Ko joms čia reikia ???
kiek girdėjau, tai jos čia būna 40 dienų ir kaikuriom dienom jos ateina pažiūrėti kaip rūpinamasi jų kapu ir jei viskas gerai, tai eina toliau, o jei ne - čia ir lieka kažkuriam laiko tarpui. Ateina man rodos 1, 9, x ir 40 dieną
Dvasia niekada nepasilieka mūsų pasaulyje, geriausiu atveju lieka tik fantomas, informacinio lauko atspindys.
Galėtum nurodyti šaltinį?
tai girdėjau laidoje, net nepamenu pavadinimo, tačiau apie pomirtinį gyvenimą neblogai žinau ( reinkarnacija ), dėkingas vienam asmeniui.
Chm, šituo klausimu daug mąsčiau ir ne vieną kartą. Aplamai ar mes galime teigti, jog egzistuoja vaiduokliai. Gal reiškiniai, kuriuos mūsų manymų sukelia dvasios, iš tikro yra mūsų pąsamonės vaisius arba kitų astralinių būtybių gyvybės ženkliai...
Jeigu dvasia yra mirusio žmogaus siela (ir tai sako ateistas ar koks krikščionis..) reikia pagalvoti, ar mes patys ketiname numirę vaidentis :) Nemanau. Ateistui viskas su mirtimi ir užsibaigia, o krikščionis po mirties keliauja į kitą vietą.
Patiko Dakotų (berods) genties pasakojimas, kad žmogus turi 4 sielas. Viena lieka kaime, kita miršta, kita klajoja po žemę ir atperka nuodėmes, o ketvirta keliauja į dangų.
Su tuo pusiau sutikčiau, galbūt žemėje lieka mūsų norai, ydos ar tai kas mus laiko žemėje (na juk mes dažnai elgemės nesąmoningai, lyg sapnuodami, tai galbūt, ta mūsų nesąmoningoji dalis ir pasilieka).
Kodėl dvasios lieka? Chm... Gal jos nėra sąmoningos ir tiesiog egzistuoja, kad egzistuotų. Tarkime su tais vaidenimaisi, kiek girdėjau, kad laikui bėgant dvasia praranda atmintį ir sunyksta. Bet kaip tada būtų galima paaiškinti senas apleistas pilis, kuriose n metų vaidenasi.. Galbūt tos dvasios minta žmogaus emocine energija. Galbūt jų tikslas ir yra, tiesiog išgyventi.
Vaiduokliais tampa tie, kurie dėl kažkokių drastiškų prieš fizinį kūną einančių veiksmų, negauna sekančio gyvenimo kūno, ir turi prabūti tam tikrą laiką be fizinio kūno šioje žemiškoje sferoje. Pvz. savižudžiai.
Iš kur žinai, iš kur žinai? :D Ar čia dėl to, kad atrodo logiškas paaiškinimas? :D
http://www.crystalinks.com/ghosts.html
Nu bet ten kažkaip visai ką kita rašo, su kuo sutikčiau aš pats, bet nesiderina, prie tavo žinutės :) arba kažką praleidau :D
Ten minimas mano šaltinis :)
Kodėl jos pasilieka, hm...
Na gal buvo kokių neužbaigtų ir svarbių reikalų ar darbų...
Per staigi ir netikėta mirtis, kurios pasekoje, siela pasiklysta, nes nespėjo suvokti kas atsitiko...
Gali būti ir toks variantas, kaip "nenoras" pereiti į kitą pusę... :)
Visi tie išvedžiojimai apie vaiduoklius neturi realaus patvirtinimo.
Manau, kad jokių vaiduoklių nebūna, o juo labiau tokių a la su neužbaigtais darbais.
Perėjimas į anapusybę įvyksta iškart po mirties, mirusieji nesirodo gyviesiems
Yra daugybė liudijimų apie susidūrimus su vaiduokliais.
