Heliocentrizmas vs. Geocentrizmas, didelė visata vs. maža visata ir t.t.Įdomi tema, yra informacijos, gaila nesu specialistas, todėl negaliu pajausti ir įvertinti, kiek tai kala į taikinį.
http://www.realityreviewed.com/Flower%20Pattern.htm
Rašo, simetriški aplinkinio kosmoso judėjimo išsidėstymai gaunami tik imant centru Žemę, ko ir reiktų tikėtis, jeigu geocentrizmas teisingas.
http://www.realityreviewed.com/Negative%20parallax.htm
Rašo, paralaksų statistika neatitinka heliocentrinio modelio, taip pat abejoja didelės visatos įvaizdžiu.
CitataThe phenomenon of stellar parallax is not what we have been generally led to believe, because in exactly the same way that Eddington 'proved' Einstein's General Theory of Relativity in 1919 by rejecting, omitting or deleting 60% of his measurement data on the bending of starlight, so modern astrophysics maintains the misconception that parallax 'proves' the Kopernikan philosophy of the World hurtling around the Sun, by ignoring and dismissing the entire dataset of negative parallax measurements.
CitataDue primarily to the exceptionally detrimental influence of Hollywood on Western societies, the concept of a Star Trek-like universe has been ingrained from infancy into the minds of a very large number of people. One consequence of this is that the stars are generally perceived to be located at phenomenal distances from us. However, such vast distances were originally borne of paradigm-supporting necessity and although they may appear to be confirmed by trigonometric parallax calculations, it should be remembered that this technique is itself based upon the heliocentric assumption that it is used to support.
Man tai iš karto klausimas, kodėl imami tolimesni objektai už žemę , o ne artimesni? Ir ta programa net nėra viešinama, kiek suprantu, labai paranku. :)
O antroj nuorodoj kiek suprantu, laikoma kad Pasaulis yra visatos centras? Pataisyk jei klystu. Tai išsprendėm kitą problemą tada, visata turi centrą ir tas centras esame mes, pasaulio bamba :D
EDIT: Pirmoje citatoje švaistomasi teiginiais be jokio pagrindimo (o jei jis yra tai noriu nuorodos :) )
CitataO antroj nuorodoj kiek suprantu, laikoma kad Pasaulis yra visatos centras? Pataisyk jei klystu. Tai išsprendėm kitą problemą tada, visata turi centrą ir tas centras esame mes, pasaulio bamba
Na, kaip aš suprantu, tas mokslininkas kaip tik ir stengiasi išspręsti tą klausimą, apie visatos sandarą ir Žemės vietą visatoje. Jis nagrinėja tris modelius: heliocentrinį, geocentrinį, geostatinį.
Jis sako, pagal reliatyvumą, nėra skirtumo tarp modelių, nes tai priklauso nuo atskaitos taško pasirinkimo. Kitaip sakant, sistemos aprašymas vienokiu ar kitokiu modeliu nekeičia pačios sistemos. Absoliutaus visatos centro nežinoma (kas logiška jeigu ji suprantama kaip begalinė ir beribė), todėl tą centrą reliatyviai galima įsivaizduoti vienoje ar kitoje vietoje, kaip parankiau.
Bet jis taip pat sako, kad jeigu viskas nėra taip reliatyvu, ir kažkuris modelis yra teisingesnis, tada tai turėtų atsispindėti kažkokiuose faktuose. Ir randa visokių anomalijų, faktų ir pan.
Man filosofiškai-intuityviai priimtinas abiejų požiūrių derinys. 1. Kad judėjimą visatoje galima aprašinėti įvairiais modeliais, laisvai pasirenkant atskaitos centrinį tašką ir kad 2. pasaulis gali būti teisingai suvokiamas, postuluojant visatos centrą Žemėje (kas vėlgi mano požiūriu yra kartu ir reliatyvu ir nereliatyvu, priklauso nuo to, kas iškeliama aukščiau ne vien fizikine prasme).
Tai vat, jis bando rasti apčiuopiamų įrodymų 2 dalykui, tas ir yra įdomu.
Aš bandau tai įsivaizduoti kaip kiekvieno žmogaus pasaulio vaizdą. Kiekvienas žmogus stebi pasaulį iš savojo "aš" stebėjimo taško. Kiekvienam jis skirtingas ir yra kiekvieno viduje. Ir kiekvienas turi tą unikalią vidinę perspektyvą. Tai nei vienas žmogus negali pasakyti, kad jis yra pasaulio bamba. Kita vertu, realu tai, kad jo paties perspektyvoje, jis yra pasaulio bamba tam tikra prasme. Jis mato viską iš savo stebėjimo taško, ir tik tokia perspektyva jam yra teisinga.
Analogiškai, galbūt žiūrint iš Žemės poreikių taško, būtent geostatinis modelis teisingiausiai apibūdina "žemiškąją visatą". Galbūt yra kiti visatos lygmenys, kurie Žemei neaktualūs ir neprieinami, iš kurių žiūrint Žemė niekaip nėra visatos bamba, bet "žemiškojoje visatoje" ir sau pačiai ji yra visatos bamba.
