Visų pirma norėčiau pasakyti, kad nepainiokite šios temos su gyvenimo tikslo, misijos temomis.
Ir jeigu norėsite išreiškti savo nuomonę šia tema, darykite tai drąsiai ir necituokite visų mano klausymų, o supraskite tai kaip visumą.
(http://i48.tinypic.com/2n6errd.jpg)
Šiandien staiga pradėjo suktis galvoje tokios mintys...
Kodėl žmonės buvo sukurti kaip fizinės būtybės? Kodėl reikia jų būties žemės planetoje? Kodėl reikalinga ši materializacija? Manoma, kad žmonių tikslas žemėje yra jų dvasinis tobulėjimas. Vis dėlto, kodėl paprasčiausiai mes negalime egzistuoti kosmose kaip vien tik sielos, be fizinio kūno? Kodėl neužtenka dvasinio tobulėjimo medituojant pačiame kosmose? Atrodo, kad mes esame tarsi įkalinti žemėje. Man atrodo, kad būdami šioje planetoje dauguma ne dvasiškai tobulėja, o atvirkščiai - žlugdo sielos substanciją.
Kurių galų tau reikia skraidymų kosmose? Aš niekaip nesuprantu tokio "tobulėjimo". Savo sąmoningumą kelti gali ir suprasdamas gyvenimo ir viso šio žemiško pasaulio grožį. Na kam nuvertinti tą kaip tu sakai "materialų kūną", kai net nežinai kas yra už jo (klausimas ar išvis yra). Gal pradžioj pasistenk įsigyventi ir suprasti ten kur dabar esi ir tada tau nebereikės "kosminės energijos".
Ir dar tas pasakymas-įkalinti žemėje. Tu įkalintas kosmoso fantazijose.
Gal būtent todėl ir buvome sukurti kaip materialios asmenybės, nes taip yra sudėtingiau gyventi, tik taip galime jausti, tai išbandymas. Ne kiekvienas turintis fizinį kūną suvokia save kaip dvasinę būtybę , nors mūsų pareiga save suvokti. Gal čia tik atranka, kaip išlikimas, gal visos egzistencijos metu yra renkami žmonės kurie atsilaiko, kurie suvokią ir gali išsilaisvinti. Gal renkami žmonės kurie net materialiu kūnu gali pasiekti visą ko esybę, kas yra ganėtinai sunku...
Galbūt sklandidami idėjų pasaulyje, kosmose, mes patys, mūsų sielos, pačios materializavo, sukūrė žemės planetą, sukūrė fizinius kūnus? Nukrato net šiurpas, kokios gali būti begalinės mintys...
Materialiam kūne sunkiau gyventi, gyvenimas-išbandymas, kančia, jo tikslas suvokti save kaip aukštesnę dvasinę būtybę..tt. Kaip pesimistiškai skamba. Kodėl nežiūrit į gyvenimą kaip į dovaną, galimybę į daugybę gražių potyrių, išgyvenimų ir pan.? Negi jum taip absoliučiai viskas blogai, kad norit būt kažkokiom apsišvietusiom skrajojančiom kosmoso sielom?
astropasauli-nu jo, buvom sielos, sklandėm kosmose, neturėjom kas veikt, tai sugalvojom "pasisunkint" sau gyvenimą ir susikūrėm žemę bei tapom žmonėm. :-\
crystal, pati sau prieštarauji, bet nieko. :)
Aš niekio neteigiu, tiesiog samprotauji, filosofuoju, kaip gali būti. Kas čia blogo? Kur aš rašiau, kad žemėje labai blogai? :)
Citataneturėjom kas veikt, tai sugalvojom "pasisunkint" sau gyvenimą ir susikūrėm žemę bei tapom žmonėm.
Nesutinku su šia mintim, nes galbūt mes žemėje galėtume dar tobuliau gyventi, tiesiog nesuvokiame, nežinome kaip. Kaikas žino...
Aš tik manau, kad kiti gyvendami žemėje, elgiasi netinkamai (pvz kesinasi į kitos sielos dieviškumą), žaloja savo sielą ir dėl to, ko vertas toks egzistavimas žemėje.
