http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/narcizu-karta-ar-tiesa-kad-labiau-nei-anksciau-save-mylintys-jauni-zmones-nejaucia-atsakomybes-uz-savo-veiksmus-56-344849
Ka manot? as tai pilnai sutinku su straipsniu.
Tingiu skaityti tiek. Na o šiaip visais laikais buvo aistringųjų, geidžiančiųjų ir be abėjo protingųjų. Žmonės atsirenka su kuo bendrauti, kaip leisti laiką, kuo užsiimti gyvenime ir t.t Manes asmeniškai neliečia kai yra kalbama apie facebooko ir soc.tinklų kartą, apie vakarėlius, party ir t.t ir visus kitus tuščius dalykus. Niekad nepriklausiau jokiem judėjimam. Visa gyvenimą gyvenau kitokį gyvenimą kitoje orbitoje, kitame parametre, gal tam įtakos turėjo auklėjimas ir aplinka? Betkokiu atvėju esu dėl to dabar labai laimingas :)
Jauni zmones ir turi issilakstyt gi. Aisku viskam yra ribos ir kas per daug nesveika, bet kas cia blogo, kad savaitgaliais lekia jaunimas i klubus ar dar kur atsipalaiduoti? Kazkaip nenormaliau atrodo kai jaunas zmogus sedi uzsidares namie su knygomis/kompu ir uzsiemineja "intelektualia" veikla ir seip budamas 16-18 metu vadina save jau labai brandzia asmenybe ;D
Tai ne vien jaunimas sugadintas, bet ir dauguma kitu dėl blogos vertybių sistemos. Tarkim vakaruose labai skatinamas dominavimas, konsumerizmas ir kuo greitesnis tikslo pasiekimas nepaisant žalos aplinkai, kitiems ir apeinant vertybes.
Man tai baisiausia, kad žmonės neturi jokio kritinio mąstymo. Pas mus forume irgi dalis yra tokių kurie jo neturi.
Aš kol universitete nepastudijavau irgi jo neturėjau. Panašu jog žmonės tiesiog nenori jo lavinti arba nemoka jo lavinti. Visada džiaugiuosi, kai sutinku žmogų su išlavintu kritiniu mąstymu. Bet didžioji dalis... na man baisu už mūsų visuomenę
koks tikslas skūstis ir peikti?
Kai žmogus save iškelia virš kitų jis jau propaguoja narcizmą.
Citata iš: varpainis birželio 26, 2013, 03:12:49
Jauni zmones ir turi issilakstyt gi. Aisku viskam yra ribos ir kas per daug nesveika, bet kas cia blogo, kad savaitgaliais lekia jaunimas i klubus ar dar kur atsipalaiduoti? Kazkaip nenormaliau atrodo kai jaunas zmogus sedi uzsidares namie su knygomis/kompu ir uzsiemineja "intelektualia" veikla ir seip budamas 16-18 metu vadina save jau labai brandzia asmenybe ;D
Matai čia dar nuo būdo, charakterio, vieni nori šokti, gerti, durniuoti ir t.t kitiems tokia veikla arba nuobodi arba neįdomi. matai tie 16-18 kurie sėdi prie knygų, kompų gyvena visai kitokį gyvenimą ir galbūt tiesiog tam klube ar su fainais žmogeliukais neturės apie ką šnekėti ir t.t :) Šiaip smagu pabendrauti ir t.t bet tik tada kada yra apie ką šnekėti ir įdomu su tais žmonėmis, o tai daryti galima ir prie arbatos puodelio, nebūtinai nusigeriant :)
Citata iš: varpainis birželio 26, 2013, 03:12:49
Jauni zmones ir turi issilakstyt gi. Aisku viskam yra ribos ir kas per daug nesveika, bet kas cia blogo, kad savaitgaliais lekia jaunimas i klubus ar dar kur atsipalaiduoti? Kazkaip nenormaliau atrodo kai jaunas zmogus sedi uzsidares namie su knygomis/kompu ir uzsiemineja "intelektualia" veikla ir seip budamas 16-18 metu vadina save jau labai brandzia asmenybe ;D
Su tokiu požiūriu būsi nuostabus tėvas :DDD. O jeigu rimtai, mano galva tema eina apie ką kitą. Kiek permečiau akimis straipsnį, supratau jog kalbama apie susireikšminimą, atsakomybės nepriėmimą ir nesirūpinimą ateitimi. Na, savo aplinkoje nelabai susiduriu su tokiomis laisvomis asmenybėmis. Bet visas tas YOLO, swag požiūris... Na... Manau vertybės ištiesų kinta. Tai tikrai nebūtų blogai, jeigu mes nebūtumėme tie žmonės, kurie kuria ateitį. (:
Kodel pagal jum jei zmogus vaiksto po barus/ klubus iskart yra neisaukletas, neintelektualus, tuscias debilas? Visais laikais jaunimas linksminosi ir nieko cia blogo
Citata iš: varpainis birželio 26, 2013, 16:30:48
Kodel pagal jum jei zmogus vaiksto po barus/ klubus iskart yra neisaukletas, neintelektualus, tuscias debilas? Visais laikais jaunimas linksminosi ir nieko cia blogo
Na neprisiminu kad 12 vodka is seniu perka geria . 10 metu ruka nesimoka. Bet cia nieko blogo ar ne ?
vel krastutinumai. Apie vaikus niekas nekalba. Ka jusu tevai nesilinksmindavo, seneliai nesilinksmindavo? Studentai nebuvo? Liudnas jusu gyvenimas jei linksmybes matote kaip visiska blogybe
Krastitinumai ? Panevezy prie panevezio pilna tokiu
As klausiau ka jus blogo matote kai jaunas zmogus, o ne apsisnarglejas vaikas su cigarete linksminasi. Gaila jusu, jei linksmybes matote kaip blogi ;)
CitataLiudnas jusu gyvenimas jei linksmybes matote kaip visiska blogybe
Linksmintis visaip galima. Kadaise išgerdavom su draugais, į šokius-pokius eidavome, bet dabar kai pagalvoji, košmaras tai, o ne linksmybės :) Arba tie baliai: susėda visi, valgo, geria, ir šneka belenką. Pjaunantis reikalas.
:D Pradėkime viską nuo pradžių. Ramiai ir tvarkingai.
1. Žinoma, kai suaugęs žmogus nepilnamečius vadina nenormaliais jog jie negeria, nerūko, nesitūsina... Kaip čia pasakius. Man mažų mažiausiai keista. Todėl tas leptelėjimas buvo dviprasmiškas. Iš vienos pusės tikrai iškeliu nykštį į viršų, bet tuo pačiu ir negaliu suprasti... Bet apalamai nieko blogo ar įžeidžiančio pasakyti nenorėjau.
2. Alkoholis ne veltui pardavinėjamas nuo 18. Kalbu iš mokslinės pusės.(neuronų žudymą, intelekto smukimą..) To skatinti nereikėtų.
3. Mano tėvai puikūs žmonės ir normalu, kad jie rūpinasi savo atžala. Aš tai vadinu meile. Dėl linksmybių gali nesijaudinti. Galima turėti prieigą prie visko, jeigu sugebi protingai argumentuoti savo veiksmus.
4. Linksmybių tikrai nelaikau kaip blogio. Bet viskas turi turėti saiką ir ribas. (pala, tai juk tas pats :D)
Niekas cia to alkoholio vartojimo neskatina. Esme tame, kad bent as nematau nieko blogo jei jaunuolis(nekalbu apie apie penkiolikmecius) su draugais isgeria alaus ar nueina kur pasilinksminti. Aisku kaip ir Master sake, viskam turi buti ribos.
Mokykloje pas mane buvo labai daug tu intelektualu kurie dienas praleidzia prie kompiuteriu ar knygu. Is principo tai nera blogai, taciau kazkodel visi jie budavo begalo uzsidare, absoliuciai nemokedavo bendrauti. Taciau internete staiga atsirasdavo drasaus ir komunikabilaus zmogaus kauke. Esme tokia, kad negalima visiskai atsiriboti nuo visuomenes, nuo linksmybiu ir uzsidaryti savo mazam pasauleli. Gyvenime reikia pabandyti visko ;)
Nu tu čia kažką ne to varpaini dėstai. Atsiriboti nuo žmonių aišku nereikia. Bet blogų elgesio modelių būtina vengti. Pasiseka tiems, kurie iki 22 m. neįsipainioja į jokias jaunimo linksmybes. Jeigu tam kaina - uždarumas ir "chebros" nepriėmimas, aš būčiau pasiruošęs grįžti atgal, ir sumokėti ją 100 kartų. Nes jeigu paskaičiuočiau, kokią naudą būčiau turėjęs, jeigu nuo 15 metų nebūčiau bandęs tų visų linksmybių, nebūčiau bendravęs su žmonėm, iš kurių nėra ko išmokti, ir kiek dėl to galėtų būti aukštesnė dabartinio gyvenimo kokybė, tai ojojoi.
