Nekaltinu savižudžių, bet jie yra silpni, į save susikoncentravę žmogeliukai, kurių interesai baigiasi ties jais pačiais, mat kokie jie apgailėtini ir varkšai, kaip jiems sunku gyvenime, gyvenimas be prasmės ir t.t.
Depresija gali užpulti tik tokį kuris sureikšmina save ir kuriam niekas kitas nerūpi- gali sakyti kitaip, bet iš tiesų tai tik kaukės.
Žmogus kuris dirba dėl bendros gerovės, nesureikšmina savo gyvenimo, toks žmogus niekados nesirgs depresija ir negalvos apie savižudybę, nes jis savo gyvenimą paskyręs kitiems.
Eutanazija prilyginama sąmoningai savižudybei.
Eternal, ryškiai iš arti nebuvai susidūręs su depresija. Ji ištinka visokius žmones, nepriklausomai nuo to ar jie susikoncentravę į save ar ne, dirba visuomenės labui ar tik sau. Ji nesirenka. Depresija yla dėl to kad smegenys nustoja gaminti seratoniną, o be jo ir gyvenimas nemielas. Na čia jei paprastai išsireiškus. Bet šiaip depresija kaip ir savižudybė yra įvykių, veiksmų, minčių ir t.t. kompleksas, tad nei vieno nei kito negalima taip subanalinti, kaip padrei tu.
Pažįstu daug žmonių sergančių depresija ir dalis iš jų tikrai nesikoncentruoja į save, net ir ištikus depresijai visų pirma galvoja apie kitus.
O savižudžiai irgi nėra šiaip iš neturėjimo susikoncentravę į save. Kartais problemos būna per didelės, kad galėtum jas išspręsti. Tada žmogus praranda viltį. O vilties praradimas ir atveda prie savižudybės.
Mąstydavau,bet jo, tada sirgau depresija tai nieko nuostabaus. Dabar irgi pasitaiko (kai būna ne ta nuotaika), susergi tai nesistengi gydytis arba įsipjauni ir pagalvoji, nedezinfekuosiu, jei lemta tai lemta... :D Echh...
Ir šeip dar kalbant prie to pačio pridėsiu, kad savižudybė išsivysto taipogi iš kitokios pasaulėžiūros.
Kalbu apie menininkus,kurie mirtį suvokia kitaip nei mes, arba nepritampa prie pasaulio, ir šeip žmones, kurie gali paaukoti gyvybę, tarkim dėl savo vaiko, ar šeip kilnaus tikslo
(Žinoma ir dėl baimės, kad nebesugebėsi pakelti problemų, gyvenimo prasmės netekimo ir ligų...)
paragraf 78- aiškiai nesupratai ką norėjau pasakyti.
Hormonus reguliuoja pats žmogus, kaip manai tuomet kodėl įsimylėjus hormonų kiekis pakyla. Taip ir su depresija, tai mintimis ir požiūriu valdoma liga. Žmogus kuris nesureikšima savęs, nesureikšmina savo minčių apie save, todėl tokios ligos jam ir negresia. Kad ir kiek ten matei "atsidavusių darbui kitiems" žmonių, jie vistik buvo sureikšminę mintis. Nesureikšminti savęs tiek ir pačio gyvenimo nebetkam pavyksta, Taip pat kaip ir sustabdyti mintis, nebetkam pavyksta, ir nebetkas moka.
paragraf 78- Tai, kad faktai sako ką kita, mintis turi tiesioginį poveikį kūno sveikatai kaip ir hormonų lygiui, smegenys atsako už betkokį išorinio pasaulio interpretavimą ir veiksmus. Kuomet žmogus išsigąsta- išsiskiria adrenalinas, kuomet įsimyli vėl išskiriama galybe hormonų.
Taigi tu neteisus.