Kur aš sau prieštarauju? Jei tau nebutų blogai žemėje, tai nerašytum tokių postų kaip " kodėl negalime egzistuoti kosmose kaip vien tik sielos, be fizinio kūno? Kodėl neužtenka dvasinio tobulėjimo medituojant pačiame kosmose? Atrodo, kad mes esame tarsi įkalinti žemėje. " Nieko per daug blogo nematau tavo pamąstymuose, tiesiog matau normalaus gyvenimo nuvertinimą. Jei pasaulyje matai kažkokią neteisybę, tai nereikia verkšlenti koks žiaurus pasaulis ir klausti kodėl sielos nemedituoja kosmose. Nereikia nuo visko taip atsiriboti, kaip sakoma geriau nusileisk ant žemės ir stenkis tiesioginiais būdais padėt pasauliui užuot peikdamas ;)
Asmeniškai esu daug skaitęs šia tema ir tikrai yra nemažai paaiškinimų. Tikrų ar netikrų - ne man įrodinėti, bet papasakosiu apie dvi įdomiausias.
Pirma. Žemė buvo sukurta kaip dvasinis ir fizinis kalėjimas mūsų galaktikoje. Kaip viena iš labiausiai nutolusių nuo galaktikos centro ir turinti vieną iš atšiauriausių klimatų, žemė yra labiausiai tinkama gyventi kosmoso kaliniams. Tokios sąlygos reikalingos, kad technologiškai "žmonės" kuo ilgiau būtų atsilikę nuo kitų galaktikos civilizacijų bet ir ne tik. Šios sąlygos turėtų pakeisti nusikaltusią dvasią į geresnę. Įvairios nežemiškos technologijos buvo įrengtos žemėje, aplink ją arba jos gyventojams, kad sulaikytų žmonės nuo įvairių "neigiamų" (neigiamų kitoms civilizacijoms) pasekmių, tokių kaip: ilgas gyvenimas (ko pasekmė ilgesnė atmintis, daugiau patirties ir pan.); genetinė/pomirtinė atmintis (po mirties mes reinkarnuojamės, bet po grįžimo į fizinį kūną mes nieko nepamename); žmogus negali nuskristi toliau nei mėnulis (jis sulaiko žmogaus dvasią prie žemės, kad nepabėgtų nei po mirties, nei prieš). Be to, kad yra daug apribojimų, Žemėje dirba žmonių prižiūrėtojai, kad per gerai nebūtų (visi mes įsivaizduojame kas jie. Tai ta mažytė žemės gyventojų procento dalis, kitaip sakant - super elitas..).
Aišku, ne visi nusipelnė čia būti. Kaip ir pas mus, taip ir galaktikoje yra visokie politiniai kaliniai, sukilėliai ir dar bala žino kas. Todėl yra skirtingos žmonių grupės: dailininkai, muzikantai, valdininkai, vadovai, samdomi žudikai, machinacijų meistrai ir pan. Kiekvienas turi pasimokyti iš savo klaidų ir nepasiduoti pagundai daryti kažką blogo (nors kita vertus, kaikurie čia galėjo būti nuteisti iki gyvos galvos (iki amžinybės?)). Čia ir pradingsta tas aiškumas, bet manau supratot idėją.
Antra. (pradžią paaiškinsiu paprasta kalba, kad nereikėtu gilintis) Siela yra Kūrėjo dalis. Pradžioje buvo Kūrėjas. Jis nusprendė, kad nori patirti viską, kas įmanoma, todėl pasidalino į/sukūrė savo "vaikus". Kiekviena siela, tai atskira Kūrėjo dalis, kurios užduotis yra tiesiog būti ir patirti tai, ką nori patirti, daryti tai, ką nori daryti. Yra keli patyrimo lygiai, kiekvienas jų reikalauja kitokios patirties. Taip vadinamas "dvasinis pakilimas" - tai pakilimas į aukštesnį lygi. Visata turi daug įvairių pasauliu kuriuos mes, būdami sielos pavidalu, galime pasirinkti kaip savo patirties pasauliu. Vieni pradeda nuo lengvesnių, kiti nuo sunkesnių, bet Žemė ir buvimas žmogaus fiziniame kūne, yra kaip "ekspertų lygis" dvasių pasaulyje. Ne kiekvienas ryžtasi pasirinkti žemę kaip savo patirties pasaulį, nes čia yra ypatingai sunkios gyvenimo sąlygos, o karmos įstatymų galiojimas dažnai įkalina naujai atkeliavusias sielas ganėtinai ilgam.
