Anomalija.lt

Ukrainiečiai kovoja dėl geresnės valdžios. Lietuviai irgi kovojo, savo laiku, su didelėmis viltimis. Todėl žiūrėdami iš šalies į ukrainiečius, žinom, kad viskas bus ne taip, kaip tuo kovos ir vilčių metu atrodė, kad didelės problemos niekur nedings, neateis tos išsvajotos laimės būvis. Kai kas pagerės, ir tai gerai, bet kai kas pablogės. Pvz. dabar lietuvių neterorizuoja sovietinė valdžia, neuždarinėja į psichuškes, netremia į Sibirus, nerekrūtuoja į savo kariuomenę ir t.t. Tai gėris. Pvz. už tai ką kalbame šitame forume, sovietiniais laikais turėtume didelių didelių problemų. Kita pusė, kad gyvenimas ir išgyvenimas darosi vis brangesnis. Žmonės apsikrauna paskolomis, ir bėga lekia besivydami pinigą, išleisdami viską daiktams, kvailiems pertekliniams buitinio komforto standartams. Susvetimėjimas, nužmogėjimas, laukinis individualizmas. Tai daro gyvenimą irgi žiaurų ir savotiškai nematomai terorizuojantį kiekvieną. Todėl daug savižudybių, nelaimingų žmonių.

Kuo labiau vejiesi pinigą, tuo daugiau energijos išnaudoji. Atitinkamai, pradeda trūkti jėgų racionaliai susitvarkyti gyvenimą, ir išlaidos pasidaro iracionalios. Žmonės gyvena ne pagal pajamas, ne pagal savo galimybes, bet trūks plyš aria, kad padengtų neefektyvias savo išlaidas. Būdingas pavyzdys: labai brangi statyba, arba  buto pirkimas, ir tada galo nesudūrimas su galu mokant paskolos įmokas.

Tai pelkė visam gyvenimui. Nebūtinų poreikių tenkinimas, dėl kurio tenka arti kaip jaučiui ar asilui. Ir vis vien persekioja pinigo trūkumas. Jeigu paskaitytumėte Balzako biografiją, Balzakas būdingas pavyzdys: jis turėjo labai dideles pajamas, ir buvo labai produktyvus ir populiarus rašytojas, sugebantis gerai parduoti savo kūrinius, bet jo išlaidos buvo dar didesnės, ir jis turėdavo rašyti taip, kad tai ėdė jo sveikatą.

O.k., kas nors gali sakyti, jeigu žmonės nori taip gyventi, ir jeigu tai daro juos laimingus, kodėl gi ne?

Dalykas tas, kad tai nepadaro jų laimingais. Jeigu žmogus pluša taip, kad putos drimba iš burnos, tai apie kokią laimę galima kalbėti? Iš esmės, ta laimė, kurią suteikia toks gyvenimas, yra efemerinis laimės surogatas; marmalas, kuris neturi laimės skonio, bet visi bent stengiasi įsivaizduoti, kad tai ir yra laimė bei sėkmė. Bet jeigu galėtume pamatyti tų žmonių, kurie pavyzdžiui patenka į glamūrinių žurnalų nuotraukas ir yra laikomi sėkmingiausiais ir laimingiausiais šioje visuomenėje, vidų, pamatytume, kad jie yra energingi, talentingi ir gabūs, bet savo gyvenime patiria daug kančių, nelaimingumo, ir padaro daug bjaurių dalykų, bei patiria daug bjaurių dalykų. Blizgesys išlaikomas išorėje, o viduje gali būti skausmingi pūliniai ir puvimas.

Žmonės stengiasi nekreipti dėmesio į gyvenimo problemas, ir turėti dalykų, kuriais gali apsigauti, kad nesijausti blogai susiduriant su realybe. Panašiai kaip narkomanas, kuris susileidęs dozę yra laikinai laimingas, nors jo gyvenimas pilnas baisių problemų - jis bemaž miršta, jo fizinė sveikata suirusi, aplinkiniai jo nekenčia, policija persekioja, jis vagia ir neturi namų.

Taip ir mūsų gyvenimas pilnas labai rimtų problemų, bet mes bandom užsimiršti per laimės įvaizdžius, iš tikro tik dar giliau įklimpdami, ir nepatirdami tos lauktos laimės.

Rimtos problemos pvz. yra gimimas, ligos, senatvė, mirtis.

Kol esi jaunas, tai neatrodo labai reikšminga ir net realu. Jaunas žmogus stengiasi pasinaudoti savo jaunystės energija. Bet čia problema ta, kad jis labai įtiki saviapgaulės vaizdiniais, kurie niekada nepasiteisins. "Aš gyvensiu taip ir taip, ir taip būsiu laimingas", galvoja žmogus, bet tol, kol jis nekreipia dėmesio į realybę ir jos esmines problemas, tol jis yra dažnai keliaujantis į tų problemų sūkurį, kuris jį pasiglemž maždaug tada, kai padidės šeimos išlaikymo išlaidos, sumažės fizinio kūno energija, ir suprastės psichologija, kas veda prie santykių problemų, finansinių problemų, ir apskritai beviltiškų gyvenimo krizių, kurių kai kurie taip ir nepereina - degraduoja arba nusižudo.

Geras pavyzdys yra santuokinio gyvenimo realybė. Rodoma daug amerikietiškų ir kitų šalių filmų, kurie niekada neliečia sunkių gyvenimo detalių, bet susikaupia į romantiškus sentimentus. Taigi, taip kuriamos žmonių svajos, įvaizdžiai apie tai, kaip galima būtų būti laimingais, kokia yra siekiamybė, laimės galimybė, kryptis. Faina turėti jauną sveiką kūną bei gyvybingą psichiką, ir išreikšti to energiją, bet kokios realistinės problemos, su kuriomis susidursime? Jaunatviškas optimizmas užlūžta ties depresijos šuorais, visų pirma psichologinėmis kančiomis. Bet tai tik pradžia. Toliau eidami paskui savo apgaulingas svajas, mes sukursime šeimas, įsigysime karjeras, būstus, automobilius, vietas šioje socialinėje sistemoje. Tada mus ir sukramtys (daugumoje atvejų). Stiprieji išgyvens, ir taps cinikais bei niekšais, kažkokiu nesąžiningu būdu pasirūpinantys savo pragyvenimu ir išgyvenimu, o silpnieji palūš.

Pvz. seksuoti malonu, bet kai ateina laikas išnešioti ir pagimdyti vaiką, tai didelė sudėtinga užduotis. Fiziologiškai tai nudėvi ir traumuoja moters kūną, po ko gyventi tampa fiziškai sunkiau. O ką kalbėti apie vaiko užauginimą? Vaikai suteikia gyvenimo džiaugsmo, bet pagalvokim, kiek pastangų tai kainuoja ir kokias atsakomybes bei rizikas uždeda. Vaikas gali lengvai susižaloti ar patekti į nelaimingą atsitikimą, susirgti. Jis gali nueiti blogais keliais. Niekas negarantuoja, kad jam pavyks būti laimingu žmogumi. Patys tėvai suteikia vaikui daug kančių, o vaikai sukelia daug kančių tėvams. Kai į šeimos "lėktuvą" prisėda keleivių, tada ne taip paprasta tą lėktuvą išrinkti ir surinkti dalimis jam skrendant ore - tai tiesiog neįmanoma. Kitaip sakant, tai reiškia, kad žmogus bus smarkiai įkinkytas, be galimybės keisti kryptį. Ir jeigu jis ėjo neteisinga kryptimi iki to laiko, praktiškai, tai reiškia, kad anksčiau ar vėliau bus prieitas momentas, kai problemos užspaus triuškinančiu svoriu. Moters kūnas ir psichologija dėvisi gimdant ir prižiūrint vaikus, o vyro kūnas ir psichologija - ariant tam, kad išlaikytų didėjančią šeimą.

Prisiminkim, kad vienas neteisingas žingsnis, ir bet koks sėkmingas gyvenimas gali sugriūti. Tarkim, žmonės stengiasi, atlieka savo pareigas, žino, kaip pasirūpinti dalykais, kad viskas normaliai vyktų. Bet neteisingas judesys kur nors gatvėje ar darbe gali sutraumuoti fizinį kūną, o neteisingas psichologinis judesys - sugriauti kažkuriuos svarbius asmeninius ar socialinius santykius. Viskas gali atsitikti per akimirką. Štai žmogus eina apsipirkti į Maximą, prisikrauna prekių savaitei už 200 Lt, bet staiga pastatas sugriūva, ir jis žūsta vietoje. Laidotuvės ir t.t., šeimos nariams kančia ir stresas, bei sunkus tolesnis gyvenimas.

Tie, kurie apsisprendžia nekurti šeimos ir gyventi savo individualiam malonumui, problemų turi dar daugiau. Psichologija lūžinėja, žmonės gana greitai degraduoja. Jų žmogiškumas gali visiškai suirti. Pavyzdys galėtų būti porno filmų aktoriai. Jie seksuoja ir t.t., bet tai ekstremalaus nelaimingumo būvis. Taigi, bandymas apeiti problemas ir pasiimti tik malonumus nepasiteisina, bet dar labiau sukomplikuoja padėtį.

