Įsivaizduokit nepaprastai galingą ir turtingą žmogų, kurio turtų šaltinis žmonių konfliktai, ligos, karai ir vieną dieną toks žmogus sužino, kad tam tikro dažnio garsas (kuris dalinasi iš dviejų) būtent ir sukelia konfliktą, disonansą ir disharmoniją, tuo tarpu kai garso dažnis kuris dalinasi iš trijų skleidžia balansą, harmoniją, gėrį ir patrauklumą.
Dabar įsivaizduokit, kad tas žmogus toks galingas, kad jo valioje pakeisti visų pasaulyje esančiu instrumentų suderinimo standartą... įsivaizduokit, kad visi instrumentai suderinami taip, kad jų skambėjimas taip pat visa muzikinė gama ir visi muzikos kūriniai būtų nukreipti į disonansą.
Žinau, tai skamba kaip mokslinė fantastika, bet būtent tai įvyko 1939 metų rugsėjo mėnesį, kai Rockfeleris (Illuminatas) siekdamas savo finansinės naudos nusprendė, kad standartinis instrumentų derinimas į natą „A" nuo šiol ir visada vibruos 440 kartų per sekundę.
Šita nenatūralaus standarto vibracija, paskelbė karą žmonių pasąmonei…
Standartinis suderinimas, kuris nustato, kad nata A vibruos 440 Hz dažnių per sekundę, yra paremta dažniu, kuris dalinasi tik iš dviejų o ne iš trijų, kaip turėtų būti ir tai reiškia, kad visos natos žemiau ar aukščiau taip pat atlieka tą patį negatyvų poveikį.
Kad ir kokią gražią ir ramią muziką grotų simfoninis orchestras, jo visi instrumentai suderinti vibruoti 440 Hz dažnyje, o tai reiškia, kad tai yra užmaskuotas, lėto žudymo įrankis, kad ir kokią muziką jie grotų.
Šaltinis: Facebook.com
Visiski kliedesiai. Tikrai ne visa muzika sukelia neigiamas emocijas ir skatina neapykanta. Gi net terapijos kai kurios man rodos buna muzikos pagalba. Galu gale vakare ijungtas koks ramus gabaliukas kaip tik atpalaiduoja ir ramina.
Niekas ir nesako, kad čia teisybė, čia tik teorija, kuri iš dalies ir gali būt teisinga, šiais laikais daug muzikos stilių, gal kai kuriomis ir yra manipuliuojama, kad būtų paveikiama žmogaus psichika.. Who knows.. :)
Man atrodo kad muzikoje svarbūs ne kažkokie dažniai, o emocijos, išgyvenimai, kurias norima per ją perteikti. Jeigu kūrinys yra kurtas kompozitoriui ar žodžių autoriui esant tam tikroje nuotaikoje, tai atsispindi ir dainoje, kuri veikia klausytoją.
Citata iš: Trance rugpjūčio 03, 2013, 00:20:04
Niekas ir nesako, kad čia teisybė, čia tik teorija, kuri iš dalies ir gali būt teisinga, šiais laikais daug muzikos stilių, gal kai kuriomis ir yra manipuliuojama, kad būtų paveikiama žmogaus psichika.. Who knows.. :)
Tai cia nebent koks metalas ar panasiai kur be klyksmu nieko daugiau nera ir paveikia ta psichika :D
Visų pirma, tai nėra teorija, o tik spėjimas (net ne hipotezė), kuris kelia abejonių. Pavyzdžiui, kodėl muzikos dažnis turi būti dalus būtent iš dviejų ir tuomet skatins nesantaiką? Tada kodėl muzikos garsas, kurio dažnis dalus iš trijų, skatina harmoniją? Tai yra pirmiausia galintys kilti klausimai.
Bet tai ne viskas. Juk būna įvairiausių dažnių. Pavyzdžiui, jis gali būti dalus iš bet kurio pirminio skaičiaus: kaip tai paveiktų žmogaus psichiką? Tarkime, dažniai 5^n (kur n - natūralusis skaičius), 7^n, ..., p^n (kur p - pirminis skaičius) nesidalija nei iš dviejų, nei iš trijų. O kad dažnių įvairovė būtų didesnė, galime sudauginti skaičius poromis: (5*7)^n, (5*11)^n, ..., (5*p)^n (p != 5), ..., (pred(p)*p)^n (pred žymi ankstesnį pirminį skaičių prieš p). O kad įvairovė būtų išties didesnė, galime dauginti ir trejetais (pavyzdžiui, (5*7*11)^n), ir ketvertais ((5*7*11*13)^n), ir penketais ir t.t. Viską galima tęsti iki begalybės.
