Radau youtube štai tokį klipą:
Tai pagalvojau gali būti geras pagrindas diskusijai.
Ar tikėjimas ir mokslas yra priešai?
Gal jie gali vienas kitą papildyti?
Ar iš tiesų mokslas pranašesnis už tikėjimo poziciją? O gal atvirkščiai?
Padiskutuokime
Dar vienas memas pamąstymui:
(https://fbcdn-sphotos-b-a.akamaihd.net/hphotos-ak-snc6/222608_159483020868115_1383180471_n.jpg)
Mokslas pranašesnis, nes jis kažkuo remiasi. Tas kažkas dažniausiai būna tyrimai. O kuo remiasi tikėjimas/religija?
Tikėjimas/religija remiasi dvasiniais išgyvenimais:atsidavimu,meile,pasišventimu,viltim ir t.t. Kartais tikėjimas(nors labai retai) padaro daugiau nei mokslas(paimkim ,kad ir medicinos sritį) kai žmogų medicina ''nurašo'' kaip beviltišką ligonį,o jis ima ir pasveiksta,ar melsdamasis ,ar tiesiog atsisakydamas pasiduot ligai..nesakau,kad tai ''stebuklas'' tiesiog nereik nurašyt tikėjimo galios....
O ar mokslas ir religija/tikėjimas,priešai ar draugai.tai manau,kad kuo toliau tuo labiau tampa ''draugais'' ,nes religijai norint išlaikyt vis modernėjančią visuomenę reik daryt tam tikras ideologines nuolaidas ir atsisakyt tam tikrų dogmų.
Aš tai manau, kad jie draugai, nes pasaulio pažinimas yra įvairiapusis. Jei pasaulį pažįsti tik moksliškai, tai pažįsti tik jo vieną menką dalelę.
Tik tas kuris neišmano religijos arba mokslo, gali teigti, kad jie yra priešai. Nes kai pažįsti vieną ir kitą matai kad prieštaros jose nėra.
Nežinau kaip kitos religijos, tačiau RKB turi net specialų patariamąjį organą Vatikanui mokslo klausimais - tai Popiežiškoji mokslų akademija. Į ją priimami mokslininkai kurie yra moralūs žmonės ir tikri savo srities specialistai, nepriklausomai nuo jų tikėjimo. Labai nustebau, kad Stivenas Hawkingas jai priklauso. Plačiau http://en.wikipedia.org/wiki/Pontifical_Academy_of_Sciences
O čia narių sąrašas http://en.wikipedia.org/wiki/Category:Members_of_the_Pontifical_Academy_of_Sciences
Yra nuomonė, jog viduramžiais Bažnyčia draudė mokslą. Tarkime Galilėjo atvejis. Tačiau tai nėra tiesa, nes tuometinis mokslas rėmėsi Aristoteliu ir Platonu, kaip didžiausiais autoritetais. Bažnyčia į mokslą išvis nesikišo. O Galilėjus iš esmės konfrontavo su savo kolegomis mokslininkais kurie buvo aristotelininkais ir platonikai.
Bažnyčia įsikišo tik mokslininkų raginimu. Tada Galilėjui buvo paskirtas namų areštas ir jis toliau galėjo vystyti savo teorijas.
Kuo toliau į mišką, tuo daugiau partizanų.
Religijai mokslas yra draugas. Deja, mokslui - religija tik truputį atsilikęs prielipa draugelis... Vaizdžiai šnekant..
Dramatiška istorija, tačiau kad ir kaip religija plaktųsi prie mokslo draugų: niekada netaps lygiaverčiu partneriu (platoniškos draugystės :))) ).
Na taip, religija kažkiek remiasi mokslu. Ypač dabar, kai nors kiek nesiremdama ir nemanipuliuodama juo - nyktų dar greičiau, nei nyksta dabar.
Tačiau mokslas žengia tiesiog savo keliu, nekreipdamas dėmėsio į jokias religijas. O religija bando šalia lygiagrečiai šlubčioti, bandydama taikytis, prisitaikyti, išlikti ir t.t. Na, gal kiek pernelyg supaprastintai ir grubiai parašiau. Bet esmė tokia.