Tarkim, jeigu bandyčiau savo stebėjimą visada remti kažkokiu stebėjimo tašku, kuris nėra natūralus man, pvz. visą regimą informaciją rinkti tik per video kamerą nutolusią nuo manęs 100 km, o ne per savo akis, tada susidurčiau su tam tikrom problemom. Tuo būdu, analogiškai suprantant geocentrinio vs. heliocentrinio modelių problematiką, geostatinio ar geocentrinio modelio pasirinkimas darosi natūralesnis, ir netgi, teisėta teigti, teisingesnis.
Plius, kas dar įdomu, tai ta simetrijos samprata ir atitinkamai centravimas. O kas jeigu Žemę jos lygmenyje galima centruoti visatos atžvilgiu, ir tai duos tikrą simetriją, o aukštesnius lygmenis taip pat galima centruoti visatos atžvilgiu, ir tai irgi duos simetriją? Kitaip sakant, jeigu viską išdėlioti kaip diskų, išcentruotų ant vienos ašies ir sudėtų lygiagrečiai vienas ant kito, rinkinį. Tuo būdu, gautume išvadą, kad teiginys "Žemė yra centre" neprieštarauja teiginiui, kad "Žemė nėra aukščiausias dalykas, arba visatos bamba".
Na, bet neigiami paralaksai yra paaiškinami ir paprastu mokslu, neišvedžiojant, kažkokių teorijų.
Aišku čia reiktų žmogaus, kuris būtų tos srities specialistas ir galėtų būti oponentas :)
Na kadangi visi iki šiol sukurti modeliai yra daliniai, tai subjektyviai žiūrint galima imti teisingiausią modelį vienu ar kitu atveju. Kaip ir daro mokslininkai iki šiol. Bet aišku čia žiūrint daugiau fizikine/fizine prasme.
Citata iš: Šešėlis birželio 24, 2013, 23:40:56
Na, bet neigiami paralaksai yra paaiškinami ir paprastu mokslu, neišvedžiojant, kažkokių teorijų.
Aišku čia reiktų žmogaus, kuris būtų tos srities specialistas ir galėtų būti oponentas :)
Jo, gaila dėl to, kad neįmanoma įvertinti visų tų dalykų, kas čia teisus, kas klysta tarp mokslininkų. Galbūt net pasimatytų, kaip vienas kitą neigiantys paaiškinimai abu galioja ir yra atitinkantys duomenis, bet kažkuris iš jų, tikėtina, teisingesnis. Kai žmogus yra specas tame, apie galimybes ir tikimybes lengviau spręsti.
Paprastas mokslas juk irgi yra matavimų ir teorijų rinkinys, besiremiantis į tam tikrus atraminius modelius. Vat tie sąryšiai tarp atraminių modelių ir gaunamų rezultatų yra esmė. Jeigu viską įmanoma būtų dinamiškai patikrinti galvoje, kaip nuo atraminių prielaidų keičiasi rezultatai, ir kaip jie koreliuoja tada su kitais atraminiais modeliais ir jų gaunamais rezultatais, tada galima būtų daryti išvadas.
Bet Žemėje taip nevyksta. Mokslininkai pradeda idėjinį karą vieni prieš kitus :)
-------
P.S:
http://www.realityreviewed.com/Moonlight.htm
Čia geras. Prigaudęs jis visokių įdomybių :)
------
P.S.2:
CitataMan tai iš karto klausimas, kodėl imami tolimesni objektai už žemę , o ne artimesni? Ir ta programa net nėra viešinama, kiek suprantu, labai paranku.
Turi galvoje, kodėl išorinės planetos ten tuose simetrijos lyginimuose? Va čia su Venera video, bent iš geocentrinio taško irgi simetriška, nežinau kaip iš Veneros-centrinio taško būtų.
----
P.S.3:
Įdomus mąstytojas, teikia eksperimentinius įrodymus:
Apie mėnulį: mėnulis šiaip nėra visiškai sferiškas ir be to, galima atlikti paprastą eksperimentą (pats tiką išbandžiau), pasiimk sferišką daiktą ir apšviesk jį, pamatysi, kad visas gražiai apsišviečia. Čia dėl difrakcijos taip, šviesa linkusi užlinkti.
Dar vienas pastebėjimas, jeigu žemė stovi vietoje, tuomet kaip formuojasi ciklonai nes kiek žinau tai priklauso nuo Koriolio efekto, kurį sukelia žemės sukimasis apie savo ašį. Ar vis dėl to žemė sukasi apie savo ašį?
Man laisvai priimtina, jeigu mes imam žemę tiesiog kaip atskaitos tašką, ir naudojamės tokiu modeliu kiek jis tinkamas, bet realiai kaip yra? Jei imam heliocentrizmą, tai paprastas paaiškinimas, kad mažesni objektai sukasi apie turinčius didesnę masę. o jei žemė centre tai kas?
Geocentriniame modelyje Žemė sukasi apie savo ašį, geostatiniame - nesisuka.
Dėl Koriolio efekto, ir traukų masės pagrindu, berods alternatyvistai turi super-tankaus eterio hipotezę.
Kas man kažkiek susišaukia su girdimomis kalbomis apie "tamsiąją materiją".
