Na va, sumečiau šiokį tokį straipsniuką apie pagrobimus
Abdukcija arba pagrobimo anatomija
Kas gi yra abdukcija? Šis žodis kyla nuo angliško žodžio „abdukt" - „pagrobti". Ufologijoje šiuo terminu, „abdukcija", vadinami žmonių pagrobimai paimant juos į NSO vidų. Paprastai abdukcija vyksta be grobiamojo sutikimo, t. y. prieš jo valią, bet nenaudojant fizinės jėgos. Paprastai tai vyksta tarsi transo metu, žmogus pats įžengia į NSO. Nors liudijimuose neretai pasitaiko atvejų kai žmonių atsiklausiama ar jie norėtų būti paskraidinti „skraidančia lėkšte". Tačiau pastrieji atvejai reti ir paprastai apsiriboja aštuntu - devintu XX a. dešimtmečiu. Dažniausia abdukcija vyksta prieš žmogaus valią, ar jam net nežinant apie tai.
Čia galima išskirti du abdukcijos tipus: pagrobimas be sugrįžimo (absoliuti abdukcija) ir pagrobimas su sugrąžinimu, dar vadinamas rotacine abdukcija.
Pirmojo tipo pagrobimams apibrėžti, ufologai kelia hipotezę, jog žmonės grobiami su kokiu nors tikslu (pvz. moksliniams tyrimams ar kitų planetų apgyvendinimui). Tokie pagrobtieji negrįžta atgal į žemę. Čia žinoma neretai pasitelkiama statistika apie be žinios dingusius žmones kurie taip ir neatrandami. O tokių žmonių kasmet dingsta ne vienas tūkstantis. Vien tokiose šalyse kaip Belgija, Prancūzija, Anglija ar Italija be žinios kasmet dingsta nuo 5 iki 20 tūkstančių žmonių. Ufologai žinoma yra linkę didžiąją dalį tokių dingimų priskirti absoliučios abdukcijos atvejams.
Absoliučiai abdukcijai, jei tikėsime vieno žymiausio ufologo, Budd'o Hopkins'o darbais, žmonės atrenkami jau nuo pat ankstyvos vaikystės. Apie žmonių tyrinėjimą nuo pat vaikystės, galima paskaityti ir lietuvių kalba išleistoje B. Hopkins'o knygoje „Liudytojų akimis" (Witnessed). Tai be galo jaudinanti ir bauginanti istorija, su išsamiais pagrobimo aprašymais ir aukos išgyvenimais. B. Hopkins'o nuomone, tokie abdukcijos atvejai paprastai prasideda nuo 3 - 4 metų amžiaus, kada iš vaiko paimami pirmieji biologiniai mėginiai, nors jis neatmeta galimybės jog stebėjimai prasideda dar esant motinos įsčiose. Vėliau abdukcijos metu vyksta genetiniai eksperimentai. Paprastai atsiminimai apie pagrobimą lieka tik pasąmonėje ir atgaminami tik regresinės hipnozės metu, nors pasitaiko atvejų jog žmogus vienokiom ar kitokiom aplinkybėm nulėmus, staiga prisimena buvusius pagrobimus. B. Hopkins'as mano jog dauguma sveikatos sutrikimų, ypač psichikos sutrikimų, galima būtų paaiškinti abdukcijos poveikiu. Čia jis įžvelgia padažnėjusius depresijos atvejus visuomenėje. B. Hopkins'as mano, jog nors NSO regėtojų bumas jau praėjo, tačiau ufonautų veikla nenutrūko, bet dar labiau suaktyvėjo ir dabar vykdoma visiškai slaptai.