Žmonės mato tai ką nori matyti. Liudijimas pats nepatikimiausias būdas informacijai gauti. Smegenys dažnai tokius dalykus su mumis krečia, kad ne tik vaiduoklius bet ir velnius pamatyti galima.
Pvz. dažnai vaiduoklis matomas dėl pereidolijos efekto, kai žmogus kokiuose nors objektuose nesąmoningai ieško pažįstamų formų, taip ir vaiduoklius pamato ir jėzų kristų ant prisvilusio sumuštinio
Didžiąją dalį vaiduoklių regėjimų galima paaiškinti racionaliai, kitai daliai tiesiog trūksta informacijos.
Idomiai vaiduokliu reiskini nurasai paragrafai: arba juoda - arba balta :) Man atrodo tai pernelyg supaprastinta. Yra ivairiu liudijimu kai vaiduoklius (vadinkime juos taip, nes nezinia kas tai is tiesu yra) mate ne pavieniai asmenys, taciau ir grupes :) Taip pat man idomu apie koki tu patvirtinima kalbi? Deja lapelio vaiduokliai su uzrasu: "Cia buvo mires Petras" tikrai nepalieka :)
Citata iš: paragraf 78 rugpjūčio 06, 2013, 18:47:00
Liudijimas pats nepatikimiausias būdas informacijai gauti.
Jeigu taip būtų, tai teisme nebūtų kviečiami liudininkai :)
Citata iš: paragraf 78 rugpjūčio 06, 2013, 18:47:00
Žmonės mato tai ką nori matyti. Liudijimas pats nepatikimiausias būdas informacijai gauti. Smegenys dažnai tokius dalykus su mumis krečia, kad ne tik vaiduoklius bet ir velnius pamatyti galima.
Pvz. dažnai vaiduoklis matomas dėl pereidolijos efekto, kai žmogus kokiuose nors objektuose nesąmoningai ieško pažįstamų formų, taip ir vaiduoklius pamato ir jėzų kristų ant prisvilusio sumuštinio
Didžiąją dalį vaiduoklių regėjimų galima paaiškinti racionaliai, kitai daliai tiesiog trūksta informacijos.
Vaiduoklių nereikia aiškinti racionaliai. Tai yra tikėjimas, turintis milžinišką istoriją. Vaiduoklių archetipai randami vos ne visose religijose, tikėjimuose ir kultūrose. Vaiduokliai nepriklauso fiziniam pasauliui, todėl jų negali aptikti gamtamokslis pažinimas. Vaiduokliams nereikia empirinių patvirtinimų ir žemiškai racionalių paaiškinimų. Užtenka logikos, kaip kad "niekas iš niekur neatsiranda, ir niekas niekur nepradingsta". Tai yra tik tikėjimo reikalas, kuris nereikalauja patvirtinimo, ir tikėjimas vaiduokliais turi būti pripažįstamas kaip logiškas ir racionalus.
Bet koks tikėjimas reikalauja patvirtinimo, nes aklas tikėjimas be patvirtinimo niekur neveda.
Vaiduoklių regėjimą siečiau su tuo ką įvardijo TinSoldieris, archetipas, gimstantis iš tamsos ir mirties baimės, o tada jau smegenys žaidžia savo žaidimus.
Kiek yra padaryta vaiduoklių nuotraukų? Milijonai, deja nei viena nepripažinta autentiška, nes arba jos būdavo padirbtos arba šviesų žaismas, mano minėtoji pereidolija ar dar koks nors visiškai racionalus reiškinys.
Tikėjimas vaiduokliais gražus, mistiškas, bet neturintis jokio patvirtinimo, priešingai daugiau medžiagos liudijančios jog tai nebuvo vaiduoklis.
Benami, o tai kad grupė matė vaiduoklį irgi menkas įrodymas, nes grupės dinamika yra tokia, kad vienam pamačius "vaiduoklį" ir jį įvardijus, labai tikėtina kad ir kiti pamatys tą patį "vaiduoklį", bet tai elementari grupės psichologija.