Kita vertus, iki begalybės tęsti nebūtina, nes žmogaus girdimasis diapazonas yra ribotas (apytiksliai nuo 16 Hz iki 20000 Hz). Vadinasi, užtektų išskirti žmogaus ausiai potencialiai pavojingus ir saugius garsus. Pagal pateiktą spėjimą 16 Hz garsas būtų pavojingas, 18 Hz irgi (nes dalijasi iš dviejų), bet 21 Hz nebe. Tai yra, visi garsai, kurie yra dažnio 21 + 6k Hz (k = 0, 1, ..., 3329) turėtų būti žmogaus ausiai saugūs garsai, t.y. garsai, kurie neskatina pykčio. Na o visi garsai, kurie yra 16 + 2k Hz dažnio yra pavojingi, skatinantys neapykantą (čia jau k = 0, 1, ..., 9992). Įdomus pastebėjimas. Jeigu spėjimas teisingas, tai, remiantis šiais užrašymais, galima gaminti harmoningus instrumentus arba priešingai. Tačiau įdomu, kaip yra su dažniais, kurie dalūs iš kitų pirminių skaičių? Juk tokių dažnių irgi yra girdimame diapazone: pavyzdžiui, 539 Hz dalosi iš 7 ir 11, bet ne iš 2, iš 3 ar kito pirminio skaičiaus (nes 539 = 7*7*11). Tai koks bus 539 Hz ir panašių dažnių poveikis žmogaus psichikai?
Tada yra kitas turbūt svarbus aspektas, kurį galima išmąstyti deduktyviai. Jeigu žmogaus girdimų garsų dažnis yra intervale [16; 20000] Hz (tai daugumai yra tiesa, o be to, kai kas netgi ribą pradeda žymėti nuo 20 Hz), tai kaip tuomet žmogus pajunta skirtingų garsų pokytį? Pavyzdžiui, ar žmogaus ausis galėtų atskirti 16 Hz nuo 17 Hz (tai yra, delta (pokytis) = 1 Hz šiuo atveju)? Turbūt ne, nes, jeigu žmogaus ausis galėtų atskirti 1 Hz pokytį, tai tada garso diapazonas prasidetų ne nuo 16 Hz, o nuo 1 Hz. Ar galima patikrinti tokį teiginį? Eksperimentiškai tai padaryti paprasta: tiesiog duoti žmogui išgirsti, pavyzdžiui, 440 Hz ir 441 Hz garsus. Tuomet to kažkiek laiko, pasirinkus tinkamą laiko intervalą, skleisti žmogui garsus atsitiktine tvarka, ir liepti nurodyti, ką išgirdo. Jeigu žmogus galės atskirti garsus su mokslininkų parinktu reikšmingumo lygmeniu (tarkime, lygmuo yra 0,05, kas reikš, jog tik daugiausia 5% tiriamųjų gali neišlaikyti testo), tuomet bus galima teigti, jog žmogus atskiria 1 Hz pokytį. Na aišku, surinkti kontrolinę, eksperimentinę grupes irgi reikės, kad ši tyrimo metodika būtų pakankamai pagrįsta. Tačiau mes tyrimo nepadarysime - tik galime kažką nebent spėliodami iš turimos informacijos nuspręsti. Pavyzdžiui, galima pažiūrėti, koks yra dažnių skirtumas tarp skirtingų natų: http://www.de2.lt/images/lenteles/muzikos%20natu%20skale%20-%20daznis%20www.de2.lt%20informacija.JPG. Iš lentelės matyti, kad skirtumas tarp natų dažnių svyruoja nuo 15,5 Hz (do ir do diezas) iki 27 Hz (la diezas ir si). Kitaip tariant, žmogaus ausis skirtumus jaučia kokių 15 Hz pokyčius, kai garsai yra žemesnio dažnio ir dažnio pokytis didėja, garsų dažniams augant. Tai reiškia, kad asmuo 440 Hz nuo 441 Hz greičiausiai neatskirs, bet 260 Hz nuo 276 Hz turėtų (galbūt ir 16 Hz nuo 32 Hz atskirtų, bet dėl dažnių silpnumo gali ir neatskirti).
Tokie pastebėjimai rodo, kad turbūt 1 Hz pokytis yra visiškai nesvarbus natose ir tai neturi įtakos žmogaus sąmonei. Vadinasi, spėjimas apie garsų dažnių dalumą iš dviejų ar trijų greičiausiai yra nepagrįstas. Tada dar iš lentelės buvo galima pastebėti, kad kai kurie dažniai yra skaičiai, turintys trupmeninę dalį (pavyzdžiui, DO garso dažnis yra 261,7). Tai reiškia, kad nagrinėjami visai kiti matematikos objektai (šiuo atveju racionalieji skaičiai), kurių nagrinėti per dalumą iš sveikųjų skaičių negalime. O iš to vėlgi kyla klausimas: o kaipgi žmogus reaguos, tarkime, į 440,00025 Hz garsą, kuris nesidalija nei iš dviejų, nei iš trijų? Kitaip tariant, spėjimas neturi jokio pagrindo.