Esmė turėtų būti suprantama: mes čia, nes pasirinkome šį pasauli savo noru. Norime įgyti patirties, kuri pravers kitame gyvenime.
Noriu dar pridėti, kad ne viskas taip paprasta, kaip aš čia aprašiau. Yra labai daug niuansų ir detalių, į kuriuos reikėtų įsigilinti. Bet, jeigu atsižvelgti į temos klausimą, tai turiu pasakyti, kad pats klausimo formulavimas yra neteisingas, nes jeigu mes neturėjome pasirinkimo būti čia ar ne, tai tikriausiai verti esame, o jeigu turėjome pasirinkimą, reiškia mums leido čia būti. Turbūt klausimas geriausiai skambėtu taip: 'kodėl mes gyvename Žemės planetoje..?' į kurį iš dalies atsakiau :)
P.S. Neteigiu, kad būtent taip yra, tiesiog norėjau pasidalinti informacija. Beje, jeigu kam įdomu, galite pasiieškoti youtubei taip vadinamo bashar'o. Jis nemažai pasakoja apie tai, kad žmonės yra ypatingi.
Crystal, tai tik prielaidos, ir nėra taip viskas pesimistiška. :) Kad ir ką besakytumėm tu turi savo prieštaringą nuomonę, todėl nepatariu veltis į šias diskusijas nes joms nebus galo.
Chronos, kur apie tai radai? Labai įdomios teorijos ir visai priimtinos, bet kaip sakei manau yra dar daugybe smulkmenų kurios sudaro nemažą dalį viso to.
Na taip, visi turim savas nuomones vienokiose ar kitokiose diskusijose. Jos gali labai skirtis tačiau turėtų buti lygiavertės. Taip ir gimsta normali diskusija. Ir visos jos kažkaip užsibaigia.
Negaliu pasakyti tikslių adresų, nes ši informacija buvo surenkama paskutinius 5 metus ir tiesiog visų temų, tinklalapių ir video klipų pavadinimų nesugebėčiau prisiminti. Galiu tik pasakyti, kad daug tokių temų radau abovetopsecret svetainėje. Kažkokią dalį užima Bashar'o pasakojimai iš youtube. Pagrinde tai buvo temos žmonių, kurie buvo tarpininkai tarp "mūsų" ir kitų būtybių arba turėjo vidinę informaciją iš super slaptų pasaulio organizacijų, arba buvo pasaulio valdančiosios klasės (tos aukščiausiosios) atstovai.
crystal, juk rašiau, kad aš tik filosofuoju ir kad galbūt įmanoma ir žemėje susikurti kažką tobulo.
Chronos, esu ir aš girdėjęs abi šias versijas. Labai džiugu, kad jas priminei. :)
Tai tu jau šiek tiek ,,paėmei" kitą temą. Temos pavadinimą aš būtent tokį ir norėjau sukurti, nes aš to ir norėjau paklausti.
Iškilo toks klausimas, nes pasižiūrėjus į aplinkinius, ką jie daro, kuo užsiima, tikrai neatrodo, kad mes esame šioje planetoje dėl dvasinio tobulėjimo. Kažkaip man minimas tas sielos meditavimas kosmose asociajuojasi su tikrąja laisve.
Aš tau pasakysiu kaip aš suprantu dvasinį tobulėjimą (pagal tai, ką esu perskaitęs).
