Anomalija.lt

Rusijos verslininkas parduoda nemirtingumą

Trisdešimt vienerių metų Rusijos verslininkas Dmitrijus Itskovas tvirtina galėsiantis persodinti kiekvieno norinčio smegenis į roboto kūną jau po dešimties metų. Juk kiekvienam aišku, kad robotai ištvermingesni ir gyventi gali tikrai ilgiau nei žmogus. Bent jau fantastiniuose filmuose taip būna.

Tačiau D. Itskovas įsitikinęs, kad vizijas paversti realybe nėra sunku, pakanka jam pervesti milijardus, o jo surinkta mokslininkų komanda jau pasirūpins, kad viskas veiktų nepriekaištingai.

„Žmonija jau labai arti tokio išradimo ir tai nėra mokslinė fantastika. Jei per savo gyvenimą norite pasiekti šį tikslą - viskas jūsų rankose", - taip D. Itskovas agitavo milijardierius investuoti į jo projektą laiške, skirtame žurnalo „Forbes" redakcijai.
Rusas jau šią vasarą nori atverti tyrimų centro duris, kuriame nemirtingumo idėją vystys dešimtys mokslininkų iš viso pasaulio. Jie tirs ir plėtos antropomorfinę robotų techniką, o taip pat sieks išsiaiškinti kaip smegenis perkelti į roboto kūną ir leisti joms ten funkcionuoti.

Jo manymu šią kartelę bus galima įveikti jau 2025-aisiais. Dar po dešimties metų (2035 m.) bus įmanoma masinė kibernetinių smegenų gamyba, kurios tik ir lauks šeimininko. O štai 2045-aisiais visi norintys ir tam uždirbantys galės vaikščioti kibernetiniame kūne arba hologramos pavidalu.

Nors visas šis pasiūlymas skamba labai įtartinai, tačiau pasaulyje tikrai netrūksta milijonierių ar milijardierių kurie serga nepagydomomis ligomis ar neseniai atšventė garbų jubiliejų. O juk pinigų į kapus tikrai nenusineš, tad susidomėjusių ir investuojančių tikrai atsiras.

P. S. O ar D. Itskovas matė filmą „Svetimas kūnas"? Kuriame panaši idėja jau buvo įgyvendinta?

Šaltinis: http://www.mokslon.lt/rusijos-verslininkas-parduoda-nemirtinguma


Sakyčiau gali gautis nebloga filosofinė diskusija.
Kiek moralu tokiu būdu prailginti savo gyvenimą?
Ar tokio žmogaus gyvenimas vis dar gali būti laikomas žmogaus gyvenimu?

Manau nesąžininga kažką keisti. Ta prasme, reikia gyventi tiek, kiek duota. Jei būtų galima gyventi ilgiau, mes ir gyventume, bet taip nėra. Šiaip bet kokiu atveju šiais laikais tai atrodo visai neįmanoma :/

Chm... pati ilgiau nenorėčiau gyventi (vien ta mintis- ilgas gyvenimas, leistu atsisėsti ant sofkės ir nieko nebedaryti-juk turi begalę laiko. ). Nors kita vertus, galbūt, mes sugebėtumėme išsaugoti daugiau žinių. Pagalvokime, kas būtų, jeigu tie patys majai, egiptiečiai tebebūtu gyvi... Kiek atradimų, žinių galėtumėme paliesti, turbūt pasaulis būtu visiškai kitoks... Vėlgi, ar neišnaudotumėme visų resursu, jeigu niekas nemirtu, o pratęsti giminę vistiek norėtu... Ir vėlgi, jeigu sugebėtumėme mirtį atitolinti tiek, kiek mums patogu, ar tebefilosofuotumėme, ieškotumėme prasmės, matytumėme grožį neišvengiamume? (kiek ¨anime¨ filmukų prarastu savo vertę :..0)

Bet dabar turime daugybę prietaisų toms žinioms išsaugoti. Ir kompiuteriai, ir knygos, ir dar visokie dalykai. O ir atsiradus tokiam nemirtingumui, nemirtingų žmonių bus tik saujelė. Nemanau kad kas leis laisvai visiems naudotis tokiais pasiekimais. Nemirtingi būtų tik valdantieji, ar dar kokie "išrinktieji". Įsivaizduokit, jei A. Hitleris būtų buvęs nemirtingas. Nelabai smagu? Bet viskas yra sutvarkyta gamtos (ačiū Dievui dar kartelį), ir mums nevalia kažką keisti.