Na nezinau, galime eksperimenta butu padaryti tamsoje su anomalieciais: susirinktume tamsioje patalpoje, kas nors susuktu: "Vaiduoklis!" ir paziuretumem ar kiti irgi ji matytu. Jeigu nepamatytu, visuomet galima nurasyti viska atsitiktinimui, ar ne? :) Stai kaip viskas paprastai veikia siame pasaulyje :)
Kas liecia nuotraukas, klaidinga tavo turima informacija.
Bandžiau užsiminti apie mūsų diskusiją čia: http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=2017.135
Bet, paragraf, arba nesupratai užuominos, arba labai taktiškai išssukai :D
Bet negi aš vienas matau žvėrišką paragraf veidmainystė, visiškai skirtingai vertinant praktiškai lygiaverčius reiškinius? Čia man vienam vaidenasi?
Citata iš: TinSoldier rugpjūčio 06, 2013, 19:01:18
Bet negi aš vienas matau žvėrišką paragraf veidmainystė, visiškai skirtingai vertinant praktiškai lygiaverčius reiškinius? Čia man vienam vaidenasi?
Kartais ir man panasiai vaidenasi... Tikriausiai tai "elementari grupes psichologija" :)
Sorry už offtopic, visgi čia parašau gan retai, tik norėjau sutikti su TinSoldier'io nuomone dėl
paragraf 78 dvigubų standartų :D (bent jau iš mano varpinės)
Beveik nuo forumo pradžios vis audžiau gan kvailą mintį kad jis paprasčiausiai trollina, na galbūt taip negalvoju, bet tikiuosi...
Nieko asmeniško, peace ;D
Tai, kad as jau seniai rasiau, kad nesuprantama man kaip paragrafas interpretuoja reiskinius kuriuos galime sustatyti i viena lentyna. Kazkoki matyt turi sukures tik jam suprantama modeli ar lygti pagal kuriuos vertina paranormalius reiskinius :)
Prašyčiau konkrečiai, kokie dvigubai standartai?
Ar tai kad religinį fenomeną vertinu kitaip nei pseudomokslinius kliedesius?
Aš viską stengiuosi vertinti iš šalies, tiek religiją, tiek paranormalius reiškinius. Religiniai fenomenai, turi tam tikrą pagrindimą, loginį ar teologinį. Religijotyra aprašo kokie procesai ten vyksta ir jie tikrai nėra tokie patys kokie vyksta paranormaliuose reiškiniuose. Tai skirtingos kategorijos. Ir ne mano sugalvotos o apibrėžtos ir religijotyrininkų ir antropologų. Vyskta kitokie procesai. Religinis tikėjimas yra visiškai kitas reiškinys nei tikėjimas paranormaliais reiškiniais. Veikia kiti modeliai, kiti procesai.
Tai gal iš pašalies ir panašu, bet kai išmanai vieną ir kitą dalyką, kitaip vertini situaciją, nes pažinimas platesnis, tad ir vertinimo kampas kitoks.
Zinant, kad tau prisikelimas is numirusiuju yra iprastas, kasdienis reiskinys, tada tikriausiai ir vyno padarymas is vandens irgi tau kasdienis ir iprastas reiskinys, taip? Tada kodel tarkime zmoniu liudijimai apie matytus vaiduoklius tau nekelia pasitikejimo, bet vat liudijimai, kad Jezus sukure alkoholi is skaidro vandens tau nekelia jokiu klausimu? Jug ir ten ir ten galejo buti elementari grupes pscihologija :)
Kodėl tu manai kad nekelia klausimų? Man kelia klausimus viskas kas susiję su mano tikėjimu. Aš kasdien ieškau patvirtinimo.
Tai kad vynas buvo padarytas iš vandens, buvo ženklas, ir tai nebūtinai reiškia, kad toks dalykas buvo iš tiesų fiziškai atliktas, tai pilnai gali būti simbolinis kalbėjimas.
Kam jau kam, aš savo religijai visada užduodu klausimus, nes aš niekuo nepasitikiu. Net esu išsitatuiravęs užrašą Trust no 1.
