Japonijoje, Kosimos saloje gyveno kolonija laukinių beždžionių, kurias mokslininkai maitino saldžiosiomis bulvėmis (batatais), mėtydami jas po smėlį. Beždžionėms patiko batatai, tačiau nepatiko smėlis esantis ant jų. Gyvūnai nevalgė purvino maisto. Ir štai kartą 18 mėnesių patelė Imo suprato, kad gali šią problemą išspręsti išplovusi batatą. Ji šio triuko išmokė savo motiną ir kitas beždžiones. O kai išmokusių plauti batatą beždžionių skaičius pasiekė 100, visos beždžionės gyvenusios toje saloje ir net kitose aplink esančiose salose, staiga, be jokio atrodytų išorinio postūmio irgi pradėjo plauti bulves.
Kaip tai gali būti paklausite jūs? Mokslas šį reiškinį pavadino „šimtosios beždžionės efektu".
Atrodytų nieko antgamtiško. Tačiau reikalas tame, kad keletas mokslininkų grupių stebėjo beždžiones keliose skirtingose salose. Ir vienu metu, kai beždžionių išmokusių plauti batatus skaičius pasiekė tam tikrą ribą(sąlyginį skaičių 100), visos beždžionės visose salose ėmė valyti batatus. Turint omenyje, kad tarp jų nebuvo absoliučiai jokio kontakto šį fenomeną paaiškinti labai sunku.
Ir tai įvyko su visomis Japonijos beždžionėmis, net zoologijos soduose. Nors nėra žinoma, bet gali būti, kad ir visame pasaulyje, tačiau tokie globalūs tyrimai nebuvo daryti. Kaipgi paaiškinti šį fenomeną? Daugelis sieja šį reiškinį su informaciniu Žemės ar kosmoso lauku.
Versijų daug. Bet kol kas nė vienos iš teorijų įrodyti nepavyko. Kol kas tai lieka mįsle…
Šios beždžionės neturėjo jokios galimybės bendrauti tarpusavyje, todėl mokslininkų išvados buvo sensacingos. Jų nuomone - tam, kad kažkokia populiacija (pavyzdžiui žmonija), gautų (įsisavintų) naują informaciją ar padarytų kažkokį atradimą, būtina kritinė būtybių (žmonių), kurie visi ieškotų atsakymo į iškilusį (iškeltą) klausimą, masė.
* * *
* * *
Šimtasis žmogus
Daug žmonių svarstė apie šimtosios beždžionės fenomeną. Vėliau, po kelerių metų, tyrinėtojų grupė iš Australijos ir Anglijos susidomėjo, ar toks laukas, kaip tarp beždžionių, yra ir tarp žmonių. Mokslininkai padarė tyrimus. Jie padarė nuotrauką, kur buvo šimtai didelių ir mažų žmonių veidų. Visa nuotrauka buvo iš veidų, bet iš pirmo žvilgsnio buvo galima pastebėt tik kelis. Reikėjo treniruotis, kad pamatyt visus kitus - dažniausia reikėjo, kad kas nors parodytų, kaip reikia žiūrėti.
Šią nuotrauką nuvežė į Australija ir padarė ten eksperimentą. Buvo atrinkti žmonės iš skirtingų visuomenės sluoksnių, ir kiekvienam iš jų buvo rodoma nuotrauka, ir kelios minutės kad pažiūrėt į ją. Mokslininkai rodė nuotrauką žmonėms, ir klausė, ką ten mato. Kai kurie spėdavo pastebėt iki 6-10 veidų. Kai apklaustųjų skaičius pasiekė kelis šimtus, ir buvo užfiksuota, ką jie mato, keli tyrinėtojai nuvažiavo į Angliją, ir ten parodė tą nuotrauką per vidinį BBC kanalą, rodomą tik Anglijoje. Jie kruopščiai parodė žiūrovams, kur randasi visi veidai. Po kelių minučių kita tyrinėtojų grupė tęsė eksperimentą Australijoje, jau su kitais žmonėmis. Ir tada dalyviai galėjo lengvai pastebėt daugumą veidų.
Nuo to momento mokslininkai žinojo, kad mes turim kažką, apie ką iki šiol nežinojome. Australijos aborigenai jau senai žinojo apie šia mūsų pačių nežinomą dalį. Jie žinojo, kad yra laukas, vienijantis žmones. Net mes savo bendruomenėje stebėjome, kaip vienam pasaulio krašte sukuriama kažkas sudėtingo, ir tuo pačiu metu kitame pasaulio gale sukuriamas tas pats, naudojant tas pačias idėjas ir principus.