Tai nėra išgalvoti dalykai. Žinom apie skyrybas, apie konfliktus šeimose, apie svaigalų ir narkotikų vartojimą, apie apgavystes versle, apie korupciją valstybėje, apie nuolatinį finansinį tarnautojų ir darbuotojų nepakankamumą, apie sveikatos bėdas ir t.t. Tai nėra maži dalykai, jie procentaliai užima didžiąją dalį gyvenimų.

Į ką visa tai panašu? Į nesibaigiantį klampojimą pelkėje, į plaukimą audringame vandenyne. Pvz. jeigu plaukdamas vandenyne įkvėpsi nors kiek vandens, tai baigsis kosėjimu, ir greitu jėgų praradimu bei paskendimu. Tai tikrai beviltiška ir pavojinga situacija. Taip ir žmonės, visą gyvenimą plaukia iš visų jėgų, ir stengiasi nepaskęsti, ir visą laiką turi pasielgti teisingai, kitaip - žlugimas ir mirtis. Kai kurie ir miršta, gyvieji lieka tie, kas padarė mažiau klaidų, arba kieno nulemtas gyvenimo laikas dar nesibaigė.

Taigi, atrodo, gyvenimas susideda iš skendimo problemose, ir saviapgaulės, kuri visa tai pagilina ir pratęsia.

Kas nors gali sakyti, "tai baisiai pesimistiška, kam apie tai taip kalbėti?". Esmė visų šitų apmąstymų yra ta, kad apčiuopti realią situaciją, realias problemas, ir atitinkamai rasti realią kryptį į tų problemų sprendimą bei kelią link laimės. Kaip į tas problemas neįgrimzti giliau, kai nebūti tarsi drugeliui, kuris lekia į ugnį. Kaip atsikratyti iliuzijų. Kaip gyventi teisingai.

Septynmečio rašinėlis...Nesuprantu,tu tikrai antiek naivus ir nesuvoki,taves supančio pasaulio ir jo dėsnių,ar tiesiog bandai save kazkuo itikint,kaip vaikas isitikina,kad turi nematomą drauga.Na skaitau ir  negaliu patikėt ,kad čia suaugusio žmogaus mintys..kažkokios eilinės utopinės,siurealistinės mintys,apie rodos paprastus dalykus,kurie demonizuojami ir paverčiami neigiamybe..atsipeikėk,atsieli,tavo rašliava tampa ,kaip sektanto,ar sektos vaduko,kuris bando primest savo pasaulėžiūra..na nenori tu dirbt,nenori to pertekliaus,nedirbk,neturėk..bet neknisk smegenų kitiems,neaiškink kad tai blogai,nes tai blogai tik tavo pasulyje,tavo galvoje,kitiem tai gerai,kiti daro,tai ką nori...tu nesi,nei šventasis ,nei koks pteptasis,neturi teisės aiškint,kaip kas turi gyvent ir kas yra blogai ir gerai.Pas tave kuo tuoliau tuo labiau išryskėja ,''dievo'' sindromas,tu save jau pradedi laikyt atskleidusiu visatos ir gyvemino paslaptis,bet ištikro,tavo žinios apie visa tai,kaip visiškai pasaulio nemačiusio vaiko,kuris gal žino bendrus principus,bet to nepakanka suprast,kas ir kaip ir tai nesuteikia teisės aiškint,kas yra viena ar kita...

Hmm, dazniausiai sutinku su tavo postais a.t.sieli, bet si karta nesupratau sios temos minties. Ar tai turejo buti pamastymai? Ar rekomandacijos parasytos tarp eiluciu? Ar cia turejo buti gale retorinis(?) klausimas "Kaip gyventi teisingai?", bet vietoj klaustuko parasei taska?

Bet, + uz kai kurias mano manymu teisingas mintys.

Terorai, panašiau čia į teiginius. Atsipeikėkit pažiūrėkit koks pasaulis ir pasimokykit iš to ką sakau :) Pilnas tekstas neigiamų neuroasociacijų. Kalbi tarsi viską žinotum ir suprastum. Bet tai tik tavo požiūrio kampas :) Taip, galbūt žmonės nebūna visą laiką laimingi, gal jie ir gyvena iliuzijose, daro klaidas, bet tavo gyvenimas nėra teisingesnis už kurio nors kito šioje žemėje gyvenančio žmogaus :) Visi renkasi kaip nori gyventi, nesvarbu tai narkomanas ar verslininkas uždirbantis milijonus ar tu ar aš.

Terore, tai juodas post'as apie juodas problemas. Tiesiog užrašyti pamąstymai apie savo padėtį šiame pasaulyje. Tokios mintys šiom dienom galvoje sukosi. Rekomendacijų čia nėra. Taip, gale retoriniai klausimai.

Suprasti ir vertinti galima kitų mano rašymų kontekste. Tai gana ribotas post'as. Bet manau, tokios mintys reikalingos, jos padeda atsisakyti naivumo, iliuzijų, mažiau skrajoti padebesiais, o užsiimti realių klausimų sprendimu.

Citata iš: Druwis  gruodžio 10, 2013, 02:14:34
Atsipeikėkit pažiūrėkit koks pasaulis ir pasimokykit iš to ką sakau :)

Na taip, teisingai supranti, yra ir šitas motyvas, tarp kitų :)

CitataTaip, galbūt žmonės nebūna visą laiką laimingi, gal jie ir gyvena iliuzijose, daro klaidas, bet tavo gyvenimas nėra teisingesnis už kurio nors kito šioje žemėje gyvenančio žmogaus :) Visi renkasi kaip nori gyventi, nesvarbu tai narkomanas ar verslininkas uždirbantis milijonus ar tu ar aš.

Tai būtent, kad mes renkamės, ir visi esame įklimpę tų pasirinkimų erdvėje, čia niekur nesakiau, kad gyvenu teisingiau, ar esu kuo geresnis. Esu įklimpęs tame pačiame š... kaip ir visi, bei ieškau konstruktyvios išeities. Per anoniminių alkoholikų susirinimus, žmogus atsistoja ir sako: "aš alkoholikas". T.y. kad spręsti problemas, jas reikia suvokti ir pripažinti. Iliuzijas taip pat reikia įvardyti, kad gebėtum jų atsisakyti.

---

Mariau, kartojiesi jau su tais "dievo sindromais", sektantiškumu ir t.t. Neįžvelgiu aš čia to, tai jau tavo užsifiksavę mentaliniai turiniai, netgi nelaikau to kritika, nes su mano rašymu tai greičiausiai nesusiję. Priešingai nei tau atrodo, turiu teisę kalbėti ką galvoju :) Kai draugai susirenka, ir kalbasi kaip lygūs su lygiais, reiškia savo mintis ir jausmus, tame nematau kažko blogo. Taip ir čia.

---

Jums kartais nebūna bloga, nuo to netikro optimizmo (arba atvirkščiai receptų, kaip kaip siekti geros buities ir būties, ir paranojiškų aprašymų tų kliūčių ir bėdų, kurios tam kliudo), kuriuo atakuoja visa informacinė erdvė? Pvz. sakoma, kad žiniasklaida pilna negatyvo, bet tas negatyvas yra apie tai, kaip spręsti kliūtis, kurios kliudo įgyvendinti įsivaizduojamą siekinį, iliuzines svajas. Iš esmės, atrodo, visą visuomenės mentalą sudaro du netikri dalykai: netikras optimizmas, ir su juo susijęs netikras negatyvas. O čia aš bandžiau aprašyti tikrą tirštą juodą spalvą.

Atsielio tekstas skamba pesimistiškai. Bet vis tik reikėtų žvelgti į pasaulį realistiškai. Taip žmonijos istorijoje buvo padaryta daug klaidų ir yra daug kenčiančių, tačiau yra dėl ko būti optimistui. Žmonijai evoliuciuonuojant jų padaroma vis mažiau, didėja sąmoningumas ir neiškraipytas mokslinis supratimas (ypatingai dėl interneto), vystantis techologijoms išprendžiama vis daugiau problemų. Nors atsiranda ir naujų iššūkių: pavojingos ideologijos, smegenų plovimo technologijos, ginklai, nenuspėjami eksperimentai...
Aš bjauriuosi dominuojančia, klasine, patriarchaline, konsumeristine vakarų kultūra, kuri pavergė visa planeta, kuri žaloja ne tik žmonija, gyvūnus, miškus, planeta ir kelia jos išnykimo pavojų. Didėja informacinis krūvis, žmonių populiacija, visokio šlamšto vartojimas. Pažįstų daug žmonių, kurie yra kapitalistinio turto kaupimo aukos, tačiau ar jie laimingi jei kenčia sveikatos problemas, nemiga, vartoja vaistus ir stimuliatorius, neturi laiko ramybei, pykstasi su žmonėmis? Deja mūsų kultūroje vis dar toleruojamas smurtas prieš moteris ir vaikus, prievartinis auklėjimas, o tai atsiliepa neigiamai ir visam gyvenimui. Dėl to kyla neurozės, nusikalstamumas ir karai dėl religijų, ideologijų, tautybės ir kitokių kvailysčių.