Na bet jeigu tai būtų tiesa, tai, žinoma, asmuo, asmenų grupės ar pačios valstybės galėtų nesunkiai tokį reiškinį išnaudoti saviems tikslams - pavyzdžiui, žmonių nesantaikai kurstyti ("Skaldyk ir valdyk") arba, priešingai, jiems vienyti. Kitaip tariant, žmonėmis būtų lengviau manipuliuoti. Tačiau greičiausiai tai nėra dar vienas būdas manipuliuoti visuomene, ypač, kai yra geresnių būdų tokiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, propaganda). :)
Aš jaučiu, kad beveik visas popsas yra bloga muzika, nes jau nebesistengiama kurti dėl grožio kaip ir šiuolaikinė dailė, o siekiama kuo greičiau pasipelnyti, šokiruoti. Dar blogiau kai bandoma šokiruoti pasitelkiant smurtą, agresiją, negatyvius žodžius ar kalbėjimo toną, blogiausiai jei tai tikrai yra sąmokslas naikinti žmoniją. Repas, techno "bumčikas", metalas net siekia negatyviai skambėti gal net dėl to yra tiek agresijos ir depresijos šiais laikais. O popsinė muzika, kuri uždedama vien dėl fono ar mados ir dar garsiai gali būti aplinkinių skausmu.
Dabar aš kai klausau tokios subtilios, harmoningos, ambient muzikos atlikėjų, kad kai tenka paklausyti radijo, TV ar tipiškos jaunimo muzikos man pjauną ausis. Skaičiau vieno lietuvių kompozitorius straipsnį, kuriam irgi negatyviai ir neharmoningai skamba populiarioji muzika.
Kas blogo, jog muzika yra negatyvi ar agresyvi?
Muzika ir nėra skirta vien užsiliūliuoti, kaip viskas faina, harmonizuoti ar nuraminti. Normalūs kūriniai kyla iš emocijų, iš širdies. O gražios ir naudingos yra visos emocijos. Net ir agresyvios.
Aš nemėgstu, nei repo, nei techno, nei metalo, bet sakyti, jog tai yra bloga muzika, nes yra "negatyvi" - nesąmonė. Kai kuri elektroninė ar šiuolaikinio repo muzika, mano manymu, gali būti bukinanti. Ar dėl ko nors kitko nepatikti. Bet dėl to, jog negatyvi?...
O kaip kita muzika, kuri neša(-ė) tam tikrą ideologiją? Išsivadavimo, kovos, protesto dainos, kuriose dažnai būna daug ekspresyvumo, agresijos? Arba depresiškos Pink Floydų dainos? The Doors, kur daugybė dainų apie mirtį? Punk rock'o klasika, kaip The Clash, arba Sex Pistols? Ar ten labai daug harmonijos? Ar ju kūriniai blogi?
Citata iš: varpainis rugpjūčio 03, 2013, 02:01:03
Tai cia nebent koks metalas ar panasiai kur be klyksmu nieko daugiau nera ir paveikia ta psichika :D
Šiaip jau metalas vienas sudėtingiausiai grojamų muzikos stilių. Žinoma, daug kas turi sterotipą jog ten tik rėkiama ir daugiau nieko, bet tada tas žmogus turbūt nėra klausęs metalo. Žinoma aš kokio death metalo negaliu klausyti, man jis per agresyvus, tačiau koks power metalas su didingais tekstais man labai patinka. Siūlau paklausyti Blind guardian grupę ir pasakyti, kur tu ten girdi rėkimą ir daugiau nieko?
Citata iš: TinSoldier rugpjūčio 09, 2013, 12:35:30
Kas blogo, jog muzika yra negatyvi ar agresyvi?
Na gėris ir blogis reikalingas Ing ir Yang, vienas kita paryškina kontrasto principu. Tačiau vis tiek mūsų prigintis yra juk siekti tokių dalykų kaip meilė, gėris, taika. O agresija, pyktis, depresija, negatyvumas yra dalykai su kurių reikia vengti kaip demonų.
Žinoma agresyvios muzikos klausymas leidžia pasijusti stipresniam kaip įbauginimas siekiant išnaudoti. Bet tai nėra pats geriausias būdas. Beje tampama tuo ką vartojama, net jei tai ne iš karto pastebimą.