Pamiršote teoriją, kad žemė yra plokščia :)
Manau, senovės žmonės nebuvo kvailiai ir fantazuotojai. VDU buvo toks istorijos dėstytojas Bulota, jis sakydavo, kad su graikų filosofais nesugebėtų vienam lygyje šnekėtis, jų sugebėjimai ir žinios pranašesni, prie duotų sąlygų.
Kiek man suprantama, "plokščia Žemė" yra tiesiog projekcija, panašiai kaip pusrutulių projekcija popieriniame žemėlapyje. Gaublys apskritas, o pusrutuliai - atvaizduoti dvimatėje plokštumoje. Tuo pat metu senovės žmonės žinojo ir apie Žemės apvalumą.
Jeigu geostatinis modelis turėtų pagrįstumo, tada galima būtų daryti dvimatę Žemės projekciją, su centru ašigalyje, ir viso kosmoso judėjimą modeliuoti apie tą ašį virš Žemės plokščio disko.
Projekcijos pvz.:
(http://www.progonos.com/furuti/MapProj/Normal/ProjOth/Img/Z1/mp2_VdG3-s50.png)
Ne tai turėjau omenyje. Šiuo metu egzistuoja organizacija kurie bando įrodyti jog Žemė yra plokščia. Kažkur forume apie tai yra straipsniukas, pasieškok :)
Na, ši tema skirta tiems modeliams, kurie turi šansą būti realūs.
Tai, kad geocentrinis modelis neturi jokių šansų būti realus. Manyčiau geocentrinis ir plokščios žemės modelis yra lygiaverčiai. Senovės atgyvena. Anachronizmas.
Žinoma, atsiranda viskių sąmokslo teorijų gerbėjų, ezoterikų ir kitokių pseudo mokslininkų, kurie bando tai pagrįsti moksliškai, tačiau mokslas jau seniai išėjo iš latentinės būsenos. Kaip rašė Merfis: nespardyk padvėsusio arklio :)
Pažiūrėsim :) "Dar ne vakaras", mokslas keičiasi. Jeigu kažkur buvo nueita klystkeliu anksčiau, modeliai nebuvo efektyvūs, tai jie dar gali atgimti ir būti pagrįsti naujais eksperimentais.
Vieni kosmologiniai modeliai atgyvena savo laiką ir juos pakeičia kiti, nes mokslas tobulėja. Nemanau, kad bus grįžta prie geocentrinio modelio, nes jis buvo grįstas mitologine kosmologija
Ne viską mes žinom, ne viską ir galim žinoti. Kai kurie senovės žmonės nebuvo kvailiai, jie galėjo turėti aukštesnį matymą. Taigi, apie kosmosą jie galėjo suprasti daugiau, nei mums atrodo, ir daugiau, negu mes dabar suprantame.
O kad lyg per "sugedusį telefoną" gavome tik suirusias ir iškraipytas liekanas to, ką jie teigė, tai čia jau kita šneka. Čia daugiau mūsų problema, o ne jų.
Dažniausiai tyčiojasi tie, kas yra kvailiausi. Tai dėsnis galiojantis vidurinėje mokykloje, ir šiaip gyvenime. Tai senovės žmonės galbūt turėjo tikslias aukšto lygio žinias, o šiandieniniai žmonės šaiposi: "tai mitai".
Na jau, šaiposi. Aš labai gerbiu mitinį mąstymą ir domiuosi jo principais. Pasakydamas, kad tai mitai, tikrai neturiu kažkokios pašaipos ar smerkimo intencijos. Mitas yra rimtas dalykas.
Kas dėl aukštesnių žinių kurias turėjo senovės žmogus, tai šiaip yra niekuo nepagrįstas teiginys. Antropologai apskritai mano jog žmogus nuo senovės nei paprotingėjo nei pakvailėjo, tiesiog skiriasi technologinio išprusimo lygis ir kitoks žinių bagažas. Va inuitai turėjo apie 200 skirtingų žodžių apibūdinti sniegui, mes gi geriau pažįstame kosmosą. Žinios tolygios. Tačiau, neskubėčiau teigti jog kosmosą jie išmanė geriau, nes nėra jokių įrodymų šiam teiginiui pagrįsti. Visi "faktai" kurie ne va pagrindžia tokią idėją yra pritempinėjimas arba neteisingas istorinių atradimų traktavimas.
Na, mitai, viskas tvarkoje. Bet problema gali kilti, jeigu mes dėl to, kad istoriniai duomenys yra nepilni, maišom, kur mitologija, o kur ne, kur rimtesnės faktologinės sistemos liekanos.
Dėl aukštesniųjų žinių, žinau, kad ir šiandieniniai žmonės turi aukštesnių žinių. Greičiausiai tokių žmonių senovėje buvo daugiau, ir jie užsiėmė tokiais dalykais, kaip kosmologija, astrologija ir kt. Šiais laikais jie tuo neužsiima, dėl laikmečio skirtumų ir kitų priežasčių. Taigi, teiginys daug kam gali atrodyti nepagrįstas, bet mano asmeniškai akyse tai artima faktui.