Vatikanas gali burti mokslininkus sau į komandą. Bet jokia mokslininkų grupė niekada nepasiūlys: "ei, man atrodo, mums trūksta dvasininko laikančio mišias". Nekalbu apie dvasingus mokslininkus. Tačiau pati religija, savaime, nieko mokslui neduoda.
Religijai reikia mokslo. Mokslui nereikia religijos. Tai kokia čia dabar draugystė? :)
Na jau. Didelė dalis mokslininkų yra tikintys ir mato religijos svarbą. Mokslas negali atsakyti į daug klausimų į kuriuos atsako religija. Va kad ir koks eksperimentas etiškas, o koks ne, atsako ne mokslas, o religija.
Bet kuriuo atveju mokslas ir religija nesipjauna. Jie pjaunasi tik kai kurių žmonių galvose, kurie neišmano arba vieno arba kito.
Yra daug dundukų tikinčiųjų kuriems mokslas yra priešas, yra taip pat mokslininkų dundukų kurie savo gyvenimo tikslu pasidaro įrodyti jog religija yra priešas. Niekada nesuprasiu tokių žmonių.
Citata iš: paragraf 78 vasario 09, 2013, 16:42:05
Na jau. Didelė dalis mokslininkų yra tikintys ir mato religijos svarbą. Mokslas negali atsakyti į daug klausimų į kuriuos atsako religija. Va kad ir koks eksperimentas etiškas, o koks ne, atsako ne mokslas, o religija.
Bet kuriuo atveju mokslas ir religija nesipjauna. Jie pjaunasi tik kai kurių žmonių galvose, kurie neišmano arba vieno arba kito.
Yra daug dundukų tikinčiųjų kuriems mokslas yra priešas, yra taip pat mokslininkų dundukų kurie savo gyvenimo tikslu pasidaro įrodyti jog religija yra priešas. Niekada nesuprasiu tokių žmonių.
Nekalbu, kad religija negali duoti naudos mokslininkui, kaip žmogui. Sakau, kad religija neduoda naudos mokslui, kaip sričiai. Religija gali atsakinėti į daug klausimų, tačiau jie dažniausiai toli gražu nebūna susiję su moksliniu pažinimu.
Duok pavyzdį, į ką religiją atsakytų, tačiau to nesugebėtų: psichologija, sociologija, istorija, fizika, archeologija, etnologija ir t.t.t ir pan? Kur be religijos - nė pro kur?
Suprantu, kad religija labai kišasi į bioetikos sritį, kišdama savo stagnacinę etiką. Tačiau va čia jau matau daugiau priešpriešos tarp mokslo ir religijos, nei draugystės. Šiaip ne taip pamiršusi vergiją, žmogudystes ir pan.,
(pagal šv. raštą) ji nagais dantais vis dar įsikabinusi į kitas "vertybes", kurios jau nevisai atitinka dabartinę visuomenę.
(pvz, eutanazija, kamieninių ląstelių naudojimas, kontracepcija.....) . Manau, jos vietą čia daug geriau užimtų visuomenės normas, pokyčius ir pan., tyrinėjantis
gyvesnis mokslas.
Aš čia neturiu galvoje, jog religija mokslui yra priešas
(nors dalelė manęs virpa taip pasakyti). Bet mokslui (ne žmogui ar mokslininkui) religija naudos beveik neduoda.
Pora citatų pamąstymui:
Religija ir mokslas vienas kitą ne atmeta, bet papildo ir pagrindžia (Max Planck)
Mokslas be religijos luošas, religija be mokslo akla (Albert Einstein)
Citata iš: paragraf 78 vasario 09, 2013, 17:01:00
Religija ir mokslas vienas kitą ne atmeta, bet papildo ir pagrindžia (Max Planck)
Na, mano požiūriu, vienintelis būdas, kaip religija papildo mokslą: užkamšo nežinomybes.
Tai yra, kamšė nežinomybę aie žmogaus atsiradimą, kamšė nežinomybę apie moralės atsiradimus. Kamšė nežinomybes apie įvairius fenomenus ir anomalijas. Taigi, iš dalies, religija pildė mokslą.