Patarimai jauniems kolegoms:
1. Niekada jokiais būdais nevartokite nei lašo alkoholio ir kitų nesąmonių. Visą gyvenimą likite blaivūs ir sąmoningi.
2. Niekada neikite su dauguma, plaukite prieš srovę.
3. Iš karto stengitės visais įmanomais būdais tobulėti, gilintis į būties ir prigimties klausimus, neeikvokite nei valandos tuščiam laisvalaikiui. Nebent kitaip neišeina ;) :D
Aš manau, kad tie baliai, gėrimai, šventimai, tąsymaisi gatvėse - labai svarbūs formuojantis asmenybei. Nebūtinai prisigerinėjimai iki komos, nebūtinai muštynių kėlimas, nebūtinai ryjimas visų pasitaikančių tabletyčių iš eilės. Kad to nebūtų - tėvų pareiga paruošti savo vaiką. Bet paauglystėje labai svarbu asmenybės formavimuisi gali būti maištavimas, alkoholio ar pan., ragavimas, mokymasis tai dozuoti, atsakyti už savo veiksmus, eksperimentuoti, atrasti ribas ir t.t. Tokia "gatvės" patirtis ir įgūdžiai nėra mažiau svarbūs už išmintį, gaunamą iš knygų ir pan.
Tai turi būti derinama: tėvai turėtų pasirūpinti, kad jų vaikas išaugtų su potencialu mąstyti. O po to pats vaikas turėtų išmokti tą mąstymą panaudoti.
Jei nebus indelio iš tėvų - vaikas gali nusinarkašinti, prasirukyti, prasigerti ir prasibaliavoti. Jei nebus indelio iš gatvės - vaikas tiesiog praras daugybę vertingos patirties.
Ir nevadinu pačio prisigerinėjimo patirtimi. Tačiau vadinu išmokimą save kontroliuoti, dozuoti, atsirinkti draugus, susidurti ir atsirinkti kas yra blogai, kas yra gerai, pratestuoti įgytas vertybes realiame pasaulyje, pamatyti pasaulį ne tik šiltnamio sąlygomis ir t.t.
Ir nekalbu apie 13mečius kokius. Bet 16-17 metų paauglys, manau, jau turėtų turėti pakankamai smegenų. Iš mano asmeninės patirties, iš (buvusių) pažįstamų rato, pastebėjau, kad nusidegradavo tie paaugliai, kuriems trūko būtent atsakingų tėvų. Kiti, nors ir gėrė, ir eksperimentuodavo, ir naktimis gatvėmis trainiojosi, ir t.t., tačiau šituos išsidirbinėjimus pavertė naudinga patirtimi ir išaugo gana protingais, normaliais, atsakingais žmonėmis.
Aišku, labai pritariu a.t.sielio 2 ir 3 punktams. Ypač 3. Iškeisti tobulėjimo (ar tai būtų sportavimas, muzikavimas, filosofavimas.......) į 'baliavojimą' jokiu būdu negalima. Bet idealu būtų visa tai saikingai derinti.
Citata iš: a.t.sielis birželio 26, 2013, 17:33:27
<...>ir kiek dėl to galėtų būti aukštesnė dabartinio gyvenimo kokybė, tai ojojoi.
Nematuočiau gyvenimo kokybės pagal tai, kiek sėkmingas žmogus yra, ar kiek pinigų uždirba, ar labai patogų fotelį savo subinei turi. Gyvenimo kokybę matuočiau pagal patirčių įvairovę ir laimingumą, sukeliamą tų patirčių.
Pridėsiu dar 4 patarimą, jis gali pasirodyti keistas, bet jeigu jį suvokti ir pritaikyti, daug problemų gali net neatsirasti: išmok būti "angelu", ir visados venk "demonų". Nebijok "demonų", nepaisyk, ką jie apie tave galvoja ir kaip gyvena, ir daryk viską atvirkščiai, nei jie daro ar sako.
CitataNematuočiau gyvenimo kokybės pagal tai, kiek sėkmingas žmogus yra, ar kiek pinigų uždirba, ar labai patogų fotelį savo subinei turi. Gyvenimo kokybę matuočiau pagal patirčių įvairovę ir laimingumą, sukeliamą tų patirčių.
Aš irgi ne visai apie pinigus. Nemažos problemos susikuria tiek dvasinėje plotmėje, tiek socialinėje, jeigu jaunystėje elgiesi kvailai. Kvailai, tai reiškia: bandai būti kietas, nevaldai emocijų, ir įžeidi ką nors žodžiu, arba veiksmu. Čia būtų 5. punktas: būk koks nori, bet visada būk mandagus ir geras aplinkiniams ir pasauliui.
Gyvenima reikia pamatyti is visu pusiu ir tikrai ne teorijos lygmenyje ;)
Bloga filosofija. Tam, kad suprastum, kad kalėjime būti blogai, nebūtina padaryti nusikaltimą, ir patirti, ką reiškia sėdėti kalėjime :)
"Iš kur tu žinai, kad alkoholiku būti blogai, jeigu niekada juo nesi buvęs?" "Iš kur tu žinai, kad pasikarti blogai, jeigu niekada nesi koręsis?" ir t.t. ir pan. :)
Gyvenimą galima pamatyti atidžiai stebint, bet įsitraukti nebūtina. Vienas geras žmogus pasakė taip: "šviesiam žmogui daug laiko susiprasti nereikia".
Jau ne vieną laidą mačiau užaugusiųjų, tai tie kurie turėjo kažkokius tikslus, hobius, vizijas ir t.t užaugo normaliais žmonėmis, kurie turi darbus ir t.t Tie kuriems prioritetas buvo draugai, baliukai, gatvės patirtis, dauguma nenusigerė ar ten ką, tačiau taip ir išauga į pilkus, nykius, bukus vartotojus su kuriais net gaila 5 minutes gaišti, nes paprasčiausiai nera ką šnekėti. Neįsivaizduoju kaip gali gatvė ar baliai patirties ikrėsti? Kokie dar dozavimai? Asmeniškai esu sveikuolis, atrodau jaunai ir šviežiai, kiti papilkkėje ir t.t Fizinė, dvasinė sveikata mano ideali. Negeriu net kavos :) Pilna pažystu gerai bendraujančių, labai aktyvių, atsipalaidavusių, tipo "sportininkų" kurie suaauge tapo absoliučiom, nykiom nuobodybėm ir t.t Patirtį galima semtis nebent iš pačių gabiausių, geriausių ir t.t Jokios patirties, naudos ir t.t neįgausi jei busi apsuptas nevykėlių ir t.t
Citata iš: preacher birželio 26, 2013, 18:18:15
<...>Patirtį galima semtis nebent iš pačių gabiausių, geriausių ir t.t Jokios patirties, naudos ir t.t neįgausi jei busi apsuptas nevykėlių ir t.t
Na, tai tegaliu tik apgailestauti, jei tau naudinga patirtis yra tik teigiama patirtis. Jei tau patirtis yra tik būvimas apsuptu pinigais, prabanga, gerbėjais, pačiais šviesiausiai žmonėmis ir t.t.
Aš patirtimi laikau ir buvimą dugne. Patirtimi laikau ir skaudžius, sunkius išgyvenimus. Ir susidurimus su tavo minėta 'pilkybe' ir vartotojiškumu.
Citata iš: a.t.sielis birželio 26, 2013, 18:06:35
Bloga filosofija. Tam, kad suprastum, kad kalėjime būti blogai, nebūtina padaryti nusikaltimą, ir patirti, ką reiškia sėdėti kalėjime :)
"Iš kur tu žinai, kad alkoholiku būti blogai, jeigu niekada juo nesi buvęs?" "Iš kur tu žinai, kad pasikarti blogai, jeigu niekada nesi koręsis?" ir t.t. ir pan. :)
Gyvenimą galima pamatyti atidžiai stebint, bet įsitraukti nebūtina. Vienas geras žmogus pasakė taip: "šviesiam žmogui daug laiko susiprasti nereikia".
Yra milžiniškas skirtumas, kai
žinai kas yra kas, ir kai
suvoki kas yra kas, nes su tuo susidūrei. Susidurti reikia su kuo daugiau: tik taip ugdomas
suvokimas, mokėjimas analizuoti, sieti ryšius, suprasti ir t.t.
Iš to
žinojimo be patirties gali išaugti daugybė nušokusių nuo realybės žmonių, susikūrusių savo iliuzijų pasaulį, nesistengiančių suprasti, o iš karto aukštinančių/smerkiančių kažką.