Archajinis žmogus viską grindė mitais. Mitais jie paaiškindavo tikrovę. Mitas buvo realesnė tikrovė nei ta kurioje gyvenama.
Tačiau atsiradus naujiems duomenims moksle, mitas nebeteko savo reikšmės, nes dabar viskas grindžiama mokslo duomenimis ir logika. Archajiniam žmogui buvo svarbu paaiškinti pasaulėvoką, bet jie tai grindė kaip jau ir sakiau - mitais. Mitui būdingas simbolinis mąstymas.
Geocentrinio kosmoso teorija buvo grindžiama mitologija, dangiškomis sferomis, stacionariu dangaus skliautu ir dievų veikimu. Taip tęsėsi iki Koperniko ir Galilėjaus laikų. Tada imta kosmologiją grįsti ne mitais, o moksliniais stebėjimais.
Na supratau, čia kažkas panašaus kaip ezoterika vs. gamtamokslis.
CitataGeocentrinio kosmoso teorija buvo grindžiama mitologija, dangiškomis sferomis, stacionariu dangaus skliautu ir dievų veikimu. Taip tęsėsi iki Koperniko ir Galilėjaus laikų. Tada imta kosmologiją grįsti ne mitais, o moksliniais stebėjimais.
Tai tikriausiai, moksliniai stebėjimai klysta :D Aš matyt likau mitologiniame amžiuje, į mokslinį nepereisiu. Visgi, manau, bent dalinai aukštesnė realybė turi atsispindėti materialioje faktologijoje.
Na jei patinka gyventi iliuzijų pasaulyje, tai tada suprantu tavo prieigą :)
Ne visai tikriausiai supratai. Aš tiesiog manau, kad (šiuolaikinis) mokslas daug klysta. Tai kodėl turėčiau labiau remtis moksliniu požiūriu? Mano prieiga tokia: rėmimasis klaidingu mokslu yra iliuzija, svarbu koncentruotis į tiesą.
Bet tu kažkaip keistai tą tiesą supranti. Remiesi tuo, kas akivaizdžiai yra netiesa ir sakai, kad tai tiesa.
:D gerai
Gal senovėje žmonės neturėjo tiek žinių, tačiau manau, kad jie turėjo geriau išvystyta visuminį mąstymą, daugiau naudojosi vaizduote. Šiuolaikiniam žmogui dažnai būdingas paviršutiniškas mąstymas, skirtymas į smulkias, sudėtingas kategorijas, materializmas ir supanašėjimas, o tai labai veikia pasaulėžiūrą.
Terence Mckenna pateikė įdomią teorija - kad Visata sudaryta ne iš atomų, o iš kalbos, apibrėžimų. Ir jei taip yra Visata gali būti, bet kas. Vaizduotė gali būti panašį į realybę, virtualį realybė darosi vis realistiškesnė. O virtualį realybė yra sudaryta iš kodų ar kalbos. Šį teorija pasidaro dar įtikinamesnė kai pasižiūri į naujus kvantinės fizikos atradimus - kad atomas yra beveik tuštuma, kad stebėtojas vien stebėdamas gali įtakoti eksperimento eigą.
Citata iš: Šešėlis birželio 25, 2013, 02:13:25
Man laisvai priimtina, jeigu mes imam žemę tiesiog kaip atskaitos tašką, ir naudojamės tokiu modeliu kiek jis tinkamas, bet realiai kaip yra? Jei imam heliocentrizmą, tai paprastas paaiškinimas, kad mažesni objektai sukasi apie turinčius didesnę masę. o jei žemė centre tai kas?
Buvau tų žmonių, kur mano kad žemė plokščia forume, neperseniausiai, buvo klausimas, jei visi dangaus kūnai sferiški, tai kodėl žemė turėtų plokščia būti? Atsakymas buvo, dangaus kūnai su žemė niekaip nėra susiję :D
Man tai kartais labai juokingas kai kurių žmonių pagrindimas arba atsakymai.
Žiūrėjau video klausimai atsakymai apie geocentrizmą.
Klausimas: iš kur žinome kad žemė nesisuka apie saulę?
Atsakymas: Nes ji nesisuka.
Klausimas: Kodėl saulė sukasi apie žemę?
Atsakymas: nes taip yra.
Maždauig taip. Juokas pro ašaras :"D
Reikia neužmesti šito, krapštyti toliau.
Faktai, nurodantys į eterio egistavimo galimybę.
Toks straipsnis: http://www.gsjournal.net/Science-Journals/Essays/View/2159
Rašo, apie Sagnac efektą, kai šviesos spindulys padalinamas į du ir siunčiamas skirtingomis kryptimis besisukančiame rate, ir žiūrima, ar atsirado skirtumas laike dėl sukimosi, kai tie abu spinduliai sugrįžta, nuėję vienodą atstumą. Taigi, skirtumas eksperimentiškai patvirtintas, tai vadinama Sagnac efektu.
Šiame straipsnyje rašoma apie tai, kad eksperimentas atliekamas optiniame šviesolaidyje, išlenktame ratu, todėl dėl rato judėjimo šviesos kelio trajektorija nesikeičia, nes jis uždarytas šviesolaidyje.
