Gyvenimas yra judėjimas, kuris pasireiškia ir realizuojasi per įvairius keitimo procesus: medžiagų apykaita, energijų apykaita, informacijos, minčių apykaita. Šie procesai pavaldūs tam tikram dėsningumui ir turi veikti kompleksiškai. Vienas pagrindinių dėsnių yra masių ir energijų tvermės dėsnis. Dalelių pasireiškimui, o taip pat Būties procesų palaikymui materijoje, svarbiausias yra energijų apykaitos procesas.
Viskas Pasaulyje, pradedant nuo elementarių dalelių ir baigiant planetomis bei Galaktikomis (aišku, įskaitant žmogų ir viską gyvą), egzistuoja vien tik energijų apykaitos dėka! Be jos judėjimas ir Evoliucija sustotų momentaliai. Energijų apykaita palaiko judėjimą. Šis procesas turi savo, tam tikrus dėsningumus, kuriuos žmogus, esant norui, gali pažinti ir išmokti juos valdyti.
Visi materialūs objektai, pradedant nuo elementarių dalelių ir baigiant pakankamai masyviais kūnais (planetomis ir t. t.), randasi tam tikru atstumu vienas nuo kito, egzistuoja erdvėje. Ši erdvė nėra tuščia, Pasaulio materializacija nekenčia tuštumos! Erdvė tarp kūnų (netgi tarp elementarių dalelių) nėra neužimta, ji susidaro iš dar smulkesnių dalelių. Šių smulkesnių dalelių, kurios apsupa materialiuosius kūnus, visuma vadinasi Lauku. Bet kuris judantis objektas sudaro sūkurinius Lauko srautus, priverčiant jo daleles persikelti.
Šis persikėlimas visada yra sutvarkytas ir kryptingas - neigiamos dalelės juda pliuso link, teigiamos - minuso link. Taip kyla įvairūs energetiniai srautai.
Jeigu imti domėn, kad kūnų materializavimas prasideda nuo lauko dalelių judėjimo, tada galima suprasti, jog materializavimo laipsnis ir materialaus objekto egzistavimo būdas priklauso būtent nuo lauko dalelių judėjimo ir nuo tam tikros jų susijungimo į Sistemą tvarkos (programos, Dėsnio); nuo bendro potencialo, kuris tuo pačiu susikuria. Materijos egzistavimą užtikrina būtent programiniai bei energetiniai procesai.
Gamtoje egzistuoja dvi rūsys - to, iš ko susideda materija, tai dalelė ir antidalelė. Dalelė yra materializuotas antidalelės pasireiškimas. Iš materialių dalelių susideda visas fizinis pasaulis, kurį studijuoja žmogaus sukurti įvairūs mokslai.
Antidalelės - tai kito Pasaulio, kuriame nėra Būties, atstovai, Gyvybė - tai visada kažkokia tvarka. Mokslininkai dar neseniai manydavo, kad Antipasaulyje viešpatauja chaosas. Tačiau ir jis yra pavaldus savo dėsningumams, viena kurių yra antidalelės perėjimas į dalelę ir jos egzistavimas, bet materialaus objekto formoje. Šio proceso dėka egzistuoja atomai - elementarios materialios sistemos, iš kurių susideda bet kuris fizinis objektas. Būtent antidalelių judėjimas užtikrina materialių objektų judėjimą ir yra energetinių procesų atsiradimo priežastis.
Šių Dėsnių žinojimas reikalingas mums tam, kad suprasti, jog Pasaulį valdo energijų apykaita. Būtent ji yra visų kitų išryškintos materijos procesų bei apykaitų šaltinis. Ir žmogus nėra išimtis! Žmogaus kūnas taip pat egzistuoja energijų apykaitos dėka. Ji yra būdinga organizmo ląstelėms taip pat, kaip ir visam organizmui. Mūsų Gyvenimas ir sveikata pilnutinai priklauso nuo energijų apykaitos.