Nesakau, kad įmanoma iš patirties pažinti viską. Ir nesakau, kad galima
tik iš patirties pažinti kažką. Tačiau įvykio išgyvenimas pirmu asmeniu labai praplečia akiratį ir suvokimą. Visada.
Čia niekam netaikau, tik patvirtinti tą mintį, kad yra ta riba, kur jau nereikėtų visko taip tiesiogiai bandyti:
CitataEina Vilkas keliu, šokinėja, dainuoja. Žiūri ant kelio kažkas rudas guli. Stryk, prišoko, greit čiupt, paragavo...
- Oi gerai, kad paragavau, o tai būčiau įmynęs.
Soldieri, palietei gilius klodus - kas yra teorinis žinojimas? kas yra praktinis (suvoktas, pritaikytas) žinojimas? kas yra suvokimas?
Praktinis patyrimas be abejo, galutinai pamoko. Arba nepamoko.
Bet suvokimas yra aukštesnioji proto (intelekto) funkcija. Suvokimas giliau nei supratimas. Galima daryti kažka blogo, patirti blogas pasekmes, suprasti tų pasekmių blogumą, bet vis dar nesuvokti, kad tai atmestinas procesas arba neturėti galios jį atmesti. Pvz. priklausomybinės ligos, kaip alkoholizmas, narkomanija, priklausomybė nuo kompiuterių ir pan., ir kt., jie jau tikrai nusvilę ir supratę, bet išlipti sunku. Nėra aukštesniojo suvokimo, jis prapuolęs.
Ir atvirkščiai, jeigu kažkas yra disciplinuotas, švaraus proto, tyro elgesio, sėkmingai tobulėjęs, gali giliai suvokti blogų dalykų tragizmą, ir tuo pagrindu jų net ir nebandyti.
Suvokimas - labai aukštas dalykas. Būtent per suvokimą galima mokytis "ne iš savo klaidų"; giliai suvokiant pasaulį įmanoma teisingai orientuoti veiksmus ir visada "pataikyti į dešimtuką". Arba bent įgijus pritaikytą gerą suvokimą. Klaidos neišvengiamos. Suvokti - matyti gilesnę dalykų prasmę, jausti organiškai. Suvokimas arba žinios yra praktinės, kai yra pritaikytos, kai žmogus jas praktikuoja. Kas liečia neigiamus dalykus, tai jų antipodas yra teigiami, todėl užtenka gerų dalykų praktikos, kad praktiškai žinotum apie blogų dalykų problematiškumą. Kaip? Susidursi su žmonėm, kurie darys tau arba sau bloga, tai bus praktinis patyrimas.
Pakalbėjau teoriškai, bet šitą dar turėčiau pritaikyti praktiškai :)
Jei jau teoriškai kalbėti, tai manau kiekvienas kitaip suprantam , kas ta naudinga patirtis: Vienam tai išmokt suprasti kitus, kitam pašinti save per bendravimą su kitais, kitam išmokt prisitaikyt pasaulyje ir t.t.
Citatagali giliai suvokti blogų dalykų tragizmą, ir tuo pagrindu jų net ir nebandyti.
Manau svarbiau apskritai suvokti, kas tie
blogi dalykai, ir kodėl jie blogi(nesakau ,kad būtina viską pačiam išbandyt).
Na jau...
Patirtis, kurios reikia žmogui priklauso nuo to, ko tas žmogus siekia. Negalime teigti, kad vienos ir to pačio pobūdžio patirtys bus naudingos absoliučiai visiems žmonėms.
Juk vieni yra iš prigimties svajotojai, meninkai... Kiti aukštų vertybių, moralės, dvasingi žmonės, kiti optimistai ieškantys malonumų ir bandantys pasitenkinti žemiškais dalykais. Kiti filosofai visame kame ieškantys prasmės.
Menininkui geriausia patirtis bus vaikščioti po pievas ir filosofuoti.. Na, nebent mes norime truputį žiauraus ir ekscentriško menininko mačiusio juodo ir balto, besinešiojančio gatvėje patirtų nuoskaudų,vidinės sumaišties kylančios iš idėjų žlugimo, ar kontrasto tarp jo vidinio pasaulio ir realybės... Dvasingam žmogui taip pat nebūtų naudinga bastytis ir tūsintis, nes tai eitų prieš jo moralę, o vėliau po visko, jaustų kaltės jausmą. Žemiškiems žmonėms, filosofams,intelektualams tokia patirtis žinoma, kad būtų labai naudinga..
Taigi 50 ant 50...
Ps. Jūs galite nuspręsti pasipriešinti teigdami, jog tokie žmonės dar nežino ko jie nori, ir kas jie yra.
Bet mano galva 16-18 žmonės jau yra susiformavusios ir ryškios asmenybės.
Citata iš: Master birželio 26, 2013, 20:12:31
Bet mano galva 16-18 žmonės jau yra susiformavusios ir ryškios asmenybės.
:D :D :D Žvengiau kokia valanda :D :D :D
Kiekvienam savo, kaip sakoma. Yra gerų dalykų įvairovė, kiekvienas ten randa pagal save.
Daugiausiai nagrinėjau iš tos perspektyvos, kaip išvengti tikrai destruktyvių dalykų, ir ar reikia juos patirti.
Geras klausimas, "kas yra blogi dalykai"? Vėl tos sąvokos, "blogis", "gėris". Tamsa - šviesos nebuvimas, blogis - gėrio nebuvimas. Kitaip sakant, trūkumas. Šiam pasaulyje, gėris dažnai suprantamas kaip blogio sumažėjimas, but that will not do. Nedaug laimės iš to, jeigu esi skandinamas, ir gauni atsikvėpti. Tai dvi blogybės, viena iš kurių mažesnė. Kančia ir mažesnė kančia.
Labai "aukštom materijom" kalbant, bet kas, kas neteikia sąlyčio su absoliučiu gėriu ir absoliučios laimės, yra neverti dėmesio dalykai, turintys trūkumo aspektą, arba susimaišymo su kančia aspektą. Begalinis grynas džiaugsmas - gyvos esybės siekinys. Visi laikini procesai atkrenta, išskyrus, kai jie yra pakopos link to tobulumo.
Kas sudaro sielos džiaugsmą? Jo nereikia ieškoti išorėje, jis viduje. Savaiminis. Amžinai džiaugsminga amžina siela. Jeigu iš tikro gerai suvokti, kad esi (tavasis vidinis"aš" yra) amžinas ir nepažeidžiamas, nemirtingas ir neturintis valgyti, ir kad niekas negali tau pakenkti ar sutrikdyti, jeigu semtis džiaugsmo iš pačio buvimo, nereaguojant į šio pasaulio dualumus, vienodai vertinant išorines kančias ir malonumus, - gera būsena būtų, ar ne?
Toliau, jeigu iš tikro turėti tokią būties laisvę, kokios dar galimybės atsiveria? Nėra problemų, nėra dėl ko kovoti ir pykti, galima dalyvauti kažkame amžinai gražiame, ten kur yra sielos vieta, jos prigimties prasmė. Pažinti tai. Ryšys su Absoliutu, absoliuti gyvenimo pilnatvė.
Kas yra destruktyvu? Apie tai kažkiek aptarinėjome temoje "pafilosofuokim". Visų pirma, bet kokia karminė (šiapusinė) veikla, nes ji daroma su nežinojimu, ir neaišku koks bus atoveiksmis - geras ar blogas, kur bet koks "geras" vėlgi priklauso laikinų dalykų kategorijai. Galiausiai, ateina kančia, problemos. Bet čia labai jau aukšta samprata. Paprastinant, reikia skirti bent gerus ir blogus veiksmus, kad (net ir laikinos) gerovės būtų daugiau. Kas yra geri veiksmai ir kas blogi? Dviračio neišrasi, šitai aprašoma religinėse, filosofinėse, ezoterinėse, psichologinėse, sveikatos, politikos ir kt. knygose. Be sielos absoliučios būsenos, dar yra šiapusinė fizinė harmonija ir ramybė; protinė harmonija ir ramybė; kiekvieno asmens, šeimų ir bendruomenių bei visuomenių. Šitus dalykus žmonija nagrinėja nuo pradžių ir toliau nagrinės, ongoing reasearch. Ir čia gražiai užbaigsim, kad kiekvienas turi rasti tame aruode individualiai. "Kiekvienas savo laimės kalvis".