Nepaisant to vis tik aš tikių, kad kaip Terence Mckenna sako planeta dabar yra skausmingo gimdymo būsenoje ir jei jis pavyks bus rojus. Reikia būti aklam, kad nematyti kad vyksta gyjimas, išsilaisvinimas iš visokių socialinių stratifikacijų, suvaržymų ir diskriminacijų. Seksualinė ir svaiginimosi laisvė, revoliucijos, individualizmas ir kūrybingumas nėra blogis, tai tėra bandymas išsilaisvinti ligotos sistemos. Interneto ir alternatyviosios medijos dėka piktavaliams jau sunkų manipuliuoti informacija, meluoti žmonijai, jau neišeina paslepti karo nusikaltimų. Džiūgų, kad vis daugiau žmonių nepasitiki valdančiaja klase - jiems mažiausiai rūpi kitų gerovė.
Niekas už tave geriau nežino kokia yra gyvenimo prasmė, niekas nėra protingesnis ir atsakymų kaip turėtum gyventi, jei turi tai jie tik pasinaudos tavimi. Prasme turi susikurti ir laimės ieškoti turi pats.

Tiesiog manau, jeigu žmogus turi tikslą, kuris yra nepastovus ir neamžinas (pasistayti namą, laimingai sukurti šeimą, užsidirbti daug pinigų ir t.t.), tada toks žmogus anksčiau ar vėliau taps nelaimingas, nes pvz nebesugebės išlaikyti didelio namo, paliks žmona, uždirbus daug pinigų dings sveikata ir pan. Reiktėtų orentuotis į tikslus, kurie skatina į praradimus pažvelgti kitu kampu.

A.t. sieili. Kas tada, tavo manymu, suteikia žmogui tą laimę? Kas padaro jį laimingą? Kaip jam gyventi sistemoje, kad jis būtų laimingas? Ką jam daryti be apsipirkimų Maximoj už 200lt, be paskolų norint įsigyti būstą ir be problemų auginant vaikus.

Nepriekabiauju, tiesiog įdomu sužinoti kokios pozityvios mintys sukasi pas tave apie šį reikaliuką.

Citata iš: Marius  gruodžio 10, 2013, 00:41:13
Septynmečio rašinėlis...Nesuprantu,tu tikrai antiek naivus ir nesuvoki,taves supančio pasaulio ir jo dėsnių,ar tiesiog bandai save kazkuo itikint,kaip vaikas isitikina,kad turi nematomą drauga.Na skaitau ir  negaliu patikėt ,kad čia suaugusio žmogaus mintys..kažkokios eilinės utopinės,siurealistinės mintys,apie rodos paprastus dalykus,kurie demonizuojami ir paverčiami neigiamybe..atsipeikėk,atsieli,tavo rašliava tampa ,kaip sektanto,ar sektos vaduko,kuris bando primest savo pasaulėžiūra..na nenori tu dirbt,nenori to pertekliaus,nedirbk,neturėk..bet neknisk smegenų kitiems,neaiškink kad tai blogai,nes tai blogai tik tavo pasulyje,tavo galvoje,kitiem tai gerai,kiti daro,tai ką nori...tu nesi,nei šventasis ,nei koks pteptasis,neturi teisės aiškint,kaip kas turi gyvent ir kas yra blogai ir gerai.Pas tave kuo tuoliau tuo labiau išryskėja ,''dievo'' sindromas,tu save jau pradedi laikyt atskleidusiu visatos ir gyvemino paslaptis,bet ištikro,tavo žinios apie visa tai,kaip visiškai pasaulio nemačiusio vaiko,kuris gal žino bendrus principus,bet to nepakanka suprast,kas ir kaip ir tai nesuteikia teisės aiškint,kas yra viena ar kita...

Mariau, nepagailėjai atsakymo atsieliui, o man tik minusus mėtai. Pasakyk ką ne taip parašiau, gal aš klystų. Ar tiesiog neturi argumentų atsikirsti?

Kai nebeturiu jėgų atrašinėt ir aiškint,bei yrodinet y visokias utopines vapaliones,tada man padeda minusiukas..
tavo atveju šneki tapaty per tapaty,kaip ir atsielis,gyvendamas ir išlaikomas tėvų,šneki apie ekomnominius ir kitus dalykus,kurių realiai praktiškai,net iš arti nesi matęs,bet va žodžiai ir tonas,kaip penkis gyvenimus nugyvenusio ir viską pasaulyje mačiusio,bei patyrusio visažinio..na apsurdas..kai žodžiai prasilenkia su veiksmai,tai tolygu melui.

Citatapenkis gyvenimus nugyvenusio

Manyčiau, ne po penkis gyvenimus kiekvienas iš gyvųjų yra nugyvenęs, bet nesuskaičiuojamą jų skaičių. Todėl kiekvieno viduje yra "užkoduota" giluminė patirtis ir išmintis. Skirtumas tik tas, kad kai kurie įsiklauso į tai, ką sako jų vidus, o kai kurie bando savo vidų užmušti.

---

Iron Tara, ačiū už klausimus. Parašysiu kažką, kai būsiu pozityvaus įkvėpimo metu, ir turėsiu ką vertingo pasakyti :) Kol kas darau pauzę.

Citata iš: Ezekiel  gruodžio 10, 2013, 20:04:22

Citata iš: Marius  gruodžio 10, 2013, 00:41:13
Septynmečio rašinėlis...Nesuprantu,tu tikrai antiek naivus ir nesuvoki,taves supančio pasaulio ir jo dėsnių,ar tiesiog bandai save kazkuo itikint,kaip vaikas isitikina,kad turi nematomą drauga.Na skaitau ir  negaliu patikėt ,kad čia suaugusio žmogaus mintys..kažkokios eilinės utopinės,siurealistinės mintys,apie rodos paprastus dalykus,kurie demonizuojami ir paverčiami neigiamybe..atsipeikėk,atsieli,tavo rašliava tampa ,kaip sektanto,ar sektos vaduko,kuris bando primest savo pasaulėžiūra..na nenori tu dirbt,nenori to pertekliaus,nedirbk,neturėk..bet neknisk smegenų kitiems,neaiškink kad tai blogai,nes tai blogai tik tavo pasulyje,tavo galvoje,kitiem tai gerai,kiti daro,tai ką nori...tu nesi,nei šventasis ,nei koks pteptasis,neturi teisės aiškint,kaip kas turi gyvent ir kas yra blogai ir gerai.Pas tave kuo tuoliau tuo labiau išryskėja ,''dievo'' sindromas,tu save jau pradedi laikyt atskleidusiu visatos ir gyvemino paslaptis,bet ištikro,tavo žinios apie visa tai,kaip visiškai pasaulio nemačiusio vaiko,kuris gal žino bendrus principus,bet to nepakanka suprast,kas ir kaip ir tai nesuteikia teisės aiškint,kas yra viena ar kita...

Mariau, nepagailėjai atsakymo atsieliui, o man tik minusus mėtai. Pasakyk ką ne taip parašiau, gal aš klystų. Ar tiesiog neturi argumentų atsikirsti?

nenustebk del mariaus,mano beveik visi minusai nuo jo :)

Na va, atrodo, jau galiu tęsti šią temą. Manau, prireiks ne vieno ir ne kelių postų, kad išspręsti pirmame post'e suformuluotą žmogišką aklavietę. Pradėsiu iš tolo, ir nuo kelių nedidelių minčių, kurios siūlosi pačios pirmos.

Dvi atraminės frazės:

"Grožis išgelbės pasaulį".

"Čia ne rojus, o žemė".

Kai sakau "grožis", turiu galvoje ne abstraktų grožį, bet Grožį kaip Asmenybę. Asmenybė, kuri yra tokia patraukli, kad padaro visus kitus laimingais. Taigi, užmegzti tvirtą, tirštą ryšį su Grožiu, gyventi Juo, kvėpuoti Juo, pasinerti į Jį ir būti Jame nuolatos - toks yra bent idealistiškai nujaučiamas aukščiausias gyvos sielos laimės etalonas. Galiu ir noriu kažką apie tai rašyti ne dėl to, kad tai kažkokios išgalvotos svajos, bet dėl to, kad su kažkuo iš to esu bent šiek tiek susilietęs, mažą mikroskopinį lašą. Tokios realybės patyrimai ir nujautimai mane skatina apie tai prisiminti, galvoti, kurti planus, siekti. O kas galvoje, tas ir ant liežuvio.

Pasakius tai, dar norisi pridurti, kad Grožis neturi būti išnaudojamas. Grožis neturi būti maistas egoizmui. Toks nematerialus, visai kitos prigimties absoliutus Grožis, kuris pats savaime įkvepia visišką pasišventimą, pasiaukojimą; kuris turi visas galias ir valdo visą būties situaciją; kurio niekas negali sutrypti ar pažeminti; kuris Pats yra nepriklausomas ir nuo kurio priklauso kiekvienas; kuris turi jėgą organizuoti visiškai kitokią, dvasios alsavimo pilną egzistenciją, kurioje nėra trūkinėjančių mažesnės dvasinės kokybės momentų, bet viskas yra absoliutus jausmas, absoliutus džiaugsmas, absoliutus gyvenimas, nenutrūkstama meilės tėkme pasižymintis sielų elgesys.

Na tokie idealai atrodo labai tolimi, neįmanomi ir per geri. Kur čia mums gyvenantiems šioje kasdienybėje apie tokius galvoti ir jais tikėti? Bet dėl savęs asmeniškai, aš randu jų prošvaistes, ir ruošiuosi toliau jų siekti.

Bet arčiau žemės. Kaip praktiškai tvarkytis su tam tikromis įvardintomis problemomis?

