http://www.youtube.com/watch?v=tr0oa6tqKv4
Vienas draugas pasakojo taip: sako, kažkaip pateko į senovės lietuvių religiją puoselėjančių susibūrimą. Nelabai jis ten norėjo vykti, bet kitų šeimos narių prašymu. Taigi, sako, vyksta tos apeigos, (o jis jautrus aukštesniems dalykams), sako, ir jaučiu, kad realiai ten ta deivė Milda yra, atsiliepia į garbinimą.
Kaip sakė religijotyrininkas G. Beresnevičius: bandymas atgaivinti senąjį lietuvių tikėjimą, baigsis tuo jog bus atgaivintas XIX a. kaimiečio mąstymas.
Taip ir yra. Jokių patikimų duomenų apie senovės tikėjimą ir dievus nėra. O tai kas vyksta dabar, tėra kažkokia parodija.
Esu dalyvavęs tokiose sueigose. Suplakta viskas iš įvairių regijonų. Žodžiu kažkokia beleberda. Standartinė neopagonybė su senove nedaug ką bendro turinti.
Taip, bet tarkim, jie garbina nelabai tobulai, o garbinama asmenybė atsiliepia. Vadinasi, galiausiai kažkas rimto vyksta.
Aš irgi savo laiku skaičiau G. Beresnevičiaus mintis apie šį reiškinį, ir jos man paliko įspūdį. Tuo metu labiau jį vertinau. Šiaurės Atėnai tais laikais buvo mano mėgstamas laikraštis, o jis ten buvo vienas iš pagrindinių. Be to draugai studentai apie jį gerai atsiliepdavo. Kartą pasiskolinau iš draugo paskaitų sąsiuvinį, o kitoje sąsiuvinio pusėje jis konspektavo Beresnevičiaus paskaitas. Įdomios paskaitos buvo, gyvos temos. Bet...
Jis tik dar vienas iš daugelio, kurie nežino.
Hmm, niekaip nesuprantu tavo pažiūrų, atrodo jas renkiesi palei tai, kas populiaru...
nes dabar taip "sutapo", kad vienu metu visame pasaulyje užėjo mada ieškoti kiekvienam savo "senosios" religijos.
Citataatrodo jas renkiesi palei tai, kas populiaru...
patikėk, mano pažiūros tokios nepopuliarios, kad visada esu oponentų aplinkoje.
O tai, kad pradėjau tokią temą, nereiškia kad ką nors renkuosi.
Taip, tai tikra tiesa, kad apeigų metu ateina deivės. Tai galima ne tik pajusti, bet ir pamatyti, su deive kalbėti. Šiai dienai žmonės yra praradę tuos pojūčius ir gebėjimus, nes nuėjo technokratijos keliu. Jei bent kiek išmanai, žmogau, fiziką, tai turėtum suprasti, kad tai ką žmogus mato akimis, tai tik maža dalis to, kas juos supa realiai, nes esant aukštam dažniui, to daikto nematai, bet nepaisant to, jis yra. Kad tai pamatyti, reikia pakelti savo vibracijas ir tada pamatysite koks pasaulis įdomus, nereikės jokių TV. Tai tiek. Šiaip paskaitykite:www.akmenysmoko.lt
Iš esmės suprantu apie ką kalbi. :)
Malonu, kad yra tokių žmonių. galėčiau parašyti dar daugiau, bet ne visi tai supras ar patikės, kad tokių švenčių metu atvyksta svečių ne tik iš Žemės.
Būtų šaunu jei parašytum :) Kaip tik pradėjau domėtis senaisiais tikėjimais.
Citata iš: Snaige rugpjūčio 11, 2013, 20:35:19
Malonu, kad yra tokių žmonių. galėčiau parašyti dar daugiau, bet ne visi tai supras ar patikės, kad tokių švenčių metu atvyksta svečių ne tik iš Žemės.
Ir tik tai, kad ne visi supras ar patikes sulaiko tave nuo rasymo? :)
Jie geri jautėjai, ir sakralines patirtis tinkamai pagerbs, apie jas daug nekalbėdami.
Dabar bevartydamas puslapį akmenysmoko , pamąsčiau, kad su senąja lietuvių pasaulėjauta bendrą tašką turiu ties ypatingu santykiu su medžiais, kuris man išsivystė prieš kelis metus.
Citata iš: Snaige rugpjūčio 11, 2013, 20:35:19
Malonu, kad yra tokių žmonių. galėčiau parašyti dar daugiau, bet ne visi tai supras ar patikės, kad tokių švenčių metu atvyksta svečių ne tik iš Žemės.
Būtų labai įdomu :) Ir ne man vienam, o daugeliui. Net jei ir nepatikės, tai vis vien su malonumu perskaitys. Lauksiu :)
Apskritai, tai šitie naujie-senieji lietuviai yra kažkoks religijotyrinis košmas. Negana to jog jokių duomenų kurie būtų patikimi nėra išlikę, tai jie kuria naują religiją, remdamiesi kažkokiomis nuotrupomis. Kad ir tie medžiai, jie juos garbino, nors religijotyrininkai sako kad lietuviai kaip ir kiti senieji tikėjimai niekada negarbino medžių, jie garbino dievybes slypinčias už jų. Medis ir buvo medis.
Citata iš: Snaige rugpjūčio 11, 2013, 20:35:19
Malonu, kad yra tokių žmonių. galėčiau parašyti dar daugiau, bet ne visi tai supras ar patikės, kad tokių švenčių metu atvyksta svečių ne tik iš Žemės.
Taip taip, idomu is kur atvyksta? Jei gali parasyk is kur :D :D
Senoji lietuvių religija
Autorius: Algirdas Patackas, skelbta 2010-04-20 Lietuvos Ryto interneto svetainėje lrytas.lt
Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmetį drąsiai galime laikyti ir krikščionybės istorijos Lietuvoje tūkstantmečiu.
Krikščionių pasaulyje yra daugiau nei pusantro milijardo - tai didžiulė šeima, vadinama Dievo tautos vardu. Kiekvienai tautai, kaip ir atskiram žmogui, krikštas yra nelygstamos vertės įvykis. Manoma, kad kai kuriais atžvilgiais krikštas buvo dar didesnės svarbõs slenkstis nei Lietuvos valstybės susidarymas.
Šiaip ar taip, šie lemtingi įvykiai yra glaudžiai susiję.
Sukaktis yra ne tik proga atsigręžti į praeitį, bet ir naujai ją permąstyti, nevengiant atviro požiūrio į visa, kas skaudu. Šią tūkstantmečio sukaktį tai ypač liečia - juk mūsų, lietuvių, krikštas vyko ypatingomis aplinkybėmis, kartais labai dramatiškomis.
Šitas skausmas, Lietuvos krikšto tragizmas tebedilgsi iki šiol. Galima netgi kalbėti apie ypatingą, savitą lietuviško ateizmo, krikščionybės nemėgimo pobūdį, turintį šaknis aname tragiškame laikmetyje. Lietuva XIII a. buvo vienintelė pagoniška valstybė Europoje, ir kadangi mes iš Europos tautų apsikrikštijome vėliausiai, tai esame jauniausi Europos krikščionys.
Vienas tamsiausių ir iki šiol neatsakytų klausimų mūsų istorijoje yra Mindaugo krikšto 1251 m. nesėkmė. Kodėl tada, XIII amžiuje, nepavyko pirmasis taikus bandymas apsikrikštyti? Ar dar nebuvo atėjusi plenitude temporis, laiko pilnatvė, kuri yra būtina sąlyga Kristaus mokslo išsiskleidimui? Kodėl Lietuvos krikštas neįvyko taikiai, kaip kitose Europos tautose, kodėl jis suvėlavo du šimtus metų?