Gal ir taip. Bet apie žinias dar kartelį, va, duosiu savo mėgiamą pavyzdį apie pasaulio pabaigą ^.^, kaip su tuom maju kalendoriumi susimovėme... (beje ir dabar egiptiečių heroglifais visos sienos išraižytos.. Bet nesugebame net raidžių atitikmenų rasti) Mūsų problema ta, kad nepasiekę kažko (brandos, dvasiškumo ar kažko kito..) nesugebame skaityti, pasiimti žinias ir mintis (Net iš paprastų knygų)

Na, nežiūrėk į kitus, yra tų, kurie, kaip sako, žiūri į knygą ir mato špygą, bet yra ir protingų žmonių, kurie sugeba žinias pritaikyt. Juk mėginam šifruot tuos hieroglifus. Kas čia apie tą majų kalendorių buvo, tai buvo kvaili gandai. Juk buvo seniausiai pasakę, jog baigiasi metų ciklas. Bet va kokie pas mus žmonės, nenori suprast.

Na mokslinių žinių ir dabar nemažai yra sukaupta, kad butų galima kitaip sutvarkyti pasaulį, visa problema tame, kad politikoj galioja kiti dėsniai.

Manau jei visi būtų nemirtingi tai būtų stagnacija greičiau :) Pažiūrėkit dabar kas darosi. Tik naujos kartos daro kažkokius pokyčius, o senosios įsikandę savo laikų. Ir tik kuris ne kuris, taikosi prie naujovių.

Nu jau.. Atrodo nesąmoningai beto ir nenorėčiau gyventi amžinai. Atgyvenai ir ilsėkis kiek nori.. O pinigam pasidaryti yra ir kitokių būdų, kurie atneš žymiai pinigų, Kad ir Tadas Karosas (https://plus.google.com/101146588841927461665/photos) gali būti puikus pavyzdys.

 Fizinis gyvenimas yra tik tam, kad poto galėtum skraidyti  ;D

Citata iš: paragraf 78  kovo 11, 2013, 07:32:47
Juk kiekvienam aišku, kad robotai ištvermingesni ir gyventi gali tikrai ilgiau nei žmogus. Bent jau fantastiniuose filmuose taip būna.

Nemanau. Žmogaus kūnas yra pati sudėtingiausios ir efektyviausios technologijos pavyzdys. Kai kuriais atvejais robotai gali būti ištvermingesnį ir lėčiau suyra dalys, tačiau biologinis kūnas turi daugybe pranašumų bent lyginant su dabartiniais robotais.
Žmogus ir gyvūnai labai taupiai naudoja energija kai robotą tenka dažnai įkrauti (baterijos neauga gamtoje), ekologiškai reprodukuojasi ir suyra. Biologiniai audiniai nėra tokie atsparus mechaniniams ar terminiams pažeidimams, bet unikali jų savybė, kad jie patys regeneruojasi, o robotų taisymas tikras vargas. Žodžiu natūralus kūnas geriau adaptuotas išgyventi gamtoje. Nors robotus galima greičiau tobulinti, pritaikyti specifinėms užduotims, dėl to nesiginčyjų.
Robotinės dalis galėtų pasitarnauti ir invalidams, nors biologinės geriau būtų. Kolkas protezai neturi didelių galimybių, ne visiems prieinami dėl kainos ir reikalauja papildomos priežiūros.
Beje žmogus galėtų gyventi amžinai jei ląstelės neturėtų dauginimosi limito (Hayflick limit), kuris ir sukelia senėjimą (pvz. vėžinės ląstelės neturi tokio limito, todėl galima sakyti yra nemirtingos). Geriau bandyti sena galvą persodinti į nauja kūną ar prie kūno pajungti jauno kūno dalis, kurios jaunintų (čia neseniai buvo straipsnis apie eksperimentus su šunimis ir prisiūta jauna galva jaunino vyresnį šunį).

Tai tiesiog neįmanoma. Jeigu ir atskirs smegenis nuo žmogaus kūno, ir įdės į kokį mechanizmą, jos nesudarys jokios sąmoningos asmenybės.

Citata iš: a.t.sielis  rugsėjo 26, 2013, 18:28:52
Tai tiesiog neįmanoma. Jeigu ir atskirs smegenis nuo žmogaus kūno, ir įdės į kokį mechanizmą, jos nesudarys jokios sąmoningos asmenybės.

