"Iliuzija - iškraipyta pojūčių interpretacija, kai realybė suvokiama ne tokia kokia ji yra. Dažniausiai pasitaiko bei geriausiai suprantamos - optinės iliuzijos, tačiau gali būti susijusios ir su kitais žmogaus pojūčiais, ne tik regėjimu, nors pastarasis pojūtis paprastai būna dominuojantis. Pvz., stebint lėlių teatro vaidinimą, žmogui gali atrodyti, kad kalba sklinda iš judančios lėlės burnos.
Psichologijoje ir psichiatrijoje sąvoka iliuzija reiškia tam tikrą jutiminio suvokimo iškraipymą, kai tikras pojūtis suvokiamas iškreiptai. Iliuzija nėra tas pats kas haliucinacija, pojūčių atsiradimas be išorinių veiksnių. Pvz., girdėti nerealius balsus būnant bet kokioje aplinkoje yra haliucinacijos, o girdėti balsus, klausantis vandens šniokštimo ar čiurlenimo, yra iliuzija."(http://yogamodern.com/wp-content/uploads/2011/06/eyeworld.jpg)
O kas jeigu?O kas jeigu visa kas egzistuoja mums atrodo realu ir tikra, yra tik tais mūsų vaizduotės vaisius? Didžiulė iliuzija, kurią generuoja mūsų "smegenys" (ar kažkas tokio kas sugebėtų sukurti tokį tikrovišką pasaulį), tada mes gyventume savo pačių sukurtame pasaulyje, bet tada iškyla klausymas "Kodėl mes nesusikuriame sau patogaus ir mielo pasaulio?" be skausmo, kančios, teroro ir kitokių baisybių, kurios šiandien slegia ne vieno žmogaus širdį. Atsakymas : Matome tai ką norime matyti, girdime tai ką norime girdėti, jaučiame tai ką norime jausti. Viskas priklauso nuo to kiek mes stipriai to norime. Tačiau ištiesų mes savąją iliuziją (gyvenimą), kuriame lygiai taip pat kaip ir stalius paėmęs didelį kelmą pamažu jam suteikdamas formą.
ŽmonėsKiekvieną kartą kalbėdamiesi su kitu žmogumi, mes ištiesų kalbame su savimi. Kodėl? Gal kiekvienas mūsų įsivaizduojamas žmogus yra lyg neuronas su kuriuo kiekvieną kartą užmezgę pokalbį mes pradedame su juo sąveikauti ir skleisti impulsus ilga besitesiančia ryšio grandine visiems kitiems likusiems iliuziniams objektams?
(http://preview.turbosquid.com/Preview/2012/10/18__17_00_05/neurons3.JPG8a737025-5b94-4b02-a49e-930b4b2f2108Large.jpg)
LaikasTokiu atvėju laikas taip pat būtų tik iliuzija ir jis neegzistuotu t.y netūrėtu atskaitos taško pradžios ir pabaigos, lygiai taip kaip ir dabar, žinoma nekalbant apie didžiojo sprogimo teoriją. Laikas neegzistuoja, bet vis dėl to turime laikrodžius? Paros ciklas (rytas, dienas, vakaras, naktis), kiekvienas iš jų trunka 6 "valandas" t.y 6x4 = 24, šie skaičiai rodo ciklo pradžia ir pabaiga, ir viso paros ciklo trukmę(laiką), o tai visiškai priešinga laiko egzsistencijos teorijai.
(http://richtaveras.com/static/media/uploads/zinnia/time-warp.jpg)
MirtisMatome gimstančius, augančius bei mirštančius žmones, tačiau jeigu viskas yra tik mūsų vaizduotės vaisius, tada gimstame, augame bei mirštame mes patys, o tai begalinis besitesiantis ciklas "MES NEMIRTINGI?" t.y jeigu norime mirti iš tiesų turime susinaikinti patys save - ne savo fizinį kūną, bet visą mus supančią aplinką.
(http://blog.tsemtulku.com/wp-content/uploads/2013/01/Reincarnation.jpg)
----------------------------------------------------------------------------------------------
Pridėsiu šiek tiek sapalionių, kurias bandžiau derinti prie solipsistinės teorijos, tačiau užuot ją klijavęs prie ir taip gan gerai išplėtotos teorijos nutariau iš jos išgliaudyti Iliuzinę teoriją.