Vien politinių aplinkybių tyrinėjimas neatsakys mums į šį klausimą, nors jas būtina žinoti, jos irgi turėjo reikšmės. Todėl gilesnis mūsų senosios religijos, senovės lietuvio dvasios ir pasaulėjautos pažinimas yra būtinas, norint atsakyti į šiuos taip rūpimus klausimus. Šio tūkstantmečio proga privalome geriau ir giliau save suvokti kaip krikščionis ir kaip lietuvius - kad taptume gilesniais krikščionimis ir geresniais lietuviais.
Pradėti reikėtų nuo susipažinimo su senąja mūsų religija. Šitoje srityje yra ypač daug chaoso, daug svetimtaučių ir jų pasekėjų mums primestų prietarų. O senoji mūsų religija krikščioniškajai lietuvio savimonei turi ypatingos svarbõs.
***
Baltų religijos traktavime iki šiol daug painiavos. Paprastai teigiama, kad senovės lietuviai, latviai ir prūsai garbino Perkūną, šventas girias ir apskritai gamtą, kad turėję šventyklas, Romuvas, kur buvo deginama šventa ugnis, saugoma vaidilučių.
Šita religija buvo vadinama pagoniška, nes buvo garbinami žalčiai, akmenys ir t.t. Reikia pasakyti, kad daugelis šių įvaizdžių yra labiau rašytojų romantikų (daugiausia svetimtaučių) vaizduotės padarai, o ne mokslinio tyrinėjimo pasekmė.
Tačiau ir mokslininkai, ypač sovietmečiu, buvo linkę labiau sekti materialistinės krypties religijotyros mokyklomis - t. y. teigti, kad žmonija savo ryšį su Dievu pradėjo nuo primityvių tikėjimų - animizmo, magijos, fetišizmo, zoolatrijos ir t.t., ar net išvis apsiėjo be religijos. Po to sekė daugdievystė, politeizmas, kol radosi religijos, paremtos tikėjimu į vieną Dievą, o iš šio „opiumo liaudžiai" ją išlaisvino Apšvieta, marksizmas, Stalino gulagai ir naujųjų laikų agnostikai.Deja, ir nepriklausomybės laikotarpiu nedaug kas pasikeitė - ideologinę „troiką" - Marxą, Engelsą ir Leniną pakeitė kita „švenčiausioji trejybė" - Teiloras, Morganas ir Frezeris, t. y. nors ir vakarietiški, bet irgi materialistinės krypties mokslavyriai.
Idealistinės mokyklos, tokios pvz. kaip Vienos kultūrinė-istorinė mokykla (dar vadinama difuzionistine), besiremianti idealistine, prokrikščioniška pasaulėžiūra, tebelieka beveik nežinomos. O juk šios mokyklos stiprioji pusė yra tai, kad į Vieną suplaukdavo etnografinė-religijotyrinė medžiaga iš visų pasaulio kampelių, kurią siųsdavo krikščionių misionieriai - iš vidaus, giliai, o ne iš trumpalaikių ekspedicijų pažinoję čiabuvių gyvenimą.
Idealistinės mokyklos teigia, kad žmogus yra religingas iš prigimties, nes turi sielą, ir kad religijos istorijoje būta pakilimo ir nuopuolio ciklų, o ne vien tiesiaeigio judesio. Teigiama, kad žmogus iš pat pradžių tikėjo į vieną Dievą, visatos Kūrėją, o pirmieji destrukcijos požymiai pasireiškė tuo, kad Dievas buvo pradėtas vadinti įvairiais vardais (t. v. henoteizmas).
Dar vėliau pradėjo rastis daugdievystė (politeizmas), kol pranašų ir, kaip tiki krikščionys, į žemę nužengusio dievažmogio, vardu Jėzus Kristus, dėka vėl grįžta prie tikėjimo į vieną Dievą.
Be kita ko, šios mokyklos atstovai teigė, kad seniausia šeimos forma yra monogaminė, o chaotiški santykiai tarp lyčių, t. v. promiskuitetas atsirado degraduojant monogamijai.
Žymiausi Vienos mokyklos, tyrinėjusios daugiausia archaines, vadinamasis „pagrindo kultūras" (grundkulture) atstovai bei pagrindėjai - F. Grabneris (1877-1934), „kultūros ratų" teorijos kūrėjas, žymus afrikanistas L. Frobenijus (Léo Frobenius, 1873-1928) bei M. Miuleris (Friedrich Max Müller, 1823-1900). Religijotyroje šiai srovei atstovavo E. Lengas (Andrew Lang) ir išgarsinusi jo vardą, 1898 m. pasirodžiusi knyga „The making of religion" .„Vienos mokyklos" pradininku buvo katalikų kunigas, dvylikatomės „Der Ursprung der Gottesidee" autorius V. Šmidtas (Wilhelm Schmidt, 1868-1954) ir jo bendraminčiai V. Kopersas (Wilhelm Koppers), M. Gusinde bei P. Šebesta (Paul Schebesta). Jie būrėsi apie leidinį „ANTHROPOS", ėjusį Vienoje.*(žr. informaciją straipsnio gale). Nors po karo šios mokyklos pozicijos apsilpo, kaip ir visų humanitarijų, atvirai teigusių krikščioniškomis nuostatomis grindžiamas pažiūras, bet aktualumo neprarado - kas žino, gal būt baltų religijos duomenys padėtų šiai idealistinei mokyklai atsigauti.
Vienaip ar kitaip, Vienos kultūrinė-istorinė žmonijos praeities tyrimo mokykla yra artimiausia krikščioniškajai pasaulėžiūrai ir turi teisę egzistuoti.
***
Natūralu buvo laukti, kad laisvės sąlygomis mūsų akademinė terpė įsileis ar bent pristatys kitokią nei materialistinė religijotyrą. Tačiau, deja, net Katalikų teologijos fakultete prie VDU nėra skaitomas senosios baltų religijos kursas, išskyrus keletą epizodinių pastangų, o, pavyzdžiui, straipsnis apie baltų religiją ir mitologiją naujojoje lietuviškoje enciklopedijoje yra padrikas ir primityvesnis nei senojoje, leistoje dar sovietiniais laikais, kurio autoriai buvo V.Ivanovas ir V. Toporovas.
Todėl iki šiol lietuviškoje religijotyroje vyrauja marginalijos, beveik neturime tekstų, sistemiškai tiriančių baltų religinį paveldą. Dar daugiau - iš katalikiškų, ypač intelektualinių sluoksnių gali pajusti atsainią ar net atlaidžiai ironišką poziciją senosios mūsų religijos atžvilgiu, keistai simetrišką materialistiniam požiūriui, ir dažnai slepiančią elementarų dalyko nežinojimą.
Antai TV laidoje žymi krikščioniškos kultūros žinovė, Romoje baigusi mokslus, lepteli sakinį, iš kurio galima suprasti, kad Rasos šventę ji suvokia kaip "new age" reiškinį.
Dėl šitokios blogai slepiamos arogancijos ir įsitaisėme nuosavą neopagonišką sektą - romuviečius, save pristatančius kaip senojo lietuvių tikėjimo išpažinėjus, su krivių krivaičiais, pretenzijomis į tradicinių religijų statusą ir atvirai antikrikščioniškomis nuostatomis.
***
Krikščionybė Lietuvoje jau iš pat pradžių susidūrė su sunkiomis kliūtimis - pradedant šv. Brunono, vėliau karaliaus Mindaugo žudynėmis, ir iš kitos pusės - beveik du šimtmečius trukusiu baltiškuoju Armagedonu - karais su kryžiuočių ir kalavijuočių ordinais.
Tai paliko lietuvio sieloje žymę, kurią mes tarpusavyje įvardijome kaip Treniotos randą. Kas tie mes?
