Vieno žmogaus problema sukūrė galimybę pažiurėti į viską kitu kampu, ir štai ką aš gavau.
Teiginiai kurių dažnai nesuvokia žmonės skaitydami filosofinę, ezoterinę literatūrą, bei girdėdami kitus apie tai kalbant.
Teiginys nr1.- žmogus neturi praeities, praeitis kuriama šią akimirką.
Analizė: Žmogaus asmenybę, ego, galima įvardinti kaip ryšių sistemą. Pati asmenybė susikuria tam tikrus ryšius su realybe, susaisto save su tam tikrais žmonėm, įdėjom, mintim, minčių grupėm. Taip sukurdama atsiminimų grupes.
Tokiu būdu asmenybė sukuria savo egzistencijos pagrindą, ji remiasi išorės įvykiais, ir taip pagrindžia savo egzistenciją.
Viso to procese netik sukuriamas žmogaus ryšįs su jį supančia aplinka, bet ir su praeitimi. Asmenybė tiesiogine to žodžio prasme nusako praeitį, ir kiekvienas žmogus bus įsitikinęs savo praeitimi, kuri tėra asmenybės sukurti ryšiai, dalis kažkur pamesto paveikslo. Praieitis tėra tavo esamos asmenybės atspindys. Ar jums nėra buve atvejo kai pažystamas, draugas, pasakoja kažką iš praeities, o jūs niekaip negalit prisiminti, jog tai kažkada nutiko? arba kai jūs pasakojate įvykį, kurio kiti visiškai neatsimena nors jame dalyvavo?
Taip tėra dėl to, kad asmenybė nesusaisto ryšių, nesukuria atsiminimų, ir nesusieja savęs su ta realybe. Todėl kiekvienas turime skirtingą praeitį ir kiekvienas ją kuriame iš dabarties. Jeigu vieną akimirką žmogus kardinalei pakeistų savo asmenybę, jis prisimintų visiškai skirtingą praeitį, skirtingai jaustusi , skirtingai žiurėtų į gyvenimą, skirtingai galvotų.
Teiginys nr2: Kiekvienas žmogus esti skirtingoje paralelinėje realybėje (paralelinės realybės, o taip! čia tai pasilinksminsim! vibracijos ir t.t. nieko logiško, kažkokie pezalai, lengvai galima nurašyti į šizikus jau) argi ne taip pagalvojo kažkuris? ;D ;D
Analizė: Jeigu neįsigilinote į praeitą teiginį šitas sukels tik dar daugiau sumaišties, nors jis yra ganėtinai paprastas ir glaudžiai susijas su žmogaus psichologija.
Kadangi kiekvienas žmogus turi skirtingą asmenybę, ir skirtingą praeitį, jis taip pat gyvena skirtingoje realybėje. Asmenybė netik nusako tavo atsiminimus, bet ir ryšį su aplinka, polinkius, taip nuspręzdama tiek dabartį tiek ateitį. Ji nukreipia žmogų tam tikra linkme, kartais sukurdama dėsningumus, "sutapimus", likimą. Tai geniali sistema. Esu sutikęs žmonių kuriems niekuomet nesiseka, kurie visada neturi pinigų, net jeigu kažkaip jų užsidirba, akimirksniu atsiranda situacija kuri visus juos suvartoja ir vėl žmogus nieko nebeturi. Yra tokių kuriems nuolatos sekasi, atrodo be didžiulių pastangų gali gauti viską ko tik nori, kuo tik užsiema susilaukia sekmės. Šie du žmonės iš esmės niekuo nesiskiria, tačiau jiems nutinka visiškai skirtingi dalykai.
Žmogaus asmenybė yra tiesiogiai susijusi su realybe kurią patiria žmogus, ji nusako realybę, ir kokia ji bus, bei kokia buvo. Ji nusprendžia ateitį, praeitį ir dabartį.
(šiam kartui tiek :) )
Sutinku su teiginiu, kad kiekvienas žmogus gyvena atskiroje ir paralelinėje realybėje.
Kur čia parapsichologija? :)
Bus tesinys.
Nr3. Materializacija, realybės programavimas.