Pratęsim kitose temose ;)
Nors tema apie narcizus, tačiau noriu pakomentuoti ir apie jų priešingybes. Visų pirma, kad ir varpainio dėstomos mintys, kodėl pagal tave visi turi kažką būtinai padaryti, kodėl reikia vadovautis kažkokiais standartais ar nesuvoki, kad žmonės yra skirtingi, skirtingi ne tik savo mąstymu, bet ir savo dvasiniu išsivystymu ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl negalima tam tikrų normų suabsoliutinti ir jas taikyti visiems besąlygiškai. Kas čia per pasakymas, kad rekia būtinai visam jaunimui išsilakstyti? Pavyzdžiui aš niekada nejaučiau to noro, nes buvau rimtas, gylus ir ganėtinai išmintingas ir kad kažkas mano, kad reikia kažką visiems būtinai daryti - aš su tuo nesitaikstysiu ir galiu padaryti tik vieną išvadą, kad žmogus taip mąstantis, kaip varpainis yra tradicinio, šabloninio mąstymo, kuris niekuo nesiskiria nuo daugumos. Kad ir ką kiti besakytų aš jokiu būdu nepaklusiu daugumos nuomonei, jau geriau liksiu vienas ir nesuprastas negu su visais ir apjuodinta sąžine, apgaudinėdamas save.
Bandžiau ir aš bendrauti su bendraamžiais, tačiau viskas pasibaigė depresija, nes teko išsižadėti savo identiteto, savo tiklsų, savasties, savo minčių ir tiesiog reikėjo paklusti tam tikram uždaram ratui, kuris yra beprasmiškas su savo banaliomis idėjomis. Ta minima narcizų karta yra tikra pasaulio gėda. Tokie žmonės tiktai griauna, o ne stiprina valstybės pamatus, patį mechanizmą. Ir ką su tokiais gali bendrauti? Apie ką? Teko pabendrauti ir viskas baigėsi galvos skausmu. Tai tokie žmonės, kurie tarsi neturi smegenų. Iš kur toks suvokimas, kad svarbiausios gyvenimo substancijos yra alkoholio sudievinimas, kitų apšnekėjimas, pigus bajeriai apie antrą galą ir t.t.? Kodėl žmonių sąmonė degreduoja o ne evoliucinuoja?
Kaip ir minėjau, kurį laiką buvau daugumos rate, tačiau visada jaučiausi balta varna, ir tiesiog man viskas buvo beprasmiška, jaučiausi svetimas jų minioje ir galiausiai po truputi tolau, kol pasirinkau laisvę, prigimtį, norą pasiekti, sužinoti daugiau. Sutinkant narcizą susidaro įspūdis, kad jam visai nerūpi kitas žmogus, ypač kenčiantis. Gali būti narcizai kritiški, kitaip sakant skeptikai, tačiau aš tokiuose žmonėse niekada neįžvelgiu ir nepastebiu jų jautrumo, atgailos, galiausiai nors šiek altruizmo. Tokie žmonės be gylių dvasinių vertybių nesukurs gražesnės visuomeninės ateities. Paprasčiausiai žmonės pasidavę aplinkinių įtakai atsisako savo prigimties. Vadovaujantis visuomenės nuomone žmogui užtenka tik pasilinksminti, sukurti šeimą ir daug uždirbti. Ir dažniausiai tuo ir baigaisi narcicizmas. Vis dėlto šiais laikais jis dar labiau degradavęs, nes norima to gauti be didesnių pastangų. O dvasiniai dalykai, mintys apie visuomenės švietimą ir kt. dalykus - tai pagal juos yra neegzistuojantys dalykai.
Taigi pasirinkęs gyvenimo kelią, pagal savo vidinį įsitikinimą manau, kad nesuklydau. Visų pirma būdamas savimi aš jaučiuosi pagaliau laisvas, harmoningas, jaučiu, kad tobulėju tiek dvasiškai, tiek ir kitomis prasmėmis. Nepaslaptis, jog užsiimu meditacija ir tai tik sustiprina mano norą pažinti pasaulį kitomis plotmėmis, gylesnėmis. Nevartoju alkoholio ir cigarečių ir man nesvarbi kitų nuomonė, nes aš geriau žinau, ko man reikia. Ir aš manau, kad tokiems žmonėms, kurie nebepaleidžia savo vidinių principų, kurie nesitaiksto su dauguma, kaip tik turėtų neatsiskirti nuo daugumos ir rodyti save kaip pavyzdį, kad tu nugalėjai visas klūtis ir pagaliau tapai asmenybe. Savo aplinkinių rate aš pastebėjau įdomių dalykų: daugelis narcizų būdami šalia manęs (kambariokai ar kiti asmenys) pradėjo irgi keistis į šviesiąją pusę: bent jau mažiau vartoja alkoholio arba kartais visai jį pradėjo ignoruoti. Matydami mano sveiko gyvenimo būdą, patys užsinorėjo tai išbandyti ir pradėjo vartoti tai, kas sveikiau (daugiau vaisių ir daržovių...). Man atrodo sugalvojau iš kur kilo visa masinė žmonių degradacija. Tie minimi narcizai paprasčiausiai nematė prieš save tokių žmonių, kurie neina su minia, jie nematė būtent tokio asmens, kuris kaip tik išskiria savo savitumus. Nematė dvasingo asmens savo rate arba paprasčiausiai jį ignoruodavo. Reikia, kad kuo daugiau tokių žmonių rodytųsi ir tiesiog skleistų savo idėjas.
Man skaudžiausia tokių žmonių, kurie asmeniškai prisipažįsta, kad nenori eiti su minia, kad jiems atsibodo viskas, kad nori kitokio gyvenimo, tačiau nedrįsta keistis. Kodėl žmonių širdyse nebėra tos ugnelės, kuri juos motyvuotų? Vadinasi reikalingi išoriniai teigiami dirgikliai.
Citata iš: preacher birželio 26, 2013, 20:48:34
:D :D :D Žvengiau kokia valanda :D :D :D
Trenkiau į sieną galvą...
....( pamačiusi tokį orginalų ir brandų komentarą ) ;)
Ir sveikinu, tu ką tik pacitavai kažkokio paauglio blevyzgą...
Mes jau taip įėjom į offtopą, o tu dar iš offtopo darai offtopą...
Ir aplamai aš nematau nieko juokingo, jeigu manai, kad paauglys yra proto liekana švelniai tariant, tai gal uždarom visus paauglius į kokią įstaigą, kol jie užaugs ir taps normalūs...
Citata iš: varpainis birželio 26, 2013, 17:21:20
Aisku kaip ir Master sake, viskam turi buti ribos.
Mokykloje pas mane buvo labai daug tu intelektualu kurie dienas praleidzia prie kompiuteriu ar knygu. Is principo tai nera blogai, taciau kazkodel visi jie budavo begalo uzsidare, absoliuciai nemokedavo bendrauti. Taciau internete staiga atsirasdavo drasaus ir komunikabilaus zmogaus kauke. Esme tokia, kad negalima visiskai atsiriboti nuo visuomenes, nuo linksmybiu ir uzsidaryti savo mazam pasauleli. Gyvenime reikia pabandyti visko ;)
Spėju varpainio žodžiuose yra tiesos ir tiksliai apibūdina mano situaciją. Pats vaikystėje ne su draugais žaisdavau, bet leisdavau laiką prie knygų, vartydamas enciklopedijas, vienas žaisdamas ir užsidaręs savyje. Vėliau daug laiko praleisdavau prie kompiuterio, o ne tūsinausi su draugais ir į jų linksminimasi neigiamai žiūrėjau. Tačiau dabar jaučiu tos izoliacijos sunkias pasekmes...
Nors esu pareigingas ir sąžiningas, atsakingai mokausi, dirbų ir džiaugiuosi, kad nepradėjau gerti, rūkyti, netapau tuštuku kaip mano pažįstami. Vis tik kai reikia bendrauti su žmonėmis jie yra geresnį už manę ir tikriausiai labiau džiaugiąsi gyvenimu. Kadangi bendrauja su daug draugų tai įgyja ir vertingos patirties, kurios nepasisemsi vien skaitant. O nepakankamas socialinis gyvenimas veda prie neigiamų emocijų, net neapykantos. Taigi nesilinksmindamas žmogus gali irgi patapti narcizu.
Geriausia, kad pasikeistų žmonių suvokimas apie tai kas yra linksminimasis, nes dabar matau jaunimas tai supranta kaip gėrimą, triūkšmingą muziką ir siautėjimą dideliame draugų būryje. Tarkim introvertams toks linksminimasis nepriimtinas ir tai apsunkina jų galimybę bendrauti.
Citata iš: Master birželio 26, 2013, 21:49:40
:D :D :D Žvengiau kokia valanda :D :D :D
Trenkiau į sieną galvą...
....( pamačiusi tokį orginalų ir brandų komentarą ) ;)
Ir sveikinu, tu ką tik pacitavai kažkokio paauglio blevyzgą...