Visų pirma, taip, čia ne rojus. Mano atrodo, tai labai neblogas testas - pasitikrinti, ar nesiekiam rojaus šioje žemėje. Yra dvi gyvenimo sampratos. Viena iš jų: "kuo geriau įsikursiu šioje žemėje, ir rasiu būdų apsisaugoti nuo grėsmių ir problemų". "Pakankamai uždirbsiu, užsitikrinsiu komfortus ir pagalbą, jėgą ir padėtį, kuri leis turėti tolesnes pajamas, ir tęsti šį gyvenimo būdą. Turėsiu gražią šeimą, gražius namus, draugų ir pažįstamų ratą, kurie padės džiaugtis gyvenimu, ir pagelbės taip pat ir sukantis sociume". "Kovosiu dėl to, sieksiu, ir pasieksiu". "Kiekvienas - savo laimės kalvis". Iš esmės, tame galima būtų rasti "rojaus žemėje" siekimo bruožų. Radikalesnis žodis tam pavadinti yra "materializmas". Vienas iš paūmėjusių šios ligos simptomų: aistra materialioms detalėms. Įsirengti namus. Turėti gerą automobilį. Būti geru specialistu. Ir daugybė, begalybė kitų aspektų, kaip reiškiasi šis sielos bandymas įsikurti materialioje visatoje ir laimingai čia gyventi, čia aš įvardinu iliustracija bet ką, kas šauna į galvą, tai prašom turinčius gerus automobilius, įsirengusius namus, ir esančius gerais specialistais labai nesijaudinti ir nereaguoti į šiuos išsireiškimus. Tarkim, esi laisvas menininkas, nedirbi pagal grafiką, bet ta pati aistra materijai - nieko kito. Tai gal reiškiais kitokiais bruožais, bet esmė ta pati.

Deja, tai neįmanoma, laimingai įsikurti šioje visatoje. Gimimas, ligos, senatvė, mirtis. Maistas, miegas, gynyba, poravimasis. Iliuzija, beprotybė, pyktis, tingumas, geismas, godumas. Fizinio kūno keliamos kančios, proto keliamos kančios, kitų gyvų būtybių keliamos kančios, gamtos stichijų keliamos kančios. Klaidos, polinkis meluoti, netobuli jutimai. Begalybė aspektų, kodėl buvimas materialioje visatoje iš principo yra su nelaimės ženklu. Problema - šio pasaulio emblema.

Taigi, viena kryptis yra bandyti tapti laimingam čia, spręsti problemas čia ir bandyti susikurti gerą padėtį. Taip veikti šioje žemėje. Būti veikliam ir nepėsčiam. Tik dėsnis tas, kad problemų sprendimas sukuria kitas, tolesnes problemas. Panašiai kaip jūros bangos - po vienos ateina kita, ir dar kita, ir dar kita. Kartais jūra audringa, kartais rami. Bet ji bemaž amžina, ir jos bangos niekur neišnyksta - kol jūra yra, yra ir bangos.

Kita kryptis - suprasti, kad žemė - tai tam tikra speciali mokykla. Kad gyvenimas Žemėje - skirtas ugdyti sielą. Kad yra gyvenimo misija, ir ta misija kyla iš kito pasaulio, iš amžinų sielos namų; kad gyvenimas neskirtas bandyti įsikurti šioje mirties karalijoje. Žemė neturi rojaus bruožų. Rojuje galima būti perfekcionistais ir tikėtis komfortų (čia turiu galvoje materialų rojų, kažką panašaus į šios visatos masto kurortą, kur galima puikiai leisti laiką). Žemėje - ne. Žemės bruožai, skausmai, kančios - padeda. Šis suvokimas sumažins frustraciją iš karto, ir padidins toleranciją įvairiems Žemėje sutinkamiems išbandymams. Tai leis mokytis. Bet svarbu suprasti, kad tai ne susitaikėliškumas, ir ne pirmos - materializmo - krypties bandymas susitaikyti su problemomis ir jas spręsti čia, Žemėje (susikuriant nepabaigiamą tolesnę jų virtinę).

Taigi, arčiau buities - protingiausia yra neįsipainioti į problemų verpetus. Gyventi kuo kukliau, kuo minimalesniais poreikiais ir norais. Praktiškai, stengtis neįmerkti net pirštų galų į materialistinį gyvenimo būdą. Vengti jo visomis išgalėmis. Kitaip sakant, stengtis ne spręsti šiapusines problemas, bet jas apeiti. Su kančiomis reikia susitaikyti, ir ieškoti atsakymo - kaip aš jas galiu išspręsti visiems laikams? Koks tobulas būvis, be įmesties į šį kančių vandenyną? Absoliutus, ryžtingas dvasingumas, nukreiptas į ryšį su Kūrėju - sau asmeniškai, tokią strategiją renkuosi ateičiai. Net jeigu šiandien man iki jos įgyvendinimo trūksta 99,9 proc.

Kaip apeiti problemų verpetus? Tai ilgo nagrinėjimo dalykas.

Perskaičiau ir likau nesuprates,čia manifestas laimėt metų forumiečio titulą,ar tu atsieli tikrai ,kuo toliau tuo labiau pasimeti savo fantazijose ir labai keistuose svajonėse.Tokius dalykus rašo fanatikai,sektų vadovai,arba jų aukos..problematiškumas tik tavo paties susikurtose iliuzijose,tu problemas susikuri pats ir jos tik tavo,bet tu save pats pradedi laikyt ausčiausiuoju ir manai ,jog tavo keliamos problemos yra visuotinės,bet atsieli,taip nėra,tai tik tavo proto ir samonės žaismas,o gal net nebežaismas,o daug rimčiau,tu manai jog rodai kažkokį teisinga kelia,kad žinai kaip juo eit,bet,kiek matau tu vis giliau grimzti y savo susikurto pasaulio iliuzija ir ji tave vis labiau praryja..tu švaistaisi frazėmis,kurių prasmę manaisi žinąs,bet ištikro tu tik suvoki ir matai paviršių, suvoki ,taip kaip nori ,kad būtų,o ne kaip yra,o tai labai skirtingi dalykai..

Citata iš: Marius  gruodžio 29, 2013, 02:30:19
tu švaistaisi frazėmis,kurių prasmę manaisi žinąs,bet ištikro tu tik suvoki ir matai paviršių, suvoki ,taip kaip nori ,kad būtų,o ne kaip yra,

Aprašyk, kaip iš tikro yra, ir kur aš klystu.

Pritarsiu Mariui, kad problemas susikuriame kiekvienas savo. Ir nereikia jų aplenkti, tik problemos turėtų kurti ne kitas problemas, o tikslus.

Citata iš: Druwis  gruodžio 29, 2013, 08:40:22
Pritarsiu Mariui, kad problemas susikuriame kiekvienas savo. Ir nereikia jų aplenkti, tik problemos turėtų kurti ne kitas problemas, o tikslus.

Tai vadinama tavo karma - kai susikuri savo konkrečias problemas. Bet tokie dalykai, kaip gimimas, ligos, senatvė, mirtis - nei vienas žemietis jų dar neišvengė. Taigi, konkreti karma - vienas dalykas, o pati karma, materialus veiksmas, su neišvengiamai problemišku atoveiksmiu, kaip principas, kuris galioja šioje visatoje ir kuris laiko sielas šioje visatoje - kitas dalykas.

Jeigu performuluoti, tai aš kalbėjau apie tokią programą: nesivelti į karmą giliai. Apeiti intensyvią karminę veiklą. Karmos neišvengti, kiekvienas daro materialius veiksmus, valgo, vaikšto, kvėpuoja ir t.t. ir t.t. Bet galima gyventi pagal dvasinę gyvenimo programą, be materialistinės programos, ir karma tada neužgoš ir nepaskandins sielos krypties veiklos.

Konkretus pavyzdys. Tarkim, dirbi, turi tam tikras pajamas. Ir gali pvz. užsibrėžti tam tikrą uždavinį - pasistatysiu namą, kuris stovės 150 metų ir tarnaus kelioms mano šeimos kartoms, ir bus viskuo aprūpintas. Geras kuro katilas, rekuperacinė sistema, pasyvaus namo technologija - labai geras apšiltinimas. Šildomos grindys. 5 miegamieji. Džakuzis. Židinys. Ir t.t. ir t.t., viskas ko reikia. Investuoji į tai 300 000 Lt. Paimi didelę paskolą iš banko.

Uždavinys gana sudėtingas ir reikalaujantis daug energijos. Samdysi darbų vadovą arba statybą prižiūrėsi pats. Ir tuo ir tuo atveju kainuos brangiai, tiek finansų, tiek nervų prasme. Po to ilgai atidavinėsi paskolą. Tam kad ją galėtum atidavinėti, reiks nuolatinių pakankamų pajamų. Ekonomika nėra stabili, joje yra pakilimai ir krizės, todėl krizių metu bus gana riesta ir teks patirti daug streso ir dėti milžiniškas pastangas. Reiks pabūti darboholiku, bet pinigų vis vien tam tikrais momentais trūks. Sunkiai bedirbdamas ir stresuodamas išbalansuosi gyvenimo režimą, ir tai galės pakenkti sveikatai. Be to, tai sukurs blogą atmosferą tavo pastatydintuose namuose. Vienu žodžiu, galima nujausti, kad kaip sniego kamuolys, problema seks viena po kitos, kartais jos susikaups į didesnius debesis, kartais apmažės, duos atokvėpio, paskui vėl padidės. Finale: gyvenimas neilgas, senatvė pasirodys ties penkiasdešimtais metais, paskola dar nebus pilnai išmokėta, gyventi pasidarys daug sunkiau. Vaikai, kuriems daug davei, norės gauti dar daugiau, augant jų poreikiai padidės. Niekas nėra psichologiškai tobulas, ypač sunkiai dirbdamas, todėl tavo charakteris nebus labai geras, ir tuose namuose nebus daug meilės. Na va tokia pelkė, vis labiau spaudžiant senatvei, ir artėjant mirčiai.