Tai ir bando padaryti jog išsaugotu asmenybę.

Neišsaugos, tai neįmanoma, nes smegenys negamina asmenybės. Asmenybė naudojasi fiziniu kūnu kaip visuma, su visais organais, ir yra atskira nuo fizinio kūno. Materialistiškos hipotezės nepasiteisins :)

Citata iš: a.t.sielis  rugsėjo 26, 2013, 18:37:30
Neišsaugos, tai neįmanoma, nes smegenys negamina asmenybės. Asmenybė naudojasi fiziniu kūnu kaip visuma, su visais organais, ir yra atskira nuo fizinio kūno. Materialistiškos hipotezės nepasiteisins :)

Iš tikrųjų asmenybė labai priklauso nuo fizinio kūno, nes jei smegenyse pakinta chemija, struktūra pakinta ir asmenybė. Elgesį galima įtakoti cheminėmis bei smegenų stimuliavimu bangomis ar per jusles.
Vėl paminėsiu eksperimentą su šunimis. Kai buvo persodinta vieno šuns galva į kitą kūną jos asmenybė nepakito. Taigi peršasi išvada, kad asmenybė labai susijusi su smegenimis nors įtakoja ir likusio kūno išvaizda, skirtumai.

Padarius įtaką fiziniam kūnui, pakinta asmenybės raiška. Čia tas pats kas - pakeisk automobilį, pasikeis ir važiavimas. Bet vairuotojas - ne automobilis, automobilis nepagamina vairuotojo.

Vidinė asmenybė iš esmės yra dvasinis "aš", įsodintas mentaliniame kūne. Kad asmenybė iš vis būtų, reikia sąmonės, "aš", o pačios šiapusinės asmenybės bruožus sudaro mentalinis kūnas. Mentalinis kūnas sąveikauja su fiziniu kūnu, mentalinio kūno savybės kinta, bet principinės charakteristikos išlaiko tąsą. Pvz. šiame gyvenime esame viename fiziniame kūne, kitame gyvenime gausime kitą fizinį kūną, ir elgsimės/atrodysim kitaip, bus kita asmenybė. Bet tarp vieno ir kito gyvenimo asmenybės charakteristikų bus tęstinis ryšys - ką žmogus linkęs daryti, ko nelinkęs, ką mėgsta ir ko nemėgsta ir t.t. Kitimas yra, bet jis tęstinis.

Mentalinis kūnas "maitinamas" įspūdžiais, kurie gaunami per fizinį kūną ir susietai su fiziniu kūnu. Todėl transformavus ar pakeitus fizinį kūną, transformuojasi ir mentalinis kūnas.

Bet fizinis kūnas nepagamina sąmonės, "aš", be kurios negali veikti mentalinis kūnas. Tas "aš", siela, glūdi širdyje, bet ji nėra "pagaminama" nei širdies, nei smegenų. Ji amžina, transcendentinė. Po mirties, siela kartu su mentaliniu kūnu atsiskiria nuo dabartinio fizinio kūno, ir keliauja kur jai skirta.

Buvau pradėjęs temą ( http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=2176.0 ), apie faktus, kad organų transplantavimas keičia asmenybę.

Šuns galvą persodino ant šuns kūno, o smegenis į robotą - tas nepavyks.

Frankenšteino konstravimas kažkoks  ???

Nenori net bandyt,tegul,mirk,mes ilgai ir laimingai gyvensim(tiksliau mes tie kurie sukrapštys po milijarda kita viena)

Manyčiau, geriau jau mirti ir gauti kitą normalų fizinį kūną, nei kokio roboto kūne gyventi. Nors abejoju ar sielą kas siųs į roboto kūną. Nebent kokią degradavusią, su atitinkamu sąmonės lygiu, bet geriau į tokį sąmonės lygį nedegraduoti. Verčiau būti žmogum ar ne prastesne būtybe.

Jeigu tave kas sius į ta kita kūną,jeigu reinkarnacija egzistuoja,niekad negali buti tikras kuo nors,gal dabartis tėra vienas bandymas,ir viskas,ir daugiau nebus ką ir kaip daryti.

Tu sakyk su "jeigu", o aš kalbėsiu be "jeigu" apie reinkarnaciją. Kiekvienam savo :)