Prieš ateinant žmogui į Žemę atsiranda jo energetinis kūnas, suderintas su tam tikru, individualiu dalelių judėjimo ritmu, su tam tikru energetiniu potencialu ir galimybes. Energetinio kūno atsiradimas vyksta kitame, nepažįstamame mūsų Sąmonei Pasaulyje.
Ką tik sukurta energetinė substancija praeina ilgą Evoliucijos kelią, pradedant nuo elementarių dalelių ir baigiant žmogumi.
Savo Evoliucijos eigoje ši substancija formuoja jau savo energetinį (programinį) kūną, su kuriuo palaiko nuolatinę informacinę apykaitą. Pakeičiant savo evoliucinį egzistavimo būdą (įsikūnijant mineraluose, augaluose, gyvūnuose, žmoguje), ši energetinė substancija, būdama nuolat susijusi su savo programiniu lauku, tęsia jį formuoti bei tobulinti.
Pavyzdžiui, materializuota dalelė egzistavo kaip fotonas. Ji buvo pajungta prie fotono informacinio lauko ir valdoma šio lauko programomis. Bet kurie pakitimai, vykstantys su dalele šiame Evoliucijos etape, tuoj pat buvo fiksuojami jos programiniame lauke. Po to dalelė evoliucionavo ir įėjo į sistemą, susidedančią jau iš dalelių grupės (pavyzdžiui, į atomą). Dabar ji jau yra pavaldi programoms, užfiksuotoms atomo informaciniame lauke, įrašant jas į savo programinį lauką.
Tolimesnė dalelės Evoliucija privedė prie to, kad ji tapo kristalu ir valdoma jau programomis, būdingomis kristalams, eilinį kartą pakeitus savo informacinį lauką. Ir taip toliau, iki to momento, kai ši substancija išaugs iki žmogaus. Visi jos gyvybinės veiklos procesai bus valdomi savo programomis, būdingomis tik žmogui.
Besimaterializuojant sutinkamai su įgytomis programomis, substancija stato savo fizinį kūną (dažniausiai šią substanciją vadina Siela). Siela - tai ne tik kažkokia energetinė substancija, jinai taip pat yra programinis ir programuojamas produktas, turi savyje ankstesnės Evoliucijos arba savo ankstesnių įsikūnijimų giminines, asmenines programas.
Naujo Sielos įsikūnijimo tikslas - jos Evoliucija, kurios metu pasitobulina tos programos, kuriomis ji yra valdoma! Siela neturi savo veido, jinai tiktai kažkurių programų, suformuotų jos ankstesnių realizatorių kartomis, realizatorė. Iš čia išplaukia, kad Sielos turėtojas - žmogus - suvokia save kaip asmenybę ir jos savininku iki tol, kol turi Sąmonę!
Sąmonė yra materialus produktas, susijęs su fiziniu kūnu ir dabartiniu Gyvenimo (Sielos egzistavimo) tarpu. Taigi, praradęs Sąmonę (peržengus mirties slenkstį), žmogus nebesupranta savęs, nebeįsisąmonina.
Toliau ši Siela sutinkamai su programomis, kurias ji jau sukaupė, vėl įsikūnija į žmogaus kūną ir gimsta Žemėje. Šis procesas tęsis iki kol energetiniai Sielos resursai neišsisems arba iki kol nepereis į naują begalinės Evoliucijos pakopą - į sąmonės procesą.
Tai yra iki kol neįsikūnys į Žmogų, kuris sujungs Sielą su savo Sąmone ir padarys šią vienybę tvirta. Savanoriškai, sąmoningai ir savo rankomis. Nuo šio momento Siela, pagaliau, įsisavina ramybę ir prieglaudą visam savo begaliniam Gyvenimui. O žmogus gauna nemirtingumą fiziniame kūne, begyvendamas Žemėje. Įvyko jo Tikrasis Gimimas, apie kurį seniai perspėjo: „Jums reikia atgimti iš aukštybės".