Tai tie - drįstame pasivadinti naujalietuviais - kuriems šis randas jau nebeskauda ar yra visai išnykęs. Kuo jie remiasi? Kas įgalino užmiršti nuoskaudas ir pamilti Kristų? Be giliai vidinių, egzistencinių pastangų ir apsisprendimų būta ir kitų aplinkybių, padėjusių išsigydyti šį randą.
Viena jų - pastarųjų dešimtmečių moksliniai tyrimai, kurie atskleidė baltų religijoje didelės svarbõs dalykų, reikšmingų ne tik mums, lietuviams, bet ir visai religijotyrai.
Kaip žinoma, lietuvių kalba yra viena seniausių tarp mūsų giminaičių indoeuropiečių; tarp gyvų kalbų - ji pati archaiškiausia, išlaikiusi savyje daugelį senovinių lyčių ir bruožų, svarbių ne tik kalbos istorijai, bet ir šiuolaikinio žmogaus savimonei.
Pasirodo, tokia yra ir baltų religija - ir joje esama dalykų, atkeliavusių dar iš žmonijos priešaušrio. Galima sakyti, kad baltai yra išlaikę pačią archajiškiausią religijos formą, kur dar ryškus betarpiškas, rojinis Dievo ir žmogaus santykio pėdsakas. Tai neturėtų stebinti - juk jei kalba sena, tai sena ir religija, nes šios dvi stebuklingos Dievo dovanos, padariusios žmogų žmogumi, yra glaudžiai susiję.
Kaip žinoma, iki šiol baltų religija buvo laikoma politeistine, t.y. turėjusia daug dievų, kurių vyriausias buvęs Perkūnas. Mokslininkai dabar yra atstatę baltų religijos sandarą. Antai, žymus rusų (ne sovietų!) kalbininkas ir mąstytojas, vienas didžiausių slavistikos-baltistikos autoritetų Vladimiras TOPOROVAS (1928-2005) straipsnyje „Pastabos apie baltų mitologiją "(Zametki po baltijskoj mifologii, Balto-slavianskii sbornik, Maskva, 1972, psl. 289-314) teigia, kad prūsų religijoje viršuje, pirmame sluoksnyje yra trys dievai - tai Perkūnas, Trimpas /arba Patrimpas/ ir Patolas (Patols).
Toliau eina antrasis sluoksnis, kurį sudaro keturi dievai /Pergrubis, Pilvytis,Puškaitis, Aušautas/ ir t.t. Viso tokių sluoksnių priskaičiuojama septyni - iki visokių kaukų, aitvarų ir t.t. Tačiau virš visos šitos „dievų minios", ir net virš ją vainikuojančio dievų trikampio stovi ar plūko vienas Dievas, kuris taip ir yra vadinamas - latviškai Deivs, prūsai dar Jį vadino Okopirms , tai yra „visų pirmasis". Štai kaip mokslininkai siūlo įsivaizduoti baltų-prūsų religinės sistemos hierarchinę viršūnę (žr. TLE, t.1, A-G,1985, p. 196)
Tad, kaip teigia mokslininkas, senieji baltai turėjo vieno Dievo sąvoką. Šitas monoteistinis Dievas beveik nieko bendro su visa dievų minia neturi. Jam, kaip teigia senieji raštai, „pavaldu visa, kas yra pasaulyje". Mokslininko Jis yra apibūdinamas kaip „atsajus ir pasyvus pradmuo", stovintis „už siužetinių ryšių", todėl vėliau Jis buvo kiek išstumtas ar iš dalies pakeistas Perkūnu.
Ką tai turėtų reikšti? Negi mūsų protėviai - senovės baltai bus turėję vieno Dievo religiją - monoteizmą? Nieko panašaus kitų Europos tautų religijoje nerasime. Paslaptis paaiškėja pasidomėjus religijos istorija. Iš jos sužinome, kad labai senos, archajiškos kultūros yra išlaikiusios panašią vieno Dievo sampratą, kuri teologijoje yra vadinama etiniu pramonoteizmu, t.y. pirmykšte viendievyste, atremta į dorinį žmogaus pasaulį.
Šitos, vadinamosios "pagrindo kultūros" (grundkulture) yra kai kur išlikusios iki mūsų dienų - tai, pvz., pigmėjai Afrikoje, Andamanų salų čiabuviai (Sibire, prie Jenisiejaus gyvena nedidelė ketų tautelė; ji yra išlaikiusi sąvoką vieno Dievo, kuris yra vadinamas Baj).
Šitos Aukščiausios Būtybės buvimą pagrindo kultūrose pro sukąstus dantis buvo priversti pripažinti ir mokslininkai materialistaai. Jam, šitam Dievui nestatomi stabai, neaukojauos aukos, nes Jis yra visur ir visada, kaip aukščiausias moralinės tvarkos saugotojas. Reikia pasakyti, kad šitos tautelės, nors ir turėdamos žemą medžiaginę. kultūrą, dorõs srityje pralenkia daugelį taip vadinamų civilizuotų tautų.
Tačiau kad Europoje kuri nors tauta tiek ilgai būtų išlaikiusi šitokią vieno Dievo sąvoką, yra negirdėtas dalykas (tik Cezario veikale „Galijos karai" yra užuomina, kad kažkada galai garbino vieną Dievą). Kaip matome, V. Toporovo išvados, padarytos tyrinėjant baltų religiją, visiškai atitinka ir sustiprina idealistinės Vienos mokyklos antropologų įžvalgas apie archainę viendievystę seniausiose žmonijos kultūrose. Vieno Dievo sampratą, beje, iki šių dienų yra išlaikęs zoroastrizmas, kurio pagrindinė šventykla su amžinąja ugnimi, degančia jau 400 m. be pertraukos, „tylos bokštai", kuriuose laidojama, yra Irane, senoviniame Jazdo mieste - būtent dėl tikėjimo į vieną Dievą zoroastrus toleruoja radikalieji Irano musulmonai šiitai.
Matyt, ir mūsų senoji religija praėjo tokį patį kelią - jau matome atsiradus daug dievų, bet tikrasis, vienas Dievas niekada nebuvo užmirštas, tik iš dalies pakeistas Perkūnu, pasitraukdamas, anot mokslininko, „pasyvion atmintin". Atrodo, Dievą senovės lietuviai_suvokė labiau kaip esmę, o ne kaip apraišką - tai atitinka vidinę lietuviškos sielos sandarą, visuomet jautresnę esmės nei apraiškos dalykams .Šituo galima paaiškinti ir ikikrikščioniškosios Dievo sampratos tam tikrą „pasyvumą", kurį aptinka religijos tyrinėtojai (nusakydami Jį kaip Deus otiosus - „atsajusis" Dievas).
Mūsų religijotyrininkų, niekaip neišsivaduojančių iš materialistinių patamsių, darbuose dažnai senosios lietuvių (baltų) religijos Dievas yra aiškinamas kaip „personifikuotas (t.y. suasmenintas) šviečiantis dienos (? - mūsų kl.) dangus". Toks teiginys yra niekuo nepagristas - šitoks apibūdinimas labiau tiktų Perkūnui, vyriausiajam dievui, „dievų viršininkui", bet jokiu būdų ne aukščiausiajam baltų religijos Dievui, kuris yra visai kita esatis.
Ar yra kitų įrodymų, kad senovės lietuviai tikėjo vieną Dievą? Taip, yra - tai visų pirma istoriniai šaltiniai. Jau Gedimino laiškuose, rašytuose Vakarų Europos valdovams, randame: „...o mes garbiname Dievą pagal savo apeigas ir visi turime vieną Dievą". Bychovco kronikoje (Lietuvos Metraštyje) skaitome: „Nors jie /lietuviai/ buvo pagonys, bet visuomet įsivaizduodavo ir tikėjo vieną Dievą...".