"Jeigu vis dar laikysimės teorijos, kad viskas kas mus supa yra tik mūsų fantazijos vaisius tada turėtu būti kokia nors priežastis kodėl mes neįsivaizduojame esantys milijonieriai ir nepalengviname sau ir taip sunkios gyvenimo prasmės ieškojimo dalios. Tarkime mūsų vaizduotė sukuria tam tikrą realaus gyvenimo simuliatorių, kuriame mes gyvename mūsų pačių sukurtomis taisyklėmis t.y algoritmine sistema dėl kurios mes turime praeiti tam tikras adaptacijos įstaigas kaip darželiai(lopšeliai), mokyklos, universitetai ar kolegijos. Tokių būdų mes siekiame tobulybės mūsų pačių sukurto pasaulio sistemoje, o viskas kas mus supa yra netikra - lyg dirbtinis intelektas. Taigi tokiu atveju kalbėdami su mūsų vaizduotės vaisiais ŽMONĖMIS mes kalbame su niekuo kitu kaip tik patys su savimi"
Kodėl manai, kad mirtis yra iliuzija? Va palaidojau prieš pora dienų senelį, tai kažkaip į iliuziją tai panašu nebuvo. Išmirs tie žmonės kurie jį atsimena ir jo neliks, tačiau tai irgi negalėčiau pavadinti iliuzija
P.S. Čia pats parašei? Jei ne pats, tai kitą kart nepamiršk nurodyti šaltinio iš kurio paimta informacija.
Idomi tema :)
Citata iš: N.E - theorist gegužės 02, 2013, 20:35:59
Mirtis
Matome gimstančius, augančius bei mirštančius žmones, tačiau jeigu viskas yra tik mūsų vaizduotės vaisius, tada gimstame, augame bei mirštame mes patys, o tai begalinis besitesiantis ciklas "MES NEMIRTINGI?" t.y jeigu norime mirti iš tiesų turime susinaikinti patys save - ne savo fizinį kūną, bet visą mus supančią aplinką.
Galetum placiau?
(http://blog.socialmaximizer.com/wp-content/uploads/2012/05/find-people.jpg)
TerorasRaudonas žmogus esi tu, visi likusieji (mėlyni) yra iliuzija, mirus vienam iš melynų jo vieta užima kitas (kitas tavo vaizduotės vaisius). Dabar klausymas - "O kas užims tavo vietą tau mirus?" Atsakymas: TU PATS. Tu kuri savo pasaulį savo iliuzijoje, lyg būtum joje įstrigęs.
paragraf 78Čia panašiai kaip ir su laiku, mirtis negali egzistuoti jeigu esame užstrigę dabartyje, tačiau galime įžvelgti mirties ciklą lygiai taip pat kaip ir paros t.y (gimimas, augimas, senimas, mirtis) ir vėl iš pradžiu, t.y jeigu mirė tavo senelis, tavo paties sugeneruota iliuzija, reiškia tau mirus ir vėl gimus tu vėl turėsi senelį. O šiuo metu kai tu neturi senelio, jo vietą užemė kitas gimes vaikas, kuris padarė kažką kita seneliu.
P.S tokiu atvėju jeigu viskas yra iliuzija tai aš dabar susirašinėju pats su savimi ;D
Su savo "iliuzijomis" eilinį kartą savaip gromuliuoji :'( berods dar MH klasikinį teiginį-klausimą "(kodėl išvis) yra kažkas, o ne niekas?".
Ką gi, turi tokią teisę. Paspekuliuoti, taip sakant, nes argumentacija lygi 0. O iš klaidingo teiginio galima išvesti bet kokį teiginį, pvz., BR iš 2x2=5 išvedė, kad jis yra popiežius. :o
Esi nenuoseklus nuo pirmos frazės - duodi iliuzijos apibrėžimą („...iškreipta pojūčių interpretacija, kai realybė..."), po to paaiškini, kuo skiriasi iliuzija nuo haliucinacijos, o paskiau ramiausiai dėstai apie „didžiulę iliuziją, kurią generuoja mūsų smegenys...". Pasiremsiu tavimi - vietoje „iliuzija" derėtų vartoti terminą „haliucinacija", o šis reikalas, kaip minėjai, yra psichiatrijos kompetencija ;).
Gal tas, o gal anas... Gal taip, o gal kitaip... Begalinis „gal"... Šis nieko nesakantis „gal" yra įgrįsęs iki gyvo kaulo. Galiausiai viskas lieka kaip buvę - teks tau ir toliau gyventi su savo „didžiule haliucinacija". Gyventi gerai, ar gyventi blogai. Gyventi taip, kaip visi gyvena. Taip sakant, toliau sau (rutiniškai) „haliucionuoti". :)
Jei tau netinka ir „haliucinacinis" gyvenimas, tai ar apskritai žinai, ko pats nori? :(
Na logiška, viskas kas supa mus aplinkui yra sukurta mūsų pačių. Duosiu pavyzdį, jeigu tavo sąmonė staiga atsijungtų, viskas kas tave supo, tuo metu neegzistuotų, nes viskas egzistuoja tavyje. Aplinkui mus tik tuštuma. Viską perdirba smegenys :)