Daroma išvada, kad pagal reliatyvumo teoriją to neturėtų būti, nes visos sistemos dalys sukasi kartu, taigi, nesisuka viena kitos atžvilgiu, ir atstumai išlieka vienodi, todėl bet kuria kryptimi šviesos spindulys turėtų keliauti vienodu greičiu ir nueiti tą atstumą per vienodą laiką, nesvarbu, ar ratas sukamas ar stovi.
Todėl kalbama apie tai, kad gali egzistuoti terpė, kuri veikia šviesos keliavimą skirtingai, priklausomai nuo rato judėjimo ir spindulių krypties. Tai vadinama eteriu.
-------
(pamąstymai ne iš straipsnio:)
Jeigu egzistuoja eteris, pasidaro įmanoma daryti eksperimentus, kurie atsakytų į klausimą, ar Žemė juda eterio atžvilgiu, ar visas eteris juda aplink Žemę centruotai. Jeigu Žemė sukasi apie Saulę, o Saulė sukasi apie galaktikos gravitacijos centrą, tada Žemė keliauja per eterį, ir to keliavimo greitį turėtų būti įmanoma užfiksuoti. Moderni astronomija skaičiuoja, kad Žemė sukasi apie Saulę 30 km/h per sekundę greičiu. Toks turėtų būti ir keliavimo per eterį greitis.
----
Straipsnis taip pat mini, kad į Sagnac efektą atsižvelgiama GPS sistemose
Virtualybėje sklinda gandas, kad NASA po truputį išiminėja iš savo puslapio teiginius, kurie asocijuojasi su heliocentrine visata. Tipo, daugėja duomenų, kad geocentrizmas gali būti teisingas dalykas.
EDIT P.S.: Jaučiu, čia kažkas iš to klipe reklamuojamo filmo "The Principle" pagrindinių idėjų apibūdinta:
http://www.universetoday.com/15719/the-cosmic-void-could-we-be-in-the-middle-of-it/
Dar vienas straipsnis apie tą patį: http://www.newscientist.com/blog/space/2008/07/are-we-living-in-giant-cosmic-void.html
Aktuali pastraipa iš pastarojo (apie ką dažnai rašau, kad mąstoma įsitvirtinusio modelio prielaidų rėmuose, bet tos prielaidos gali būti klaidingos):
CitataOne cosmologist wrote to me in an email: "There is no fractal or inhomogeneous physical model of the universe of any kind. Therefore although there are particular observations that present a challenge to the standard model, there is no sense in which there is a preferred model that predicts or is explained by inhomogeneity . . . So the observations are interesting, but without a physical model to back them up, they are unlikely to have an impact on our thinking about cosmology."
I found this statement rather shocking. Cosmologists are willing to dismiss observations because they don't fit with theory? Isn't science supposed to work the other way round?
Of course, scientists have to work under some theoretical assumptions to get anything done. Working under a standard set of assumptions is necessary for what philosopher and historian of science Thomas Kuhn would call "normal science". But these days, fundamental physics and cosmology can hardly said to be in the "normal" stage - cosmologists don't know what 95% of the universe is made of, they don't know why it's accelerating or whether it is part of an infinite multiverse. I think most would agree that some kind of paradigm shift is inevitable.
But paradigm shifts require the questioning of assumptions. Just look at the shift from Newtonian physics to relativity. A few observational anomalies were in the air - such as the null results of the Michelson-Morley experiment to detect an all-pervading ether in space - but true change didn't come until Einstein sat down and questioned our most basic assumptions about the nature of space and time.
Veidmainiškos tavo mintys, a.tsieli. Totaliai nesugebi savo įsitikinimų konstruoti pagal tokius kriterijus, kokius keli kitiems įsitikinimams.
Čia šiaip pastebėjimas, nesusijęs su tema.
O šiaip, tavo straipsnis iš 2008 metų, teigiantis, kad nebūtinai hipotetinė "tamsioji energija" yra atsakinga už Visatos plėtimosi greitėjimą. Kad tokį reiškinį gali lemti ir kiti dalykai, kaip kad išskirtinė Žemės padėtis Visatoje ar pan.
Nuignoruojam tą faktą, kad ta "geocentrinė" versija neatitiktų daugybės kitų reiškinių Visatoje ir nepateiktų paaiškinimų jiems.
Bet kuriuo atveju, toji hipotetinė tamsioji energija - jau nebelabai ir hipotetinė. Iki šių dienų atsirado jau nemažai ir labai patikimų įrodymų jos egzistavimui.
http://www.redorbit.com/news/space/1112693405/dark-energy-universe-expansion-rate-is-real-091312/
Žinoma, tai nėra totalus, absoliutus, visiškas faktas. Tačiau vis gausėjantys ir tvirtėjantys įrodymai remia dabartinę kosmologinę versiją, o ne tai kokią "geocentrinę", kuri remiasi TIK prielaidomis.
Na, bet, žinoma, tau visiškai į tai nusispjauti, nes įrodymai neatitinka tavo pasaulėžiūros ir išankstinių tikėjimų. Kadangi labai "aktyviai" mąstai už savo įtvirtintų įsitikinimų ribų, liksi prie savo pamėgtų prielaidų.