Visą Būtį valdo energoinformaciniai procesai. Jie yra pirminiai. Procesai, vystantys fiziniame kūne - antriniai. Mūsų užduotis - pažinti šiuos procesus ir juos valdyti. Bet kurio materialinio objekto egzistavimas (tame tarpe ir žmogaus fizinio kūno) galimas iki kol jis turi tam tikrą energetinį potencialą.
Energijų apykaitos pasėkoje ir sutinkamai su įdėtomis programomis visi materialūs objektai Žemės materialiajame pasaulyje (tame tarpe ir žmogus) užprogramuoti sunaikinimui! Fizinio gyvenimo procese vyksta nuolatinis energijų išsklaidymas, kuris nualina bendrą objekto energetinį potencialą. Galų gale, visi kūnai materialiajame pasaulyje turi palinkimą sunaikinimui, o atskiros biologinės būtybės miršta.
Kad pakeistumėme šį egzistavimo būdą, reikia išmokti pastoviai palaikyti ir didinti savo energetinį potencialą reikiamam lygyje, pakeičiant savo kūno valdymo programas. Todėl kiekvienas iš mūsų Evoliucijos eigoje turi pakeisti „gyvenamąją vietą", persitvarkęs savo virtualią Visatą, kad pereiti iš Pasekmių pasaulio į Priežasčių pasaulį.
Pagrindinis instrumentas, darbo įrankis yra aplinkinio pasaulio energijos. Darbo su jomis tikslas: išvalyti ir sustiprinti nuosavą energetinį kūną, nes nuo jo būklės priklauso fizinio kūno būklė. Visi procesai, vykstantys fiziniame kūne, nukreipti ne tik jo gyvybinės veiklos palaikymą, didžiausia jų dalis yra nukreipta į savitarpišką energijų apykaitą su aplinka. Taigi, kvėpavimo organai įkvėpimo metu priima subtilias oro energijas, pertvarko jas, maitinant visą fizinį kūną reikiamu energijų kiekiu.
Didelio energijų kiekio koncentravimo vieta yra pilvo ertmė (pilvas). Čia gi koncentruojasi energija, kurią organizmas gauna iš maisto. Todėl jam visai ne tas pats, kaip mes kvėpuojame, ką įkvepiame ir ką valgome. Natūralių kvėpavimo ir virškinimo procesų pažeidimas priveda prie ligų. Pagrindinė priežastis, pažeidžianti natūralų kvėpavimo procesą, yra rūkymas. Rūkantis žmogus apnuodija ne tik savo organizmą, bet ir jam artimų žmonių organizmus, taip pat ir pašalinių, kurie randasi šalia jam rūkant.
Šiuo atveju pragaištingi įpročiai dar nespėjo susilieti su žmogumi, dar netapo jo psichika bei genetinėmis programomis. O jeigu tai atsitiko, galbūt prireiks keleto darbo metų, kad pakeisti savo esmę (pasaulėžiūrą) ir genetines programas. Čia kovoti tik su pragaištingais įpročiais jau yra nenaudinga ir beprasmiška.
Kaip galima šiuos stereotipus pašalinti, perkentėti, atpirkti, atidirbti ligomis ir nesėkmėmis arba nuplauti besimaudant išvalkoje per Trijų karalių išvakares, nedirbant su savo sąmone ir pasaulėžiūra?
Kas liečia virškinimo sistemą, ji taip pat yra apskaičiuota į subtilių energijų priėmimą. Šiuolaikinė mityba duoda organizmui pagrindiniai rupias energijas, kurios įneša nesantarvę ne tik energetinių procesų funkcionavime, bet ir žymiai pažeidžia psichinius procesus - mąstymo veiklą. Mintis, prikalta prie materialiojo, negali pakilti, užskristi. Todėl turime tą, ką turime...
Mityba - tai atskiro ir ilgo pokalbio tema. Jeigu Gamta davė galimybę gauti džiaugsmą nuo natūralių maitinimo produktų (ir tik nedideliais kiekiais), šiuolaikinis žmogus pavertė šiuos natūralius procesus pilvapenyste, visiškai iškraipė juos, dabar reikia laiko ir žinių, kad grąžinti šiuos procesus į jų pirmapradę būklę!