Visur čia įvardis "tu" - retorinis.

Matyčiau du kelius kaip įmanoma apeiti tokio pobūdžio karminės veiklos verpetus.

Pirmas: nesistengti būti tarsi rojuje; radikaliai ir ryžtingai apsispręsti, ir gyventi totaliai minimalistiniu režimu. Nebijoti rizikos. Nebijoti galimų ligų, nelaimių, mirties, alkio, skurdo. T.y. praktiškai nedėti jokių pastangų užsitikrinti pastovesnę ir saugesnę padėtį šiame pasaulyje, išskyrus būtiniausius miego ir maisto poreikius. Susikoncentruoti į dvasinę praktiką, ir 90 proc. laiko bei energijos tam paskirti, tuo būdu atliekant tam tikrą naudingą funkciją visuomenei, per kurią ateis ir minimalios išgyvenimo priemonės.

Antras: gyventi šeimos žmogaus gyvenimą, dirbant, rūpinantis namais ir šeima ir t.t., bet dėmesio centre išlaikant dvasinį tikslą, ir jokiais būdais tokios koncentracijos nekeičiant. Darbui ir pareigoms išeitų kažkur 40 proc. energijos, 60 proc. galima skirti dvasinei praktikai. Toks gyvenimo būdas turėtų būti labai nuosaikus ir kuklus, be didelių pastangų ir grandiozinių asmeninių ar socialinių projektų, kurie pareikalautų 100 proc. energijos. Pažangą profesinėje srityje daryti labai nuosaikiai, negalvojant apie tai, nekuriant planų ir strategijų, bet tiesiog kaip natūraliai savaime išeina; susitvarkyti taip, kad darbo valandos neviršytų 6 val. per dieną, sumažinti išlaidas ir priderinti jas prie taip ateinančių pajamų, t.y. tokių pajamų, kurios ateina be didelių pastangų. Vienu žodžiu, gyventi įmerkiant į pasaulį tik pačius pirštų galiukus, tiek kiek būtina tokiam gyvenimo būdui, ir ne daugiau.

Na, čia kalba apie vieną medalio pusę - abu šie problemų apėjimo būdai neturės prasmės, jeigu nebus stiprios nuolatinės dvasinės meditacijos. Bet tai jau kita tema.

Taigi, apie tikslus ar tikslą, kuriuos padeda iškelti nagrinėjamas pasaulio problematiškumas bei iliuzijos - kažkiek aptarėme.

O dėl to, kad problemos gimdo kitas problemas - taip jau yra, nieko čia nepadarysi. Galima imti daug pavyzdžių, kuriuose atsispindės šis principas.

Pvz. susergi. Eini pas gydytoja, jis išrašo tam tikrus vaistus. Vaistai turės šalutinių poveikių. Gydysiesi tabletėmis - nekeisi gyvenimo būdo. Vieną ligą apgydisi, bet iškils kitos.

Kitas pvz. : žmonija norėjo patogiau judėti ir sukūrė tam automobilius. Tada atsirado transporto kamščių problema. Tam kad ją išspręsti, reikia aplinkelių, platesnių kelių, daugiau kelių. Kad juos nutiesti, reikia didelių investicijų. Valstybė didina mokesčius ir tiesia kelius. Didesni mokesčiai - reikia daugiau dirbti, daugiau uždirbti. Ekonominis gyvenimas turi tapti dar dinamiškesnis, vadinasi, ir judėjimo automobiliais bus daugiau. Be to, tuo pat metu, automobilių skaičius padidėja, ir transporto kamščiai niekur nedingsta. Galiausiai, gaunasi taip, kad važiuojant į darbą ir iš darbo, tenka kamščiuose praleisti nuo pusės valandos iki kelių valandų. Laisvalaikio sumažėja, komfortų taip pat. Nors automobilis buvo sukurtas dėl didesnio komforto, bet paskui jis tampa tarsi dėžute, kurioje dažnai įkalintas mieste gyvenantis dirbantis žmogus. Miestas tampa gatvių ir viadukų betoninėmis džiunglėmis. Smogas. Autoavarijos. Ir t.t. ir pan., galima tęsti be galo. Norėta patogesnio gyvenimo, tam sukurtos tam tikros priemonės kaip automobilis, bet gale gaunasi taip, kad gyvenimas tampa labai bjaurus, pavojingas, o su tuo susijusioms problemoms spręsti reikia atiduoti vis daugiau ir daugiau energijos (daugiau dirbti, daugiau laiko praleisti kamščiuose, gydytis nuo smogo padarinių, ir t.t. ir pan.)

Na jei senatvę ar mirtį laikai problemomis ar kažkuo blogu, čia kaip sakant tavo problema :)


Tavo pavyzdys su namu 1 iš net nežinau kiek atvejų, daugybės ir sakyčiau imi vieną blogiausių kaip viskas gali vystytis :) Kaip jau pradžioj sakiau daug neigiamų neuroasociacijų pas tave. Jeigu tu galvoji, kad tau bus sunku, kad tau kels daug streso visokie dalykai, iš anksto pasirašai sau programą, tai taip ir bus, gali nei nedvejoti. Ir taip mąsto dauguma šiuolaikinių žmonių. 


Galim perversti tavo pavyzdį į kitą pusę. Uždavinys sudėtingas, reikalaujantis energijos, bet įveikiamas. Samdysiu darbų vadovą arba statybą prižiūrėsiu pats, kainuos brangiai, bet ką jau padarysi, svarbu bus būtų atlikta taip kaip reikia, jokio streso. Po to atidavinėsi skolą, prieš investuodamas jau žinojai, kad ekonomika yra nestabili, bet vistiek ėmei paskolą todėl esi pasiruošęs, net jeigu ištiks ir krizė. Reikės susiveržti diržus ir papildomai padirbti, bet žinai, kad galiausiai viskas susitvarkys. Reiks pabūti darboholiku, bet visada rasi laiko atsipūsti, pabūti su šeima, pamedituoti, todėl gyvenimo per daug nesusigadinsi. Visas problemas spręsi tikslingai, todėl jos tau taip pat nekels didelio streso. Norėdamas palaikyti sveiką kūną pradėsi užsiiminėti joga, todėl net sulaukęs 60 metų būsi sveikas kaip ridikas ir išėjęs į pensiją padėsi vaikams. Vaikai tavo išauklėti gerai, tau taip pat padės senatvėje. Dažnai darysit giminės susitikimus pastatytame name. Su žmona laimingai nugyvensi likusius savo gyvenimo metus.


Na kaip toks pavyzdys? :)


Aišku tu statai labiau viską ant statistinio žemės gyventojo, tai aišku daugumai vien problemos ant problemų ir gyvenimiška rutina materialiame pasaulyje pamiršus dvasinius tikslus :)


O dėl problemos su automobiliais, tai sakyčiau viskas sprendžiama neekonomiškai :) tokia jau dabartinė sistema :) Yra tikrai  būdų kaip būtų galima išspręsti šią ir kitas problemas, bet niekas tuo neužsiėma, nes kažkam tai nenaudinga :)

apr 3
  ¹⁵ Žinau tavo darbus, jog nesi nei šaltas, nei karštas. O, kad būtum arba šaltas, arba karštas! ¹⁶ Bet kadangi esi drungnas ir nei karštas, nei šaltas, aš išspjausiu[i2] tave iš savo burnos.

Ar čia tas "drungnumas" nėra bėgimas nuo problemų, o ne gyvent pilnavertį gyvenimą?
Man atrodo priimtinesnis Druwio pavyzdys su namu, nors aišku realybėje viskas sudėtingiau. Manau ko nors atsisakyti, tam kad nesusidaryti sau problemų ir yra tikrasis materializmas, "pliuškenimasis" drungnam vandenyje. O galva manau tam ir duota, kad įvertint savo jėgas ir galimybes, kiek sugebėsi pakelt, kad nepulti į kitą kraštutinumą.

a.t.sieli, visa šita tema kaip suprantu yra remiamasi bhkati joga pasaulėžiūra? Turbūt dar Donato , Torsunovo ir t.t. paskaitomis? Visa tai ką rašai, labai jau girdėta.

Druwi, pavyzdžiais aš duodu iliustracijas bendram principui. Taip, galima sėkmingiau ar mažiau sėkmingais tvarkytis su buvimo šioje materialioje visatoje iššūkiais. Galima bandyti tinkamomis priemonėmis siekti reliatyviai laimingesnio gyvenimo. Bet pagrindinė idėja ta, kad materiali egzistencija sukurta taip, kad nėra šiame materialiame kosmose vietos, kurioje galima būtų išvengti mirties, klaidų, iliuzijos, kas net ir tobuliausias pastangas pavers niekais ir sugriaus susikurtą harmoniją.

T.y. galima gerai išmanyti karminės veiklos dėsnius, gyventi labai dorybingai, taip per ilgą laiką susikurti gerų atoveiksmių aruodą, ir pasiekti aukščiausius gyvenimo standartus, kurie Žemėje neįsivaizduojami. Žemiškame lygmenyje irgi yra visokių galimybių spektras, ir komfortai yra įmanomi.

