Medikams gerai žinoma, kad jeigu žmogus ilgą laiką, o dar blogiau - nuo vaikystės nenaudojo kokios nors savo galvos smegenų dalies, tai ji negrįžtamai praranda savo funkcinius gebėjimus ir atrofuojasi.
Pavyzdžiui, jei žmogus buvo aklas nuo vaikystės, tai jam suaugus ir atstatant regėjimą suaugusiam (o tokie atvejai medicinoje žinomi) negalima pilnai atstatyti regėjimo funkcijos. Toks žmogus taip ir neišmoks piešti tai, ką pamato, bet mokės nupiešti tik tai, ką apčiupinės pirštais. Tipiškas pavyzdys iš medicinos praktikos: buvusio nuo vaikystės aklo paciento, kuriam atstatytas regėjimas suaugusiame amžiuje, paprašė nupiešti savo namą. Jis jį nupiešė, bet... tik iki to aukščio, iki kurio jis galėjo pasiekti pirštais ir apčiupinėti. To, kas buvo aukščiau, jis nupiešti nesugebėjo, nes jis paprasčiausiai nežinojo kaip tai daroma, nors formaliai jis matė savo namą ir aukščiau tos linijos iki kurios sugebėjo liesti, o smegenų dalys, atsakingos už regėjimą, anatomiškai galėjo funkcionuoti.
Kam visa ši informacija apie centrinės nervų sistemos (CNS) fiziologinius ypatumus? O gi tam, kad suprastumėte, jog žmogaus proto kritikavimo savybė nėra nei privaloma, nei įgimta CNS savybe. Kritiškumas formuojasi (kaip daug kas asmenybės augime) ilgai ir dažniausiai sunkiai treniruojant atitinkamus CNS skyrius. Kitaip sakant, jeigu žmogus staiga atranda, kad jo įsitikinimai neatitinka realybės, tai jis patiria didelį psichologinį diskomfortą. Ir tokiu atveju žmogus turi dvi galimybes pakoreguoti savo psichologiją:
1.Pakeisti požiūrį apie jį supantį pasaulį.
2.Patreniruoti savo smegenis jį supančios realybės ignoravime (ateityje vengiant kontaktų „su šita negera" realybe).
Jeigu žmogus gerai išsitreniravęs antruoju psichologinės taktikos variantu, tai diskutuoti su juo apie ką nors nėra prasmės, nes jo smegenys ištreniruoti ignoruoti bet kokį argumentą, ir toks individas nekeis savo mėgiamos taktikos. Dar daugiau, jis tiesiog nemoka jos keisti. Ir, kaip nebūtų keista, šis negebėjimas įgauna negrįžtamą charakterį.
Kaip atskirti kokią taktiką mėgsta konkretus individas? Jeigu individas bando prakišti kažkokią hipotezę, kuri aiškiai nesutampa su realybe, o jis netgi nemėgina šių nesutapimų pastebėti ir kokiu nors būdu savarankiškai paaiškinti šį prieštaravimą, tai 100%, kad susidūrėte su antrojo varianto atstovu. Todėl, jei individas pradeda tvirtinti, kad kūno masažavimas kas 15 minučių prailgina gyvenimo trukmę keletą kartų, tai ginčytis su juo yra bergždžias reikalas, nes toks žmogus jau pademonstravo savo grubius asmenybės sutrikimus (ne psichikos, o būtent asmenybės - tai du skirtingi dalykai, ir asmenybės sutrikimai žmogui yra liūdnasis normos variantas).
Lygiai dėl tos pačios priežasties nėra prasmės ginčytis ir su grupe žmonių, kurie „įsikanda" kokią nors idėją ir nenori jos paleisti, konstruoja begalę išvestinių „paaiškinimų" tai idėjai įtvirtinti, o faktorius (kad ir vieną vienintelį) prieštaraujančius tai idėjai visiškai neanalizuodami jų atmeta. Kitaip sakant, tokie žmonės remiasi tikėjimu (nebūtinai tik religiniu), o ne realiais dėsningumais. Tai vienas iš didesnių mūsų rūšies pasirinkto maisto susiradimo būdo minusų - grupinė medžioklė komunikuojant proto pagalba yra geras variantas susiveikti maisto, tačiau kai tas pats protas pradeda absurdizuodamas kurti teorijas, nieko bendro neturinčias su jį supančios realybės dėsningumais, tuomet turime tai, ką matome už lango šiandien - nukvakusius, tačiau pasaulį tebevaldančius politikus, ignoruojančius visatos dėsningumus, kurie nustato gyvybės formų ryšius ir harmonizuoja juos.