Analizė: Realybė nėra kažkokių atsitiktinumų ar nutikimų seka, joje nėra nei vieno atsitiktinio įvykio. Visa realybė paremta ryšių sekomis, kurias kuria pats žmogus. Tačiau šis procesas yra 100% automatinis, todėl niekas nesusimasto, kad tai gali būti tiktai pačio žmogaus kurinys. Visos meditacijos, praktikos kuriomis atliekamas realybės programavimas, materializacija, tiesiogiai keičia įtakoja žmogaus asmenybę, kaikurios ją įtakoja laikinai, todėl rezultatas jaučiamas kaip "atsitiktinumas", "laimės akimirka", ar kažkas netikėto. Tose praktikose yra 3 pagrindiniai etapai- 1. įvikio įsivaizdavimas 2. būsena kuri yra patiriama jam vykstant. 3. Būsenos paleidimas ir užtvirtinimas realybėje. Viso to metu sukuriamas ryšys žmogaus sąmonėje kuris dalinai pakeičia patį žmogų.
Tobulesnės praktikos pataria įsivaizduoti žmogų arba norimą realybę, ir iš tiesų pradėti elgtis taip kaip tas žmogus elgiasi, tiesiogine prasme pakeisti savo asmenybę.
Visos šios praktikos iš tiesų veikia, tiesiog didžioji dalis žmonių mano, jog realybė yra "stabili", bet ji tokia nėra. Realybė toka pat stabili ir tvirta kaip ir mintis. Ji atrodo stabili tik dėl asmenybės kuriamų ryšių su kitais individais, grupėmis, bendromis įdėjomis, taip sukuriama bendra realybė, kuri pati save išlaiko, bei turi inerciją. Ši inercija sukuria stabilumo iliuziją, ir individas užaugęs tam tikroje aplinkoje yra nukreipiamas tam tikram gyvenimo būdui, kurį dar vadina likimu, karma, ir t.t
Karma tėra prisiimta rišių visuma, ją galima pakeisti.
Manoma, jog teigiami darbai sukuria teigiamą karmą, neigiami neigiamą, tačiau iš tiesų jie tik nusako kokius ryšius yra susikūręs žmogus. Karmos neįmanoma išpirki teigiamais darbais, nebent viso to metu pats žmogus pasikeičia. Taip pat ir religijose sakoma- nežinojimas, jog pasielgei blogai nėra nuodemė.
Realybės programavimas yra gamėtinai įdomus užsiemimas, kuris daug ko išmoko, vistik ar taip ar taip nesąmoningai kiekvienas tai daro.
Nr4. Telepatija.
Telepatija remiasi empatijos principu. Dažnai žmonės kurie yra įsimylėję, ar stipriai susiją, pradeda jausti vienas kito mintis ne dėl to, kad jas "nuskaitė" o dėl to, kad abu kartu galvoja tą patį. Telepatija užsiema visi, kartais pasitaikančios mintys kurios atrodo svetimo, netokios, mintys kurios sukelia vidinį dialogą dažnai yra prisimtos iš išorės. Telepatija neegzistuoja tarp skirtingų sąmonių vien dėl to, kad jos negali susieti savęs viena su kita, negali sudaryti ryšių, kitaip sakant yra "už ryšio ribų" ;D Dažnai ezoterikai suskirsto tokias sąmones į lygius, sako, jog jos yra skirtinguose lygiuose, plotmėse.
Tai be komentarų? :)
Citata iš: eternal.bliss gruodžio 20, 2013, 18:00:39
Tai be komentarų? :)
Įdomu :)
Patiko visos įžvalgos, tik tas numeris 3 mano vidinį "ciniką" labai kutena :D
Bet šiaip įdomios mintys
Tai davai pavaryk ;D gal kažką naujo abu sužinosim :D
sutinkiu, kiekvienas turi savo "realybe" ir ja galim apkeist ar panaikint ka nori? as ir pats turiu savo realybe ir bandysiu ja pakeist
Citata iš: eternal.bliss gruodžio 20, 2013, 18:00:39
Tai be komentarų? :)
Net kelis kartus perskaiciau nuo 1 iki 4, tai toks jausmas, kad gan logiskai aprasytas laikrodžio veikimo mechanizmas, ir net patarimas, kaip galima pakeisti rodomą laiką (dél to nevisai sutinku), bet neparasei, palei ką nustatomas tas laikas.
p.s. gal ne ter daug čia aš alergorijomis...?
puodukai- Na lygtais juk parašiau :)
1-2-3 apie tai kalbama. Bet jei kažką kito turėjai galvoje tai suformuluok klausimą kitaip.
lukas11xxf- čia labai įdomus dalykas, kuomet pradedama keisti realybė, tuo labiau, kad yra daug metodų, bet rezultatai tiesiog stebinantys būna ;D
Turèjau mityse labiau retorini klausimą, palei ką rinktis kuri realybè geriau-blogiau, nors nemanau, kad vien mintimis galima ją keisti. Čia gal labiau tik pirmas žingsnis?