Rotacinė abdukcija dažnai būna vienkartinė. Lietuvoje toks atvejis galėtų būti maždaug 1990 metais nuskambėjusi kunigo Bronislovo pagrobimo istorija (plačiau apie tai skaitykite K. Paulausko knygoje „Kunigo Bronislovo kosminė odisėja"). Tokios abdukcijos atveju, žmogus pagrobiamas įvairiais tikslais. Dažniausiai žinoma būna minimi mediciniaių tyrimų atvejai. Retai kada būna minimi kitų planetų aplankymai, kaip kad kunigo Bronislovo atveju. Tačiau ufologai vis tik laikosi nuomonės jog tai tam tikros žmonių grupės kontrolė iš ufonautų pusės. Roper'io grupės, besispecializuojančios abdukcijos atvejuose, padarytoje apklausoje JAV, įvairiose jos valstijose, nuo 8% iki 18 % respondentų teigė, kad bent kartą buvo pagrobti. Žinoma čia reikėtų atmesti įvairiais psichiniais sutrikimais sergančių respondentų parodymus, dėl ko skaičius ženkliai sumažėtų, tačiau negalima atmesti ir tų kurie sumelavo aplausoje, nenorėdami dalintis šiais intymiais prisiminimais. Bet kuriuo atveju, ufologai mano, kad rotacinė abdukcija gana dažnas reiškinys pasaulyje.
Įdomu tai jog rotacinės abdukcijos atvejai dažniausiai vyksta miegamuosiuose. Žmonės grobiami tiesiai iš lovų. Dalis ufologų mano, kad didžioji dalis šių pagrobimų gali būti paaiškinta miego paralyžiumi. Miego paralyžiaus metu žmogus būna pabudęs, bet jo motorinės funkcijos dar neįsijungusios. Jo metu galimas kažkieno buvimo šalia pojūtis, kūno sukaustymas, haliucinacijos. Lietuvių mitologijoje tai vadinama Slogučio atėjimu.
Bet kuriuo atveju, dažniausiai, abdukcija vyksta pilnai pavergiant žmogaus sąmonę ir valią.
Ufonautai grobiantys žmones, ufologijoje vadinami „abduktoriais". Dažniausiai minimi ateiviai kuriuos ufologai vadina „pilkaisiais", jiems priskiriama daugiausia abdukcijos atvejų. Kitoms ateivių rasėms (šiauriečiams, reptilijoms, goblinams ir kt.) abdukcijos atvejų priskiriama daug mažiau arba išvis nepasitaiko.
Kokie gi yra abdukcijos požymiai?
Nežinai iš kur atsirandantys randai. Dažnai žmonės pastebi randus ant savo kūno, bet nežino iš kur jie atsirado. Tokie randai paprastai atsiranda per vieną naktį. Jie būna labai ryškūs, kartais skausmingi. Kartais turi kokią nors ypatingą formą, pavyzdžiui trikampio ar kryžiaus. Kartais tokie randai ilgainiui dingsta. Ufologai užsiimantys regresine hipnoze, dažnai išgirsta pasakojimus kaip randai atsirado, ateivių vykdytų, medicininių tyrimų pasėkoje.
Dingęs laikas. Abdukcijos atveju dažnai laikinai sustoja laikrodis. Žmogus tiesiog pastebi jog jo laikrodis vėluoja kokia valanda, tačiau nepamena kur tą valandą praleido. Pasitaiko atvejų kada ištisos grupės, kuri numanomai buvo pagrobta, laikrodžiai atsilieka vienodą laiko tarpą. Žinoma, tai nereiškia jog kas kart kai pamatoste vėluojantį savo laikrodį, buvote pagrobtas. Tačiau tokie atvejai gana dažnai aprašomi ufologinėje literatūroje.
Kartais pagrobtieji savo kūnuose randa vadinamųjų „implantų". Tai paprastai būna neaišku kaip į organizmą patekę metalo gabaliukai, nors kartais pasitaiko jų ir iš kitokių medžiagų. Paprastai medžiagos iš kurių pagaminti implantai būna retos, bet randamos žemėje. Tai gana įdomus reiškinys, nes šie implantai atsiranda kūne be jokios aiškios įėjimo vietos. Auka tiesiog randa sukietėjimą po oda ir vėliau daktaras ištraukia iš tos vietos implantą. Dažniausiai implantai randami viršutinėse galūnėse, už akių arba nosies ertmėje. Anot sąmokslo teorijų implantų tikslas yra sekti žmones ir pranešinėti jų dislokacijos vietą ufonautams. Kai kada teigiama jog jie padeda kontroliuoti pagrobtųjų gyvenimus.