Bet vienas dalykas, kad startą nulemia praeities karminių veiksmų sankaupa. T.y. neįmanoma iš karto pradėti veikti labai gerai, reikalingas laikas, o nesėkmės ir problemos yra nulemtos praeities gyvenimų. Kas gimė geroje situacijoje, tiems lengviau, jie to nusipelnė praeituose gyvenimuose, kas gimė blogoje situacijoje, nenusipelnė.

O antras dalykas, kaip ir minėjau, vienas klaidingas žingsnis viską gali sugriauti. Čia mirties ir tamsos karalija. Ar gali būti laimingas gyvenimas, kai kiekviename žingsnyje turi kovoti dėl būvio, saugotis pavojų? "Kova už būvį", kova, tokia tai laimė.

Galiausiai, tarkime, labai tobulai veikiant, pavyksta susikurti tobulą harmoniją. Bet ateis mirties momentas, ir mes būsime iš tos harmonijos išspirti, o kur pateksime - nėra jokių garantijų. Visada yra rizika vėl nudegraduoti iki bomžo šiukšlyne.

Šiaip, jeigu nenori suvokti gimimo, mirties, ligų, senatvės kaip problemų, tai nieko negaliu pasakyti. Kaip tu sakai, kiekvienam savo. Būti mėtomam ir vėtomam gimimų ir mirčių vandenyne, pereiti tuos procesus, ir neturėti pastovaus gyvenimo, neturėti galutinio dvasinio užsikabinimo - man asmeniškai tai nėra patrauklu. O požiūrių visada yra dvejopų - vieni pasiryžę tęsti šioje visatoje, kiti - galvoja kad yra tobulesnė būties sfera.

Citata iš: puodukas  gruodžio 29, 2013, 11:48:46
apr 3
  ¹⁵ Žinau tavo darbus, jog nesi nei šaltas, nei karštas. O, kad būtum arba šaltas, arba karštas! ¹⁶ Bet kadangi esi drungnas ir nei karštas, nei šaltas, aš išspjausiu[i2] tave iš savo burnos.

Ar čia tas "drungnumas" nėra bėgimas nuo problemų, o ne gyvent pilnavertį gyvenimą?
Man atrodo priimtinesnis Druwio pavyzdys su namu, nors aišku realybėje viskas sudėtingiau. Manau ko nors atsisakyti, tam kad nesusidaryti sau problemų ir yra tikrasis materializmas, "pliuškenimasis" drungnam vandenyje. O galva manau tam ir duota, kad įvertint savo jėgas ir galimybes, kiek sugebėsi pakelt, kad nepulti į kitą kraštutinumą.

Nežinau puoduk, tu skaitei visą temą? Keistoka man tai girdėti. Aš kalbu apie kelius, kaip gyventi pilnavertį gyvenimą, radikalų gyvenimą, ir kaip negyventi tuščiom iliuzijom paremto šlamštinės kokybės gyvenimo, ką atitiktų minėta citata apie karštumą, šaltumą ir drungnumą, o tu sakai, kad pilnavertis gyvenimas yra kompromise su Mamona. Hm. Visgi, ar skaitei ką rašiau? Nes aš apibūnau vieną iš variantų, kur gyvenama pagal savo jėgas ir išgales.

Bandykim įsivaizduoti, kad dabar būtų Jėzaus Kristaus apsireiškimo metas šiais laikais. Štai jis susitinka su savo mokiniais, tarp jų - 'Puodukas'. 'Puodukui' sako: "parduok viską ką turi, išdalink vargšams, ir sek paskui mane". Puodukas jam: "toks pasiūlymas - drungnumas, bėgimas nuo problemų. Iš tikro, reikia likti savo vietoje ir gyventi pilnavertišką gyvenimą. Jeigu eisiu su tavim, kas man parūpins maisto ir pastogės? Iš kur gausiu drabužius? Kas gydys nuo ligų? Ar mes būsim sotūs ir patogiai miegosim? Kam man visa tai? Geriausiu liksiu namie, ir gyvensiu pilnatvertį gyvenimą. Bėgimas nuo problemų - ne man."

Na, čia laukiu priekaištų dėl mesianistinio sindromo ir dievo sindromo, tipo a.t.sielis save lygina su Jėzum, kuria naują sektą ir t.t. ;)

Citata iš: ajolu  gruodžio 29, 2013, 12:11:49
a.t.sieli, visa šita tema kaip suprantu yra remiamasi bhkati joga pasaulėžiūra? Turbūt dar Donato , Torsunovo ir t.t. paskaitomis? Visa tai ką rašai, labai jau girdėta.

Toršunovo labai nemėgstu, Donato neklausau iš principo, o šiaip tai jo, mano mintys ir vidinė asmenybė praktiškai susideda iš to, ką esu kaip kempinė susiurbęs iš susipažinimo su religijomis, su pasišventimo Kūrėjui praktikomis ir iš asmeninės gyvenimo patirties. Taip sakant, viską pergromuliuoju per save. Šiaip aš niekada nešneku to, kas nėra girdėta - labiausiai mėgstu universalius, bemaž savaime aiškius ir visiems žinomus dalykus. Juose įžvelgiu savotišką eleganciją - kad iš viso to, ką kiekvienas pasaulyje stebime, galime daryti toli siekiančias išvadas.

O šiaip, įdomu, kodėl klausi?

Bandau galvoti apie tokio pobūdžio kategorizacijas (čia ne priekaištas tau, nes nežinau kodėl tu tai darai, bet šiaip, kokias man mintis kelia panašiai skambantys klausimai). Nu va, pvz., galima sudėlioti visus į stalčiukus. "Puodukas šneka iš krikščionybės stalčiuko, Druwis iš magijos, a.t. sielis - iš bhakti jogos, Ezekiel - iš Terence McKennos, 2Pacas - iš kokių nors Gintaro pokalbių ar Megre Anastasijos, ajolu - iš Ilgevičienės" ir t.t. ir pan. Bet kokia prasmė? Uždėjau etiketes. Sukategorizavau. Na va, viską žinau, viskas man čia aišku, viskas girdėta. Manęs asmeniškai, tokio pobūdžio "aiškumas" ir "žinojimas" - nedomina, nes nieko savyje neturi. Tai tik žinojimas apie etiketę, įvardijimus. Mane domina pakalbėti apie dalykų esmę, dėl savo minčių sukoncentravimo, ir dėl savo pasaulėžiūros įnešimo į bendra visuminę atmosferą. Pvz. čia yra forumas "Dvasinė raida", tai aš ir pradėjau temą, kurioje aptarinėju kažkokius aktualius dvasinės raidos dalykus.

nematau nieko blogo žinoti kokią kryptį žmogus pasirinkęs :) bet sutinku, mano klausimas buvo ne labai į temą. Nors dar knieti paklausti kodėl nemėgsti Torsunovo ir kokie tie principai neklausyti Donato :D bet nebūtina atsakyti.

CitataNors dar knieti paklausti kodėl nemėgsti Torsunovo ir kokie tie principai neklausyti Donato  bet nebūtina atsakyti.

Visada tai galim aptarti asmeninėmis žinutėmis, o šitą temą norėčiau palikti gryną, koncentruotą ir be offtopicų :)

Ir kalbant apie karmą: geram karma - suvokimas, bloga - nesupratimas. Todėl kiekvienam pagal nuopelnus. Suvokti kas iš tiesų yra teisinga, tai čia geros karmos ženklas. O mokėti pastebėti savo ydas ir su jomis tvarkytis - dar geresnė karma.

Citata iš: a.t.sielis  gruodžio 29, 2013, 12:36:40

Bet vienas dalykas, kad startą nulemia praeities karminių veiksmų sankaupa. T.y. neįmanoma iš karto pradėti veikti labai gerai, reikalingas laikas, o nesėkmės ir problemos yra nulemtos praeities gyvenimų. Kas gimė geroje situacijoje, tiems lengviau, jie to nusipelnė praeituose gyvenimuose, kas gimė blogoje situacijoje, nenusipelnė.

bet juk siela nebunda gerose sąlygose. Siela pataluose užmiega.

Mano manymu, harmonija ne iš išorės ateina ir ne išorės veiksniams ją sugriauti :) Todėl man labai keistai atrodo, tavo pasakojimas, a.t.sieli :)

Citata iš: Druwis  gruodžio 29, 2013, 13:23:53
Mano manymu, harmonija ne iš išorės ateina ir ne išorės veiksniams ją sugriauti :) Todėl man labai keistai atrodo, tavo pasakojimas :)

Viskas savam kontekste. Harmonijos terminas skirtinguose kontekstuose skirtingai taikomas. Jeigu sieki vidinės harmonijos, kodėl reiktų stengtis dėl išorinių dalykų? Būtent tokia yra visos šios temos esmė. Harmonijos ieškoti ir siekti ten kur ji yra, ir ten kur ji įmanoma, o ne ten kur jos nėra, ir kur ji neįmanoma. Išorinė materiali situacija negali būti harmoninga, harmonija - tai dvasinio gyvenimo kokybė. O jeigu gyveni dvasinį gyvenimą, būsi dvasinėje sferoje, o ne materialioje visatoje. Net jeigu gyvensi materialioje visatoje. Tai ir reikš, kad esi čia, bet neįmerki į materiją savo pirštų.