Bet problema tame, kad taip kamšydama ji kurė ne pažinimą, tačiau mitus
(arba bent prisidėjo prie jų plitimo/populiarumo). O mokslui po to jau tenka ne tik užkamšyti nežinomybes pažinimu, tačiau ir kovoti su tais įsišaknijusiais mitais.
Taigi, religija gal ir patenkina atskirų individų poreikį sužinoti atsakymus "čia ir dabar". Tačiau, ilgalaikėje perspektyvoje, aš nesuprantu, kaip ji prisideda prie mokslo.
Nebent naudinga teologijos mokslui. Kai tiria tai, ką pati sukūrė... Daugiau tikrai, nuoširdžiai, nesugebu sugalvoti srities, kur ji būtų naudinga moksliniui pažinimui ir progresui..
Pasaulio pažinimas yra įvairiapusis ir žiūrėjimas į jį tik iš mokslininko pozicijos susiaurina pasaulio pažinimą. Pasaulį galima pažinti per muziką, per garsą, per simboliką, per matematiką, per religiją, per fiziką ir t.t. ir tai bus tik siauras pasaulio pažinimas. Jei nori iš tiesų pažinti pasaulį, tada reikia visuminio žvilgsnio, nes dalinis pažinimas ir lieka daliniu.
Vatikanas steigia mokslines draugijas tam kad kuo labiau pažintų pasaulį, o ne tam kad užkamšytų skyles. Per pasaulio pažinimą pažįstamas Dievas.
Jei mokslininkas į pasaulį žiūri tik per savo mokslo prizmę, jis lieka aklas.
Šiaip internete gausu medžiagos apie tai, deja dauguma jos angliškai, tai man neprieinama, bet šiaip manau rastum atsakymus į savo klausimus.
Kas dėl bioetinių problemų, tai kol į jas neįsigilini tikrai atrodo jog kažkoks stagnaciškas požiūris, tačiau kai rimtai pastudijuoji bioetiką, pamatai kad tas požiūris labai progresyvus nes gina žmogišką gyvybę ir laisvę.
TinSoldieri, skaitant tavo komentarus susidaro įspūdis, kad tu turi asmeninę misiją kuo daugiau žmonių paverst ateistais ir kuo smarkiau sutrypt religijas. Kiekvienas tavo komentaras temose apie tikėjimą, tikinčiuosius, persmelktas panieka, pagieža. Bent jau man toks įspūdis susidarė skaitant tavo komentarus. Iš kur toks užsispyrimas įrodyt, jog Dievas neegzistuoja?
Ateistai dažnai galvoja jog savo pasisakymais pakeis tikinčiųjų nuomonę, tačiau tai pats prasčiausias kelias. Aš pasiūliau planą kaip padaryti daugiau ateistų, bet kažkaip niekas nesureagavo http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=1383.0
Nemanau, kad kažkas čia bando tikinčiuosius atversti į ateizmą ???
Faktas yra aiškus, žmonės teikia pirmenybę mokslui, o ne religijai. Religijai yra būtina pagerinti savo įvaizdį, todėl ir kuriami visokie (pseudo)mokslo institutai.
Vien Kopenhagoje yra siūloma uždaryti 14 bažnyčių/maldos namų, kadangi renka tik dulkes...
Tu čia popiežiškąją mokslų akademiją pavadinai pseudomoksliniu institutu? :) Ten rimta pasaulyje pripažįstama mokslo įstaiga.
Kas dėl religijos keitimosi: nemanau jog religija turi pataikauti visuomenės moralei, kuri iš esmės manau yra supuvusi. Visos per dėm liberalios religijos greitai išmiršta. Kuo konservatyvesnė religija, tuo ji daugiau šansų turi išlikti, o ne šokti pagal pasaulio dūdelę. Kaip sakė mano mėgstamas religijotyrininkas G. Beresnevičius: Vatikanas vienintelė įstaiga pasaulyje galinti pasakyti griežtą "ne" ir jo vis dar bus klausoma.
Religija turi laikytis savo tikėjimo tiesų, o nekaitalioti jas papūus kitokiems vėjams. Nes kas tada čia per religija jeigu ji tikrojo pamato neturi?