Dabar, kai šiek tiek jau suvokiate kokiu būdu vyksta kritiško proto vystymasis, galite paanalizuoti mūsų mokymo sistemą mokyklose, laikraščių, TV, kitų informacijos šaltinių informaciją. Tai būdas, kuris jau tūkstančius metų leidžia žmogaus protui egoistiškai tiktai sau kurti „gerovę" ir nematyti tos „gerovės" kainos, kurią šiandien mokame savo sveikata ir gyvenimu nuolatinėje depresijoje, dažniausiai nesąmoningai skandindami ją saldumynuose, alkoholyje, nikotine, narkotikuose, pornografijoje, pedofilijoje, prostitucijoje, tuščiose pramogose ir vartotojiškume.
Ar labai jau skatinamas mūsų kultūroje kritinio proto vystymasis?
Antrasis psichologinės taktikos variantas ir yra viena iš pagrindinių priežasčių kodėl mes užstrigome vagone, su didžiuliu pagreičiu riedančiame tais kol kas dar „saldžiais" bėgiais, vedančiais tik žemyn į labai gilią ir tamsią civilizuotai gyvybės rūšiai bedugnę.
Nelavinant kritinio sisteminio mąstymo, neįmanoma išugdyti asmenybių, o be jų visa ši artėjanti prie septynių milijardų masė tėra apakusi besiblaškanti ir visai neaišku kur ir dėl ko bėganti ar kosminiais laivais skrendanti banda.
www.homosanitus.lt
As daznai saves klausiu kas yra realybe,nes viskas kaskaip taip netikra atrodo ???
Citata iš: 2Pacas kovo 07, 2013, 12:32:14
As daznai saves klausiu kas yra realybe,nes viskas kaskaip taip netikra atrodo ???
Tai gal tada reikėtų pabandyti pasirinkti vieną iš dviejų nurodytų būdų, kurie leistų visiškai adaptuotis pasaulyje ;)
Zinai is dalies galetciau priskirti sau sita posaki ir aplamai manau daug zmoniu taip jauciasi kurie pradeda ieskoti tiesos.."maziau zinosi,ramiau miegosi" ta raudona piliule..
https://www.youtube.com/watch?v=RhlXqYiTz2Q
Kam patiko šitas klausimas, tai rekomenduoju peržiūrėti visas "The Matrix" dalis. Bus pamąstymui, kas gi ta realybė, ir ar išvis tokia yra.
Pirma dalis Matricos turbut yra aplamai vienas giliausiu visu laiku filmas,bent jau man
Sakyčiau realybės suvokimas yra labai subjektyvus dalykas. Dabar svarstau ar apskritai yra įmanomas objektyvus realybės vertinimas?
Citata iš: zipphead kovo 07, 2013, 12:18:36
1.Pakeisti požiūrį apie jį supantį pasaulį.
2.Patreniruoti savo smegenis jį supančios realybės ignoravime (ateityje vengiant kontaktų „su šita negera" realybe).
Antras variantas dažniausia būna tarpusavio santykiuose, kai užsidedam rožinius akinius, o šiaip absoliuti dauguma save priskiriam pirmam variantui, ir labai stebimės kodėl kiti nemato akivaizdžių dalykų ir nenori pakeisti požiūrį į pasaulį.
Puoduk, todėl ir sakau, kad realybės suvokimas yra labai subjektyvus dalykas
Nors ir kiekvienas žmogus suvokia realybę subjektyviai sunkiai paneigia objektyvią realybę, nes fizikinių konstantų neina suprasti kiekvienam subjektyviai, tai galioja visiems nesvarbu tu tai supranti ar ne. Organizmai reaguoja į dirgiklius panašiai ar jie turi suvokimą ar ne Pvz: per kliūtį lips tiek žmogus, tiek sraigė, tiek šuo, tiek roplys, tiek pirmuonys. Dar kitoks pavyzdys mašina važiuoja 50km/h nors ir tūkstantis bus subjektyvių nuomonių nenuneigs to fakto, kad mašina važiuoja 50km/h.