Mes jau taip įėjom į offtopą, o tu dar iš offtopo darai offtopą...
Ir aplamai aš nematau nieko juokingo, jeigu manai, kad paauglys yra proto liekana švelniai tariant, tai gal uždarom visus paauglius į kokią įstaigą, kol jie užaugs ir taps normalūs...
Ko taip siunti, nieks paauglių nelaiko proto liekanomis, tačiau žmogaus asmenybė bresta, formuojasi, ieško indetiteto iki 30-40 metų, o tu 10-12kl. vaikus priskyri prie brandžių asmenybių :D Nežinau koki kaip sakai paauglį citavau, be tiek to :D :D
Ech... Pamatas yra. Tas pamatas yra nervų sistema ir požiūris. Pirmasis dalykas nekinta visą gyvenimą. Taigi, paauglys jau yra tas, kas bus ateityje.
Citata iš: Ezekiel birželio 26, 2013, 21:52:30
Spėju varpainio žodžiuose yra tiesos ir tiksliai apibūdina mano situaciją. Pats vaikystėje ne su draugais žaisdavau, bet leisdavau laiką prie knygų, vartydamas enciklopedijas, vienas žaisdamas ir užsidaręs savyje. Vėliau daug laiko praleisdavau prie kompiuterio, o ne tūsinausi su draugais ir į jų linksminimasi neigiamai žiūrėjau. Tačiau dabar jaučiu tos izoliacijos sunkias pasekmes...
Nors esu pareigingas ir sąžiningas, atsakingai mokausi, dirbų ir džiaugiuosi, kad nepradėjau gerti, rūkyti, netapau tuštuku kaip mano pažįstami. Vis tik kai reikia bendrauti su žmonėmis jie yra geresnį už manę ir tikriausiai labiau džiaugiąsi gyvenimu. Kadangi bendrauja su daug draugų tai įgyja ir vertingos patirties, kurios nepasisemsi vien skaitant. O nepakankamas socialinis gyvenimas veda prie neigiamų emocijų, net neapykantos. Taigi nesilinksmindamas žmogus gali irgi patapti narcizu.
Geriausia, kad pasikeistų žmonių suvokimas apie tai kas yra linksminimasis, nes dabar matau jaunimas tai supranta kaip gėrimą, triūkšmingą muziką ir siautėjimą dideliame draugų būryje. Tarkim introvertams toks linksminimasis nepriimtinas ir tai apsunkina jų galimybę bendrauti.
Na aš ir visa vaikystę, paauglystę daug maž vienatvėje praleidau, bet šiaip komunikuoti su žmonėmis, užmegzti pokalbį su nepažystamais ir t.t neturiu problemų. Galiu gerai pristatinėti prezentacijas ir t.t
Dėl paauglių, manau, amžius nesvarbu, svarbu konkretus asmuo, kokios jo savybės. Dauguma būna nesusiformavę, bent Lietuvoje. Kai kurie gali būti susiformavę (dar iš praeitų gyvenimų).
-------
Bendravimas-džiaugsmingumas-uždarumas-rimtumas-žinios. Ką palietė Ezekiel.
Jo, čia problema.
Vienas nagrinėjimas: yra du poliai - mėgavimasis ir tam tikra askezė, atsiribojimas. Jie dar gali būti įvardijamai kaip prisirišimas ir pasibjaurėjimas. Malonumas ir pyktis.
Vieni daugiau mėgaujasi gyvenimu, jie atrodo labiau atsipalaidavę.
Kiti atsiriboja nuo mėgavimosi, mažiau veikia, daugiau kaupia žinių. (Jiems pikta dėl padėties netobulumo, jeigu kiltų toks klausimas)
Tie kas mėgaujasi gyvenimu, daug bendrauja su tokiais pačiais. Iš to turi tam tikrą santykių džiaugsmą. Tie, kas atsiriboja, turi kitų džiaugsmo formų, pvz. džiaugsmas iš žinojimo. Bet jis sausesnis (priklausomai nuo žinių pobūdžio), be to, pasirodo po ilgo "karčių šaknų valgymo". Be to, jie turi stiprias nuomones, dėl ko bendravimas su tokiais pačiais jiems neteikia tokio santykių skonio.
Pastebėtina, dažnai pirmųjų santykiai yra efemeriški, ir anksčiau ar vėliau atneša didelę kančią (tai gali pasirodyti pilna forma 30-60 metų laikotarpyje). Be to, tai kad žmogus atrodo linksmas, nereiškia, kad jis laimingas. Jis gali gaivališkai blaškytis emocinėse audrose. Kol gerai tai gerai, bet ka jau blogai, tai šakės. Atslūgus problemoms, jis staiga pralinksmėja, bet greitai ateina kitas problemų potvynis, kada jis yra prislėgtas ir susirūpinęs. Bet to niekas nemato, išskyrus artimus draugus. Arba niekas iš viso, nes nemada būti nelaimingam.
"Žiniukų" problema yra žinojimo proceso sausumas, ir ėjimas neigimo poliumi. Iš esmės, abu poliai yra problemiški.
Sprendimas: labai geras bendravimas su idealiais žmonėmis, žinių ištobulinimas iki neefemerinių santykių. Vidurio kelias, kai ne mėgaujamasi, nei kas atmetama. Neegoistinis veikimas pagal psichofizinę prigimtį ir pagal sielos prigimtį.
Tolesnė problema: dažnai tai neprieinama, dėl praeities naštos, ir geros bendrijos retumo. Reikia įveikti psichologines ir išgyvenimo/pragyvenimo kliūtis.
Citata iš: Master birželio 26, 2013, 22:02:23
Ech... Pamatas yra. Tas pamatas yra nervų sistema ir požiūris. Pirmasis dalykas nekinta visą gyvenimą. Taigi, paauglys jau yra tas, kas bus ateityje.
Pilna gyvenime pavyzdžių žinau, kiek žmonės keitėsi ir t.t
Tai gal tiesiog nepažinojai tų žmonių iki galo, arba tareisi juos pažįstąs. Čia jeigu kalbame apie nervų sistemą arba išvis projekciją :D . O charakteris? taip, jis lengvai pakeičiamas :)
Aš taip pat galiu kalbėti iš savo patirties. Po depresijos labai pasikeičiau. Nutraukiau daug ryšių, vien dėl to, kad taip pasikeičiau, jog nebesugebėjau bendrauti su tais žmonėmis, kurie buvo charakteriu grynos mano kopijos (juk buvome geriausi draugai). Bet vistiek išliko kažkas tas pats. Tos pačios vertybės, tas pats požiūris, tik dabar jis ivilktas į kitą rūbą.
Nežinau, galbūt tu ir tesus.. O galbūt mes kalbame apie skirtingus dalykus.. Na, bet kuriuo atvėju nebenoriu gilintis, kažkaip susimaišiau tarp argumentų :)
Citata iš: preacher birželio 26, 2013, 22:35:16
Citata iš: Master birželio 26, 2013, 22:02:23
Ech... Pamatas yra. Tas pamatas yra nervų sistema ir požiūris. Pirmasis dalykas nekinta visą gyvenimą. Taigi, paauglys jau yra tas, kas bus ateityje.
Pilna gyvenime pavyzdžių žinau, kiek žmonės keitėsi ir t.t
Šiais laikais žmonės daug keičiasi. Primityvesni nustoja keistis pirmiausiai, kai pradeda dirbti, taip tokie ir lieka visam gyvenimui. Kiti keičiasi iki tolesnio taško. Jeigu pradėjai degraduoti, tai jau žemiau kitimo. Kitimas turi būti tobulėjimas. Asmenybės augimas normaliu atveju turėtų vykti visą gyvenimą. Aš pvz save skaitau bemaž ties nuliu, reikia augti toliau. Kol kas tik pagrindą susidariau, apvaliau kažkiek "dirvą" nuo piktžolių.
Kita pusė, kad asmuo jau ant pilnametystės slenksčio gali būti brandesnis nei kiti. Daugiau išminties ir t.t. Bet tada jis vis vien augs toliau.
Dar, tam tikrais aspektais, 16-18 metų laikotarpis yra kai kurių savybių viršūnė, ir reikia atidžiai pagauti tolesnę kryptį taip, kad išlaikyti tas geras savybes ir nedegraduoti jų. Nes nuo vėlesnio amžiaus, likimo spaudimas bus didesnis, ateis sunkesnės pamokos, ir degradacijai galimybių taip pat daugiau, nes žmogaus sprendimai tuo metu savarankiškesni, stipresni ir gali nepaklusti natūraliai gyvenimo tendencijai.