Didžiausia klaida kurią daro "dvasingi" žmonės yra ta, kad jie skirsto- materiją ir dvasią t.y.-Teigiamą ir negiamą. Tai tik ego atributas, su kuriuo niekada ir nepasieksi harmonijos  ;D

Harmonija yra visur, ir visada, jos negali sugriauti, nes tai pats egzistencijos principas.
Dvasia ir materija yra neatskiriama egzistencijoje, kaip kad sąmonė ir energija.

Toks "dvasingumas" eina tik į nusivylimą.  :)
Jeigu manai, kad materija yra nedvasinga- taip mano tavo ego kus save tapatina su dvasingu žmogumi.  ;D tai saviapgaulė kuri veikia puikiai   ;D

Na mano manymu, ir iš asmeninės patirties kiek galiu sakyti, kad jei viduje harmonija, tai išoriniame pasaulyje viskas labai neblogai tvarkosi be didelių pastangų. Gan harmoningas ir palankus pats materialus pasaulis pasidaro, bent jau kiek tos harmonijos gali būti :) Aišku gauni kaip sakau pamokas, kurios yra neišvengiamos, mano manymu :) Aišku nežinau kaip tiksliai skaitai tą bėgimą, bet visko reikia išmokti, o ne bėgti nuo kažko :)

Jeigu viskas tvarkosi be didelių pastangų tu esi teigiamoje pusėje, o ne "harmonijoje"  ;D
Tai jei sakysim žmogus be jokių pastangų gauna viską ko nori ar čia harmonija?>? ;D

Harmonija -yra suvokimas, kad visur ji egzistuoja, jeigu to nesuvoki- tu nesi harmonijoje  ;D

Ech :D sakau kai esi vidinėje harmonijoje tai išorinis pasaulis, kaip sakai yra teigiamojoje pusėje :D vidinė harmonija pakankama bet nebūtina sąlyga geram gyvenimui :D

CitataHarmonija -yra suvokimas, kad visur ji egzistuoja, jeigu to nesuvoki- tu nesi harmonijoje

nu matomai mes skirtingai sąvoką naudojam :D

eternal, apie tai jau kalbėjome kitoje temoje. kartojamės.

Siekis yra ne atsieti dvasią nuo materijos, bet suprasti, kad materija yra dvasios efektas, yra susieta ir pavaldi dvasiai, ir todėl svarbus yra dvasinis tikslas, o ne materialūs tikslai, kurie niekam nieko gero negali atnešti. Kitaip sakant, "sutarsi su dvasia, sutarsi ir su materija, o jeigu vaikysiesi materijos, tai prarasi dvasią".

Kūrėjo harmonijos principo būtyje niekas negali pažeisti. Bet asmeninė harmonija glūdi suderinamume su Kūrėjo harmonija, o bandymas kurti savo materialią harmoniją pasmerktas nesėkmei, nors ta veikla vis vien netiesiogiai tarnaus Kūrėjo harmonijai.

Citata iš: Druwis  gruodžio 29, 2013, 13:45:56
Aišku nežinau kaip tiksliai skaitai tą bėgimą, bet visko reikia išmokti, o ne bėgti nuo kažko

Na, pakankamai plačiai išsisakiau ta tema, šiuo metu kokybiškiau paaiškinti nesugebėsiu. Daug ir sunkiai dirbu, todėl protas neveikia labai gerai :D

Na yra ir kitas kelias- siek savirealizacijos materijoje, per polinkius, ir pasieksi to dvasioje.  ;D

Vienuolį, kuris buvo su 1000 moterų, sunkiai besuviliosi, bet užtat tą kuris nebuvo nei su viena, lengva paveikti  ;D

Atskirais atvejais, gal ir taip. Tas, kas persisotino materialiais džiaugsmais, pradeda siekti nušvitimo.

Bet bendras dėsnis, kad kuo anksčiau sustojama, tuo geriau. Nes įspūdžiai ir nuodėmės kaupiasi, įklimpus į pelkę, ne taip lengva iš jos išbristi.

Vienuolis, kuris nebuvo nei su viena, gali būti kitam etape. Reikia žiūrėti iš reinkarnacijos perspektyvos - visi turėjo tūkstančius priešingos lyties partnerių, dar būdami gyvūnų kūnuose, o po to ir žmogaus kūnuose. Daugybė gyvenimų praėjo. Todėl, persisotinimas gali būti užbaigtas dar praeituose gyvenimuose, kam tada žmogui vėl grįžti prie to šiame gyvenime ir teršti "švarų popieriaus lapą"?

Pažiurėk filmą Samsara 2001m. Ten tavo kelionė gerai aprašoma  :D
http://www.imdb.com/title/tt0196069/

Dar gali pažiurėti Spring, Summer, Fall, Winter... and Spring
Panašu, kad ir tas tiks  :D
http://www.imdb.com/title/tt0374546/

Citata iš: eternal.bliss  gruodžio 29, 2013, 14:13:20
Pažiurėk filmą Samsara 2001m. Ten tavo kelionė gerai aprašoma  :D
http://www.imdb.com/title/tt0196069/

Dar gali pažiurėti Spring, Summer, Fall, Winter... and Spring
Panašu, kad ir tas tiks  :D
http://www.imdb.com/title/tt0374546/

Pirmąjį gal ir pažiūrėsiu, o antrąjį probėkšmiais seniau peržiūrėjau, nesąmonė. :)

Neįsigilinai  :)

Čia Budizmas, krikščionybė, visokios grupelės užmetė tabu tiek moterims tiek žmogiškumui, žmogui imetė mintis, kad materija yra blogis, ir taip žmogus net nebesuprato ką sako religijose.

Pvz hinduizme labai paplitusi ceremonija:
(http://www.shaivam.org/gallery/image/shiva/lingam2.gif)

Ar bent supranti ka ji reiškia? 
Pasiskaityk.



Kai savo silpnybę perverti į stiprybę, tavęs niekas negali sulaikyti.

:D pavarai. Paskaityk, ir nuspręsk, ar aš supratau, apie ką Šiva lingamas ir jo pudža ar ne:

Falas yra kūrimo simbolis. Kūrimas vyksta kai Dievo manifestacija, kuri liečiasi su materijos kokybėmis kūrimo tikslais, Viešpats Šiva apvaisina materialią gamtą, kurios simbolis yra vagina. Taigi, pirminės kreatyvinės ("falo") formos Šivos dievybė yra garbinama Šivos šventyklose būtent pagal šią koncepciją. Fizinis žemiškasis falas yra kreatyvinio prado atsikartojimas šiame žemiškame lygmenyje.

Šiva lingam'as = ingridientinė kūrimo priežastis arba "falas"; tai reiškia, teikia ingridientus visatos kūrimui; + instrumentinė priežastis, "vagina", atlieka kūrimą.

T.y. ne seksas garbinamas ir propaguojamas :) Nors niekas niekada ir nesakė, kad seksas blogai. Santuokinis gyvenimas šeimoje - viskas su juo o.k., ypač dvasingiems žmonėms.

Ši tema visai ne apie tai, kad neturėti šeimos ir t.t. bet apie tai, kaip nepadaryti to per daug grandioziniais projektais, suėdančiais per daug energijos.

Atsielio ''samprotavimai'' man pradeda panašėt į tinginio,kuris tingi pakrutint sėdimają,kad kažką tūrėt,ir jieško pasiteisinimų,kodėl jis tingi,taip atsiranda visokie antimaterealizmai,''dvasingumai'' ir panašūs saviapgaulės perlai..žmgus jieško pasiteisinimų savo nesugebėjimams ar tinginystei,o kai dar šį reikala paverčia ideologija,ar net religija,pasipila panašūs samprotavimai..

Mariukai, nuo kada aš tinginys? :D Gal nori kartu su manim padirbėti, ir kapeikų užsidirbti, vietoj to, kad ant tėvų sprando sėdėtum?

Nepereikit į asmeniškumus, tam yra asmeninės žinutės ;)

a.t.sieli-  Na iš pirmo žvilksnio visiems taip ir atrodo, aprašo banaliai ir nežiuri toliau.
Pati ceremonija atspindi visa ko vienybę. O ne atskirtį, kaip kad pats suskirstai. Aišku gal net ir patys praktikuojantys to nesupranta, kaip kad dabar nedažnas krikščionis supranta maldos esmę  :)

Nėra nieko nedvasingo, pats išsireiškimas yra kvailas. Tik pats ego sukuria tokias nesamones, ir pradeda neigiamai patirti realybę, suskirsto ją ir t.t.

Tarkim kitas Dievas- Krishna- jis turėjo tūkstančius merginų, davėsi su visom, kartą net save padalino į daugybę kūnų, kad galėtų vienu kartu šokti su visomis ir išpildyti jų troškimus  ;D

eternal, reikia skirti kas yra kas. Nes jeigu nesuvoki dalykų įvairovės, ir kuo jie vieni nuo kitų skiriasi, nors yra vienos Visumos, tai neturi ir suvokimo. Miegi, kaip augaliukas.

Ką ir sakiau,tinginys,tik an kapeiku tesugeba užsidirbt..

tik va tavo aprašomas pseudo dvasingumas,kurį čia bandai prastuminėt,ir tų kelių kapeikų nevertas.Vidurio amžiaus krizė,suprantu ir užjaučiu..