Kraujas ant pagalvės. Tai taip pat vienas iš požymių jog patyrėte abdukciją. Žinoma, kraujas ant pagalvės gali atsirasti dėl labai natūralių priežasčių, tačiau ufologai išskiria šį požymį kaip vieną iš galimų.
Netikėtai atsiradusi klounų ir ateivių baimė. Jei žmogus buvo pagrobtas jis pasąmoningai gali pradėti bijoti ateivių. Bet koks filmas su pilkaisiais kels jiems siaubą. Pasąmonė iš klouno pieš baisų pilkoj paveikslą, greičiausiai dėl nenatūraliai padidintų klouno akių, kurios primena pilkojo akis.
Lengvas pasidavimas hipnozei. Kadangi kaip buvo kalbėta, abdukcijos atveju pavergiama žmogaus valia ir sąmonė, jis ko gero patiria savotišką hipnozę, tad vėliau bandant jį hipnotizuoti jis gana lengvai jai pasiduos.
Gabrielius E. Klimenka
Perskauciau su malonumu. + ;)
Benami, o tu klounų nebijai? :)
Idomus straipsnis ;) viena fakta galeciau priskirti ir sau :D man :D pastoviai atsiranda visokios zaizdeles , melynes ir t.t ir net nepamenu kada kur buciau uzsigavusi :)
Citata iš: paragraf 78 sausio 15, 2013, 20:31:28
Benami, o tu klounų nebijai? :)
Ne ;/ Tikriausiai pagrobtas nebuvau... ;(
Aš tai nuo vaikystės jų bijau :) Kažkada kai perskaičiau apie šiuos požymius, tai paniškai galvojau kad esu grobiamas. Nors ką čia gali žinoti.
kiek pamenu Hopkinso metodika buvo sukritikuota ir tarkim dabar ufologai liudijimus gautus pasitelkus regresinę hipnozę dažniau priskiria netikriems/melagingiems prisiminimams (terminas lietuviškai gali skambėt kitaip).
na bet didelė dalis ufologų vis dar naudojasi regresine hipnoze, nors pastebima jog tai nėra pats patikimiausias šaltinis. Labai lengva padaryti įtaką tiems atsiminimams ir taip atsiranda melagingi atsiminimai. Turi būti labai įgudęs hipnotizuotojas, kad neprimestų savo nuomonės.
va radau straipsnelį apie netikrus prisiminimus http://skepdic.ru/lozhnaya-pamyat/
Man čia buvo prieš kūčias naktį, jog pabudau 4-5h katinas ant kojų miegojo, apsiverčiau labiau ant pilvo ir jau prieš pat užmiegant 2 veidai tokie labiau primenantys žmones pasimatė, ir mintis "jie čia" tada susitelkiau į pojučius, ir pradėjau jausti, kad kažkas už nugaros stovi, nuo tada prasidėjo cypimas galvoje girdėtis. Išgirdau kaip kažkas bėga, cypimas vis garsėjo kol staiga viskas išnyko, ir jų nebejaučiau. Tada apsiverčiau į kitą pusę, viduje pajutau kažkokią ramybę, ar raminimą, ir tokį migdymą. Tačiau atsikėliau, kad prisiminčiau tai ir žinočiau, jog nesapnavau.
Pagal aprašymą, primena pojūčius miego paralyžiaus metu. Taip, kad gali būti jog kambaryje nieko nebuvo, o tiesiog sapnavai būdraudamas.
Paprastai pasibaigus haliucinacijoms apima ramybė ir mieguistumas.
O girdėjimas kaip kažkas bėga irgi naturalu?