Mano nuomone didžiausią problema su realybe yra laiko suvokimas, nes ką dabar naudojam tiesiog yra saulės ciklai arba tai kas išreiškiama judėjimu nuo taško iki taško. Žiūrint iš psichologinio požiūrio laiko suvokimas mums yra įgimtas (subjektyvus), tai įrodo atsikėlimas prieš suskambant žadintuvui, nes organizmas pripranta prie reguliaraus kėlimosi ir nori išvengt bereikalingo streso todėl ''paskaičiavęs laiką'' pakelia prieš jam suskambant. Ir taip per daug išsiplėčiau ??? :)
Na aš atsikeliu prie žadintuvą ir be reguliaraus kėlimosi :) Arba dar įdomus dalykas, kai tiesiog sau pasakai, kad atsikelsi tada ir tada ir atsikeli +/- kelios minutės tuo metu. Na tam truputį praktikos reikia :) O apie suvokimą tai manau žmogus yra vienintelis organizmas turintis tokį unikalų suvokimą, bet manau viskas slypi psichologijoje.
Manyčiau fizikos dėsnių vertinimas irgi gali būti subjektyvus. Pvz. minėtoji kliūtis, vienam ji bus didelė kitam atrodys maža. Tarkime gravitacija, vienas jaučiasi lengvas kaip plunksnelė ir strakinėja visur, kitas gi jaučiasi slegiamas prie žemės ir vos pasijudina.
Citata iš: zipphead kovo 07, 2013, 12:18:36
Dabar, kai šiek tiek jau suvokiate kokiu būdu vyksta kritiško proto vystymasis, galite paanalizuoti mūsų mokymo sistemą mokyklose, laikraščių, TV, kitų informacijos šaltinių informaciją. Tai būdas, kuris jau tūkstančius metų leidžia žmogaus protui egoistiškai tiktai sau kurti „gerovę" ir nematyti tos „gerovės" kainos, kurią šiandien mokame savo sveikata ir gyvenimu nuolatinėje depresijoje, dažniausiai nesąmoningai skandindami ją saldumynuose, alkoholyje, nikotine, narkotikuose, pornografijoje, pedofilijoje, prostitucijoje, tuščiose pramogose ir vartotojiškume.
Ar labai jau skatinamas mūsų kultūroje kritinio proto vystymasis?
Nemanau, kad galėčiau geriau pasakyti. Svarbiausiu žmonių psichologinės raidos etape, mokantis mokykloje, mūsų ne tik nemoko kritiškai mąstyti, bet ir ''klonuoja''. Visi turi mąstyti taip pat, nes tiesa yra tik viena. Na, galimi menki nukrypimai. Man tas visados užkliūdavo, nes aš niekada nepasiduodu tai ''klonavimo'' sistemai kai žinau, jog tiesa šiuo atveju gali būti ir subjektyvi, todėl turiu priešingą negu mokytojų numylėtinė, reputaciją. Ypatingai tikyboj... Gerai, kad laiku pradėjau suvokti, kas yra tas kritinis mąstymas.
Citata iš: paragraf 78 kovo 07, 2013, 20:32:52
Manyčiau fizikos dėsnių vertinimas irgi gali būti subjektyvus. Pvz. minėtoji kliūtis, vienam ji bus didelė kitam atrodys maža. Tarkime gravitacija, vienas jaučiasi lengvas kaip plunksnelė ir strakinėja visur, kitas gi jaučiasi slegiamas prie žemės ir vos pasijudina.
Aiškus fizikinius dėsnius kiekvienas suvokia skirtingai bet nenuginčysi, kad tie dėsniai universalūs ir visus veikia vienodai, nesvarbu kokį suvokimą apie tai turi individas. Subjektyvus yra tik dėsnių atžymėjimas. Kas liečia tavo pavyzdį su gravitacija tai šitas nepasireiškia natūraliomis sąlygomis, nes prie to tiesiog priprantama nekreipiant dėmesio panašiai kaip automatiškai kvėpuojant. Nemanau kad galėtum apibūdinti gravitacijos poveikį galėtum apibūdinti tik savo būseną išsekęs, pavargęs . Grįžtant prie kliūties skirtingas jos įsivaizdavimas jos nepanaikina.