Daugeliui žmonių rekomendacijos knygose - kaip pereiti į natūralią mitybą (badavimas, žalias maistas, atskira mityba), netinka. Netinka todėl, kad visos šios teorijos buvo sukurtos prieš daug metų, kai žemė, oras, vanduo ir augalai nebuvo apnuodyti žmogaus ūkine veikla! Šiuolaikinėse sąlygose virškinimo sistemos atsistatymui reikalingos naujos žinios ir ypatingos technologijos, visiškai nepanašios į tas, kurios buvo žinomos Žmonijai iki šiol.
Dominuojantis momentas darbe su energijomis yra jūsų dėmesys, mintis. Energija visada teka ten, kur nukreiptas dėmesys, ir atlieka darbą, kurį jai nurodo mintis. Kad jūsų kūnas galėtų priimti ir suvokti Gamtos vibracijas, būtina atlaisvinti jį nuo atidirbtos energijos. Tvermės Dėsnis galioja visiems procesams, tame tarpe ir jūsų kūno procesams. Kiek „nešvarios" energijos išeis, tiek „švarios" ateis!
Yra dar vienas Dėsnis, kuriam yra pavaldūs visi materialiai kūnai, - tai Inercijos Dėsnis: visi pakitimai vyksta palaipsniui ir stiprėja taip pat palaipsniui. Nesėkmės, naudojant darbo su energijomis technologijas, susideda būtent iš to, kad žmogui duoda daugiau, negu jisai gali talpinti, o tai sukelia negatyvias pasekmes.
Dėmesys, mintis ir jos poveikio laipsnis į energetinį bei fizinį kūną išsivysto palaipsniui. Todėl darbo su Sąmone pradžioje, kad gauti žymų efektą, reikia gana dažnai naudotis valymosi metodais, išskirtiniais atvejais - iki galvos skausmo! Tai yra susijęs su tuo, kad grįžtamasis ryšys tarp minties ir kūno organais prarastas. Kad jį atstatyti, reikia daryti poveikį į organus kiek įmanoma dažniau, kiekvieną minutę ir sekundę, iš tikrųjų iki galvos skausmo. Kuo dažniau jūs dirbsite, tuo geriau! Su laiku pastebėsite, kad bereikia tik pagalvoti apie tai, kad reikia padaryti tą ir tą, kai tas „kažkas" savaime realizuojasi! Tai reiškia, kad jūsų organai išmoko girdėti jus ir atsakyti jums tuo pačiu jausmu!
„Su žmogumi galima padaryti tik tą, ką jis leidžia su savimi padaryti". Valdykite save ir savo procesus patys, ir nieko nereikės kaltinti. Pasekmių Pasaulis todėl taip ir vadinasi, kad žmogus, nemokantis numatyti, suprogramuoti ateinančius įvykius, nesugeba reaguoti į juos atitinkamai. Viskas todėl, kad nors įvykiai ir formuojasi jam matant, jis jų visiškai nemato, kadangi tai vyksta kitame, jam nepasiekiamame Sąmonės Lygmenyje, lyg Marse. Jis suspėja reaguoti tik į šių procesų pasekmes, taip sakant - post factum, kai jie, subrendus, nukrenta į jo Lygmenį, tiesiai ant galvos.
Žinome: tam, kad sujungti Sąmonę su pasąmone, reikia nuolat palaikyti aktyviojoje būklėje Gyvybės Svyruoklę mąstymo lygmenyje, kuri suvienija, sinchronizuoja abiejų pusrutulių veiklą. Mūsų užduotis - išmokti valdyti šią Svyruoklę bei ją kontroliuoti.
Valdyti Sąmonę - reiškia sutramdyti savo emocijas, o taigi - visus įpročius, kompleksus, stereotipus.