Citata iš: paragraf 78 vasario 09, 2013, 18:26:20
Tu čia popiežiškąją mokslų akademiją pavadinai pseudomoksliniu institutu? :) Ten rimta pasaulyje pripažįstama mokslo įstaiga.
Kas dėl religijos keitimosi: nemanau jog religija turi pataikauti visuomenės moralei, kuri iš esmės manau yra supuvusi. Visos per dėm liberalios religijos greitai išmiršta. Kuo konservatyvesnė religija, tuo ji daugiau šansų turi išlikti, o ne šokti pagal pasaulio dūdelę. Kaip sakė mano mėgstamas religijotyrininkas G. Beresnevičius: Vatikanas vienintelė įstaiga pasaulyje galinti pasakyti griežtą "ne" ir jo vis dar bus klausoma.
Religija turi laikytis savo tikėjimo tiesų, o nekaitalioti jas papūus kitokiems vėjams. Nes kas tada čia per religija jeigu ji tikrojo pamato neturi?
O ta Akademija pritaria, jog žemę sukūrė Dievas? Tiki tuom, jog Adomas ir Ieva buvo pirmieji žmonės? Ar jie šventai tik šėtono, angelų, stebuklų egzistavimu?
Citata iš: paragraf 78 vasario 09, 2013, 17:53:54
Ateistai dažnai galvoja jog savo pasisakymais pakeis tikinčiųjų nuomonę, tačiau tai pats prasčiausias kelias. Aš pasiūliau planą kaip padaryti daugiau ateistų, bet kažkaip niekas nesureagavo http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=1383.0
Sorry, kad atrašinėsiu ne į aną temą, o čia. Bet labai trumpai. Tavo aprašytasis variantas: manipuliavimo priemonė. Jei nori, kad žmogus pakeistų nuomonę - užimk radikalią jo nuomonės poziciją. Tai yra, jei žmogus sako, kad reikia mylėti savo šalį, - sutik su juo, užimdamas radikalią šovinistinę poziciją
(tik pavyzdys. nežinau kiek labai tikęs). Ilgaainiui jis, ginčydamasis, pradės paneiginėti argumentus, kuriais pradžioje pats tikėjo. Ir tai yra manipuliavimas.
Dauguma ateistų tikrai nesiekia žmonėmis manipuliuoti
(kaip daro kai kurios religijos, ar kai kurie religijų atstovai). Jie stengiasi priversti žmones galvoti. Tai yra, ne konvertuoti teistus į netikinčiuosius. Tačiau priversti mąstyti, tikintis, jog ateityje galbūt aklas tikėjimas
(čia nekalbu apie tavo dažnai minimą sąmoningą tikėjimą) pašnekovui nebebus reikalingas.
Citata iš: A.C.A.B vasario 09, 2013, 18:30:59
O ta Akademija pritaria, jog žemę sukūrė Dievas? Tiki tuom, jog Adomas ir Ieva buvo pirmieji žmonės? Ar jie šventai tik šėtono, angelų, stebuklų egzistavimu?
Tai ką tu sakai nėra moksliniai postulatai. Kaip rašiau akademijai priklauso įvairių sričių mokslininkai, nepriklausomai nuo jų tikėjimo, gali būti ir ateistai, svarbu kad būtų savo srities specialistai ir moralūs žmonės. Akademija yra patariamasis Vatikano organas mokslo klausimais, kuris vykdo savo tyrimus mokslo bet ne religijos srityje. (nuorodą į sąrašą buvau pateikęs, gali pasistudijuoti kokie mokslininkai priklauso šiai akademijai)
O kas dėl tų religinių postulatų kuriuos išvardinai tai visais išskyrus Adomą su Ieva tikima. Bažnyčia moko jog Adomas su Ieva yra mitiniai protėviai, kurie realiai galėjo ir neegzistuoti. Tai yra neprivaloma tikėjimo tiesa, neturinti esminės reikšmės žmogaus išganymui.