Apskirtai manau jog bet kokiam tikėjimui reikia kelti klausimus, ar tai būtų religinis tikėjimas ar tikėjima vaiduokliais.
Kiek pastebėjau religinio tikėjimo žmonės dar sugeba kelti klausimus, o va tikintieji paranormaliais reiškiniais retai kada sugeba kvestionuoti savo tikėjimą. Todėl ir rašau tai ką rašau, kad žmonės susimąstytų nors truputį
O kaip suprasti, kai yra sakoma:
"Filosofija yra klausimai į kuriuos gali atsakymų ir nebūti. O religija yra atsakymai į klausymus, kurie niekada nebus užduoti."
Nemėgstu ginčytis...
Man asmeniškai, gerbiamo administratoriaus nuomonės visada patiko. Vien dėl savo tvirtumo ir argumentavimo...
Citata iš: Istillrighthere rugpjūčio 07, 2013, 11:41:07
"Filosofija yra klausimai į kuriuos gali atsakymų ir nebūti. O religija yra atsakymai į klausymus, kurie niekada nebus užduoti."
Antroji pasakymo dalis apibrėžia senąjį bažnyčios požiūrį į sielovada, t.y. pateikinėti atsakymus į klausimus kurių niekas neuždavė. Ilgainiui buvo pastebėta jog toks modelis yra visiškai neveiksnus, dabar laikomasi pirmosios pasakymo dalies: uždavinėk klausimus, net jei atsakymo nerasi.
Didžioji dalis žmonių, ar tai būtų tikintieji, ar besidomintys paranormaliais reiškiniais, negeba užduoti klausimo kuris kompromituotų sferą kurioje angažuojasi. Todėl reikia lavinti kritinį mąstymą, kad visada klaustum: kodėl? ar tai tikra? ar tai logiška? kas tai? ir panašiai.
Tik tas kuris nebijo sau užduoti klausimų gali vadintis kritiškai mąstančiu.
Štai du pavyzdžiai:
žmogus pasitikintis mokslu ir ti9kintysis. Jei abu jie neuždavinės klausimų, vienas mokslui o kitas religijai, bus buki fanatikai, kurie aklai pasitiki ir nemąsto. Todėl abiem atvejais svarbu klausti: Kodėl?
Yra daug priežasčių kaip; gal dvasia tragiškai žuvo,o gal kad nuo staigios mirties - kad net je nežino kd jie mire yra,arba kad neturi užbaigtų užduočiu (kurios reikėjo atlikt prieš mirtį) arba kai keršto nori iš to žmogaus kuris nužūde ,tai liks tol kol nebus padarytą... ???
nes turi nepabaigtų darbų :)
Citata iš: nereikalinga spalio 15, 2013, 16:44:25
nes turi nepabaigtų darbų :)
ta pati ir aš sakiau ,tik kad kitais žodžias isakiau ;D ,bet ne vientik nuo to ,kai kurie mire per graitai (kad net nežino kad ji mire išvis) arba nori keršto,dar gali būti prisirišes prie daiktu ,nes nori energijos ;) nelabai daug ką žinau apie "šmėklas" ;)
arba vaiduokliai tiesiog neegzistuoja, o spekuliuoti šia tema mes galime kiek norime, bet ar nuo to jie tikresni pasidarys nežinia
Citata iš: nereikalinga spalio 15, 2013, 16:44:25
nes turi nepabaigtų darbų :)
Man visuomet įdomiai toks pasakymas skambėjo.. kokie tie darbai galėtų būti?
Pamiršo skalbinius išdžiaustyti? Mašinos nespėjo susitvarkyti?
Koks žemietiškas darbas galėtų būti svarbesnis, nei amžinybė? Tai, kad susipykai su kuo nors ir nori atkeršyti?