Aha. Miego paralyžiaus metu visos haliucinacijų formos: regimosios, jutiminės, klausos, skonio, kvapo ir t.t. yra įmanomos.
Smegenys iš esmės tuo metu dar nėra pabudusios iki galo ir gali krėsti pačius neįtikinamiausius dalykus.
Na tebunie, bet tu rašai, kad jos metu būna tie tavo vadinami pagrobimai? ;D
Na tai ir rašau, kad pagrobimai gali būti paaiškinti miego paralyžiumi, nes tai haliucinacijos, o ne pagrobimas :)
hmm tuomet puiku :)
Citata iš: paragraf 78 sausio 16, 2013, 11:43:59
Aha. Miego paralyžiaus metu visos haliucinacijų formos: regimosios, jutiminės, klausos, skonio, kvapo ir t.t. yra įmanomos.
Smegenys iš esmės tuo metu dar nėra pabudusios iki galo ir gali krėsti pačius neįtikinamiausius dalykus.
Pritairu nekarta pats esu tai patyres,ispradziu isigazdavau bet poto prisimindavau kame reikalas ir greit vel nuluzdavau :D
Gerai. Nerandu tinkamos temos, bet parašysiu čia.
Jau esu aprašius atveji kai kūną ištiko paralyžius, girdėjau ta cypimą ir girdėjau kito žmogaus mintis.
Apie 1h nakties ramiai gulėjau lovoje, dar nemiegojau, bet galvoje pradėjo plaukti vaizdiniai, prieš mano akis atsirado kompiuterio ekranas, kuris tarsi skelbė - nėra ryšio. Staiga pradėjo vibruoti/drebėti galva ir visas kūnas, prisiminiau aną nutikimą ir bandžiau laukti kas nutiks, tačiau išsigandau, kad galva sprogs, išsigandau kažko baisesnio ir po truputi viskas pradėjo rimti, tačiau jau normaliai pramerkusi akis vis dar jaučiau, kaip vibruoja ir dreba kūnas. Tarsi kažkokios bangos virpesiai mane pultu.
Kas tada man buvo? haliucinacija čia nelabai tinka. Ir miego paralyžių esu patyrus, čia ne jis. Tarsi kažkas norėjau užmegzti kontaktą bet aš ji nutraukiau..
Na šiaip nieko ko nebūtų miego paralyžiaus metu neaprašei. Miego paralyžius gali reikštis įvairiai, tad nereiški jog jei kartą jį patyriai tai kitą kartą jis taip pat pasireikš.
Visi tavo aprašyti pojūčiai yra galimi miego paralyžiaus metu.
Kaip čia švelniau ir neįžeidžiant pasakius...
Būsena tarp miego ir budėjimo nesunkiai pasiekiama net neypatingai sudėtingų meditacinių Dzen budizmo "technikų" dėka (tik su sektantais kokiais nesusidėkit!), o hipnozės ar savęs hipnozės dėka galimybės susipažinti su pasąmonės kūryba yra tiesiog neribotos, tačiau ar to reikia
Deja, turiu nuvilti pagrobimų teorijos mylėtojus - ekranai, akys, ilgos pilkai melsvos rankos ir t.t. pusiau sapno būsenoje geriausiu atveju jūsų sublimacijos pasekmė.
Pasidžiaugti galima, kad tame tikrai nėra nieko blogo - tereikia simbolistų dailę prisiminkit - pavyzdžiui - pasaulinio garso M.K.Čiurlionio tapybą.
O tai, kad bet koks prievartautojas arba norintis nenužudyti, bet susidoroti ar pusiau išprievartauti kokį nors asmenį, gali keliolikos elektros lempučių, švelnių arba greit iš kraujo išnykstančių narkotikų, poros žaliai-pilkų kaukių ir (ką ten filmuose mėgsta? kažkokius pilkai sidabrinius treningus?) specifinių dekoracijų pagalba velnias žino ką iškrėsti, tai net stebėtis nereikia, kiap sakoma - pigu ir greita.