Citata iš: TinSoldier vasario 09, 2013, 18:31:08
Dauguma ateistų tikrai nesiekia žmonėmis manipuliuoti (kaip daro kai kurios religijos, ar kai kurie religijų atstovai). Jie stengiasi priversti žmones galvoti. Tai yra, ne konvertuoti teistus į netikinčiuosius. Tačiau priversti mąstyti, tikintis, jog ateityje galbūt aklas tikėjimas (čia nekalbu apie tavo dažnai minimą sąmoningą tikėjimą) pašnekovui nebebus reikalingas.
Aklai tikinčių yra mažuma, jie laikomi klaidatikiais. Tikrai tikintis žmogus yra mąstantis žmogus. Tad kažkaip neatrodo kad ateistų tikslai būtų tokie draugiški, kaip čia bandai pateikti. Ateizmas yra ideologija, o bet kokia ideologija yra bloga, nes verčia žmones nemąstančia avių banda. Didžioji dalis mano sutiktų ateistų buvo visiškai nemąstantys žmonės, bukai įsikibę savo nuomonės. Jei tikintieji leidžiasi į dialogą ir bando išlaikyti bent kokią objektyvios diskusijos terpę, tai dauguma ateistų nesiklauso jokios argumentacijos, jiems svarbiau yra ne diskusija, bet savo ideologijos prakišimas. Sorry bet tokia mano patirtis su ateistais.
Citata iš: omcikas vasario 09, 2013, 17:50:44
TinSoldieri, skaitant tavo komentarus susidaro įspūdis, kad tu turi asmeninę misiją kuo daugiau žmonių paverst ateistais ir kuo smarkiau sutrypt religijas. Kiekvienas tavo komentaras temose apie tikėjimą, tikinčiuosius, persmelktas panieka, pagieža. Bent jau man toks įspūdis susidarė skaitant tavo komentarus. Iš kur toks užsispyrimas įrodyt, jog Dievas neegzistuoja?
Mano nuomone ateistas tas kas neišklydęs iš kelio,....bet ir niekur neina. Gal ne pats blogiausias variantas pirma kuo daugiau išsiaiškint, kad labai nenugrybaut.
Citata iš: TinSoldier vasario 09, 2013, 18:31:08
Dauguma ateistų tikrai nesiekia žmonėmis manipuliuoti (kaip daro kai kurios religijos, ar kai kurie religijų atstovai). Jie stengiasi priversti žmones galvoti. Tai yra, ne konvertuoti teistus į netikinčiuosius. Tačiau priversti mąstyti, tikintis, jog ateityje galbūt aklas tikėjimas (čia nekalbu apie tavo dažnai minimą sąmoningą tikėjimą) pašnekovui nebebus reikalingas.
Šiap jei vyksta manipuliavimas žmonėmis tai jau yra sekta, ir tai nemažai yra sektu net nesusiijusiu su religija. Nemažai finansiniu tokiu kaip herbalaif ar kerby pardavinėjančiu pagrinde tik savo nariam, arba mokami asmenybes ugdymo treningai dažnai panašiais principais manipuliuoja žmonėmis kaip ir "religinės" sektos.
Šiaip žodis "sekta" dabar yra nevartotinas, reikia sakyti "naujasis religinis judėjimas"
Čia tipo dėl tolerancijos taip :)
Man patiko šitas memas:
(https://fbcdn-sphotos-a-a.akamaihd.net/hphotos-ak-prn1/154881_159465044203246_615921724_n.jpg)
Citata iš: paragraf 78 vasario 10, 2013, 09:08:07
Šiaip žodis "sekta" dabar yra nevartotinas, reikia sakyti "naujasis religinis judėjimas"
Čia tipo dėl tolerancijos taip :)
Hmm, o kaip tokiam atvejui "pritempti" tokį naujovišką pavadinimą?
http://www.youtube.com/watch?v=ubWtiJvGPc0
Na religijotyroje vis rečiau naudojamas tas pavadinimas, nes tipo neetiška taip vadinti. Čia tas pats kas su juodąja skyle, Amerikoje dabar vis dažniau vadina juodąja bedugne, nes juodąja skyle vadinti yra politnekorektiška afroamerikiečių atžvilgiu. Žodžiu čia tolerastų išmislai.