Matai, sergant depresija dažnai išvis nebūna jokių minčių, ir tikrai nebūna galvojimo apie save. Tu tiesiog blogai jautiesi, mintys niūrios ir jų neįmanoma pakeisti. Linkiu niekada nesusirgti depresija. Nes tavo teorija gal ir graži, idealistinė, bet neatitinka realybės.
Va filmukas apie depresiją:
enternal.bliss Išdidus esi. (pyshę masz) (jei suprantat kur aš lenkiu) :) O jei rimtai, va psichologai sako, kad prie depresijos priveda genai ir aplinka. Taip, kad norint ką nors įrodyti sunku nėra, nes daug teorijų ir visos teisingos :) Vat, dėl to aš patariu neužsikabinti ant vienos teorijos :)
CitataMatai, sergant depresija dažnai išvis nebūna jokių minčių
CitataTu tiesiog blogai jautiesi, mintys niūrios ir jų neįmanoma pakeisti
Prieštarauji pats sau.
Realybę puikiausiai atitinka. Žmonės nemoka keisti požiūrių, keisti minčių, keisti emocijų. Išvis kaikurie nesupranta kaip galima pakeisti mintis ar sustabdyti jas.
Beto- tavo ivardintame atvejyje- žmogus pakeitė savo požiūrį- kad kažkam yra svarbus. Tai tik požiūris, tik mintis- ir ji jį išvadavo iš savižudybės.
Depresija ir savižudybė nebūtinai lydi vienas kitą. Žudosi ir tie kas sega depresija ir tiek pat žudosi tų kurie ja neserga. Jei nesergančiam žmogui lengva pakankamai pakeisti mintis, tai sergančiam dažnai tai būna visiškai neįmanoma, nes tavo visa egzistencija yra kančia.
O tai kad prieštarauju sau tai nereikia kabinėtis prie žodžių. Sergant depresija dažnai tikrai nebūna jokių minčių, o kartais būna tik niūrios.
Jei nežinai ką tai reiškia, tai mes nesusikalbėsime, nes niekas nepajėgus suprasti ką reiškia sirgti depresija jei pats ja niekada nesirgo.
Pritariu eternal.bliss, kad viskas priklauso nuo požiūrio, minčių ir pan. Kad smegenis galima išmokyti žvelgti pozityviai. Galiausiai, ką daro psichoterapijos? Ar tik nepadeda keisti minčių ir požiūrio?
Vis dėl to, tikiu, kad pakeisti tą požiūrį yra velnioniškai sunku. Kaip nusižudyti tiesiog nustojus kvepuoti (nesu tikras kiek tinkamas pavyzdys :D ). Gali užspausti kvėpavimą kol pamėlynuosi ir atsijungsi. O tuomet organizmas vėl įjungs automatą ir kvepavimas prasidės iš naujo. Gali mintis keisti kiek nori, tą akimirką egzistuojanti chemija ir organizmas visas tavo pastangas paleis velniop ir grįši į pradinę padėtį.
Master- genetika yra tik užkoduoti genai, tyrimai tiek ir to pačio vėžio parodė, kad genetika neturi didelės reikšmės ar žmogus susirgs vėžiu, didžiausią įtaką turi žmogaus gyvenimas, stresas ir aplinka, aplinkos poveikis.
Jei požiūrį sergant depresija būtų įmanoma taip lengvai pakeisti, tai nebūtų ir sergančių. Žmonės metų metais gydosi depresiją. Pagijus kai kurie greitu laiku vėl atkrenta. Atrodo lengva, kas čia, paėmiai ir mąstai pozityviai, bet tai ne taip paprasta. Nes tai ne mąstymo pakeitimus reikia daryti, o susireguliuoti chemiją smegenyse.
Ir šiaip mūsuose psichoterapijos žiauriai prasto lygio.
paragraf 78- esu susidūręs su daug kuo, tiek fizinės, tiek emocinės kančios nėra svetimos, jos kapoja tol kol pats žmogus nebeištveria ir suvokia.