XVIa. istoriko J. Lasickio veikale „Apie Žemaičių dievus" rašoma, kad lietuviai, nors garbino ir daugiau dievų, bet tikėjo „Visagalį ir aukščiausią Dievą, jų vadinamą A u x t h e i a s V i s s a g i s t i s (siūlome šį dievavardį aiškinti kaip Aukštėjas - aukštybėse esąs; Visagaistis - visa gaisuojąs, nušviečiantis; nuo žodžio gaisas; šiame baltiškame teonime gal būt slypi raktas į Dievo sampratos trejybiškumą, į krikščionių Švenčiausios Trejybės slėpinio ištakas - juk judaizme nėra net užuominos apie Dievo trejybiškumą). Istoriko Alberto Crantzius'o veikale „Vandalia" (1575m.) apie prūsų religiją skaitome: „...įvairybėje dievų /.../ neišsiginama (tikima) vieno Dievo, viešpataujančio kitose aukštybėse" (non diffitentur unum Deum, in coelis caeteris imperitantem).
Strijkovskio Kronikoje randame dainos nuotrupą „Lado,lado didis musu Dievie" ir t.t. - prisiminkime mūsų tautosaką, kur gausu patarlių ir priežodžių apie Dievo ir Perkūno santykius; čia Perkūnas tėra Dievo parankinis, „dievaitis", jo dešinioji ranka kovoje su nelabuoju. Tokios pat nuomonės - t.y., kad senovės lietuviai tikėjo vieną Dievą, buvo ir Simonas Daukantas (žr. „Būdas senovės lietuvių ir žemaičių"), tik vadinę Jį įvairiais vardais (t. v. „henoteizmas"). Tad senovės lietuvių religiją galima apibrėžti kaip pirminį etinį pramonoteizmą, t. y. kaip vieną seniausių žmonijos religijos formų.
Tiesa, ir joje jau buvo prasidėjęs irimas, nuosmukis - atsiradusi daugdievystė, įvairūs prietarai, tačiau vieno Dievo, aukščiausiojo ir visa nušviečiančiojo, lietuvio siela niekada nebuvo pamiršusi. Todėl lietuvio santykis su krikščionybe yra ypatingas - mat, žmogui, tikinčiam vieną Dievą, nesunku buvo suvokti ir perimti krikščionybės idealus, pamilti Kristų. Yra netiesa teigti, kad Lietuva sunkiai priėmė krikščionybę - vidinio priešingumo krikščionybei dėl pasaulėjautos panašumo ir tūkstantmečiais ugdytos etinės kultūros, dorõs civilizacijos negalėjo būti, o priešprieša krikščionybei daugiausia reiškėsi tik valstybinėje-politinėje plotmėje.
Kaip žinome, krikščionybė Lietuvon, nepasisekus taikioms misijoms, buvo nešama kardu, pridengus ja teutoniškajį kolonijinį egoizmą. Bet lietuviška siela nemėgsta brukimo prievarta, nors tai būtų ir gėris. Senovės lietuvių religijos viendievyste galima paaiškinti ir garsųjį didžiųjų Lietuvos kunigaikščių pakantumą kitoms religijoms, savaip garbinančioms tą patį Dievą.
Baltų religinės pasaulėjautos artumą krikščioniškajai gražiai yra paliudijęs Adomas Bremenietis (miręs 1081 m.), mokytas teologas: „Tarp mūsų (krikščionių) ir jų yra didelis [pasaulėjautos]bendrumas („...omnia communia sit cum nostris").Tad nesuklysime, sekdami Tertulianu, lietuvišką sielą apibūdindami iš pat senovės buvusia anima naturaliter christiana - iš prigimties krikščioniška. * Gali kilti klausimas - jei senoji mūsų religija buvo tokia vertinga, tai gal verta prie jos sugrįžti, bent jau tiems, kuriems dėl vienų ar kitų priežasčių krikščionybė yra nepriimtina? Tokio mąstymo ir tokių pastangų Lietuvoje netrūko anksčiau, netrūksta ir dabar, ir ypač pastaraisiais metais.
Štai citata iš Gintaro Beresnevičiaus pomirtinės knygelės „Ne apie tai mano dūzgelė" (p. 248), prie kurios nelabai ką turiu pridurti:
„Pigu sakyti, kad naujieji pagonys yra sukreivėjusios sąmonės ar kvoštelėję. Ne viskas taip paprasta, nors tarp jų šarlatanų įsipainioję daugiau nei tarp katalikų, bet ne visi jie tokie. Objektyviai žiūrint, pavyzdžiui, Trinkūno vedama grupė yra religinė bendrija, su visais religijai būdingais atributais. Tik ar tai išties ta pagonybė, ar tai senoji religija?
Atsakymas aiškus - ne, tos religijos prikelt nebeįmanoma, kaip negalima restauruoti ano meto mentaliteto, socialinių santykių…Jei koks nors senosios religijos inkliuzas būtų perdavinėjamas iš kartos į kartą (kaip yra atsitikę Irane su zoroastrizmu - aut. past.), galėtume ją pripažinti. Iš kartos į kartą buvo perdavinėjama etnografinė tradicija, kaimo papročiai ir šventės, bet tai nebuvo senoji religija, tai buvo natūraliai susiklosčiusi kaimo gyvensena su ašinėm kalendorinėm šventėm.
Be abejo, su ypatinga pasaulėjauta, bet ji bent jau nuo jėzuitų misijų laikų stipriai koreliavo su krikščionybe. Dabar, iš kaimiškos etnografijos atėmę katalikiškus elementus, tariamės aptikę grynąją pagonybę, kas visiškai netiesa."
***
...nežinau, kuo galima padėti žmogui, praėjusiam pro Žmogaus sūnų ir Jo neatpažinusiam. Pasiūlyti gilintis į teologijos paruoštus atsakymus? Griebtis už religijotyros? Grįžti prie vaikystėje pamiršto katekizmo? Keliauti į šventas vietas? Pasninkauti? Jau šilčiau...
Ir vis tik, kaip tai gali būti, kaip tai galėjo nutikti - praeiti ir neatpažinti...
Tikslingiau būtų visa tai vadint NEOPAGONYBE. Paragrafas labai tiksliai pasakė,jog visa tai tampa devyniolikto amžiaus kaimiečio pasaulėžiūra.O tuo domėtis paskatina,dabar baisiai populerus ekologiškas gyvenimo būdas,kuris susimaišo su psiaudo pagoniškumu ir tada gaunasi dar viena žiedų valdovo serija..
Citata iš: a.t.sielis birželio 21, 2013, 19:17:53
http://www.youtube.com/watch?v=tr0oa6tqKv4
Vienas draugas pasakojo taip: sako, kažkaip pateko į senovės lietuvių religiją puoselėjančių susibūrimą. Nelabai jis ten norėjo vykti, bet kitų šeimos narių prašymu. Taigi, sako, vyksta tos apeigos, (o jis jautrus aukštesniems dalykams), sako, ir jaučiu, kad realiai ten ta deivė Milda yra, atsiliepia į garbinimą.
kokia lerva is astralo issikviecia tai jiem ir atsiliepia.
Kam reanimuoti seną tikėjimą jei puikios galimybės gyventi visiškai be jokio tikėjimo. Aišku kiekvienas kuo nori tuo tiki.
Žmonės bent jau turi vertybes, idealus, ieško kažkokio giliau harmoningo gyvenimo būdo, reiškia dėkingumą gamtai, Žemei.
Savo nuožiūra, be Aukščiausiojo veikimo, religijos sukurti neįmanoma. Tai kol kas šitos pastangos kelia klausimų. Bet ką čia žinai, gal Aukščiausiasis palaimins ir įgalios kažkokias aukštesnes esybes (kaip pvz. "deivę Mildą") reikštis ir vystyti šį religingumą.
---
Citatakokia lerva is astralo issikviecia tai jiem ir atsiliepia.