Dar kyla klausimas ar kiekvienas suvokia savo realybę ar paklūsta vienai realybei.
Citata iš: Šešėlis kovo 07, 2013, 20:29:35
manau žmogus yra vienintelis organizmas turintis tokį unikalų suvokimą
Ne vien žmogus moka suprast laiką.
Na kalba eina apie suvokimą, o ne apie fizikos dėsnių veikimą. Veikia tai visus vienodai, tačiau suvokimas vis tik yra skirtingas.
Suvokimas ir negali būt vienodas. Suvokimas yra pritaikytas prie individo Pvz: žuvis jai reikalinga labai gerai suvokti mėlyna spalvą ir jos atspalvius, kad gerai orientuotus vandenyje atliktu pagrindines funkcijas: poravimais maisto paiešką grobuonių vengimas. Manau iš šito pavyzdžio aiški galima analogija su žmogumi.
Kaip jau gal įtarei aš esu psichologijos studentas, tai toks labiau mokslinis mano požiūris tikiuosi neskambu kaip piktas žmogus :D .
Suvoki tai ką supranti, nepriklausomai nuo individo. Du tos pačios rūšies individai skirtingų laikotarpiu, žinių bei išsilavinimu suvoks tą pati fizikini dėsni skirtingai. Pvz. Ankščiau žmonės manė (tų laikų mokslininkai nustatė) kad žemė visatos centras ir aplink ja viskas sukasi. Kol nebuvo paneigtas šis dėsnis. Dėsniai buvo kurmei ir neigiami dabartinių laikotarpiu tas pats vyksta, tobulėjant technologijom ir evoliucionuojant intelektui.
Dar kitoks pavyzdys mašina važiuoja 50km/h nors ir tūkstantis bus subjektyvių nuomonių nenuneigs to fakto, kad mašina važiuoja 50km/h.
Kas tau objektyvia nuomone pateiks vairuotojas ir jo spidometras ar policininkas su greičio matuokliu (jai jų greičiai nesutaps), o tavo minėtas pasakymas "mašina važiuoja 50km/h" jau yra subjektyvu.
Citata iš: This is fate ? kovo 08, 2013, 08:04:55
Ne vien žmogus moka suprast laiką.
Na turėjau galvoje, kad apskritai žmogaus suvokimas išskirtinis.
Citata iš: interpretatorius kovo 08, 2013, 11:29:55
Suvoki tai ką supranti, nepriklausomai nuo individo.
????
Citata iš: interpretatorius kovo 08, 2013, 11:29:55
. Du tos pačios rūšies individai skirtingų laikotarpiu, žinių bei išsilavinimu suvoks tą pati fizikini dėsni skirtingai.
Kodėl supras skirtingai jeigu turės pažangią įranga tam įrodyti tai ir įrodys. Manau gravitacija išeitu tau paaiškint kokiam Aristoteliui net galėtum jam skaičiavimus pateikt.
Citata iš: interpretatorius kovo 08, 2013, 11:29:55
Pvz. Ankščiau žmonės manė (tų laikų mokslininkai nustatė) kad žemė visatos centras ir aplink ja viskas sukasi. Kol nebuvo paneigtas šis dėsnis. Dėsniai buvo kurmei ir neigiami dabartinių laikotarpiu tas pats vyksta, tobulėjant technologijom ir evoliucionuojant intelektui.
Pavyzdys nelabai tikęs, nes buvo stipri krikščionybės įtaka ir pasaulėžiūra. Į naujas mintis žiūrėta kaip į erezijas. Kopernikas buvo neišimtis. Taip pat nebuvo įsitvirtinęs mokslo metodas, kurio dėka galima visus eksperimentus patikrinti. Taip pat nebuvo skepticizmo ir kritiškumo.