(https://fbcdn-sphotos-f-a.akamaihd.net/hphotos-ak-snc6/5513_159498277533256_1040851953_n.jpg)
(https://fbcdn-sphotos-b-a.akamaihd.net/hphotos-ak-prn1/555935_159493217533762_1733381275_n.jpg)
(https://fbcdn-sphotos-f-a.akamaihd.net/hphotos-ak-ash4/65207_175755575907526_1541433649_n.jpg)
Na, ne visi žmonės tokie.
Tas memas kalba ne apie tai, kad visi žmonės turi tikėti, o apie tai jog nėra priešpriešos tarp mokslo ir tikėjimo. Paprastai tokias priešpriešas daro tik tie kurie vienos arba kitos srities, t.y. mokslo arba tikėjimo nesupranta arba yra neišprusę kurioje nors srityje.
Šitas klipukas susuktas Babtų klebonijoje,kai kuriuos jame dainuojančius jaunuolius pažįstu, daug metų jie buvo mano mokiniai,per pamokas nesiliaudavo nešvankiai kalbėti daugiausiai apie išanges ir šiknaskyles,keletą kartų buvau iš užsiėmimų išvaręs, nes patys nieko nedirbo ir kitiems trukdė,tokie matyt ir pasiduoda į religiją lengvos duonos ieškodami.
Keistos tavo išvados. su tais jaunuoliais dabar dirba mano buvęs kursiokas. Manau jis juos perauklės ir padarys dorais žmonėmis. Padarys tai, ko tu išvarydamas ir negerbdamas nesugebėjai padaryti. Ir dar pedagogas vadinasi :)
Nu jo. Tada pasakyk kas tavo draugai ir aš pasakysiu kas tu,dabar apie religiją jau tikrai susidariau tvirtą nuomonę...
Įdomu, iš kokių gi čia mano draugų susidarei požiūrį į religiją? Iš nesubrendusių vaikų kuriuos išvarydavai iš klasės? Ar iš Mantvydo, kurio ko gero net gyvai neesi matęs? Ar iš mano draugų, apie kuriuos apskritai neesi girdėjęs? Keisti tavo vertinimo kriterijai, kažkokie vaikiški, o atrodei brandus protingas vyras, gaila, kad suklydau. :)
Tikėjimas ir mokslas-dvi priešingybės,nagrinėjančios tą patį.Abiejų tikslas-atrasti esmę.
Nekalbu apie teologiją,tai pasakų analizavimas. :)
O tiesa kažkur per vidurį...
Ryškiai nerauki kas yra teologija ir su kuo ji valgoma :)
Tai būk malonus,apšviesk.
Mano žiniomis,tai šventų raštų analizė.
Tik kuo lakoniškiau,kad būtų suprantama. :)
Šventųjų Raštų analizė yra vadinama egzegeze, tai tik siaura teologijos sritis.
Norėsi pats pasidomėsi, tik tavo vietoje nedeklaruočiau tokių teiginių jei nelabai supranti kas yra kas ;)
Tikėjimo elementas reikalingas ir moksle. Juk tikima objektyvaus pasaulio reiškiniais, kūno pojūčiais, prietaisų parodymais. Tikima ir ką pasako autoritetingi mokslininkai, nors čia jau nemokslinis pažinimas gaunasi.
Mokslas siekia žinoti. Grūbiai tariant objektyvaus pasaulio matymas yra žinojimas. Dažniausiai objektyvaus pasaulio tyrimų išvados būna teisingos, nors būna ir besikertančių išvadų. Taigi mokslas gali atrasti tiesą.
Kalbant apie tikėjimą religija vieningos nuomonės nėra. Kiek yra religijų, tiek ir požiūrių į tai kas yra tiesa. Gal ir ten yra kažkiek tiesos, bet vis tiek mažiau patikimą už mokslą.
Paragraf,teologija-mokslas apie dievą.Duomenų šaltinis-abejotino(stipriai)patikimumo šventi raštai ir jokių objektyvių duomenų.Nieko,ką galima patikrinti.