Psichofizinė prigimtis labai nesikeičia, galima ją pagryninti, pagerinti kokybę, o idėjos ir pasaulėžiūra pas žmogų gali labai ir labai keistis. Aš irgi mačiau didelių pokyčių.
Citata iš: Master birželio 26, 2013, 22:52:37
Tai gal tiesiog nepažinojai tų žmonių iki galo, arba tareisi juos pažįstąs. Čia jeigu kalbame apie nervų sistemą arba išvis projekciją :D . O charakteris? taip, jis lengvai pakeičiamas :)
Aš taip pat galiu kalbėti iš savo patirties. Po depresijos labai pasikeičiau. Nutraukiau daug ryšių, vien dėl to, kad taip pasikeičiau, jog nebesugebėjau bendrauti su tais žmonėmis, kurie buvo charakteriu grynos mano kopijos (juk buvome geriausi draugai). Bet vistiek išliko kažkas tas pats. Tos pačios vertybės, tas pats požiūris, tik dabar jis ivilktas į kitą rūbą.
Nežinau, galbūt tu ir tesus.. O galbūt mes kalbame apie skirtingus dalykus.. Na, bet kuriuo atvėju nebenoriu gilintis, kažkaip susimaišiau tarp argumentų :)
Argumentai, įrodymai, teiginiai, prielaidos, išvados, nereik taip ortodoksiškai žiūrėti į diskusijas. Keikvienas turi tam tikra potenciala, branduolį ir t.t Tačiau charakterį, įpročius, elgėsį, pasaulėžiūrą galima keisti ir t.t
Ech.. gali būti, pasistengsiu į tai atkreipti dėmesį. :)
Turbūt, bet jeigu žmogus formuojasi visą gyvenimą, jis niekada nebus užbaigtas, kas reiškiasi, kad niekada nežinos ko iš tiesų nori, ir ko jis ištiesų siekia. Bet.. Galbūt asmenybės spalvingumui daro įtakos iq, kuris ir susiformuoja iki 16 metų. Na, juk menininkas visada mąstys kaip menininkas, o (nepamenu kokie dar yra iq tipai) na tarkime, muzikantas bus muzikantu. Na ir tarkime temperamentas. Žodžiu, bet dabar pati išplaukiu iš to, ką aš bandžiau pasakyti. Ir nebepritariu nei sau nei jums... Ech.. Kaip viskas susipynė... Žodžiu, tarkime jūs teisūs
Master, visi turim savo nuomones, ir jos viena kitą papildo. Vieni turi galvoje vienus dalykus, kiti - kitus.
CitataTurbūt, bet jeigu žmogus formuojasi visą gyvenimą, jis niekada nebus užbaigtas, kas reiškiasi, kad niekada nežinos ko iš tiesų nori, ir ko jis ištiesų siekia.
Čia gera mintis. Dabar prisiminiau, kad sakoma, kad nuo 40 metų žmogus jau nelabai keičia savo gyvenimo tikslo ir esminio požiūrio. Tai įmanoma, bet sunkiau.
Tikslų visada būna, bent tam tikrų tikslų (kaip pvz. užbaigti mokslus, pradėti dirbti ir t.t.). Bet po kurio laiko, jie gali keistis, vieni išpildyti, atsirasti nauji. Arba jeigu kryptis nesikeičia, tai tikslai konkretinami.
16 metu paauglys tikrai nera susiformavusi asmenybe. Bent jau pats tokio amziaus buvau vejavaikis visiskas, idealistas ir isvis visas poziuris i gyvenima pakankamai greit keisdavosi. Net dabar nesijauciu brandi asmenybe, nors visos vertybes ir pats poziuris i pasauli jau po truputi nusistovi, o metu jau ir ne taip mazai. Branda ateina su amziumi, su tuo ka gyvenime patiri. Ji ateina per klaidas, per nuosmukius ir pakylimus, per pacias ivairiausias patirtis. Taip, kiekvienas zmogus skirtingas ir tame nera nieko blogo. Blogai yra tai, kad tie tupintieji tarp keturiu sienu mato pasauli dvispalvi, tik juoda ir balta. Linksmybes blogai, knygos ir kompas-gerai. Kad dauguma paaugliu "intelektualu" yra uzsidare ir nemokanciu bendrauti yra faktas. Gink dieve, nesakau, kad reikia eiti kiekviena savaitgali ir lakti snapsa, bei islysti is kiauto, atsigerti alaus, pabendrauti su zmonem dar niekam nepakenke. Butent jie ir yra tie narcizai, kurie rekia, kad tik jie isskirtiniai, teisingiausi ir seip geriausi, o visi kiti aplink tusti ir kvaili, nors patys gyvenima mate tik mate is laikrasciu, filmu ar dar velnias zino ko ;)
Iki 16 metų formuojasi iq. Todėl taip, tai maždaug kaip ir susiformavusi asmenybė
Bet kodėl gi dabar tai yra taip sureikšminama? Ir vis kartojama tas pats per tą patį... Gal turite ką prieš prieš tuos žmonės (intelektualus ar noliferius)? .... O,o
Aš asmeniškai to nesmerkiu. Ir nelaikau rūkymo, tūsinimosi ar gėrimo žalingais įpročiais. Baikit, juk tai kaip prieskonis, saikingai (labai saikingai) naudojamas priduoda žmogui savotiško žavesio. Bet tiesiog nemanau, kad tai būtina kiekvienam. Vieniems tai netinka pagal vidinį pasaulį, kitiems tai neteikia džiaugsmo...
Citata iš: varpainis birželio 27, 2013, 01:10:33
Kad dauguma paaugliu "intelektualu" yra uzsidare ir nemokanciu bendrauti yra faktas. Gink dieve, nesakau, kad reikia eiti kiekviena savaitgali ir lakti snapsa, bet islysti is kiauto, atsigerti alaus, pabendrauti su zmonem dar niekam nepakenke.
O kas dėl bendravimo, tai bendravimas alkoholio pagalba... Na, man tai yra vienas šlykščiausių, bailiausių ir apgailėtiniausių poelgių. :D Tai tik parodo, kad tu nemoki bendrauti ir tau reikia paimti ant drąsos...
Atrodo, į temą. Kesha sako: we are crazy kids.
As pats esu 17 m ( gimnazistas ) ir tikrai ne velne nesu susiformavus ir subrendus asmenybe vis dar ieskau kelio ar gal tiksliau ziniu ... bet cia tik laisvu laiku , kas del gyvenimo siekiu tai jau daugmaz zinau ko noriu is gyvenimo ...o tu master esi tipine meninke ... as taip pat esu meniskos sielos zmogus , bet ta siela pas mane visada nusveria sveikas protas ( kartais kai paimu gramuka tai tas protas gal ir nebuna toks sveikas ... :D ) , seip esu intelektualus , na bent jau mokykloje per pamokas ... y biblioteka ( sulei ) taip pat su xebra nueinam daznai ... bet ne knyguciu skaityt ... susipakuojam kur nors pokeriuka palost . O kas del rukymo ar gerimo , gerai pagalvojus ir viena ir kita darau tik su xebra ... namie ar kitoi aplinkoi kiek pamenu niekada nesu uzsitraukes ... O kas del asmenybes susiformavimo tai vyro asmenybe ir vertybes ir t.t. susiformuoja tik apie 30-40 metu amziaus , moters truputy anksciau ( cia per politologija vienoi is pirmu temu mokino )
P.s. nesuprantu kodel ten uzdejo cenzura ant to zodzio ten turetu buti ,, tipine "
Baje, Baje
Ka dabar pasakei? :D
Citata iš: illuminati liepos 06, 2013, 00:25:45
1/ As pats esu 17 m ( gimnazistas ) ir tikrai ne velne nesu susiformavus ir subrendus asmenybe vis dar ieskau kelio ar gal tiksliau ziniu ... bet cia tik laisvu laiku , kas del gyvenimo siekiu tai jau daugmaz zinau ko noriu is gyvenimo ...
2/ o tu master esi tipine meninke ...
3/ O kas del asmenybes susiformavimo tai vyro asmenybe ir vertybes ir t.t. susiformuoja tik apie 30-40 metu amziaus , moters truputy anksciau ( cia per politologija vienoi is pirmu temu mokino )
1- Nezinai kas esi, ieskai kelio, bet zinai ko nori... Chm.. man keista, tik tiek :)
2- Tu teigi jog mes dar nesusiformavusios asmenybės, bet aš 16-olikinė mergaitė esu menininkė ? (ir dar tipinė)... Kaip tai būtų galima suprasti? Jeigu asmenybė dar nesusiformavusi, kaip ją galima kur nors įrėminti?