Valdyti Pasąmonę - reiškia subordinuoti viso organizmo veiklą, kiekvienos jo ląstelės, išmokti valdyti įvykius aplink mus (tačiau jie dažnai paveikia mus neigiamai). Subordinavus įvykius, mes galėsime valdyti mūsų gyvenimą, formuoti jį mūsų nuožiūra ir nelikti likimo valioje.
Visą tai mes mokomės daryti palaipsniui, po truputį. Koncentruodami dėmesį į vieną ar kitą organą, dirbdami su juo, mes ne tik atstatome jo sugebėjimą priimti gyvybišką energiją, bet ir priverčiame atlikti tam tikrą darbą, užduotą mintimi. Pastačius savo veiksmus „automatiškam veikimui", mes tuo pačiu subordinuojame visus procesus (vykstančius organe) sau, galvos smegenims, kurios pradeda valdyti šį organą pagal jau mūsų užduotą programą. Po kurio laiko pradedame girdėti savo organus ir jausti juos.
Tai reiškia, kad pirmą kartą gyvenime nusistovėjo tiesioginis bei grįžtamasis ryšys tarp organu ir mūsų. Čia reikia atminti, kad kartkarčiais jį reikia palaikyti savyje, atstatyti, stiprinti savyje visus sąlyginius bei nesąlyginis refleksus, kontroliuoti, nes nepareikalauti procesai yra. Tokia jau Gamtos savybė: viskas, kas nereikalinga, kas nepareikalauta - turi atlaisvinti vietą reikiamiems procesams, kad nešvaistyti vertingos gyvybiškos energijos - Dievo bei žmogaus psichinės energijos. Todėl kartkarčiais jums reikia palaikyti ryšį su savo organais. Tegul jis būna akimirksnis, užduotas viena mintimi, bet jis turi būti.
Nustačius ryšį su vidiniais organais, mes tuo pačiu kontroliuojame Gyvybės Svyruoklę organizmo lygmenyje, sujungdami energetinį kūną su fiziniu. Dabar pats laikas pradėti formuoti savo kūną tokiu, kokiu mes norėtumėme jį matyti: sveiku, gražiu, stipriu. Tam tinka visos seniai kiekvienam iš mūsų žinomos sveikatingumo sistemos: ušu, joga, cigun, meditacija, organizmo grūdinimas, sportas ir t. t. Bet kuris užsiėmimas šiame lygyje užtikrins sėkmę.
Tačiau tam, kad būtų galima pasiekti idealios sveikatos, reikia išmokti valdyti Gyvybės Svyruoklę mąstysenos lygmenyje taip, kad jos judėjimas būtų pastovus ir nenusloptų su laiku. Tam reikia padaryti Sąmonę laisva, gebėti valdyti kairįjį pusrutulį ir lavinti intuiciją - imlumą išorinei informacijai (išmokti valdyti dešinįjį pusrutulį). Tai nepaprastas darbas, tai kova su savimi. Jūs pradedate sąmoningai formuoti save kaip Asmenybę, auklėdami savyje Žmogų sutinkamai su įsigytomis žiniomis.
Dešinysis pusrutulis turi vieną savybę: jis aktyviai vystosi tada, kai žmogus lavina savyje gebėjimą jausti grožį, suprasti gyvūnų bei paukščių kalbą, laviną Gamtos bei viso gyvojo suvokimo jautrumą ir, svarbiausia - šis jautrumas išsilavina, kai jis atlaisvino Sąmonę nuo stereotipų, pasitiki gyvenimu ir savi intuicija. Esant Sąmonės diapazono išplėtimui, dešinysis pusrutulis atskleidžia savo gabumus automatiškai ir pastoviai. Tuo momentu, kai jūs pajusite, kad nusikratėte stereotipų, pajusite gerą, visiškai naują požiūrį į gyvenimą bei žmones. Būkite tikri, kad jūsų dešinysis pusrutulis tapo aktyviu!
© Aleksandras ir Tamara Baltieji 2004 - 2006 http://www.om3.org/ © Vertimas: Oleg Bogdašič, olegbogdashich@gmail