Jei žmogus miršta ir susiduria su amžinuoju paranormaliu, dieviškuoju pasauliu - ko vertos žemietiškos egocentriškos ambicijos atkeršyti blogam žmogui? Kas čia per darbas? Kokia apgailėtina dvasia turėtų būti, ar kokia apgailėtina visa pasilikimo žemėje idėja turėtų būti, kad kažkoks buitiškas darbas yra svarbesnis, nei amžinybė?
Ar, kaip paranormal activity filme, dvasių egzistavimo prasmė: kad galėtų lėtai atidaryti kambario duris, o po to uždaryti? Abuga buga buga.
Tikriausiai įdomu turėtų būti
aš ne apie kerštą,ir nesakau kad jie pasilikę pabaiginėja nepabaigtus darbus,tiesiog gali būti ,kad jie bus neramūs ,blaškysis.Dėl jiems kokio palikto rūpesčio,kurio nespėjo padaryti .Juk būna kad sapnuojasi likusiems gyviesiems,ir ką daugelis daro ? Išperka už jį mišias
Visu pirma tai jos pasilieka ne musu pasaulyje ,o yra tam tikras labai suptilus materialiais parametrais neapskaiciuojamas pasaulis i kuri ir iseina mirusiu zmoniu dvasios i ten is kur ir ateina naujai uzsimezgusios gyvybes dvasia. Kitaip tai dar vadinama reinkarnacija galbut viena is pagrindiniu priezasciu kodel jos atsiduria arti musu materialaus pasaulio ,o ne iskeliauja kur nors kaip bobuciu pasakose i dangu ,nors suprantama ta dangu galima interpretuoti kaip nori...
Geri pastebėjimai TinSoldieri.
Citata iš: Public Enemy spalio 16, 2013, 16:35:26
... is kur ir ateina naujai uzsimezgusios gyvybes dvasia.
Naujai gyvybei siela persiduoda iš tėvų, lygiai taip pat , kaip ir kūnas- su savo panašumais į tėvus.
Citata iš: nereikalinga spalio 16, 2013, 15:23:41
aš ne apie kerštą
Yra tokiu net ,kurie nori keršto (tūrbut nuo tu ,kurie nužude ji/ją) kaip žinau je vadinasi "Revenant" ;)
Aš visai neseniai žiūrėjau vieną laidą, kurioje buvo keli tyrinėtojai ir vieno namo šeimininkė. Istorija buvo tokia, jog ji prieš vienerius metus nubloškė su mašina vieną jauną vyrą, kur kaip paaiškėjo, jis tokiu būdu nusižudė, iššokdamas jai į kelią. Paskui po metų, jos name ėmė dėtis labai keisti dalykai, ji prastai ėmė miegoti, labai sulyso, prasidėjo depresija. Jos jaunesnioji dukra negalėjo ramiai gyventi savo kambaryje, visad atbėgdavo pas mamą verkdama ir sakydama: "Mano kambaryje yra vyras ir jis neleidžia man ten būti." Po tokių įvykių, kurie kartodavosi kasdien ir vis blogėjo, nes dukrelė jau nebegalėdavo išbūti ilgiau nei dešimt min savo kambaryje, išbėgdavo. Galų gale jinai neiškentusi išsikvietė vieną grupelę, tyrinėjančią panašius reiškinius. Jie paaiškino, kad ten yra to jauno vyro dvasia ir ji čia yra tam, kad prieš savo mirtį, paskutinę akimirką matė jus! Ir po kiek laiko jus susirado! Jis nesupranta, kas su juo atsitiko, kodėl jis čia ir visai nenori skriausti nei moters, nei vaiko. Jis nesupranta, kodėl jam taip gaunasi...
Taigi, aš manau, kad vis dėlto dauguma dvasių šioje žemėje pasilieka tik tos, kurios kadaise kai buvo gyvaisiais nusižudė.