Citata iš: interpretatorius kovo 08, 2013, 11:29:55
Kas tau objektyvia nuomone pateiks vairuotojas ir jo spidometras ar policininkas su greičio matuokliu (jai jų greičiai nesutaps), o tavo minėtas pasakymas "mašina važiuoja 50km/h" jau yra subjektyvu.
Objektyvius duomenis pateiks įranga čia neįsikiš joks asmeniškumas. Paklaida gali atsirast tik dėl to, kad įranga sukurta matuoti km/h o ne pavyzdžiui mm/h . Nesuprantu kodėl mano pasakymas "mašina važiuoja 50km/h" tampa subjektyviu jeigu aš konstatuoju matuoklio rodmenis.
Ar išvis egzistuoja realybė? Ar tai ką mes matome, jaučiame, girdime, ar tai kas vyksta, ir yra realybė? O dabar citata iš "Matricos" : "Ar esi sapnavęs sapną, kuris atrodo kaip tikrovė? O jei negalėtum iš jo pabusti? Kaip atskirtum sapnų pasaulį nuo tikrojo?"
Taigi, ką aš noriu pasakyti. Noriu pasakyti tai, kad tai, ką dabar matome, jaučiame, ar girdime, iš tikrųjų gali būti netikra. Pamąstykit apie tai :)
Tai aišku, kad tai ką mes matome nėra tikra. Tai smegenų sukramtyta ir išspjauta info :D
Citata iš: This is fate ? kovo 08, 2013, 17:36:32
Citata iš: interpretatorius kovo 08, 2013, 11:29:55
Pvz. Ankščiau žmonės manė (tų laikų mokslininkai nustatė) kad žemė visatos centras ir aplink ja viskas sukasi. Kol nebuvo paneigtas šis dėsnis. Dėsniai buvo kurmei ir neigiami dabartinių laikotarpiu tas pats vyksta, tobulėjant technologijom ir evoliucionuojant intelektui.
Pavyzdys nelabai tikęs, nes buvo stipri krikščionybės įtaka ir pasaulėžiūra. Į naujas mintis žiūrėta kaip į erezijas. Kopernikas buvo neišimtis. Taip pat nebuvo įsitvirtinęs mokslo metodas, kurio dėka galima visus eksperimentus patikrinti. Taip pat nebuvo skepticizmo ir kritiškumo.
Krikščionybės įtaka čia mažiausia. Tiesiog to meto mokslininkai visi buvo arba aristotelininkai arba platonikai, todėl ir pasaulio koncepcija tokia buvo. Kritinis tyrimo metodas apskritai buvo išrastas viduramžių vienuolių pranciškonų, tai jiems už jį turime būti dėkingi.
Kovos vykdavo tarp mokslininkų kurie nesibodėdavo vienas kitą apskūsti Bažnyčiai ir taip suvartyti, kad tas skelbia tiek mokslinę tiek Bažnytinę ereziją. Jokiais laikais Bažnyčios dogmatikoje nebuvo koncepcijos kad žemė yra visatos centras. Bažnyčia rėmėsi to meto moksliniu pažinimu. Tik tiek.
Gali padėt įsivaizduot kaip tie eretikai atsirasdavo išsiskirdavo, kad juo net reikia žudyti kaip sakė tomas Akvinietis. Kaip žmogus pasižymėjo, kad ji žudyti reikia.
Citata iš: paragraf 78 kovo 08, 2013, 19:12:36
Kovos vykdavo tarp mokslininkų kurie nesibodėdavo vienas kitą apskūsti Bažnyčiai ir taip suvartyti, kad tas skelbia tiek mokslinę tiek Bažnytinę ereziją.
Kaip Bažnyčia suprasdavo, kuris mokslininkas eretikas kuris krikščionis. Man čia panašu, kad bažnyčia turėjo galios sprendimams, netgi gal galėdavo rinktis. Ir vistiek budeliai tai buvo inkvizitoriai, o ne oponentai. Jei gali mane pataisyk, nes pilnai tykiu, kad per daug yra žeminami viduramžiai ir ypač bažnyčios įtaka.