Citata iš: paragraf 78 rugpjūčio 09, 2013, 19:29:36
Citata iš: varpainis rugpjūčio 03, 2013, 02:01:03
Tai cia nebent koks metalas ar panasiai kur be klyksmu nieko daugiau nera ir paveikia ta psichika :D
Šiaip jau metalas vienas sudėtingiausiai grojamų muzikos stilių. Žinoma, daug kas turi sterotipą jog ten tik rėkiama ir daugiau nieko, bet tada tas žmogus turbūt nėra klausęs metalo. Žinoma aš kokio death metalo negaliu klausyti, man jis per agresyvus, tačiau koks power metalas su didingais tekstais man labai patinka. Siūlau paklausyti Blind guardian grupę ir pasakyti, kur tu ten girdi rėkimą ir daugiau nieko?
paragraf, sudėtingas dar nereiškia, kad kokybiškas. Ne veltui sakoma, kad genialumas slypi paprastume. Palyginus primityviais instrumentais įmanoma išgauti gražią muziką. Svarbiausia, kad garsai sukeltų teigiamas emocijas.
Na o kuo neigiamas emocija teikia powermetalas?
Kaip tik labai įkvepenti muzika, apie didvyrius, drakonus, gėrio pergalę prieš blogį.
Žinoma, kokybišką metalą groja ne visos grupės. Bet nurašyti kažkokį muzikos stilių vien todėl kad jo nesupranti nėra gero tono ženklas.
Man pačiam patinka įvairaus stiliaus muzika, nei vieno nenuvertinu, ar tai būtų klasika, ar repas, ar dark wave ar dar kažkoks.
Sakyti, kad metalas yra tik rėkimas, tai tas pats kas sakyti jog klasika tai tik pianinas. Ta prasme, tampa aišku, jog žmogus neklausęs to stiliaus ir nurašo jį dėl kažkokių sterotipų.
O kas dėl pradinio pranešimo, tai man įdomu ar pats autorius supranta ką reiškia tie dalinasi iš dviejų ar iš trijų?
Tavo nurodytas metalo gabalas skamba labiau neutraliai. Tačiau paprastai metalo muzikoje dažnai girdimas negatyvus tonas ir nemalonus garsai, kuriuos pąsamonės registruoja kaip grėsmę. PavzŽinoma net negatyvius dalykus galima vertinti teigiamai dėl asocijacijų su tam pozityviais dalykais. Tarkim gražus vaizdo klipas, atlikėjai, situacija kurioje išgirdai anskčiau tą muziką.
Kaip turiu suprasti tą metalą? Manai yra gražiai maloniai skambantis metalas, tuomet pasidalink. Aš galiu pasiūlyti paklausyti mano mėgstamiausios roko grupes "The Shoreline Dream", gal bus naujovė...
Tai kad aš parinkau labai tipinį skambesiu metalo gabalą, ir tu pasakei kad jis neutralus. Vadinasi tai kas apie jį buvo išsakyta, nebuvo tikslu: agresija, rėkimas ir t.t.
Manau, tam kad pasakytum kažką apie kokį nors dalyką pirma turi pasidomėti juo. Jei aš sakau, kad man kažkas yra nesąmonė, tai būnu pasidomėjęs. Va kaip pavyzdys galėtų būti death metalas. Aš perklausiau kelias grupes, nuėjau į koncertą, tada jau sakau, kad man toks stilius atrodo nesąmoningas, todėl jo ir neklausau. Taip darau su viskuo: muzika, mokslu, paranormaliais reiškiniais, knygomis, maistu ir t.t.
Citata
Tai cia nebent koks metalas ar panasiai kur be klyksmu nieko daugiau nera ir paveikia ta psichika :D
Kokie dar klyksmai? Visų pirma, jei metalas būtų tik rėkimas, jo nebūtų galima įvardinti kaip muzikos stiliaus. Už tų ''klyksmų'' dažnai slepiasi gana prasmingi žodžiai, o teigti kad tai vien tik klyksmai ir nieko daugiau, gali tik stereotipais gyvenantis žmogus.
Tai as taip pat praklauses to metalo visokio esu, taciau jokia metalistu grupe savo skambesiu man nera priimtina ausiai. Tekstai apie drakonus ir didvyrius taip pat kazkaip neikvepia. Muzika man turi buti melodinga, teikti teigiamas emocijas. Metalas deja to nesuteikia.
Ezekiel, metalas yra melodinga muzika, vien todėl kad jo nesupranti jis nepasidaro ne melodingas.
Ir beje, yra negražu taisyti žinutę po to kai į ją jau atsakyta :)
Mane iškart neigiama muzika padaro pačia neigiama :D labai patinka lietuviu repas, tekstai prasmingi, bet dažniausiai persunkti neigiamumu. Uždraudžiau sau klausyt nes man jie geru emociju tikrai neprideda :D Metalo iš vis nepernešu.
Įdomu tai, kad muzikoje yra 2 stovyklos žmoniu:
1. Klausosi muzikos pagal tai, kokia nuotaika. Vertina visas emocijas- nuo bedugniu iki euforijos, nebijo jas giliai prajaust.
2. Klausosi muzikos pagal tai, kokios nuotaikos nori būti. Dažniausiai bijo/ nevertina blogu emociju.