Viena moteris pamenu klausė vieno tyrėjo, kad blaškosi siela ir nieko negaliu padaryti, niekaip išvaryti. Tai jis aiškino, kad tarkim, čia yra tas pats, kaip duodi žmogui su pagaliu per galvą. Jis po kiek laiko atsigauna, ir kol susiorientuoja kur yra ir kas atsitiko, praeina tam tikras laiko tarpas. Tai tas pats ir su sielomis - staigi mirtis, o paskui vuolia! Kas aš? Kur aš? Ir kas buvo? ::)
Aš turiu panašią teoriją :D Bet manojoj siela vis dėl to pasitraukia iš šio pasaulio ir eina savo keliais. O žemėje lieka mentalinis(ar koks tai :D ) apvalkalas/kūnas žmogaus . jame yra visos jo mintys ir pan, bet tai jau greičiau kaip lėlė ar robotas būtų ir dar ne fizinis :D Ir tam daiktui, neatrodo, kad jisai yra miręs, jis neturi savi...kažko. Dėl ko jis ir klejoja kažkur ir po truputį yra(nuo žodžio irti). Po kiek laiko jis jau visiškai nesupranta, kas jis yra. Ir netgi žmonės gali jį paveikti, manydami, kad jis poltergeistas koks ar kas ten, tada jisai toks ir būna :D
Dvasia ir siela ne tas pats... po mirties neleidžia toliau eiti įvairūs prisirišimai.
Jeigu pratesiant tema. Noretusi pridurti, jog daug zmoniu yra pasakoja jog po mierties ar kur mire tuose namuose mate kazka keisto. Istikruju logiskas paaiskinimas, nes tiesiog dvasios dar neiskeliavo i savo skirta vieta. Nes kazkaip ir sunku tuo patiketi jog zmogus mirsta, o siela iskart atsiduria ten kur amzinybe. Gyvenimas buvo per ilgas, kad taip butu, matyt siela buna prie kapo, uzeina i namus, lyg koks butu atsisveikinimas ir poto jau nezinia kur eina. O tos kur tragiskai zuvo, jos yra suzeistos ne tik fiziskai, sunku atsigauti matyt jog jau ten nebegrisiu, mato viska kaip gyvas lyg butu, bet ten patekti negali ir zino jog galejo ten dar buti, bet per kazka isejo. Tad slankioja ten.
Cia aisku toks paprastas paaiskinimas, bet si nuomone yra pas daugeli ir ji pilnai paaiskina visus atvejus.
Sveiki, aš truputį įsipainioju ne į temą, bet tikiuosi gal kažkas man atsakys....
Tai buvo prieš daug metų. Man tuo metu buvo apie devyneri metukai. Buvau susipykusi su mama. Išlėkiau susinervinusi į balkoną. Mane pasivijo močiutė, tik norėjo paprašyti sugrįžti namo.. Bet staiga abi pamatėme labai keista dalyką : kažkoks nepažystamas žmogus sau drąsiai vaikščiojo mūsų kieme, tai pirmyn, tai atgal. Judėjo gan greitai. Su močiute abi žiūrėjome sustingusios. Aš iš pradžių pagalvojau, kad tai buvo mano teta, nes buvo panašaus sudėjimo. Tačiau 'žmogus' pavaikščiojas grubiais žingsniais pirmyn, atgal netikėtai dingo... Nenuėjo, neišnyko o tiesiog dingo. Viena sekundę jis buvo ten, o kitą jau jo nebebuvo. Būčiau sakius iliuzyja, betai kad abi matėme tą patį vaizdą. Kilo klausimas : kas tai? Vaiduoklis ar dar kokia butybė?
Šiuo metu skaitau tokią knygelę anglų k. šią tema ir pasidalinu citata:
Gal jie tiesiog nenori ar yra kažkaip nepasiruošę palikti, paleisti gyvenimo, kurį gyveno būdami gyvi, žemėje. Galbūt nori atskleisti kažkokią tiesą, kas juos nužudė pvz, ar dėl savo nebaigtų darbų ar dar dėl kokios nors keistos priežasties.
Vieni dvasiom tiki, kiti - ne. Kiekvieno pasirinkimas. Velnias žino kokio neišaiškinto crap yra šiam pasau;y, geriau net nežinot manau ;)