Šiaip inkvizicija nebuvo nei viduramžiais nei katalikų Bažnyčios skatinamas dalykas. Tai labiau apšvietos laikotarpio reiškinys. Visi popiežiai pasisakydavo prieš inkviziciją išskyrus vieną, nepamenu kurį, kuris išleido bulę apie tai kad reikia padėti inkvizitoriams. Šiaip bažnyčia: vyskupai, kunigai, kardinolai dažnai varydavo lauk inkvizitorius, nes jie veikė ne bažnyčios vardu, bet labiau savo iniciatyva.
Pagrindinės inkvizicijos bangos buvo pas protestantus. O didžiausios bangos buvo puritonų kraštuose (garsusis Solemo raganų teismas). Oficialiai bažnyčia pagal istorikų paskaičiavimus sudegino tik pora dešimčių žmonių. Visus kitus degindavo pasaulietinis teismas.
O galima klausimą? Kur tu skaitei, kad Akvinietis taip sakė?
Šiaip nereikia vertinti tų laikų remiantis mūsų moralės ir mentaliteto samprata. Tuo metu žudyti žmogų, kariauti, kovoti už tikėjimą buvo normalus reiškinys. Ir ne tik Europoje, bet ir visuose pasaulio kraštuose. Afrikos gentys dar dabar gyvena pagal to laikmečio standartus. Pasižiūrėk kiek genocido vyksta Afrikoje. Jiems tai yra jų realybė, jų realybės suvokimas kardinaliai skiriasi nuo mūsų, nes dar išlaikė tą archajinį mąstymą kurio mes nebeturime.
Kitas dalykas, kas mūsų realybei nesuvokiamas yra susidorojimas su raganomis. Tai taip pat visuotinai sutinkamas reiškinys. Jei pas krikščionis jis egzistavo tik pora šimtmečių, tai kitose tautose jis egzistavo ir egzistuoja tūkstančius metų. Afrikoje dar ir dabar medžiojamos raganos, o tai ką darė indėnai su raganomis ir raganiais... žodžiu inkvizicijai dar toli iki to.
Citata iš: paragraf 78 kovo 08, 2013, 21:31:57
O galima klausimą? Kur tu skaitei, kad Akvinietis taip sakė?
Istorijos dėstytoja sakė, kad jis pasisakė už eretikų baudimą mirtimi , tėvų teisę mušti vaikus, meistrams pavaldinius.
PS pataisiau :D Gaila per daug nukrypom, nes tema visai įdomi.
Aš nelabai suprantu tai jis pasisakė už eretikų žudymą ar ne? Nes iš pirmo posto paaiškėja viena, iš kito kita. Tai kaip jis ten sakė? :)
Pirmiausiai reikėtų apibrėžti,ką vadinsime realybe.Ąr tai,ką fiksuojame savo pojūčiais,ar tai,kaip yra iš tikrųjų?
Kuo daugiau domiuosi visais mokslo "už borto"paliktais reiškiniais,tuo labiau įsitikinu,kad žmogus yra būtybė be fantazijos,nepajėgianti išgalvoti nerealių dalykų.Kiek kitaip yra su interpretacijomis,kurias išimtinai lemia žinių bagažas,tuo metu populiarios teorijos ir prietarai.
O iš tikrųjų yra dar paprasčiau.Kadangi nėra jokių užuominų apie tai,jog pasaulis sukurtas pasinaudojant kokia nors pirmine baze ir visos pažinimo disciplinos laikosi vieningos numonės,kad jis sukurtas iš nieko,logiška,kad kitaip ir negalima jo sukurti,tik tą "nieką" dalinant į dvi priešingos vertės begalybes.Ir realybė turi begalybę realizacijos formų.Net svajonės yra viena iš jų.
Nežinau,kokiais kriterijais remiamės,darydami pasirinkimą,bet visi stebime skirtingas realybės realizacijas,vadindami jas "Mano pasaulis".