Viskas yra įmanoma, tiesiog sakau nuo ko yra depresija, mintis keisti ir valdyti emocijas gali tik sriprūs žmonės.
Aš nesikabinėju prie žodžių - tik sakau, kad pats nesuprantri ką kalbi prieštaraudamas sau.
Apie ką jau, bet apie depresiją žinau pakankamai iš savo ir artimų žmonių patirties. Tai gi nereikia čia nesąmonių šnekėti jei nežinai su kuo depresija valgoma.
Valgyk į sveikatą. Bet, kad nesupranti ką valgai, tai nesvarbu.
Apie savižudybę esu galvojęs tikrai daug kartų, bet visi tie kartai buvo jaunesniame amžiuje, kai dar į mokyklą eidavau. Pats to nesuvokdamas, išmokau depresiją nukreipti į geresnę pusę. Kiek pastebėjau kai man depresija, aš pradedu visiškai keisti savo gyvenimą, jei buvau tinginys - tampu darbštus, pradedu sportuoti, jei nesimokiau - pradedu mokytis, būna net, kad bendravimas pasikeičia (priklausomai nuo aplinkos) vnz, keičiuosi tol, kol pradedu pats sau patikti, kai jau viskas tvarkoje, ir depresijos nebelieka :)
Tai gal čia ne depresija? Kažkaip žmones nepuola keistis, kaip tik atvirkščiai, tik verkia ir dejuoja, kai depresija suserga.
Dažnai žmonės depresija vadina nuotaikos ar savivertės pablogėjimą. Tai nėra depresija. Būna sezoninės depresijos, jos lengvos formos ir lengvai pagyjama. Va kai būna sunki depresija, tai jokio pozityvo gyvenime nėra, tik juoduma. Ir keisk nekeitęs tą mąstymą, nieko tau nepavyks, koks stiprus bebūtum.
Skaičiau tokį sunkios depresijos atvejį, kai žmogus tiesiog nebegalėjo atsikelti iš lovos, nevalgė negėrė, buvo per prievartą maitinamas, bet pasimirė nuo išsekimo.
Turbut kad esu kaska panasaus i depresija patyres, ir ne karta..toks tas gyvenimas,buna ir geru ir blogu akimirku,kai buna blogai, maitini save mintimis kad viskas bus gerai greit. Ir nepasiduodi kabinies i ta gyvenimeli,manau nera tokio zmogaus pasauli kurio nebutu uzklupusios panasios problemos.
Tai ne depresija tai apie ką rašai, na nebent sezoninė. Depresija neužeina bangomis, ji būna pastovi. Na nebent tai maniakinė depresija, bet tada bangavimai būna dažni nuo visiškos duobės iki visiškos euforijos. Bet abejoju ar pas tave tai.
Depresija - liga, o ne bloga nuotaika
Viešosios įstaigos „Humanizmo centras" direktorė, psichologė, visuomenės sveikatos specialistė Rasa Kuodytė-Kazielienė
Negaliu nesureaguoti į pasirodžiusį Piliečio straipsnį apie depresiją. Dar daugelis mano, kad depresija - tai bloga nuotaika, Žmogaus nenoras, tingėjimas, valios trūkumas.
Depresija - tai psichikos sutrikimas, kurį reikia diagnozuoti ir gydyti. Jeigu tai bus ir ne depresija, juk visgi apsilankyti profilaktiškai pas gydytoją dar niekam nepakenkė sveikatai. Patarimai, kad užtenka išsimiegoti, nebūti vienam, apsipirkti, būti geram kitiems ir kt. Šie patarimai yra beverčiai, nes depresija sergantis žmogus tiesiog „negirdi" mūsų. Jis giliai paniręs į savo vidinę tuštumą.