Visi žmonės renkasi pagal tikėjimus, gali galvoti, kad viena realybė yra tau teigiama, bet iš esmės ji nebus tokia tiesiog savyje būsi susikūrės tikėjimą kuris taip sako. Todėl kartu reikia surasti tikėjimus kurie teigia, kad tau reikia rinktis tai ko tu nenori, arba kurie nėra logiški. Mazochistai turi tokius tikėjimus, bet čia jau labai žiaurus to pavizdus, gali būti tikėjimai kurie netokie pastebimi, bet aišku tai visuomet susija su savęs negerbimu, nepilnavertiškumu, nepasitikėjimu, ir t.t
Vien mintimis nepakeisi, reikia emocijų, veiksmų, kad pakeistum ryšius kuriuos sukūrė asmenybė, aišku kartais užtenka tik vizualizacijos su emocijom ir potyriais, nes smegenys negali atskirti sapno nuo realybės, taigi jei vizualizacija bus visiškai reali ir sukursi realybės piojutį, smegenys manys, kad tu tai atlieki iš tikrūjų.
vizualizacija - galingas ginklas/irankis ;)
Eternal,tiesiog šaunu.pagaliau kažkas kitas(ne vien aš)pastebėjo,jog pasaulio egzistencijos priežastis esame mes patys,tiksliau-daugybės atskirų pasaulių.Juose mes ir esame dievai...
Citata iš: eternal.bliss gruodžio 21, 2013, 11:09:36
kartais užtenka tik vizualizacijos su emocijom ir potyriais, nes smegenys negali atskirti sapno nuo realybės, taigi jei vizualizacija bus visiškai reali ir sukursi realybės piojutį, smegenys manys, kad tu tai atlieki iš tikrūjų.
Nuo šitos vietos man labiau priimtina nuomonė tų, kurie rašo, kad tai veda į "
Духовная прелесть" (LT- "aukščiausio lygio saviapgaulė
nepažodžiui"). Greičiausia ir didžioji dalis žmonių turinčių stigmas "užkibo ant to kabliuko". Kiti teigia, kad visi, nors kai pagalvoju apie
šv. tėvą Pijų, kuris gyveno visai nesenai, tai net nežinau ką ir galvot... ???.
Citata iš: xsistemax gruodžio 21, 2013, 17:52:36
Eternal,tiesiog šaunu.pagaliau kažkas kitas(ne vien aš)pastebėjo,jog pasaulio egzistencijos priežastis esame mes patys,tiksliau-daugybės atskirų pasaulių.Juose mes ir esame dievai...
Kodėl atmeti variantą -
Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą?
CitataNuo šitos vietos man labiau priimtina nuomonė tų, kurie rašo, kad tai veda į "Духовная прелесть" (LT- "aukščiausio lygio saviapgaulėnepažodžiui").
Tie kurie taip sako nieko nesupranta apie realybę, Jeigu žmogaus protas gali išgyditi nepagydomas ligas(placebas) ir gali sukurti nesugyjančias žaizdas (stigmas), tuomet ant kiek kvailas turi būti žmogus, kad vistiek neigtų viso to realumą? Beto ganėtinai paprastai paaiškinau, kodėl tai veikia iš psichologinės pusės.
Gal ne taip išreiškiau savo mintį. Aš neneigiu tokių dalykų egzistavimo, o kurie rašo, kad tai aukščiausio lygio saviapgaulė, nori pabrėžti, kad yra labai siaura riba tarp tikrų dalykų ir tarp proto sukurtų vaizdinių. Stigmas paminėjau todėl, kad čia gal ir yra ta "pasienio riba"
Tai, kad riba netokia jau ir siaura, jei tikėjimas niekuo neparemtas va ten jau prasideda ta riba.
Kaip, kad paminėjai:
CitataKodėl atmeti variantą -Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą?
Kad suvoktum visą tai, turi kaip minimum suprasti puikiai apie ką kalbu. Abstraktus mąstymas turi būti gerai išvystytas. Visos filosofijos turi būti kaip pasakoks prieš miegą, Ir tik tada pradėsi kažkiek suvokti kas ir kaip.
O šiuo atveju apie tai kalbama grynai iš tikėjimo dievu pusės- aukščiausio lygio saviapgaulė. Va kur tikroji jos pusė. ;D
Puoduk,o tu matei dievą?Manai,jog mes panašūs,jei dievas apskritai egzistuoja? :)
Čia lygiai tas pats, jei aš paklausčiau- o tu matei, kad tas pats elektronas tuo pačiu metu gali būt keliose vietose iš karto?
o ir pats pasakymas matyti labai sąlyginis.