Bet gerai, tarkime sutinku su tavimi. O dabar grįžkime į tema. Kam idealistui, menininkui,emocionaliam zmogui bus reikalingas butent toks laiko praleidimas, jeigu jo vertybes yra visiskai kitokios. Jo gyvenimo tikslas ir aplamai gyvenimo supratimas yra kitoks. Gatves gyvenimas gali paversti ji dar jautresniu, emocionalesniu, sadistisku, ekstravagantisku, maciusiu ir juodo ir balto asmeniu. Aplamai jis gali tapti dvipusiska asmenybe (ko niekam tikrai nelinkeciau).
3- :D Tai taip iseina, kad anksciau zmones taip ir nesubresdavo?...
(juk tik dabar pasiektas toks ilgas gyvenimo amzius ...)
Labai nuolankiai atsiprasau del gramatikos. (tikiuosi nepazeidziu jokiu taisykliu... ) Bet nelabai yra galimybiu. (Yra, bet be proto sunku)
Pasimėgaukite vaikyste, paauglyste, jaunyste, visada spėsite užaugti. Nes dabar kai kokie "sovietinukai" vos 15-16 metų ir veblena jie apie brandas, suauguma ir t.t Būtu visai šaunu jei vaikinukai vėl pradėtu tos kvailus ūsus augintis, kaip buvo madoje sovietų laikais ;D Ir nevartokite kol jauni alkoholio, rūkalų, nevaikščiokite į tūsus ir t.t yra milijona kart prasmingesnių užsiėmimu, nei savęs vertimas į žuviaveidį zombį :)
Citata iš: preacher liepos 07, 2013, 16:00:53
Pasimėgaukite vaikyste, paauglyste, jaunyste, visada spėsite užaugti. Nes dabar kai kokie "sovietinukai" vos 15-16 metų ir veblena jie apie brandas, suauguma ir t.t Būtu visai šaunu jei vaikinukai vėl pradėtu tos kvailus ūsus augintis, kaip buvo madoje sovietų laikais ;D Ir nevartokite kol jauni alkoholio, rūkalų, nevaikščiokite į tūsus ir t.t yra milijona kart prasmingesnių užsiėmimu, nei savęs vertimas į žuviaveidį zombį :)
O gal kai kurie neranda kuo užsiimti, išskyrus rūkymą ir gėrimą, nes imtis ko nors kito nėra motyvacijos ir salygų? Jei jauno žmogaus aplinkoje vyrauja žalingi įpročiai, jis irgi nenorėdamas išsiskirti įsitrauks į tai. Ir gaunasi toks ratas, iš kurio laikui bėgant vis sunkiau ištrūkti.
Citata iš: Phoenix liepos 07, 2013, 17:18:01
O gal kai kurie neranda kuo užsiimti, išskyrus rūkymą ir gėrimą, nes imtis ko nors kito nėra motyvacijos ir salygų? Jei jauno žmogaus aplinkoje vyrauja žalingi įpročiai, jis irgi nenorėdamas išsiskirti įsitrauks į tai. Ir gaunasi toks ratas, iš kurio laikui bėgant vis sunkiau ištrūkti.
Iš dalies esi teisus, sakyčiau iki 16 - 18 metų jaunas žmogus labai intensyviai ieškosi savojo indetiteto, ir elgėsio ir t.t pavyzdys yra perėmimas iš aplinkinių. Aplinka suvaidina kritinį vaidmenį besiformuojančio jauno žmogaus gyvenime. Dažnai talentingį, gabūs vaikai yra numarinami n-tosiose vidurinėse, kiemose, padjiezduose ir t.t Ir jie išauga į pilką masę. Sakyčiau tėvai turi suvaidinti svarbų vaidmenį ir nukreipti reikiama linkme besiformuojančia jaunąją asmenybę. Asmeniškai kai turėsiu savo vaikų stengsiuos, kad jos supanti aplinka būtu kuo geresnė ir jei pamatysiu atsiradusi broką aplinkoje, bandysių jį keisti/šalinti ir t.t.
Taip master is dalies mes ne tik , kad nesubrende , bet dar esame vaikai .... jeigu tu laikai save pilnai susiformavusia asmenybe tai nezinau ka tu gyvenime turejai patirti ... ir del to uzjauciu . Bent jau man ydomu ne vien mergos ir tusai ... o vien tai , kad esu siame puslapyje reiskia , kad ieskau kazko daugiau negu linksmybes mokslai ar karjera
Pritariu vien buvimas sitam forume,rodo kad tau netik rupi linksmybes ir kiti pasauletiski malonumai.
Man 17. Jokiu būdu nelaikau savęs brandžia asmenybe :) iš vis man keista, kad man jau 17. Prisimenu, kai buvau septynerių galvodavau vaa eina dvyliktokai, tokie dideli ir suaugę. NĖ VELNIO ;D. Gal tik kokie 5 proc. iš mano pažįstamų atrodo/ yra brandūs.
Aš tikriausiai irgi galėčiau save priskirt prie noliferių. Išorinis gyvenimas (tūsai, dažni susitikimai, na tai, kas vadinama 'tikru gyvenimu') mane stipriai slegia. Galiu dvi dienas taip pagyvent ir vėl nenoriu iš kambario išlyst pusė savaitės. Šiaip turiu problemų su žmonėm, nuo pat mažumės (ne, aš ne autistė), turėjau nelengvą vaikystę ir pasekmės vis dar pasireiškia dabar. Bendravime iš vis gili duobė. Neturiu socialinių įgūdžių, atrodau kaip keistuolė. Negaliu niekuo pasitikėt, bėgu nuo draugysčių įsipareigojimų, nesu išbendravus su vaikinu daugiau nei mėnesį ir pan. Jaučiuos kalta dėl to, kad skaudinu žmones, bet kitaip negaliu, bijau gilaus bendravimo. Net geriausios mano draugės, kurios vis dar kažkaip su manim palaiko ryšį, galima sakyt nieko apie mane nežino. Iš vis aš noriu stot į psichologiją, bet iš kur man žinot, ar šis noras labiau nėra užslėptas pagalbos troškimas sau? Kaip padėsiu žmonėm, jei pati net nesugebu išspręst savo pačios problemų?
Šiaip jei reiktų rinktis norėčiau labiau būt statistinė paauglė, kuri viskuo dalinas su draugėm, vakarais verkia dėl vaikinų ir nė nenumano, kaip kažkas gali žiet dokumentikas youtubėj.
Master, kodėl galvoji, kad IQ susiformavimas parodo asmens brandumą? Jis nurodo matematino/ loginio intelekto koeficientą. Be jo dar yra 5 ar 6 matavimai... bent aš manau, kad brandumas ne kokiais testais, o grynu žmogaus suvokimu, elgesiu, išmintim turi būt matuojamas.
Padedama kitiem galbut atrasi sprendimu , priemoniu ir t.t. padesenciu ir tau . Juo labiau studijuodama psichologija atrasi zmoniu kuriu nuomuone sutaps ar bent bus panasi y tavo .
Citata iš: preacher liepos 07, 2013, 17:33:33
Citata iš: Phoenix liepos 07, 2013, 17:18:01
O gal kai kurie neranda kuo užsiimti, išskyrus rūkymą ir gėrimą, nes imtis ko nors kito nėra motyvacijos ir salygų? Jei jauno žmogaus aplinkoje vyrauja žalingi įpročiai, jis irgi nenorėdamas išsiskirti įsitrauks į tai. Ir gaunasi toks ratas, iš kurio laikui bėgant vis sunkiau ištrūkti.
Iš dalies esi teisus, sakyčiau iki 16 - 18 metų jaunas žmogus labai intensyviai ieškosi savojo indetiteto, ir elgėsio ir t.t pavyzdys yra perėmimas iš aplinkinių. Aplinka suvaidina kritinį vaidmenį besiformuojančio jauno žmogaus gyvenime. Dažnai talentingį, gabūs vaikai yra numarinami n-tosiose vidurinėse, kiemose, padjiezduose ir t.t Ir jie išauga į pilką masę. Sakyčiau tėvai turi suvaidinti svarbų vaidmenį ir nukreipti reikiama linkme besiformuojančia jaunąją asmenybę. Asmeniškai kai turėsiu savo vaikų stengsiuos, kad jos supanti aplinka būtu kuo geresnė ir jei pamatysiu atsiradusi broką aplinkoje, bandysių jį keisti/šalinti ir t.t.
O kaip tu supranti, kokie žmonės sudaro tą pilkają masę? Man atrodo kad žmogui yra svarbu daryti kažką, dėl ko jis tokiu nesijaustų, bet atsilaikyti prieš spaudimą ir pasielgti ne taip kaip visi tikrai reikia drąsos. Gali būti ir taip, kad tėvai net nesusimasto apie asmenybės nukreipimą kuria nors kryptimi, nes jų galvos užimtos savomis problemomis, ypač žalingų įpročių turinčiose šeimose. Tokiu atveju nelabai tikėtina kad išaugs visavertė asmenybė.. Ką tada apskritai reikia daryti numarintam žmogui, jei jis norėtų ištrūkti iš to rato?