Na ne, kaip tik bandau išsivaduoti nuo man primestų prielaidų ir ribotų supratimų.
O tie straipsniai tai tik šiaip į temą, jų turinys manęs irgi neįtikina. Pagal mane, visa ta šiuolaikinė kosmologija tai tik berniukų su teleskopais brangus žaidimas, kuris neatskleidžia realybės. Tie per daug tolimų erdvėje ir laike dalykų matavimai nieko neduoda. Tiesiog krūva spekuliacijų ir teorijų.
Panašiai, kaip kai kurie milijonieriai - tai suaugę vaikai, kurie kolekcionuoja jau ne žaislinius, o tikrus ferarius, taip ir modernieji mokslininkai (pagrinde, galingų valstybių) yra tokie žmonės, kurie užsiima brangiais žaidimais, dėl to kad yra finansavimas tokiam jų pomėgiui. Ir jie ginčijasi pliekiasi vieni su kitais dėl savo susikurtų teorijų apie tuos ribotus matavimus. Ką reiškia pirmykštis radiacinis visatos spinduliavimas ir t.t. ir pan. Pameni tuos filmukus iš mokslininkų konferencijos, kur jie pasakojo, kaip Hawkingas dešimt ar kiek ten metų pliekėsi su kitais dėl kažkokio niuanso apie juodąsias skyles? Ekscentriška, ir realios laimės žmogui (žmonijai) nesuteikia. Vis vien žmonės miršta, serga, ir t.t. ir pan. O kas su jais bus po mirties, kokia jų esybės nemateriali esmė - to klausimo vengiama.
Žiniasklaida ploja katučių ir aprašinėja mokslininkų "žygdarbius", skelbia juos šiuolaikiniais mesijais, o mokslą - šiuolaikiniu religijos pakaitalu. Bet taip apsigaunama, nes garbinami tik ginčai ir spekuliacijos, o apie realybę taip nieko ir nesužinoma. Žmogus (žmonija) nežino iš kur atėjo, ir kur eis, po to, kai baigsis šio fizinio kūno egzistavimo laikas.
Priminė man ta filmo ištrauka neseniai matytą video :D
Na taip, a.t.sieli, pareiški nepasitenkinimą „mokslo ribotumu" ir imi siekti išsivadavimo iš primestų prielaidų žiūrėdamas filmukus apie geocentrinės Visatos modelį... Tikriausiai su nekantrumu lauktum filmo „Ar tikrai Žemė apvali? Plokščios Žemės tiesa", arba „Gravitacija tai iliuzija". Tikra atsvara ir alternatyva norintiems išsivaduoti iš to melagingo mokslo, suinteresuoto tik į pinigus ir į save neįsileidžiančio jokių „naujovių".
Ne, crystal, manęs diletantiškos atsvaros dabartiniam neišvengiamai klaidingam modeliui nežavi, nes formuluojamos pagal tas pačias matavimų ir spėliojimų taisykles. Manau, žinojimas ir mokslas - tobulesnių nei žmogus esybių dalykas.
EDIT: beje, tavo įdėtam youtube klipe nuo 2:17 iki 3:04 mergina kalba lygiai tą patį, ką rašiau vienam iš šios temos pranešimų. Taigi, jeigu nagrinėjame iš esmės, susikalbėjimui pagrindas atsiranda. Bet jeigu tik bandom paviršutiniškai pasišaipyti, nesigilindami, tada jau kitas reikalas.
Na, sorry aš tiesiog negaliu nepasišaipyt kai į temą yra numetamas anonsas filmo, pastatyto radikalaus ir aktyvaus kataliko, siekiančio įrodyti neįtikėtinai juokingus ir seniausiai paneigtus dalykus, maža to, siekdamas savo "dokumentinį" filmą padaryti rimtesniu, dar ir įtraukdamas autoritetingus mokslininkus, kurie po filmo anonso pareiškė kad visiškai neturi nieko bendro nei su geocentrizmu nei su viso filmo idėjom. Sunku po to ir besigilint bei elgtis nepaviršutiniškai.
Šiaip tame video mergina paaiškino, kad tu visur gali būti „centras", gali pasirinkti bet kokį atskaitos tašką ir viską matyti iš „centro". Bet realiai juk yra kitaip ir kad ir kaip pvz Žemė tau atrodys centras, Visatos bamba, apie kurią viskas sukasi, tai teliks klaidingu ir realybės neatitinkančiu suvokimu apie Visatos kūnų judėjimus. Nesuprantu kuo čia naudinga sužaisti atskaitos taškais ir siekti pagrįsti realiai neteisingą geocentrinį modelį..
Informacija apie visatos sandarą gaunama stipriai pavėluota dėl šviesos greičio ribotumo. Taip kad kas dedasi visatoje realiu laiku neaišku. Jos tyrimas toliau nei keli šviesmečiai beprasmis reikalas. Pirmiau išnyksim ir tik po to bus galima sužinosim kodėl taip nutiko. Iš esamos informacijos galim tik kažką planuoti Saulės sistemoje. Ir tai labai ribotai.