Pastarasis teiginys patvirtinamas eksperimentiškai. :)
"Įrodymų nebuvimas nėra nebuvimo įrodymas"
:)
Bet hipotezės patvirtinimu būti juo labiau negali. :)
Ir apskritai,Puoduko teiginys apie žmogaus ir dievo panašumus yra tik nesveikos savigarbos padarinys.Apsaugokit mane nuo Visatos,kurią kuruoja kad ir superžmogėnas. :)
juk tema ne apie dievo įrodymą :)
Tą ir norėjau pasakyti.Parapsichologijoje daug daugiau fizikos,nei mistikos ar religijos.
Citata iš: xsistemax gruodžio 30, 2013, 21:29:29
Apsaugokit mane nuo Visatos,kurią kuruoja kad ir superžmogėnas. :)
Iš kur ištrauki, kad Biblijoje kalbama apie fizinį žmogaus panašumą į Dievą? ???
tavo paties žodžiais atsakau apie kokį panašumą turėjau mintyse:
Citata iš: xsistemax rugsėjo 09, 2013, 20:08:47
Yra tik begalinis informacijos lobynas.Biologinė forma irgi nėra svarbi.
Svarbus tik intelektas.Jis ir yra operatorius,operuojantis ta informacija.Pasirinkta žmogiška biologinė forma geriausiai pritaikyta tokio intelekto kiekio būtybės poreikiams.
Žmogaus didžiausia problema yra racionaliojo ir emocinio intelekto samplaika,būtent tai daro jį žmogumi.Bet tiesiog siaubingai komplikuoja sprendimų priėmimo procesą,pačių sprendimų teisingumą.Dėl to mes klystame.
Gamta(dievas)šito trūkumo neturi,yra tiesiog stulbinamai racionali.
Tai kur tie panašumai? :)
Citata iš: xsistemax sausio 02, 2014, 18:27:14
Žmogaus didžiausia problema yra racionaliojo ir emocinio intelekto samplaika,būtent tai daro jį žmogumi.
Miglotai įsivaizduoju, bet dar yra trečias-"širdis"("tikrasis AŠ"). Jei žmogus sugeba per gyvenimą "pažaboti" emocinį "aš" racionaliojo "aš" pagalba, tai jame ir atsiskleidžia tas tikrasis panašumas į Kūrėją.
Žmogaus intelektas išvis negali būti pilnavertis be emocinio ryšio. Jei emocinis ryšys egoistinis- intelektas taip pat, todėl tokio žmogaus ryšiai su realybe iškreipti, ir jis negali jos pažinti.(apie tai xsistemax kalba).
Bet jeigu žmogus pažaboja emocinį ryšį, ir jį panaikina, jis išvis nebejaučia ryšio su išore, ir toks žmogus gali net neatrasti savo "širdies", tiesiog paskęsti mintyse, apmastymuose ir t.t. Dažnai tokių žmonių akys neturi jokios givybės.
Emocinis kelias yra daugiau išreikštas pas moteris, o intelekto- pas vyrus, tačiau norint atrasti save reikia išmokti suvienyti abu. Todėl Žmones ir traukia priešinga lytis iš esmės, nes jie jaučia tarytum jiems kažko trūktų, ir nesupranta ko.
Todėl ir parašiau, kad miglotai suprantu. Nes ten kur rašo, apie aistrų "suvaldymą",(o visiškai jų atsikratyt čia kaip aukščiausias tikslas, kurį mažai kam pavyksta pasiekt), ten pat žmogų praradusį jausmus, jautrumą, prilygina išprotėjusiam.
Jo čia suktas dalykas.
Pvz: aistras gali suvaldyti eidanas Buddhos keliu, tai pradinis kelias, jis paprastas, tačiau tave atriša nuo pasaulietiško gyvenimo, tu jame gali būti tik vienuolis. Suvaldžius mintis ir emocijas, jos visos išnyksta ir patiriamas samadhi. Tačiau tai yra atsiribojimas nuo pasaulio, jame nėra meilės, tai daugiau išsivadavimas nuo skausmo.
Tuo tarpu Kristus arba Jeshua, moko kaip išlikti neatsiskyrus ir gyventi meilėje, bet jo kelias yra kančios, skausmo. Aišku Kai prieinama prie to viduriniojo kelio, kuomet turi atrasti pats savo širdį, nelabai kas ir sąko kaip ją atrasti, nes kad galėtum tai padaryti tau kaip minimum reiktų suvaldyti mintis bei emocijas, ir suprasti abu šiuos kelius, o kai suprasi abu, tai matomai rasi ir 3. Tokią išvadą padarė matomai :D