Kur įrodymai, kad kažkokios lervos iš viso egzistuoja? Kad čia ne kokių rašytojų fantazija?
---
Citatajei puikios galimybės gyventi visiškai be jokio tikėjimo.
tikrai, dabar puikios galimybės tam. Tai tada, tarkim, pragyvenu gyvenimą be tikėjimo, be pastangų vystyti sielos ryšį su dievybe, ir numirštu. Manyčiau, tada jokio tikrumo nėra dėl tolesnio likimo ir krypties - paskendimas atoveiksmių bardake, tos pačios materialistinės nuotaikos tęsinyje. Ką dariau čia, tą ir toliau tęsiu, belenką belenkaip.
o iskur zinai ,kad deive tikra? Astralas tikrai paaiskina nemazai klausimu.
Aš nežinau, bet senasis pasaulis byloja apie: Dievą, dievus ir deives, raganas, laumes, gyvates, žmogėdras demonus ir kt. įvairovę. Apie kokias tai lervas nebuvo teorijų tada, čia kažkokios naujos teorijos, niekas nežino, ar čia išgalvojimas, ar kažkokia iškreipta prizmė, ar kas. Sunku susigaudyti. Tai tada belenko galima prisigalvoti, laukinių teorijų.
be irodymu nieko negali zinoti ar teigti. Nezinai kas bus rytoj ar poryt. Nors cia ir yra gyvenimo grozis laukti kazko naujo. Atrasti nauja vieta ar nauja patirti
Tai va, kad aš ne teigiu, o neigiu lervas :)
Citata iš: a.t.sielis rugpjūčio 27, 2013, 17:26:17
Savo nuožiūra, bet Aukščiausiojo veikimo, religijos sukurti neįmanoma.
Mažai žinau apie sajentologus, bet vis vien abejoju, ar juos Aukščiausiasis įkvėpė.
Citata iš: rutulys rugpjūčio 27, 2013, 17:59:59
Mažai žinau apie sajentologus, bet vis vien abejoju, ar juos Aukščiausiasis įkvėpė.
todėl tai ir nėra tikra religija.
Citata iš: a.t.sielis rugpjūčio 27, 2013, 17:26:17
tikrai, dabar puikios galimybės tam. Tai tada, tarkim, pragyvenu gyvenimą be tikėjimo, be pastangų vystyti sielos ryšį su dievybe, ir numirštu. Manyčiau, tada jokio tikrumo nėra dėl tolesnio likimo ir krypties - paskendimas atoveiksmių bardake, tos pačios materialistinės nuotaikos tęsinyje. Ką dariau čia, tą ir toliau tęsiu, belenką belenkaip.
Iš kur žinai kad vystyti sielą reikia per tikėjimus. Ką ir kaip daryti reikia pasiklausti jos pačios. Tarpinis pasaulis pripasakojo visokių pasakų kaip tai reikia daryti. Bet tai neturi nieko bendro su tikrąja siela. Nėra jokio kito būdo susisiekti su savo siela kaip švytuoklė. Seniau tai buvo blokuojama tarpinio pasaulio ir informacija žiauriai iškraipoma. Dabar tai veikia sklandžiai. Kas turi sielas be problemų tai gali daryti ir realiai aiškintis kas ir kaip. Nenorit niekas neverčia. Tikėkit religijų kliedesiais. Šiuo klausimu tapau gana kategoriškas nes ne aš vienas tuo užsiimu ir viskas veikia tvarkingai. Galimi žmogiški nuklydimai, bet tai neteisingos klausimų formuluotės. Klasikiniai klausimai veikia be priekaištų ir svarbiausiai vienareikšmiškai. Suprantama jūsų valia rinktis. Kai kas iš viso neturi galimybės susisiekti su savo siela nes paprasčiausiai jos neturi. Tai pat teko stebėti tokius atvejus. Gaila bet nieko neįmanoma pakeisti ar padėti.
Tikėjimas turi būti religinis vien todėl, kad be religijos žmogus susikuria savo Dievo įvaizdį, kuris kaip praktika rodo būna infantilus ir neatitinka realybės. Nesutikau dar kolkas nei vieno žmogaus kuris be religinio tikėjimo būtų pažinęs dievą tokį koks jis yra iš tiesų. Visi kaip vienas pilni kažkokio iliuzorinio dievo įvaizdžių, bet nepažįsta jo. Žinoma, toks iliuzorinis dievas, leidžia susikurti sau patogų tikėjimą, kuriame bandoma suderinti belekokius teiginius, kurie tarpusavyje nedera.
Va vytautas, gauna apreiškimus iš savo "sielos", nes kalbasi su ja per švytuoklę, ir sakyk jam nesakęs kad tai jis kalbasi pats su savimi, ideomotoriniu principu judindamas švytuoklę. Švytuoklė pateikia tą atsakymą kurio tu nori ir kas jau tūno tavo galvoje, o siela su tavimi nesikalbės, nes nėra atskirties tarp tavęs ir sielos, kūnas ir siela yra nedaloma visuma. Kodėl gi galima kalbėtis su siela, o su kūnu kažkaip nesikalbama? :)
Vytautai, bet jūs gi tikite švytuokle, ir ta jėga, kuri prasmingai judina švytuoklę ir duoda atsakymus. Kad prasmingai judintų švytuoklę ir duotų atsakymus, ta jėga turi būti protinga, sąmoninga. Ir turėti daugiau atsakymų negu jūs. Jūs sakote, kad tai siela, iš anapusinio pasaulio. Vadinasi, tai yra jūsiškis dievo atitikmuo, ir jūs tuo tikėjimu vadovaujatės. Ar yra ten kas aukščiau negu siela, ir kas sukūrė tą terpę, kurioje siela būna? Nes siela ten nesudaro visumos, yra kažkas daugiau. Kas tas kažkas daugiau?
Su ta švytuokle jis jau buvo visame forume apsijuokes ir demaskuotas,kai buvo paprašyra padaryt paprastus dalykus, kurie įrodytų jo tiesą,bet pasipylė begalė išsisukinėjimų ir pasiteisinimų,kurie atrodė tiesiog juokingi..Gaila ,kad tai forume prisimiršo ir žmonės dar kartais rimtai į jo sapaliones reaguoja..
Citata iš: a.t.sielis rugpjūčio 27, 2013, 21:02:02
Vytautai, bet jūs gi tikite švytuokle, ir ta jėga, kuri prasmingai judina švytuoklę ir duoda atsakymus. Kad prasmingai judintų švytuoklę ir duotų atsakymus, ta jėga turi būti protinga, sąmoninga. Ir turėti daugiau atsakymų negu jūs. Jūs sakote, kad tai siela, iš anapusinio pasaulio. Vadinasi, tai yra jūsiškis dievo atitikmuo, ir jūs tuo tikėjimu vadovaujatės. Ar yra ten kas aukščiau negu siela, ir kas sukūrė tą terpę, kurioje siela būna? Nes siela ten nesudaro visumos, yra kažkas daugiau. Kas tas kažkas daugiau?
Sielos nėra dievo atitikmuo. Tik kažkur nuo gruodžio mėn sielos pačios sužinojo kad už jų kažkas yra. Iki tam jos egzistavo absoliučiai neįtakojamos ir be jokių taisyklių. Kažkur apie pernai birželį paklausus savo sielos savo sielos "ar už tavęs egzistuoja kažkas ar absoliutas?' Gavau atsakymą "nežinau". Po to mano siela, rizikuodama savimi, padarė kažką tokio ko jokia kita nebuvo dariusi. Kuriam laikui nutrūko ryšys. O kai atsinaujino jautėsi kad siela euforijoje. Pasikeitė jos žinojimas. Tiesiog ji buvo patekusi į dievų lygį. Ir man kilo logiškų klausimų "ar absoliutas viena esybė" - "ne", "ar dievų daug" - "ne", "ar dievai tik dvi esybės" - "taip". Ir pagal žemišką analogiją "ar dievai dvi esybės moteriška ir vyriška". Taip pakeičiau savo supratimą nuo absoliuto iki Dievų Tėvų. O visatos kūrėjų arba Dievų Tėvų pagrindinė funkcija būtent palaikyti visą tą mūsų sistemą, terpę, aplinką. Šiaip jie absoliučiai neutralūs. Jiems iš mūsų nereikia nieko. Mes turintis sielas galim paprašyti jų pagalbos. Tai galima padaryti be jokių garbinimų ar išvedžiojimų. Tiesiai ko man reikia. Suprantama materialiais klausimais tikrai nepadės.