Citata iš: crystal birželio 01, 2014, 18:54:18
Nesuprantu kuo čia naudinga sužaisti atskaitos taškais ir siekti pagrįsti realiai neteisingą geocentrinį modelį..
Man sunku būtų pakomentuoti tą temą geriau, negu tai padariau čia: http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=1897.msg33730#msg33730
Reikalas tas, kad jeigu atskaitos taškas reliatyvus, laisvai pasirenkamas, tada nėra ir teisingesnio modelio, visi jie reliatyvūs.
Pavyzdys galėtų būti: kurio žmogaus fiziologinio regėjimo perspektyva teisingesnė? Jokia, nes kiekvienas žmogus turi savo vienintelę perspektyvą, iš to unikalaus erdvės taško, kuriame jo galva ir akys randasi. Tai priklauso grynai nuo buvimo tame taške, ir kiekviena iš tų perspektyvų yra reali. Nors jos skiriasi, nei viena nėra teisingesnė, visos lygios.
Arba, kuri spalva teisingesnė, žalia ar raudona? :)
Citata iš: a.t.sielis birželio 01, 2014, 20:17:09
Reikalas tas, kad jeigu atskaitos taškas reliatyvus, laisvai pasirenkamas, tada nėra ir teisingesnio modelio, visi jie reliatyvūs.
Jei kalbame apie geocentrinį modelį, tai net ir pasirinkus Žemę kaip atskaitos tašką ir iš jos stebėdami Visatos kūnų judėjimą, galime rasti įrodymų, kad geocentrinis modelis yra klaidingas. Pvz Marso judėjimo trajektorijos stebėjimas, Jupiterio palydovų sukimasis ir pan (plačiau apie iš Žemės matomus įrodymus http://scienceblogs.com/startswithabang/2010/09/13/geocentrism-was-galileo-wrong/). Pasirinktas tas pats atskaitos taškas stebėjimui, bet modeliai su įrodymais visiškai skirtingi ir neverti stovėti ant tos pačios lentynos...
Man pats išmintingiausias atrodo laiko-centrinis modelis - kad viskas visatoje sukasi, juda veikiant laikui, apie laiko ašį. O ar ten Žemė apie kažką sukasi, ar Saulė apie kažką sukasi - tai tos pačios realybės apibūdinimas skirtingais žodžiais. Viskas sukasi laiko rate.
Kodėl, tuomet, laikas yra reliatyvus?
Nes turi struktūrą, klodus?
Citata iš: a.t.sielis birželio 25, 2013, 18:54:42
Manau, senovės žmonės nebuvo kvailiai ir fantazuotojai. VDU buvo toks istorijos dėstytojas Bulota, jis sakydavo, kad su graikų filosofais nesugebėtų vienam lygyje šnekėtis, jų sugebėjimai ir žinios pranašesni, prie duotų sąlygų.
Kiek man suprantama, "plokščia Žemė" yra tiesiog projekcija, panašiai kaip pusrutulių projekcija popieriniame žemėlapyje. Gaublys apskritas, o pusrutuliai - atvaizduoti dvimatėje plokštumoje. Tuo pat metu senovės žmonės žinojo ir apie Žemės apvalumą.
Jeigu geostatinis modelis turėtų pagrįstumo, tada galima būtų daryti dvimatę Žemės projekciją, su centru ašigalyje, ir viso kosmoso judėjimą modeliuoti apie tą ašį virš Žemės plokščio disko.
Projekcijos pvz.:
(http://www.progonos.com/furuti/MapProj/Normal/ProjOth/Img/Z1/mp2_VdG3-s50.png)
Na va, tokia idėja atėjo į galvą beskaitinėjant:
Šiuolaikinės fizikos hologramos principas ir senovės "plokščia Žemė". Puikiausiai koreliuoja.
Hologramos principas: trimačiai objektai gali būti pilnai aprašyti dvimate sistema, ir pati visata gali būti realiai dvimatė sistema, kurią apšviečiant susidaro mūsų patiriama trimatė visatos sistema.
Plokščia Žemė: Žemė aprašoma dvimate sistema, kaip plokščias diskas, tuo tarpu mūsų jutiminės patirties istorija rodo, kad Žemė yra trimatėje sistemoje sferinis objektas.
Nu ir va, šaipykis kiek nori iš senovės žmonių primityvių idėjų "apie plokščią žemę bei kitus kvailus mitus", bet tada teks šaipytis ir iš šiuolaikinių fizikų, kurie sako, kad visata gali būti dvimatė holograma.
CitataThe holographic principle, simply put, is the idea that our three-dimensional reality is a projection of information stored on a distant, two-dimensional surface. Like the emblem on your credit card, the two-dimensional surface holds all the information you need to describe a three-dimensional object--in this case, our universe. Only when it is illuminated does it reveal a three-dimensional image.
This raises a number of questions: If our universe is a holographic projection, then where is the two-dimensional surface containing all the information that describes it? What "illuminates" that surface? Is it more or less real than our universe? And what would motivate physicists to believe something so strange? That answer to the final question has to do with black holes, which turn out to be the universe's ultimate information-storage devices. But to understand why, we will have to take a journey to the very edge of a black hole.
http://www.pbs.org/wgbh/nova/blogs/physics/2011/11/holograms-black-holes-and-the-nature-of-the-universe/
A.t.sieli, nesuprantu aš tavo mėtymosi..