Abejojat?Pabandykit sugalvot ką nors,kas neturi jokio realaus pagrindo. :)
Sugalvojau. Tai kalavarikas
Vis tiek tavo mintis nulėmė kokios nors asociacijos,kuriant tą žodį prieš akis stovėjo vaizdinys.O dabar pabandyk apibūdint to nerealaus daikto nerealias savybes. :)
Jos aprašytos telefonų knygoje, tik ne kiekvienas pajegia tai suprasti :)
Paviešink. :)
Pažiūrėsim,ar nėra jokio to atitikmens.Bet be reikalo vargsti,vis tiek nieko nepavyks,nes jau iki tavęs visos galimybės buvo realizuotos. :)
Jis sugeba frebazuotis
Šiaip žmonės geba įsivaizduoti dalykus kurie neegzistuoja, o tik vėliau būna sukuriami. Va kaip pavyzdžiui rašytojo fantasto Čapeko sugalvotas robotas. Tuo metu tai buvo naujovė, futuristinis mąstymas, vėliau kai iš tiesų atsirado robotai, jau egzistavo žodis, nors realybėje atitikmens nebuvo.
Paskaityk daugiau fantastikos ir įsitikinsi tuo jog pilna prigalvota dalykų kurie neegzistuoja. Kai kurie būna iš tiesų atrandami, kai kurie taip ir lieka fantastika.
Anksčiau ar vėliau mes viską atrasim,o dėl robotų nebūčiau toks tikras,kad jais jau seniai nesinaudojo kad ir ankstesnės žmonių civilizacijos.Kalavarikas,beje yra gana linksmas žmogus. http://www.spletnik.ru/user/Kalavarik :)
Fantastikos labai daug skaitau,kaip ir tu,tai tikrai dėmesio vertas žanras.
Na jei skaitai daug fantastikos tai tikrai turėtum suvokti, kad žmogus gali sugalvoti tokių dalykų kurie realiai neegzistuoja. Tarkime Kingo sugalvoti Lengoljerai ar Tominokeriai, arba kad ir Slender Man fenomenas.
Ne sugalvoja,o iš kažkur pasiskolina ir esmė ne pavadinimuose,bet savybėse.Apskritai realybėje lemiamą vaidmenį atlieka ryšiai,sąsajos ir sąveikos,praktiškai visa tai kuria objektus,o ne atvirkščiai.
Iš kur pasiskolinta Lengoljerų savybė suryti laiką po to kai jis prabėga?
Dar neatradom,bet kaip mūsų pasaulyje laikas būtinas apsaugai nuo perkrovų,taip kitose dimensijose jis gali atlikti visai kitą vaidmenį,nors iš esmės yra nemateriali,dirbtinė sąlyga.
Čia jau kvepia sofizmu
Matai,kaip nelengva suprasti kitą realybę,kitą "Mano pasaulį"? :)
O ar aš sakiau, kad lengva?
Be to tu tik patvirtini tai jog neegzistuoja objektyvi realybė, tik subjektyvi.
Aš visada taip sakiau,kad mes tiesiog maudomės begalinėje informacijos jūroje ir iš jos atsirenkame tai,iš ko ir kuriame savo pasaulį.
Mano jis toks:begalinis iš nieko atsiradęs pasaulis,neturintis pradžios ir pabaigos nei laike,nei erdvėje.Jame realizuota absoliučiai viskas.Bet,kadangi sukurtas iš nieko,išoriškai yra aksiominis taškas,neturintis matmenų.Tik koordinates,nuorodą,kad čia kažkas yra.Ir kiekvienas mūsų erdvės taškas yra tokia pati nuoroda į kitus pasaulius,tokius pat begalinius ir stulbinamai tobulus.Taip aš suvokiu multivisatų teoriją.Primena reliatyvumo teoriją,tiesa?
Mano pasaulis neturi išorinio administratoriaus(dievo),administruojamas yra vidinio intelekto,kuris proporcingai paskirstytas tarp organizuotų struktūrų ir yra begalinis.
Pabandyk tai perprasti,neturėtų būti sudėtinga žmogui,besidominčiam fantastika.
Tai yra realiausias pasaulio modelis kurį man diktuoja mano logika,sukauptos žinios ir tt.
O man logika ir sukauptos žinios bei patirtis rodo, kad pasaulis yra visiškai kitoks nei kad tu jį pateiki.
Tai tavo realybės realizacija,kurią pats susikūrei.Čia pagal mano teoriją.
Pabandyk sukritikuoti bet kurį mano teiginį.Tik argumentuotai.
Kam man tave kritikuoti? Turi savo realybę tai džiaukis ja.