Tai ir yra esminis skirtumas tarp mokslo ir tikėjimo.Tikėjimas irgi atsirado iš poreikio suprasti esmę,tai žymiai greitesnis būdas už mokslą,deja,tiesos neatskleidžiantis,tik suteikiantis ramybę(aš tikiu-aš žinau).
Ezekiel,aš kalbu apie religinį tikėjimą,o ne apskritai.
Apie Dievą teologijoje mažai kalbama, tik kai kurios sritys ją nagrinėja įvairiomis kryptimis. Teologijoje daug lingvistikos, istorijos, filosofijos, antropologijos, religijotyros ir dar begalė kitokių mokslo sričių. Teologija grynuoju pavidalu kaip ir neegzistuoja, nes tai kompleksinė įvairių mokslo sričių kurios turi labai racionalias prieigas disciplina
Bet viskas su religine potekste,tiesa?
Vaizdžiai kalbant,mokslo pasiekimų nusavinimas klerikaliniams tikslams.O tie tikslai visiems aiškūs...
Gerai,nesiginčykim.
Aš manau,jog mokslas ir religijos turėtų bendradarbiauti.
Nepasakyčiau kad nusavinimas. Vatikanas steigia įvairius universitetus ir akademijas įvairioms mokslo sritims, kad jos būtų nagrinėjamos ir ne vien iš religinės prizmės.
Va aš nustebau, kad Stivenas Hawkingas yra popiežiškosios mokslų akademijos narys.
Kažkaip keistai tu matai tą teologiją :)
Citata iš: paragraf 78 rugsėjo 20, 2013, 17:52:24
Apie Dievą teologijoje mažai kalbama, tik kai kurios sritys ją nagrinėja įvairiomis kryptimis. Teologijoje daug lingvistikos, istorijos, filosofijos, antropologijos, religijotyros ir dar begalė kitokių mokslo sričių. Teologija grynuoju pavidalu kaip ir neegzistuoja, nes tai kompleksinė įvairių mokslo sričių kurios turi labai racionalias prieigas disciplina
Teologijoje dievas yra esmė.. nes kitaip ir tebūtų: lingvistika, istorija, filosofija, antropologija ir t.t.
Visos šios apjungtos sritys nesudaro teologijos. Teologija atsiranda, kai visos šitos sritys pajungiamos nagrinėti dievo reikalus, kai siekiama lingvistiką, istoriją, filosofiją ir pan., surišti su religijomis ir dievybėmis.
Visoms šioms disciplinoms ir neprisiglaudus po teologijos sparneliu puikiai sekasi nagrinėti savo sritis (net ir religijas)
Čia aš ar jūs baigėme teologiją? Aš gal geriau žinau ką studijavau ir kiek tame buvo mokslo apie dievą o kiek apie žmogų
paragraf,mes visa tai matom kitu rakursu.O iš šalies geriau matyti. :)
Paragraf, tai gal tave apgavo :D
Būtų įdomu pamatyti, kurioje vietoje teologija apibrėžiama (ar apibūdinama) taip, kaip tu parašei..
http://www.thefreedictionary.com/theology
http://www.merriam-webster.com/dictionary/theology
Pala, pala: theology (from Greek Θεός meaning "God" and λογία, -logy, meaning "study of"), teologija (gr. θεος, theos 'Dievas' + λογος logos 'mokslas, žodis'), Богосло́вие, или теоло́гия (калька греч. θεολογία, от греч. θεός -- Бог и греч. λόγος -- слово, учение) - net pats pavadinimas sako, apie ka si saka :) Ar cia visame internete klaidingai pateikiama informacija? ;D
Na čia bendrinis pavadinimas, teologija turi begalę atšakų, daugumoje jų Dievas tikrai nėra tyrimo objektas. Va pvz. pastoracinė teologija, kurios licenciato laipsnį ir turiu moko kaip vykdyti sielovadą, kaip naudotis medijomis, psichologija, vadyba, gaip dirbti su grupėmis, bioetikos subtilybės, santuokinė teisė ir t.t. Per du licenciato metus nei vienoje paskaitoje nenagrinėjome dievo kaip objekto.
Na čia tas pats kas pavadinimas fizika, joje bagelė sričių kartais net nepanašių į fiziką.