Bendrai dėl informacijos gavimo iš žemės ar anapusinių informacinių laukų. Visa informacija savotiškai "filmuojasi" konvertuojasi į tinkamą saugoti informaciniuose laukuose. Mūsų sielos mūsų nemato tokių kokie esam čia, o mato per informacinius laukus. Ateities informacijos informaciniuose laukuose nėra. Ateities informacija tik Dievų Tėvų planai. Mūsų ir sielų tiesiog ne tas lygis kad prie jos prieitume. Kai egzistavo tarpinis pasaulis su planuojama ateities informacija buvo kitaip. Planuojama buvo savotiškai tame pačiame mūsų lygyje. Todėl kai kas prie jos prieidavo. Kitas svarbus momentas sielos tarpusavyje nesikeičia informacija. Visos žinios priklauso nuo įsikūnijimų skaičiaus. Todėl prieš pradedant naudotis švytuokle verta tai sužinoti. Jei pirmas įsikūnijimas tiek sielos tiek jūsų žinios labai artimos.
Mariau mes žaidėm vaikiškus žaidimus vaikiškai ir gavosi. Dėl savo patirties stokos ir kvailumo nesiruošiu atsisakyti pasitikėjimo savo siela. Kitais atvejais ji puikiausiai įrodė savo patikimumą. Nebūtų klaidų nieko neišmoktum ir nesuprastum.
Paragraf 78 yra trys dedamosios - kūnas, "aš" ir sielas. Visi savotiškai visiškai atskiri elementai. Du paskutiniai susieti amžinu ryšiu. Ne visi turi sielą, kai kas apsiriboja tik "aš" turėjimu. Kas turi tik "aš" švytuoklė veikia taip kaip aprašei. Kitu atveju po esminio klausimo "ar aš bendrauju su savo siela" švytuoklės valdymas perduodamas sielai. Viskas patikrinta ir išbandyta ne tik pačiu savimi. Kitas svarbus patvirtinimas kelių žmonių gaunamos informacijos vienareikšmiškumas. Jei veiktų kaip sakai taip nebūtų. Man jokių problemų nustatyti kam švytuoklė veiks, o kam ne. Bet tai privati informacija ir viešai neskelbiama. Siela tais klausimais man yra davusi reikiamų pamokų kad nedaryčiau klaidų.
Ar tikėti šia informacija tai jūsų asmeninis reikalas. Man tai nieko nekeičia. Žinau pasidalinu ir tiek. Ilgai laukiau savo žinojimo patvirtinimų, bet jų niekaip neįtakojau vardan objektyvumo. Viskas pateikiama tada kada reikia nei anksčiau nei vėliau. Tiesiog kartais reikia kantrybės. :)
P.S. Viso to didelio pamąstymo moralas kad jokia religija neturi prasmės. Buvo laikas buvo kitos žaidimo taisyklės. Dabar viskas pasikeitę. Žmonės yra visiškai laisvi. Ar jie naudosis laisve čia jau jų pačių problema.
Citata iš: Vytautas rugpjūčio 28, 2013, 08:28:18
Jiems iš mūsų nereikia nieko. Mes turintis sielas galim paprašyti jų pagalbos. Tai galima padaryti be jokių garbinimų ar išvedžiojimų. Tiesiai ko man reikia. Suprantama materialiais klausimais tikrai nepadės.
CitataP.S. Viso to didelio pamąstymo moralas kad jokia religija neturi prasmės. Buvo laikas buvo kitos žaidimo taisyklės.
Žinoma, garbinimas nėra kyšis ar užmokestis už kažką, ko tu nori gauti. Religija tebeturi savo amžiną prasmę. Jeigu kažkokiam mažame sluoksnyje (jūsų kontaktų draugijoje) kažkas ir keistųsi, nereiškia, kad visa būtis keičiasi.
Taip, Absoliutas turi dvi puses, vyrišką ir moterišką. Energingasis ir Energija, Mylimas ir Meilė.
Religijos esmė - meilė. Meilė reiškiasi įvairiai, iš čia ir garbinimas. Religija - tai tobulėjimo sistema. Tai kaip praktinė mokykla, dvasinės pagalbos teikimo centras. Neužtenka turėti atsakymus, juos reikia pritaikyti visose gyvenimo srityse. Reikia aplinkos kuri tai skatintų. Reikia pastovios sistemos kurioje galima būtų atlikti įvairius dvasinio gyvenimo tobulinimo praktikos elementus. Be to, reikia gauti pačius geriausius atsakymus ir pagalbą, iš tų, kas turi užuojautą ir yra dieviškojo pasaulio gyventojai, ypač iš tos srities, į kurią nukeliauti yra sielos prigimtis ir tikslas.
Kažkaip per savo daugiau nei 50m metų gyvenimą nepastebėjau kad religija skleistų meilę. Greičiau priešingai. Bent man bendravimas su savo siela kur kas efektyvesnis tobulėjimo kelias. Visiška harmonija ir ramybė visose srityse. Bet jai pats matai tobulumą kitame - tavo valia. Aš neturiu nei mažiausio noro ir poreikio kažką įtakoti. Kiekvienas tobulinam save sau priimtinu būdų. Visi būdai gerbtini. Visiškai nesvarbu jie kur nors veda ar ne. :)
Žinoma, pasirinkimo laisvė. Niekas nieko nenori įtakoti, bet kai dalykai išsakomi, galima išsakyti ir kitus dalykus. Ar religija skleidžia meilę? Įvairiai būna. Bet aš daugiau apie religiją, kaip metodą ugdyti meilę. Gali būti daug visko religijos sferoje, bet metodas ten gali tebebūti, ir juo galima naudotis.
Citata iš: Vytautas rugpjūčio 28, 2013, 08:28:18
Paragraf 78 yra trys dedamosios - kūnas, "aš" ir sielas. Visi savotiškai visiškai atskiri elementai. Du paskutiniai susieti amžinu ryšiu. Ne visi turi sielą, kai kas apsiriboja tik "aš" turėjimu. Kas turi tik "aš" švytuoklė veikia taip kaip aprašei. Kitu atveju po esminio klausimo "ar aš bendrauju su savo siela" švytuoklės valdymas perduodamas sielai. Viskas patikrinta ir išbandyta ne tik pačiu savimi. Kitas svarbus patvirtinimas kelių žmonių gaunamos informacijos vienareikšmiškumas. Jei veiktų kaip sakai taip nebūtų. Man jokių problemų nustatyti kam švytuoklė veiks, o kam ne. Bet tai privati informacija ir viešai neskelbiama. Siela tais klausimais man yra davusi reikiamų pamokų kad nedaryčiau klaidų.
Tame ir bėda jog ideomotorinio principo pagalba tu net į klausimą ar bendrauji su savo siela, gausi tokį atsakymą kokio nori :)
Žmogų šiaip sudaro trys dėmenys, tas tiesa, bet jie yra tokie: sarks, pneuma ir psyche
Keista bet besieliams žmonėms kažkodėl nepavyksta gauti teigiamo atsakymo į klausimą "ar aš bendrauju su savo siela?" nors jie to labai nori. Išbandyta. Paaiškinimo neturiu. :)
Matai, tu "sielos" terminui suteiki specifinę prasmę. Pvz. pagal įprastą sampratą, siela gyvena šiame fiziniame kūne tarsi nuomininkas bute, siela = "aš". Kadangi ir esame siela, tai nuolatos esame bendravime su savim, su siela.