Depresija - labai paplitęs sutrikimas. Pasaulinė sveikatos organizacija spėja, kad 2020 m. pasaulyje depresija tarp negalės priežasčių bus antra po išeminių širdies ligų. Depresija - tai nuotaikos (afektinis) sutrikimas, kuris pasireiškia liūdna nuotaika, sumažėjusiu pasitenkinimu, interesų praradimu, energijos išsekimu, padidėjusiu nuovargiu.
Depresija - rimta ir dažna liga, kuri negydoma, neretai baigiasi mirtimi. Jos paplitimas siekia 6 proc. Tiek depresija, tiek kiti nuotaikos sutrikimai sąlygojami daugelio priežasčių, t.y. genetinių veiksnių - paveldėjimo; tam tikrų organizmo fiziologinių ypatybių (pvz. neuromediatorių - noradrenalino, serotonino kiekio, jų išsiskyrimo. Paaiškinimas: neuromediatoriai - tai junginiai, kurie sintetinami nervinėse ląstelėse (neuronuose), t.y. fermentai, kofaktoriai ir substratai); gyvenamosios aplinkos veiksnių, t.y. skurdo, smurto ir kt.; įvairių kitų ligų, t.y. nepagydoma ar lėtinė kita liga; apsinuodijimo/ų kai kuriomis medžiagomis; psichologinių ir socialinių problemų (artimųjų netektis, artimųjų ligos, darbo praradimas, ilgalaikė bedarbystė, lėtinė liga, skyrybos, nuolatinė įtampa, nesaugumas, ilgalaikis stresas ir kt.). Paprastai depresiją sukelia ne viena, o kelios priežastys.
Depresijos pagrindas - tai neuromediatorių (serotonino ir noradrenalino) apykaitos sutrikimas, jų sumažėjimas. Tai vyksta nervinėse ląstelėse ir tokie pasiūlymai - kaip viskas bus gerai, būk drąsesnis, daugiau valios ar kita - tikrai nepadeda.
Beveik visais atvejais pasireiškia tokie depresijos simptomai/požymiai:
- sumažėjusi dėmesio koncentracija,
- kaltės jausmas,
- sumažėjęs pasitikėjimas savimi,
- pesimistinės mintys apie ateitį,
- savižudiškos mintys ar veiksmai,
- miego ir apetito sutrikimai.
Depresijai būdingos įvairios formos, kartais vietoj liūdesio gali pasireikšti nerimas, kai kurie pacientai pradeda gausiai vartoti alkoholį, kitas psichotropines medžiagas, kiti būna irzlūs ir t.t.
Pagrindinės depresijos formos:
1. Didžioji depresija. Ji pasireiškia tokiais simptomais/požymiais:
* prislėgta, liūdna nuotaika. Kartais, ypač vaikams - irzli nuotaika. Nuotaika būna didžiąją dienos dalį, beveik kasdien;
* sumažėję interesai ir pasitenkinimas bet kokia veikla;
* svorio pokyčiai - sumažėjimas ar padidėjimas;
* miego sutrikimai - mieguistumas arba nemiga;
* kasdieninis nuovargis;
* nepaaiškinamas arba kliedesinis kaltės jausmas, savęs nuvertinimas;
* sumažėjusi dėmesio koncentracija, kūrybiškumas;
* savižudiškos mintys ir ketinimai, kartais - mėginimas žudytis.
2. Somatinio tipo depresija. Šiai formai būdingesni organizmo simptomai/pokyčiai, kurie kartais painiojami su kitomis ligomis:
* sumažėję interesai ir pasitenkinimas;
* ankstesnis nubudimas rytais (dviem valandom ir daugiau);
* susilpnėjusi reakcija į įvairius išgyvenimus;
* požymiai sunkesni rytais;
* apetito sumažėjimas ir svorio kritimas;
* lytinio aktyvumo sutrikimas;
* širdies ritmo sutrikimai, skausmas širdies plote, nerimas, mirties baimė (kardialinė depresijos forma);
* galvos skausmas, baimė išprotėti, nerimas (cefalginė depresija);
* virškinamojo trakto sutrikimai, vidurių užkietėjimai, pilvo skausmai, liežuvio skausmas (abdominalinė depresijos forma).