šaltinis: gyvas.sapnas.net
Kažkada reikėjo aprašyti šitą eksperimentą. Tai yra puikus tyrimas, atskleidžiantis, jog ir kiti gyvūnai gali turėti kultūrinį palikimą, kultūrinę sąmonę, tobulinti savo 'technologijas' ir jas perduoti giminaičiams.
Beje, tas atradimas dar įdomus ir todėl, jog šitos beždžionės šiaip vengdavo vandens. O atradus, kad nuplovus maistą vandenyje jis ir švaresnis būdavo, ir dar net paskanėdavo - po kiek laiko priprato prie vandens, jau būriais turškdavosi, žaisdavo vandenyje.
Pasikeitė visa jų kultūra (jei taip galima pavadinti).
Vis dėl to, nukirpsiu, ties kuria vieta čia pateiktame straipsnyje pasibaigė mokslas.
Citata iš: 2Pacas gruodžio 30, 2013, 13:10:12
Japonijoje, Kosimos saloje gyveno kolonija laukinių beždžionių, kurias mokslininkai maitino saldžiosiomis bulvėmis (batatais), mėtydami jas po smėlį. Beždžionėms patiko batatai, tačiau nepatiko smėlis esantis ant jų. Gyvūnai nevalgė purvino maisto. Ir štai kartą 18 mėnesių patelė Imo suprato, kad gali šią problemą išspręsti išplovusi batatą. Ji šio triuko išmokė savo motiną ir kitas beždžiones.
Daugiau visiškai orinis mistifikavimas, niekaip nesusijęs su originaliu eksperimentu. Daugiau tik mitai. Nepaisant to, kad keletą kartą paminėta, jog "mokslininkai" taip mano.
Citata iš: TinSoldier gruodžio 30, 2013, 13:36:30
Daugiau visiškai orinis mistifikavimas, niekaip nesusijęs su originaliu eksperimentu. Daugiau tik mitai. Nepaisant to, kad keletą kartą paminėta, jog "mokslininkai" taip mano.
Ties kiekvienu eksperimentu prieštaraujančiu visuotinai papitusiai nuomonei mes susidursime su prieštaravimu ir tik reikia atsirinkti, kiek tas prieštaravimas pagrįstas.
Skeptiškumas turi būti kaip filtras pro kurį praeina tik kruopščiai atrinkta informacija.
Jei tai yra tik siena į kurią atsimuša visa informacija kuriai nepritariama, tai jau tampa tiesiog aklumu.
Vienas eksperimento autorių sakė taip: "Kai kurios bedžionės zoologijos soduose gal ir išmoko
atsitiktinai nusiplauti savo batatus, bet bezdžionių elgesys kitose salose nebuvo stebimas" (Pössel and Amundson 1996).
Skubėjimas viską perteikti tik kaip atsitiktinumą. Galbūt, galbūt tai ir atsitiktinumas, bet kuomet šis atsitiktinumas kartojasi, mes galime daryti išvadas. Nes kiekvienas eksperimentas kurio baigtis nežinoma yra savotiškas atsitiktinumas.
Galiausiai tokie atsitiktinumai tampa teorijomis pagal kurias gyvename.
O štai pavadinkime "šimtosios beždžionės efekto" atsitiktinumas - gana dažnas reiškinys istorijoje. Štai kad ir tokie "atsitiktinumai", jog keletas visiškai tarpusavayje nesusijusių mokslininkų, skirtingose planetos vietose, nepriklausomai vienas nuo kito, beveik tuo pačiu metu padaro tuos pačius atradimus.
O kaip antrojoje dalyje paminėtas šimtojo žmogaus eksperimentas? Tikras ar irgi išgalvotas?
Apie antrą istoriją nieko nežinau, nieko negirdėjau. Bet, kai žinau, kad pirmojoje istorijoje visiškai nusisvaigta - antrąją vertinu ypač skeptiškai :)
Pirmiausiai, pavyzdžiui, Koshimos saloje maximumas, kiek beždžionių plovė tas bulves, Buvo 59 (http://www.uhh.hawaii.edu/~ronald/HMP.htm)
Tai tie, kurie šitą mitą išplatino, net skaičiuoti nemoka.. Tai ką jau kalbėti apie teorijos moksliškumą, kai nesugebama net beždžionių suskaičiuoti. Nors skaičius į fenomeno pavadinimą įkištas...