Esi kažkoks nervingas žmogus...Nesuprantu,iš kur pas tave tas įsitikinimas,kad viską žinai geriau.
Bet šitas bruožas būdingas klerikalams,matyt tokios sanklodos žmonės renkasi šitą gyvenimo kelią.Toks savotiškas selektyvus filtras.
Ką padarysi,taip jau yra.
Ka padarysi kiekvienas renkames savo filtra pro kuri ziuret i sita platu pasauli..ir mum jis atrodo pats skaidriausias,ir nieko cia blogo,toke jau zmogaus prigimtis :) manyt kad as esu protingesnis uz kita
Na va, pasidžiaugi kad žmogus turi savo realybę, tvirtą pasaulėžiūrą, o jis pareiškia kad aš nervingas ir dar kad viską geriau žinau. Tai ką, man reikėjo prieštarauti? Nesutinki su tavo nuomone, blogai, sutinki ir gi blogai. Apsispręsk gi pagaliau.
Juokingiausia, kad pripaišomos dar kažkokios emocijos, kurių per spausdintinį tekstą tikrai nesimato, nes šiaip jau esu kaip niekad atsipalaidavęs ir ramus. Žiūriu gerą filmą ir relaksuoju.
Iš čia išplaukia kita temos potemė: virtualios asmenybės suvokimas. Kiek pastebėjau, žmonės linkę pripiešti neegzistuojančius būdo bruožus, emocijas ar net mintis, kitiems asmenims kurių nėra matę realiai, o tik susirašinėję virtualiame pasaulyje. Toks žmogus kuria subjektyvią realybę, kuri dažniausiai neatspindi to kas yra iš tiesų. Forumuose dalyvauju jau gerus 13 metų ir tokią tendenciją pastebėjau. Taip pat pastebėjau ir tai jog žmogus priskiriantis kokias nors neegzistuojančias savybes žmonėms iš virtualiojo pasaulio, susitikus realiai jis pademonstuoja būtent tas savybes, kuriomis kaltino kitus.
Nesakau, kad čia būtent tas atvejis. Nesakau kad ir aš taip nedarau. Visi taip daro, vieni dažniau kiti rečiau, kiti išvis retai ką nors panašaus daro.
Šiandien per meetą kaip tik buvo viena tema užsimezgusi apie tai, kad visai kitaip žmones įsivaizduoji kai bendrauji virtualiai ir neesi jo matęs, nei tai koks žmogus yra realiai.
Tai dar pagilina reiškinys antropologų vadinamas "internetine kauke". Retai kuriam pavyksta būti internete lygiai tokiu pačiu koks esi realybėje. Tai gi žmonės mato pvz. bičą kuris yra kietekas, visiems siūlo į snukį, o realiai pasirodo jog jis keturiolikinis pacanas, kurį visi muša.
Taip kad nežinau, ar internetinis tekstas gali perteikti emocijas, ar gali atspindėti realią asmenybę. Visas vaizdas kurį mes susikuriame apie virtualią asmenybę tėra mūsų galvose. Pats ne kartą esu ant to pasimovęs.
Gal tu ir teisus,gal dėl visko kaltas rašytinis bendravimo būdas.Bet argumentavimo iš tavo pusės tikrai nedaug.
Tau tą patį galiu pasakyti. Taip kad 1:1 laimėjo draugystė
Būtų labai šaunu,jei kiekvienas pasektų mano pavyzdžiu ir papasakotų apie savo realybę.Akivaizdžiai pamatytume tą įvairovę,surastume"giminingas sielas".Toks paatviravimas nei baisus,nei pavojingas.
Pratęsiu,rodydamas pavyzdį,nes nušviečiau savo pasaulį tik bendrais bruožais.
Mano pasaulis yra superjautri sistema,kur stipriau sparnais sumosavęs drugelis Amazonės džiunglėse gali sugadinti pikniką Lietuvoje,sukeldamas intensyvią liūtį.Todėl jam tiesiog būtinas administravimas,kad išvengti atsitiktinių chaotiškų veiksnių,kurie gali išprovokuoti pasaulio sukritimą į save,taip jį sunaikinant.
Na,drąsiau,papasakokit apie savo realybes. :)