Pilkąją masę sudaro stereotipiškai mąstantys, blogąją prasme konservatybus ir kažkokių naujovių prisibijantis žmonės, kurie gyvena labai siaurame pasaulyje ir labai bijo būti kitokie ar būti atstumti pilkųjų. Norint atsilaikyti prieš spaudimą reikia būti valingų, kad sugebėtum pasipriešinti daugumai ir valingai priimti nepopuliarų sprendimą. Dažniausiai tu žalingš šeimų kaip tu, kad sakai vaikai ir nepasiekia nieko, nes mato vien tik blogą pavyzdį ir tamsumą, aišku yra iššimčiu, tačiau tokių vienetai.
Kas lieči numarinto žmogaus ištrukimo iš rato, tai prieš kažkiek laiko buvau labai gerą Platono pamąstymą numetęs apie urvą, tas pamąstymas gerai parodo ką reiškia išeiti iš užburto rato. Žmogus jei nori keistis turi pats rodyti norą, iniciatyvą, turi stengtis ko daugiau išprusti, keisti įpročius, aplinką ir t.t
O mielieji ... :D
visiskai jusu nesuprantu...
Mes kalbame apie narcizus... ar apie velniai zino ka?
(nenoriu islipti is temos bet..)
Jus patys sau priestaraujate.
Kas liecia mane, illiuminati, tau nereiketu rupintis... (demesys zinoma malonu :3) Bet jei rimtai juk kalbame apie narcizus, o ne oponentus analizuojame...
Toliau, del akohoholio, narkotiku, cigareciu, tusu.. Tai tu zmoniu reikalas.
Vikingai apsivalge grybu eidavo kariauti (todel jie buvo tokie bebaimiai, stiprus, nebijojo mirties), narkotiku pagalba samanai susisiekia su dvasiomis (is ezoterines puses tai realu), kitiems reikia islaisvinti savo seseline puse per tusus, issikrauti (psichologai taip pat teigia, kad to reikia. Aplamai net lengvas stresas yra naudingas).. Visi tie dalykai nera nei blogi nei geri. Bet jie ne visiems ir ne visur tinka.
Jei butumet perskaite visus mano postus sioje temoje, turbut nebeprisikabintumete prie manes. Nes as pati stengiuosi pritarti jusu nuomonei. Ir vienareiksmisko atsakymo net neturiu.
Toooliau, kaip ir minejau, kiekvienam savo. Tai kas naudinga dvasininkui, nebus naudinga kariui.
O mano galva visokiu zmoniu reikia. Neseniai skaiciau psichologo knyga, apie zmogaus prigimti naikinti pati save. Ten buvo pamineta, kad asmenybe jau formuojasi nuo 3 metu. Taigi, visdelto zmogus gali zinoti, kas jis ir ko jam reikia. Tooliau.. Reikia pripazinti, kad pasaulis yra spalvingas ir visokiu zmoniu yra. Nemanau, kad yra vienas zmoniu tipas (kuris tikrai teisingas) i kuri turetu lygiuotis visi. Juk Preacheris kazka minejo apie pilkaja mase. Taigi, patys bijome buti pilki, bet viska skirtome i juoda ir balta... Keista kazkaip...
Dar karta atsiprasau del gramatikos ( man paciai nemalonu) ir del neapgalvotos zinutes (galiu veliau del jos gailetis) ..
Citata iš: zalia.arbata liepos 07, 2013, 18:37:43
Aš tikriausiai irgi galėčiau save priskirt prie noliferių. Išorinis gyvenimas (tūsai, dažni susitikimai, na tai, kas vadinama 'tikru gyvenimu') mane stipriai slegia. Galiu dvi dienas taip pagyvent ir vėl nenoriu iš kambario išlyst pusė savaitės. Šiaip turiu problemų su žmonėm, nuo pat mažumės (ne, aš ne autistė), turėjau nelengvą vaikystę ir pasekmės vis dar pasireiškia dabar. Bendravime iš vis gili duobė. Neturiu socialinių įgūdžių, atrodau kaip keistuolė. Negaliu niekuo pasitikėt, bėgu nuo draugysčių įsipareigojimų, nesu išbendravus su vaikinu daugiau nei mėnesį ir pan. Jaučiuos kalta dėl to, kad skaudinu žmones, bet kitaip negaliu, bijau gilaus bendravimo. Net geriausios mano draugės, kurios vis dar kažkaip su manim palaiko ryšį, galima sakyt nieko apie mane nežino. Iš vis aš noriu stot į psichologiją, bet iš kur man žinot, ar šis noras labiau nėra užslėptas pagalbos troškimas sau? Kaip padėsiu žmonėm, jei pati net nesugebu išspręst savo pačios problemų?
Šiaip jei reiktų rinktis norėčiau labiau būt statistinė paauglė, kuri viskuo dalinas su draugėm, vakarais verkia dėl vaikinų ir nė nenumano, kaip kažkas gali žiet dokumentikas youtubėj.
Tų matau esi introvertiška asmenybė, trūksta pasitikėjimo savimi, turi tokia pačia problema kaip ir aš. Šiaip introvertai yra labai jautrus todėl tūsai, vakarėliai, triūkšmingos didelės minios perkrauna psichiką. Kad ir kas ten buvo pas tave vaikystėje matau šį problema tave kamuoja ir ją reikia išspręsti. Nemanau, kad tai socialinių gebėjimų trūkumas juk yra žmonės su kuriais gali atviriau ir sklandžiau bendrauti. Baimė laisvai kalbėti kyla vengiant pasakyti kažka ne taip, bet dažniausiai tai būna klaidinga nuomonė.
Sociofobija galima įveikti ir aš pats ją įveikiau, kadangi ir mano specialybė tokia, kad reikia mokėti kalbėti prieš auditoriją ir šiaip daug situacijų dabar pasitaiko kai reikia šnekėtis su nepažįstamais. Parašiau patarimu kaip įveikti šį nerimą iš savo patirties čia: http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=230.msg34523#msg34523
Žinoma neseniai teko kalbėtis su psichologu, su juo gali šnekėti(ir reikia) atvirai. Svarbiausia čia bendravimas gyvai, o dar geriau su visokiais nepažįstamais. Kad lengviau būtų pradėk nuo paprastų dalykų (pasisveikinimai, teisinga laikysena...), gal rask panašių į save žmonių
Kai susiduri su savo baimėm akis į akį gali suvokti ar jos yra tikrai pagrįstos.
Čia kaip mažkas minėjo, kad yra labai intravertiška asmenybė ir turi kėblumų su komunikacija ir t.t Tai pastebėjau, kad intravertai kadangi yra labai įsigilinę į savę tai jie kalbėdami ir komunikuodami su žmogumi ar daugiau, stangiasi pasirodyti perfekcionistiškai, bijo susimauti, nusikalbėti ir t.t Intravetas jautriau reaguoja į kritiką, pajuoką, sudirbima ir t.t O, ekstravertai, vat atvirkščiai jie komunikuodami nebijo suklysti ar nusišnekėti, net atvirkščiai tyčia gali įterpti "ne į temą" juokelių ir sušnekėti beleką ir t.t kad palengvintu situaciją. Ir išvis jie humoro pagalba stengiasi amortizuoti savo nuotaiką ir taip sudaro pasitikėjimo savimi aurą arba situaciją stengiasi suabsurdint, sušvelnint ir t.t Intravertai turi išmokti atsipalaiduoti, ne bijoti suklysti, ne bijoti nusišnekėti ar pasirodyti ne tobulai, turi nebijoti kkritikos ir būti atstumti, išjuokti. Jei intravertas išmoks atsikratyti tokių fobijų, jis bendravime bus toks pat stiprus kaip ekstravertas. Geras pvz.: S.Joibs'sas kuris buvo tikras intravertas ir to niekada net neslepė, tačiau pristatinėdavo eriau, nei ekstravertai. Dar atkreipkite dėmesį, kad ekstravertas bendraudamas ir žiūrėdamas į žmogų iįmeta tokia patyčių, homoro mimika, jis taip sąmoningai stengiasi sužaržinti, suabsurdinti ar sumenkint pašnekovą ir pasąmonongai įgauna psichologinio pranašumo prieš jį.
Sitam forume manau yra koki 80% intravertu.
Jau kaip matau nuklydote į lankas. Primenu jog tema vadinasi "Narcizų karta"
Tuo skelbiu offtopiko pabaigą :)