''Nėra nieko nedvasingo, pats išsireiškimas yra kvailas. Tik pats ego sukuria tokias nesamones, ir pradeda neigiamai patirti realybę, suskirsto ją ir t.t.''

Labai neblogai paskyta.Tik pridėčiau jog bėgimas nuo problemų dvasingumo neprideda,o išspresta problema manau netik dvasingumo priduoda.

Jeigu nesuvoki dalykų panašumo, o tik skirtumus, nesuvoki ryšio tarp jų, ir vienybės.
Todėl turi dualizmo suvokimą. Taigi  ką ten sakei apie augalą?  ;D
Gali siekti to nušvitimo per meditacijas, bet tiesiog laikyti materiją nedvasinga, čia jau nesamonė  ;D
Net ir pagal tas normas , materija yra padalintas dievas  ;D

Na, manau, su eternal ir Mariuku jau pakankamai išdiskutavom tarpusavyje savus reikalus, nematau reikalo plėtotis ties tuo. Lauksiu vertingesnių indėlių temoje.

---

O apie "bėgimą nuo problemų" toks juokingas palyginimas:

"Niekas neturėtų dairytis prieš eidamas per gatvę! Tai juk bėgimas nuo automobilių! Kiekvienas turėtų būti drąsus ir darbštus, ir išpūsta krūtine pasitikti atriedantį automobilį. Nesitrauk, kary, ir nebėk iš savo vietos! Juk neįveikiamų automobilių nėra. Susidūrimas su automobiliu ne tik tau duos pilną dvasinę harmoniją, bet ir begalę materialių privalumų." :D

"Jeigu dairaisi prieš pereidamas gatvę, ir matai ten automobilius, skirtingus nuo savęs - tu dualistas! Automobilis nei kiek ne mažiau dvasingas negu tu, todėl susiliek su automobilio triuškinama jėga ir pajusk visatos harmoniją ir vienį." :)

Man atrodo, kad tu pradzioje ejai per gatve uzsimerkes, o po partrenkimo, neeini visai, ir bandai pasakoti kad ejimas per gatve tik materija, kad dvasines harmonijos gali pasiekti tik sededamas sitoje puseje. Protingi zmones eina per gatve, bet visuomet apsidairo.

Palyginimas tai nei 2 nei 10.
Gyvenimas nėra kaip ėjimas per gatvę, tai daugiau kaip pasirinkimas kur eisi ir kaip, ar per gatvę, ar per upę, ar važiuosi mašina, ar dviračiu, ar skrisi.
Matau, kad tu per gatvę eini, ir bijai kad tave suvažinės kiti kurie turi mašinas.

Bėda yra tame, kad kiekvienas labai mėgstame iš pūsti kokia nors problemą ir ją padaryti neįveikiama. Taip pasaulyje yra daug neteisybės, tačiau mes ieškome kaltų nors patys susikuriame tas problemas. Mes esame parazitai, kurie ieško parazitų. Tačiau nereikia į viską žiūrėti kaip į juodą ar baltą. Nesvarbu ar tu esi dugne soste, svarbu ką tu matai iš savo pozicijos. Reikia išmokti matyti ir baltą, ir juodą.

Nuostabu, kaip žmonės visiškai nesupranta temos. Kuo toliau, tuo labiau nusiviliu šiuo forumu.

O tu nepagalvoji,jog tavo rašliava tiesiog tik tau vieninteliam ir tesuprantama?nekaltink forumo,jei žmonės nemato prasmės ir esmės tavo rašaluose..bėda slypi tavyje,o ne skaitančiuosiuose.

Kad ir kur ta bėda slypėtų, viskam savas laikas ir sava vieta. Matyt, kad beprasmiškiems užsiėmimams kažkada reikia padėti tašką.

Tema buvo vartyta daugiau negu puse tukstancio kartu, o tu a.t.sieli nusivyli :) Ne visi tiesiog diskutuoja, gal kokiam nors sveciui tikrai pamastymai idomus. Kodel matome tik balta ir juoda? Cia retorinis, o ne tiesioginis klausimas ;)

Jei temos pavadinimas būtų ''kaip praturtėti'' manau peržiūrų skaičius ir šimtą tukstančių būtų,tad peržiūrėjimo skaičius nereiškia nieko,manau net retas ,kuris pradėjas skaityti atsielio rašalus, iškenčia daskaitęs iki pusės,o dar retesnis supranta,ka jis turi omenį..žmonių reakcija ,kad ir šioje temoje tai yrodo..

Tai gal ir milijonas butu, o gal ir du, bet tema ne apie pinigus :) Ne viskas siame pasaulyje turi buti visiems suprantama. As irgi nesuprasciau apie ka fizikai kalba. O jeigu as ar tu nesupranti tai dar nereiskia, kad apskritai neverta jam rasyti tokiu dalyku. Gal koks nors sielos brolis atsiras, gal jam jau kazkas idomu PM'a parase... Mes nezinom. Nematau nieko blogo tame, ka daro a.t.sielis - jeigu kam nors tai nesuprantama, arba atrodo neidomu ir neverta skaityti, tai klausimas kam ta daryti? :) Cia kaip kazkoks sadomazochizmas is salies atrodo.

Citata iš: a.t.sielis  gruodžio 29, 2013, 12:36:40
Nežinau puoduk, tu skaitei visą temą?... Aš kalbu apie kelius, kaip gyventi pilnavertį gyvenimą, radikalų gyvenimą, ir kaip negyventi tuščiom iliuzijom paremto šlamštinės kokybės gyvenimo, ką atitiktų minėta citata apie karštumą, šaltumą ir drungnumą.... Nes aš apibūnau vieną iš variantų, kur gyvenama pagal savo jėgas ir išgales.

Skaičiau, bet tikriausia neįsigilinau. O ir pagal išoriškai tą pačią gyvenimišką situacija, tikriausia negalima spręsti ar čia šaltumas ar drungnumas, nes viskas priklauso nuo motyvų,
  kaip ir toje situacijoje:

Citatasako: "parduok viską ką turi,

iš tikro pasideda Mt 19 ....²¹ Jei nori būti tobulas....
nes ir daugumos vienuolynų įstatuose yra, kad į vienuolius galima priimti tik tuos, kurie tikrai to nori, o ne todėl, kad nusivylė materialiu pasauliu. _{(tikriausia vėl neprivėliau...)}

*****
prie to paties:

Citata iš: eternal.bliss  gruodžio 29, 2013, 14:02:34
Vienuolį, kuris buvo su 1000 moterų, sunkiai besuviliosi, bet užtat tą kuris nebuvo nei su viena, lengva paveikti  ;D

Pats susilaikymas neturi jokios moralinės vertės jei tai nuo persisotinimo, ar tiesiog, kad tam nejaučia poreikio.

Citata iš: puodukas  gruodžio 30, 2013, 08:59:34
  kaip ir toje situacijoje:

Citatasako: "parduok viską ką turi,

iš tikro pasideda Mt 19 ....²¹ Jei nori būti tobulas....
nes ir daugumos vienuolynų įstatuose yra, kad į vienuolius galima priimti tik tuos, kurie tikrai to nori, o ne todėl, kad nusivylė materialiu pasauliu. _{(tikriausia vėl neprivėliau...)}

Taip, noras labai esminis dalykas. Noras = tikėjimas. Be to, noras išreiškia laisvą valią.

---

( kalbant apie norą, norisi pacituoti šią dainą:



Tie, kas turi neblogą anglų kalbos supratimą ir klausą intonacijoms, gali pajausti, kaip nuostabiai gražiai išreikšta tikinčiojo būsena vos ne į transą įvedančioje įžangoje, o žodžiai išvertus yra tokie:

"Tik vienas pažiūrėjimas į Tavo Veidą
Tik vienas Tavo Akių žvilgsnis
Mano visas pasaulis pasikeitęs
Visas mano pasaulis pasikeitęs
O, aš siekiu tik pamatyti Tavo Veidą
Nenoriu eiti kur nors be Tavęs, Dieve, be Tavo buvimo
O, leisk man pamatyti Tavo Veidą,
Tavo šventumo Grožį, Dieve
Paimk mane į šventą vietą" )

---

Šiaip ši tema yra daugiau apie tai, kaip nesivelti į tokią gyvenimo situaciją, kuri atneš nusivylimą. Tai yra, ne apie nusivylimą šiuo pasauliu, bet kaip jo (bei kitų iš neteisingos veiklos krypties ir jos blogų rezultatų kylančių negatyvių emocijų ir mentalitetų) išvengti tam, kad galima būtų turėti laisvą širdį, kuri nebūtų kaip nuvarytas arklys, o gebėtų mylėti.

Kūrėjas ne šiaip sau sukūrė kūriniją su atitinkamais dėsniais. Žmogus turi būti protingas, ir suprasti, kas yra kūrinija, kaip ji veikia, ir kokia jo paties vieta čia bei kryptis - kuri kryptis veda į nelaimę ir aklavietę, o kuri - atitiks sielos prigimtį. Tokiu būdu įgalinama laisva valia. Jeigu žmogus supranta, kas yra sielos draugas, o kas priešas (pvz. krikščionybėje - šėtonas, mamona ir pan.), ir teisingai pasirenka ne priešą, o draugą, tada tai joks ne bėgimas nuo kažko.

Kažkada pasaulio problematiškumo aspektą kabinome šioje temoje: http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=135.msg31786#msg31786

Taip pat, apie panašius dalykus buvo kalbama šioje temoje: http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=2146.0