Tai mokslas yra visiškai bevertis, negebantis atsakyti į jokius klausimus, negalintis nieko įrodyti. Tuomet atrandi sau nors kiek patinkantį maždaug mokslinį tyrimą, ir juo daliniesi, kaip visišku savo teiginių įrodymu.
Tai sakai, kad visokie moksliniai visatos modeliai yra visiškai beverčiai, remiasi tik fantazijomis, tuščiomis viltimis, neturi ir negali turėti jokių įrodymų. Tuomet atrandi modelį, kurį gali pritempti prie savo įsitikinimų, ir juo daliniesi, taip argumentuodamas savo teiginius.
Tai apsispręsk pagaliau, ar moksinis metodas ir mokslinės teorijos gali būti argumentu, gali būti pažinimo šaltiniu, ar ne. Variantas: "gali, bet tik tuomet, kai man patinka", - tiesiog negeras :)
CitataNu ir va, šaipykis kiek nori iš senovės žmonių primityvių idėjų "apie plokščią žemę bei kitus kvailus mitus", bet tada teks šaipytis ir iš šiuolaikinių fizikų, kurie sako, kad visata gali būti dvimatė holograma.
Tikrai nemanau, kad yra pakankamai priežasčių manyti, jog praeityje žmonės žemės plokštumą įsivaizdavo taip, ir todėl, kaip dabartiniai fizikai, palaikantys tą teoriją :)
Citata iš: TinSoldier balandžio 17, 2015, 11:00:34
A.t.sieli, nesuprantu aš tavo mėtymosi..
Man irgi atrodo, kad tu nesupranti, tada klaidingai interpretuoji, tada kritikuoji tas savo interpretacijas. Gaunasi nei šis, nei tas.
CitataTai mokslas yra visiškai bevertis, negebantis atsakyti į jokius klausimus, negalintis nieko įrodyti. Tuomet atrandi sau nors kiek patinkantį maždaug mokslinį tyrimą, ir juo daliniesi, kaip visišku savo teiginių įrodymu.
Tai sakai, kad visokie moksliniai visatos modeliai yra visiškai beverčiai, remiasi tik fantazijomis, tuščiomis viltimis, neturi ir negali turėti jokių įrodymų. Tuomet atrandi modelį, kurį gali pritempti prie savo įsitikinimų, ir juo daliniesi, taip argumentuodamas savo teiginius.
1. Nesakiau, kad gamtamokslis bevertis. Ką sakiau, tai kad gamtamokslis yra ribotas empirinis fizinio lauko tyrimo metodas, nepajėgus rasti atsakymų į pačius globaliausius klausimus. Kad tą metodą reikia taikyti jo paties apsibrėžtose ribose, ir rezultatus suprasti jo paties apsibrėžtose ribose. Pvz. kaip iš to anekdoto, neišeina sakyti, kad Dievo nėra, nes Gagarinas kosmose Jo nepamatė.
2. Nesiremiu moksliniu tyrimu kaip savo teiginių įrodymu, tiesiog iliustruoju, kad senovės žmogaus mąstymas ir teiginiai ne taip ir skiriasi nuo šiuolaikinio fiziko mąstymo ir teiginių.
Tai kas gali atrodyti "keisti ir primityvūs mitai", pažiūrėjus giliau, gali būti ne ką mažiau (o greičiausiai labiau) sudėtingos ir racionalios minties sistemos negu šiuolaikinių modernios fizikos profesionalų kuriamos koncepcijos, kurios siekia apibūdinti vieną ir tą pačią realybę.
CitataTai apsispręsk pagaliau, ar moksinis metodas ir mokslinės teorijos gali būti argumentu, gali būti pažinimo šaltiniu, ar ne. Variantas: "gali, bet tik tuomet, kai man patinka", - tiesiog negeras :)
Nesakiau, kad mokslinis metodas ar mokslinės teorijos iš viso negali būti argumentu, ką sakiau, tai kad pažadai ką nors atrasti ateityje negali būti argumentas šiandien.
Be to, teigiau, kad gamtamokslio modeliai yra riboti, dažnai klaidingi, negali duoti galutinių ir aboliučių atsakymų - su kuo kai kurie mokslo entuziastai visai sutiko ir patys tai įvardino. Mokslinis metodas ir mokslinės teorijos gali būti argumentu savo ribose, įvertinant paklaidas, tyrimo sferą, ir tai, ko gamtamokslinis metodas nesiima tirti. Jeigu kažko jis nesiima tirti, apie tai ir negali nieko teigti.
CitataTikrai nemanau, kad yra pakankamai priežasčių manyti, jog praeityje žmonės žemės plokštumą įsivaizdavo taip, ir todėl, kaip dabartiniai fizikai, palaikantys tą teoriją
O man yra pakankamai priežasčių taip manyti, nes esu skaitęs gana sudėtingą senovės astronomo aptarimą, kuriame nagrinėjami gana panašūs objektai kaip holograma (tam tikras paviršius, plokštuma) susiję su Žemės modeliais.