3. Melancholinio tipo depresija. Jai būdingi šie simptomai/požymiai:
* interesų ir pasitenkinimo įvairia veikla sumažėjimas (būtinas požymis);
* silpna ir nepakankama reakcija į malonius dirgiklius (būtinas požymis);
* kiti, nebūtini simptomai: liūdna nuotaika, ryškesnė rytais, ankstesnis nubudimas rytais, apetito sumažėjimas ir svorio kritimas, nepagrįstas kaltės jausmas.
Depresija skirstoma į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią.
Kartais sunki depresija gali turėti psichozės simptomų - kliedesių, haliucinacijų. Depresijos diagnozė patvirtinama, kai minėti požymiai pasireiškia nuolat, ne mažiau nei dvi savaites.
Depresijos gydymas priklauso nuo depresijos formos, paciento amžiaus ir pageidavimų. Depresija yra sunkiai pagydoma liga, dažnai galimi jos pasikartojimai (atkryčiai/recidyvai). Tai liga visam gyvenimui. Dažnai siekiama ne išgydyti depresiją, bet pasiekti ligos simptomų/požymių išnykimo.
Depresija gydoma antidepresantais (gydymas ilgas apie 2 - 3 mėnesiai, juos reikia vartoti net kai depresijos požymiai praeina), psichoterapija (dažnai tai yra pagalbinis metodas, jis reikalauja daug laiko ir paciento pasiryžimo, tačiau įdėjus pastangų psichoterapija būna labai efektyvi), kiti metodai (magnetiniai, elektriniai gydymo metodai, miego ribojimas, šviesos terapija ir kt.), socialinė pagalba (paciento, jo artimųjų mokymas).
Statistiniais duomenimis apie 10 procentų gyventojų patiria ilgiau ar trumpiau trunkančias depresines būsenas, o prie jų priskyrus ir švelnias, dažniausiai neatpažintas depresijas, būtų jau apie 25 procentus, tačiau dar galimas didesnis procentas, nes ne visi ligoniai patenka į gydytojų akiratį, todėl svarbu kuo anksčiau pastebėti ligos pradžią, nes nuo simptomų pasireiškimo ir gydymo pradžios intervalo priklauso gydymo efektyvumas.
Dažnai žmogus įsivaizduoja esąs sveikas ir nuotaikų kaitą priima kaip natūralią jausmų išreiškimo galimybę. Sunkiausiai diagnozuojama lengva depresijos forma.
Lengva depresija - tai depresijos silpna išraiška, kuri netrukdo veiklai, tačiau kartais pasireiškia trumpi depresijos epizodai. Sunku diagnozuoti dėl skurdžios simptomatikos, todėl dažnai ligonių įvertinama, kaip liūdesio išraiška.
Negydant liga gali tęstis 6-12 mėn., nuo šios ligos kenčia ne tik pacientas, tačiau ir aplinkiniai.
Depresijos išeitys yra itin skaudžios: lėtinė forma, savižudybė (50 proc. depresija sergančiųjų bando žudytis, o 10-15 proc. nusižudo), lėtinės ar nepagydomos depresijos atsiradimas, trukdo kasdieninei veiklai. Dažnai tokia depresija nepagydoma nei vaistais, nei psichoterapija.
Būkime dėmesingi sau ir kitiems. Nenumokime ranka į depresijos simptomus, ieškokime pagalbos, kad paskui nesistebėtumėme, kai vienas ar kitas žmogus tiesiog pasitraukia iš mūsų tarpo.
Saugokime save ir kitus.
Šaltinis: http://gyvenimas.delfi.lt/grozis_ir_sveikata/depresija-liga-o-ne-bloga-nuotaika.d?id=61220859#ixzz2RMU4Bkzu