Nuo seno žinome, kad religija sukėlė labai daug karinių, ekonominių, socialinių ir kitokių konfliktų. Tarp skirtingų religijų, tarp netikinčių ir tikinčių ir pan. Man jau seniai atrodo keista, kad net tos pačios religijos išpažinėjai gali nesutarti. Šį faktą patvirtina istorija. Nuo pat krikščionybės atsiradimo ji skilinėjo į daugybę šakų: katalikybę, stačiatikybę, protestantizmą ir kt. Visų šių šakų išpažinėjai tiki į tą patį svarbiausią sutvėrimą Dievą, kuris jiems visiems yra vienodas. Tiesiog skirtingos formuluotės, pastebėjimai apie tikėjimo "sandarą", bažnyčios valdymą, kurie, mano manymu, nėra labai svarbūs, sukėlė labai daug konfliktų ir nesutarimų. Kalbant apie Lietuvą, kurios tauta daugiausiai buvo katalikai, taip pat turėjo labai daug nesutarimų. Lietuviai nuo senų laikų nesutarė nei su protestantais, nei su stačiatikiais. Pastarieji carinės Rusijos valdymo laikotarpiu labai žiauriai elgėsi su Lietuvos katalikais: degino jų bažnyčias ir pan.
Taigi, noriu paklausti, kodėl, atrodytų, nežymūs skirtumai tarp krikščionybės šakų istorijos eigoje sudarė sudėtingas sąlygas šių šakų puoselėtojams gražiai sugyventi. O gal manote, kad skirtumai tarp šių religijų yra labai dideli? Pasidalinkite savo apmąstymais.
Straipsnis apie religinius nesutarimus LDK http://www.ldkistorija.lt/#religiniai-konfliktai-vilniuje-xvi-a-pabaigoje_fact_471 (http://www.ldkistorija.lt/#religiniai-konfliktai-vilniuje-xvi-a-pabaigoje_fact_471)
Na katalikų bažnyčia vienintelė kuri stengiasi surasti dialogą su kitomis konfesijomis, tai vadinama ekumenizmu. Jo tikslas nėra suvienyti po vienu sparnu visas bažnyčias, bet surasti bendrus taškus ir taip siekti vienybės. Deja daugeliui konfesijų šis dalykas nerūpi. Pvz. stačiatikiai katalikus laiko eretikais ir į jokį dialogą neina. Liūdna žinoma dėl to.