Dėl kažkokios kitos sielos, anapus, sakyčiau, gali būti "angelas sargas", ar pan.
"Aš"=siela variantas netinka. Čia jau gan praktinė mano komos būsenos patirtis. Po šiai dienai labai aiškiai jaučiu kad "aš" tikrai ne ta kita esybė su kuria bendravau mintimis. iš tikro sielos pagrindinė funkcija rūpintis maksimaliai ilgu kūno egzistavimu, o "aš" nesuprasdamas kartais elgiasi priešingai. Todėl ir atrodo siela kaip angelas sargas.
Na tai sakau, čia terminų dalykai.
O.K. kas aišku, tai kad aš esu aš. Man juk rūpi mano likimas. Kas tas aš, kokios jo savybės, kokia amžinoji prigimtis ir paskirtis. Tame esmė. Koks mano ryšys su Aukščiausiaja Esybe? Kodėl Aukščiausioji Esybė patalpino mane šioje būtyje? Šituos klausimus atsako religija.
"Aš" gali būti uždengtas kitais sluoksniais, klaidinga savimone, materialiu protu. Šitie sluoksniai taip pat funkcionuoja, bet esybės esmė yra "aš". Tą tikrąjį "aš" ir reikia išvystyti.
Citata iš: Vytautas rugpjūčio 28, 2013, 12:51:30
Keista bet besieliams žmonėms kažkodėl nepavyksta gauti teigiamo atsakymo į klausimą "ar aš bendrauju su savo siela?" nors jie to labai nori. Išbandyta. Paaiškinimo neturiu. :)
Paaiškinimas paprastas, švytuoklė pateikia tokį atsakymą kuris tūno žmogaus galvoje, tada jis judina ten švytuoklę kur būna atsakymas kurio reikia.
Dešimtys tyrimų ties šia sritimi atlikta ir gali galvoti ką nori, bet toliau elementarios neurofiziologijos švytuoklė neveda.
Žinoma, tu ieškia patvirtinimo savo teiginiams. todėl ignoruoji informaciją kuri ją neigia ir priešingai įsimeni tai kas teigia. Net jei 9 iš 10 atvėjų neigtų tu akcentuosi tik tą vieną kuris teigia ignoruodamas kitus. Tai būdinga žmonėms aklai pasitikintiems kokiu nors dalyku
Grįžtant prie temos: gražios dainos. Atrodo, vėlesniais laikais liaudies jos skirtos šv. Jurgiui, bet čia lyg tai bandoma atgaminti į "Jorę".
Pirmiausiai mano švytuoklės naudojimo metodu niekas jokių tyrimų neatliko :). Švytuokle taip naudojausi iki neseno laiko vienintelis. Tyrimus darė naudodamiesi visiškai kitaip. O tas kitaip visiškai atitinka pačio žinias. Kitas momentas problematiška atlikti tyrimą nes nežinai žmogus su siela ar ne. Niekas to niekaip negali nustatyti. Iš viso nebuvo tokio požiūrio. Jei tai būtų galėje atlikti sielų pasaulis seniai būtų sudorotas. Maža to švytuokle negalima naudotis viešai. Net fiziškai iš esmės negalima atlikti bandymo. Tiesiog sudėtos apsaugos nuo smalsuolių. Anapusinis pasaulis nepažinus. Joks mokslas neturi šansų iki jo prisikasti. Tiesiog taip turi būti. Yra šioks toks "telefonas" su anapusiniu pasauliu. Galima naudotis. Kaip veikia sužinoti nepavyks. Neverta gaišt laiko. Daugiau nenukrypsiu nuo temos arba atsakinėsiu privačiai :)
Eiliniai ezoterikų atmazai :) žodžiu nemalk š ir gyvenk savarankiškai, o ne vadovaudamasis švytuokle
"Ar reikalingas senasis Baltų tikėjimas Lietuvai?" Vieną dalyką įdomiai pastebėjo: prieš valstybinį krikštą, krikščionybė jau buvo Lietuvoje. Greta senojo tikėjimo.
Citata iš: paragraf 78 rugpjūčio 28, 2013, 14:11:07
Eiliniai ezoterikų atmazai :) žodžiu nemalk š ir gyvenk savarankiškai, o ne vadovaudamasis švytuokle
Idomiai tu cia :) O kodel Vytautas negali gyventi vadovaujantis svytuokle? :)
Citata iš: paragraf 78 rugpjūčio 28, 2013, 14:11:07
Eiliniai ezoterikų atmazai :) žodžiu nemalk š ir gyvenk savarankiškai, o ne vadovaudamasis švytuokle
Patikslinu gyvenu palaikydamas ryšį su savo siela. Man neįdomu kaip veikia ryšio priemonė. Bent parą laiko tą ryšį palaikiau minčių lygyje taip gaudamas be galo daug informacijos. :) Šiaip man neįdomu kaip kas turi gyventi. Kiekvieno asmeninis reikalas :)
Citata iš: Teroras rugpjūčio 28, 2013, 14:49:19
Citata iš: paragraf 78 rugpjūčio 28, 2013, 14:11:07
Eiliniai ezoterikų atmazai :) žodžiu nemalk š ir gyvenk savarankiškai, o ne vadovaudamasis švytuokle
Idomiai tu cia :) O kodel Vytautas negali gyventi vadovaujantis svytuokle? :)
Vadovautis kieno nors autoritetu, nepaisant sveiko proto, padaro žmogų vergu. Iš to ką rašo Vytautas, panašu jog jis yra švytuoklės vergas be galimybės išsilaisvinti.
Autoritetus galima turėti ir reikia, bet negalima jais aklai pasikliauti. Žmogus turi būti laisvas savo nuomonėje ir sprendimuose, o kai to nėra, na ką jau čia pasakysi, pusė visuomenės kieno nors vergai.
Terorai,ne vytautas vadovauja švytuoklei,o švytuoklė jam..Ar tai blogai ,ar gerai.......atsakyti gali...tik.........ŠVYTUOKLĖ.
paragraf, jeigu tai tik tavo nuomone tada puiku.
Mariau, mano nuomone zmogus gali vadovautis nors bananu gulinciu ant stalo. Jeigu tai jam ir aplinkiniams neatnesa neigiamu pasekmiu, kodel jis turetu gyventi taip kaip visi gyvena? Todel, kad paragrafas taip pasake? :) Man nesuprantama tokia jusu pozicija... Na netikite jus svytuokle tai ir netikekite, as ja irgi netikiu, bet kodel jus butinai kitam zmogui liepiate gyventi taip kaip jus gyvenate? Keista ir nesuprantama man tai yra...
tngiu ilgai pasakot, bet svytuokle pasitiket neapsimoka visu atsakymu vistiek nezinos. Ta svytuokle ir judina tavo protas.
Na aš asmeniškai negaliu ramiai žiūrėti kaip žmonės gadinasi savo gyvenimus. Visada pasakau jiems tai tiesiai šviesiai, kas jie bebūtų, ar kunigas, ar dvasingas žmogus, ar prezidentas ar valkata.
O iš to ką rašo Vytautas panašu kad jis jau giliai įklimpęs, išsivystė tikra priklausomybė ir sveiko proto neturėjimas.
Man jo nuoširdžiai gaila, todėl ir negaliu ramiai žiūrėti kaip jis ėda savo gyvenimą.
Įsivaizduok jei jis taps tėvu ir vadovaudamasis švytuoklės parodymais auklės vaikus, vaikams tikrai reikės rimtos psichiatro pagalbos.