Ir niekada nebuvo užfiksuotas faktas, kad ir kitose, šalia Koshimos esančiose salose, kitos beždžionės pradėjo taip pat elgtis. Čia orinis teiginys. Kai kur, kai kuriuose zoologijos soduose, aišku, galėjo taip įvykti, ir gal įvyko. Na, bet tikrai labai galėjo būti atsitiktinumas. Tuo labiau, kad net praėjus keletui metų po originalaus stebėjimo, yra daugybė beždžionių, kurios net nesiruošė tų bulvių vandenyje plauti..
Kaip Frans de Waal teigė (čia prieš keletą metų. ne taip seniai), Koshimos saloje tik 25 procentai beždžionių plauna tas bulves. Tai kur ten tas mistinis išmokimas, kai visos staiga perima įgūdį?
Ir, net nepaisant to, kad faktas, jog tas įgūdis mistiškai persikelė į kitas salas yra visiška nesąmonė - tose retose vietose, kur beždžionės irgi pabandė įkišti smėliuotą bulvę į vandenį - nebuvo stebėta nieko panašaus į staigų kolektyvinį (telepatinį) išmokimą. Visur viena beždžionė parodydavo, o kitos sekdavo jos pavyzdžiu. Jaunesnės greičiau šitą perimdavo, senesnės ignoruodavo, ir neišmokdavo.
Žodžiu, viskas vyko taip, kaip ir turėtų, be jokių mistiškumų. Ir visi mistiškumai atkeliavo iš visiškai iškraipytų originalių šaltinių.
CitataIn the original reports, there was no mention of the group passing a critical threshold that would impart the idea to the entire troop. The older monkeys remained steadfastly ignorant of the new behavior. Likewise, there was no mention of widespread sweet potato washing in other monkey troops. There was mention of occasional sweet potato washing by individual monkeys in other troops, but I think there are other simpler explanations for such occurrences. If there was an Imo in one troop, there could be other Imo-like monkeys in other troops.
http://www.context.org/iclib/ic09/myers/
Iš ezoterinės pusės žiūrint gyvūnai turi kolektyvinę, o ne individualią sielą.
Apie žmonių kolektyvinę sąmonė daug rašė Jungas.
Citata iš: ajolu gruodžio 30, 2013, 18:10:18
Iš ezoterinės pusės žiūrint gyvūnai turi kolektyvinę, o ne individualią sielą.
Čia žiūrint iš kokios ezoterinės grupės pozicijų pažvelgsi, nes vieni sako, kad gyvūnai turi kolektyvinę sielą, kiti kad kiekvienas turi atskirą sielą, kiti kad sielos neturi, kiti dar kaip nors kitaip. Na čia kieno fantazija gudresnė. Ezoterika juk ne vienalytė terpė
na tuomet galiu paminėti, kad remiausi rozenkreicerių filosofija :)
Indėnai išvis tiki, kad viskas turi sielą.
Indėnai šaunuoliai šiaip :)
---
O dėl individualios vs. kolektyvinės sielos, tai reikia atsižvelgti į tai, kaip vartojamas "sielos" terminas. Jeigu "mentalinio kūno" prasme, tai jo, gyvūnų mentalas yra gana bendruomeninis, kolektyvinis, o jeigu "sąmoningo individo" prasme, to, kas yra aukščiau mentalinio ir fizinio kūnų, tai akivaizdu, kad gyvūnai yra autonomiškos sąmoningos esybės, ir jie nėra viena siela. Kiekvienas veikia ir reaguoja autonomiškai, lygiai kaip žmonės, turi palikuonis, ginasi, miega, maitinasi, bėgioja, kvėpuoja ir t.t.. Viskas panašu, todėl nėra pagrindo teigti, kad gyvūnai turi kolektyvinę sielą šia prasme. Akivaizdu, kad kiekviena gyva esybė yra atskiri maži sąmonės vienetai, pagal tai, kad kiekvienas elgiasi skirtingai, vadinasi, yra atskiras veikėjas ir patiriantysis, ir pagal analogiją su mumis - mes suprantame, kad esame atskiros esybės nuo kitų žmonių, ne viena siela, ir kaip visas tas buvimas atskirais sąmoningais individais reiškiasi, su kokiais požymiais.