsta). Manau gan neblogai gaudaisi politikoje, kad suprastum, jog yra nemažai paskelbtų šventaisiais, politikų "pageidavimu" it t.t.

Puodukui. Na, aš remiuosi pavyzdžiais iš RKB, nes geriau juos žinau. Pagrindinė mintis, kad šventumas kultūriškai plačiau žinomas ir pripažįstamas esant ir stebuklingiems reiškiniams, lydintiems šventumą. Mano vienas draugas, kuris turėjo ryšį su provoslavų tradicija, pamenu, taip pat minėdavo išgijimus, kalbėdamas apie vieną ar kitą šventąjį. O dėl šventumo esmės, galima pradėti temą religijos skiltyje. Kaip ir minėjau, išgijimai neapibrėžia šventumo esmės. Glaudus ryšys su Dievu - apibrėžia.

O dėl klausimo apie tai, kiek plačiai ir visuotinai tas ar kitas šventasis pripažįstamas religijoje ar bendros prigimties religijų visumoje, kas lemia - daug kas lemia. Kokie santykiai tarp denominacijų, koks bendras tikinčiųjų lygis, kokia tos asmenybės svarba ir dvasinė trauka bei įtaka. Kaip pavyzdį galima imti tai, kad Jėzus Kristus pripažįstamas trijose religijose: krikščionybėje, islame, ir tarp modernių žydų taip pat pradedamas priimti. Dėl savo dvasinių aukštumų ir įtakos, per tai ir patrauklumo, ryšio su žmonėmis. Mozė irgi pripažįstamas visose trijose, todėl, kad jis yra pačiuose pagrinduose. Ir daug tokių nagrinėjimų galima daryti.

Indijoje pvz. Gandhį labai daug žmonių laiko šventuoju, bet čia daugiau populiarioji visuomeninė opinija. Netgi visas pasaulis taip mąsto. Indijos religijoje, tai yra tarp tų, kurie ją praktikuoja, jau bus kitaip, ne visi priims jį kaip šventąjį. Vjasadeva yra visuotinai pripažįstamas visų vedinių denominacijų, nes jis yra vedų pirminis autoritetas. Bet čia atsiranda takoskyra. Šankaračarja nors ir rėmėsi Vjasos palikimu, bet atmetė jį kaip autoritetą, nes sakė, kad Vjasa klysta. Madhva pvz. buvo absoliutus Vjasos pasekėjas. Tokiu būdu yra takoskyra, kurie priima Vjasa kaip galutinį autoritetą, ir kurie tik interpretuoja jo palikimą. Aš laikau autentiškais tuos, kurie seka Vjasa, nemanydami, kad jis klydo. Kitaip, sekti kažkuo klaidingu - mažai vertės, tada tradicija iš viso nereikalinga, geriau iš karto kurti kažką savo atseit neklaidingo, ir nesiremti tais absoliutaus pobūdžio teiginiais, kuriuos kėlė praeities autoritetai. Čia žinai, panašiai kaip C.Lewis rašydavo, kad arba tu priimi Jėzaus teiginius, ir priimi kuo jis save paskelbė, arba, jeigu tai laikai netiesa, tada Jėzus tau yra apgavikas arba beprotis. Kadangi tie teiginiai yra labai absoliutaus pobūdžio, vidurio kelio į juos reaguojant praktiškai nėra.

---

Jeigu konkrečiai, tai ne bet kuris šventasis gali pasakyti dėl raštų. Viskas eina per tradicijos pačius didžiausius autoritetus. Pvz. tie raštai, kuriuos priėmė Madhva, ir toliau bus priimami Madhvos tradicijoje.

Kitas pavyzdys: yra toks raštas, Bhavišja Purana. Berods, anglai ją suklastojo, ar kažkas kiti. Joje dabar daug priemaišų. Tai anksčiau ji buvo naudojama, senoji redakcija, o va jau šiais laikais, daug autoritetų įspėjo, kad dabartinė Bhavišjos Puranos redakcija yra nepatikima. Todėl, nors ir galėtų išpopuliarėti, nes ten daug visko, kas populiaru masėse: ir Jėzus, ir Mahometas, bet autentiškose sampradajose, kurios turi labai gerbiamų šventųjų, kur į jų žodį įsiklausoma, tokia popsūcha ir klastotė nepopuliarės ir ja nebus vadovaujamasi.

CitataČia žinai, panašiai kaip C.Lewis rašydavo, kad arba tu priimi Jėzaus teiginius, ir priimi kuo jis save paskelbė, arba, jeigu tai laikai netiesa, tada Jėzus tau yra apgavikas arba beprotis.

Manau teisingai parašė C.Lewis, nes nelogiška tikėti Dievu kuris viską sukūrė, ir tuo pačiu netikėti, kad yra duota "paties gamintojo naudojimo instrukcija" kaip gyventi.