Mačiau jau ne vieną šeimą, kai tėvai aklai pasitiki kokiu nors autoritetu. Visa šeima tada nuo to nukenčia.
Citata iš: Teroras rugpjūčio 28, 2013, 15:20:17
paragraf, jeigu tai tik tavo nuomone tada puiku.
Mariau, mano nuomone zmogus gali vadovautis nors bananu gulinciu ant stalo. Jeigu tai jam ir aplinkiniams neatnesa neigiamu pasekmiu, kodel jis turetu gyventi taip kaip visi gyvena? Todel, kad paragrafas taip pasake? :) Man nesuprantama tokia jusu pozicija... Na netikite jus svytuokle tai ir netikekite, as ja irgi netikiu, bet kodel jus butinai kitam zmogui liepiate gyventi taip kaip jus gyvenate? Keista ir nesuprantama man tai yra...
Ir ne vien Vytautą tai liečia. Jo vieši pasakojimai apie švytuoklės veiksmingumą gali daryti įtaką kitiems naiviems žmonėms, vaikams. Dezinformacijos, melų, nesusipratimų arba haliucinacijų skleidimas daro žalą.
Na, krastutinumus ir as galiu paimti... Pvz. kas bus jeigu kazkoks giliai iklimpes krikscionys kuris nebaige teologijos studiju ir interpretuoja sventrascius savaip vers savo vaikus zalotis teigdamas, kad tik taip jiems bus atleista uz nuodemes? :)
Ne mums spresti, kas gadina savo gyvenimus o kas ne.
Citata iš: TinSoldier rugpjūčio 28, 2013, 15:31:15
Ir ne vien Vytautą tai liečia. Jo vieši pasakojimai apie švytuoklės veiksmingumą gali daryti įtaką kitiems naiviems žmonėms, vaikams. Dezinformacijos, melų, nesusipratimų arba haliucinacijų skleidimas daro žalą.
O tai ka jam tyleti? :) Tada cia puse nariu su savo informacija turetu tyleti, pvz. Ezekielo pasakojimai apie narkotikus (maza ka, koks vaikas paskaitys ir nueis i miska nuodingu grybu rinktis)... :) Apskritai visa anomalija.lt reiketu tada uzdaryti... Bet kodel tik ant Vytauto jus uzsisedote as nelabai suvokiu :) Kaip paragrafas pasakytu, reikia viska vertinti kritiskai :)
Citata iš: Teroras rugpjūčio 28, 2013, 15:32:50
Na, krastutinumus ir as galiu paimti... Pvz. kas bus jeigu kazkoks giliai iklimpes krikscionys kuris nebaige teologijos studiju ir interpretuoja sventrascius savaip vers savo vaikus zalotis teigdamas, kad tik taip jiems bus atleista uz nuodemes? :)
Ne mums spresti, kas gadina savo gyvenimus o kas ne.
Citata iš: TinSoldier rugpjūčio 28, 2013, 15:31:15
Ir ne vien Vytautą tai liečia. Jo vieši pasakojimai apie švytuoklės veiksmingumą gali daryti įtaką kitiems naiviems žmonėms, vaikams. Dezinformacijos, melų, nesusipratimų arba haliucinacijų skleidimas daro žalą.
O tai ka jam tyleti? :) Tada cia puse nariu su savo informacija turetu tyleti, pvz. Ezekielo pasakojimai apie narkotikus (maza ka, koks vaikas paskaitys ir nueis i miska nuodingu grybu rinktis)... :) Apskritai visa anomalija.lt reiketu tada uzdaryti... Bet kodel tik ant Vytauto jus uzsisedote as nelabai suvokiu :) Kaip paragrafas pasakytu, reikia viska vertinti kritiskai :)
.
.
.
Ne musu reikalai seip kuo kas tiki ir ka kas daro. Seniau turejau svytuokle pastebejau ,kad kartais veikia, bet dabar nenaudoju.
Pačiam paragrafui su logika ir neviskas tvarkoj. Iš vienos pusės teigia, kad Vytautas pats valdo švytuoklę: ji rodo tai, ką jis nori, kad rodytų, o iš kitos teigia, kad Vytautas - švytuoklės vergas. Tai kaip čia suprasti, pats save Vytautas pavergė? :)
Jei taip jau aukštini loginį mąstymą - tai ir naudokis juo, lavink jį.
O kur tu čia matai logines spragas? Jei atidžiau paskaitytum tai suprastum, kad taip, vytautas pats valdo švytuoklę, o priklausomas jis nuo jos veikimo, ir visiškai nesvarbu kad atsakymus padiktuoja jis pats, jis gi tiki kad čia siela kalba per švytuoklę. Jis priklausomas ne nuo savęs, o nuo švytuoklės parodymų, kuriuos sukuria pats. Taip čia paradoksas, bet jų pilna ezoterika, tad kartais sunku kalbėti neįvedant pašnekovo į nesupratimą
man tai panasu ,kad kai pasemi svytuokle ieini i hipnozes busena tau atrodo ,kad svytuokle juda nors ten tavo ranka. Cia tik mano nuomone.
jokios hipnozės nėra, viskas vyksta natūraliai, be jokios mistikos
Skaičiau, neva pačiam su savim pasikalbėti yra teigiamas dalykas. Kažkokie psichologai atliko tyrimus, kurie parodė, jog pagyvenę žmonės, kurie ieško daiktų patys su savimi pasikalbėdami, žymiai greičiau juos randa, nei tie kurie nesikalba.
Argi tavo akimis tai ne tas pats? Kažkokios komunikavimo problemos, kurias galima įveikti švytuoklės pagalba? Kas čia blogo jei Vytautas taip save apsiklausinėja? Drąsiai šneki apie priklausomybę, gal manai jei švytuoklė iškrėstų jam pokštą ir padiktuotų Vytautui "nužudyk paragrafą", jis ims ir taip padarys?
pirma dar reikia rast ta paragrafa. O svytuokle to nesakyks, nes paprasciausiai Vytautas to neklaus.
Na šiaip yra viena kalbėtis su savimi, o visai kas kita manyti jog kalbi su švytuoklės pagalba su siela.
Kaip sakoma, kai tu kalbi su dievu, tai yra malda, kai dievas su tavimi tada šizofrenija.
Kartasi jo teiginiai iki absurdo yra pasikliovimas švytuokle, tai net neabejoju kad jis viskam ryžtųsi jei švytuoklė taip "pasakytų" :)
koks gi mum skirtumas? Ka jau jis nori tegu ta ir daro. Tiesa sakant deretu toleruoti jo pasirinkima kuo tiketi, jis irgi yra savarankiskai mastantis "padaras" taigi tegul renkasi koki tik nori gyvenimo kelia.
Kažkaip per daug supaprastini ir nepasitiki žmonėmis. Aš tai manau, kad Vytautas nuspręstų, kad vėl atsirado tarpinis pasaulis ir jam kažkas maišo bendrauti su savo siela.
Atsimenu, kai sausį su Vytautų persimetėm keliais žodžiais apie pasikeitimus ir rašiau pažiūrėsime, kaip tuometinis popiežius sureaguos., tikrai, nesitikėjau, kad jis vasarį atsistatydins.
pasaulyje yra gana daug sutapimu
Nėra sutapimų. Yra priežastis ir pasekmė.
vienam zmogui priezastis ir pasekme ,o tam pasaliniui tai jau sutapimas.
Citata iš: Šešėlis rugpjūčio 28, 2013, 18:06:45
Nėra sutapimų. Yra priežastis ir pasekmė.
Mostelėjai kaip koks Tomas akvinietis :)
http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013686605/anapus-cia-ir-dabar-2018-03-08-senoji-religija
Laida su Dainium Razausku. Žiūrėjau visą su susidomėjimu. Nuoširdus žmogus.