Dvasinis tobulėjimas - tai labai ilgas (žmonių atžvilgiu) procesas, trunkantis tūkstantį ir daugiau metų (na arba apie dešimt gimimų, priklauso nuo sielos). Kadangi mūsų sielos yra amžinos, mūsų niekas neskubina. Be to, mes turime laisvą valią pasirinkti tai, ką norime, t.y. jeigu norime pasimėgauti šiuo fiziniu pasauliu, mūsų niekas nesustabdys.
Kiek esu skaitęs, tai kiekviena nauja siela ateinanti į šį pasaulį yra visiškai laisva, nepririšta prie karmos įstatymo ir kitokių niuansu. Viskas pasikeičia, kai pradedame priprasti prie materialaus pasaulio. Tada pamirštame apie savo tikslą, pridarome klaidų, kurie mus pririša prie šio pasaulio karmos pagalba. Šiaip karmą, kiek supratau, labai lengva "įjungti" Žemėje. Užtenka turėti vaikų ir tu prisirišęs, jau nekalbant apie kažkokius nusikaltimus.
Manoma, kad žmonių tikslas žemėje yra jų dvasinis tobulėjimas.''
..........................Aš visdar nesuprantu...iškur yra traukiama ta ''dvasinio tobulėjimo'' kaip tikslo žemė formuluotė..Jei mes gavom fizinį kuną iš kaulų ir mėsos,ar nelogiškiau kad ir turim ta kūna tobulint ir puoselėt,tam kad išgyventume mus supančioje aplinkoje KURIOJE IR GIMĖME.Galbūt savo sandara esam tobuliausios butybės galaktikoi,o jei dar ir technologiškai butume pažangesni,kas žino kokia vietą užimtume kosmose...ir nereik užsikabint vien an senų dogmų,apie dvasinį tobulėjimą,man čia labai jau kvepia religijos per amzius suformuota įbrukta pasaulėžiūra,kuria dabar mes tempiam.
Idėja apie dvasinį tobulinimą davė mums dievas/dievai. Man atrodo, kad ne šiaip sau dauguma religijų (kad ir kaip tai skambėtu) rašo apie sielą ir siekį ją tobulint. Galbūt su laiku visa senovinė informacija apie tai išsikraipė, bet esmė visur panaši.
Jeigu tikėt tuo, kad mus (fizinį kūną) sukūrė būtybės iš kito pasaulio, kuo beje tiki dauguma Indijos hinduismo išpažinėjų, tai pagal įvairius šaltinius iš įvairių pasaulio taškų yra manoma, kad fizinis kūnas yra tiktai (kažkuria prasme) valdomas įrenginys, kurio valdymo pultas yra smegenys, o "už vairo" sėdi siela.
Beje, tobulinti kūną nėra prasmės, nes jis nėra amžinas, kaip pvz siela.
Citata iš: Marius lapkričio 20, 2012, 23:57:56
Manoma, kad žmonių tikslas žemėje yra jų dvasinis tobulėjimas.''
..........................Aš visdar nesuprantu...iškur yra traukiama ta ''dvasinio tobulėjimo'' kaip tikslo žemė formuluotė..Jei mes gavom fizinį kuną iš kaulų ir mėsos,ar nelogiškiau kad ir turim ta kūna tobulint ir puoselėt,tam kad išgyventume mus supančioje aplinkoje KURIOJE IR GIMĖME.Galbūt savo sandara esam tobuliausios butybės galaktikoi,o jei dar ir technologiškai butume pažangesni,kas žino kokia vietą užimtume kosmose...ir nereik užsikabint vien an senų dogmų,apie dvasinį tobulėjimą,man čia labai jau kvepia religijos per amzius suformuota įbrukta pasaulėžiūra,kuria dabar mes tempiam.
Na sandara gal ir tobula būtų, bet prisitaikymas gyventi tai minimalus :D
Citata iš: Chronos lapkričio 21, 2012, 15:04:32
Idėja apie dvasinį tobulinimą davė mums dievas/dievai. Man atrodo, kad ne šiaip sau dauguma religijų (kad ir kaip tai skambėtu) rašo apie sielą ir siekį ją tobulint.
Kokie dievai? Maža ką tos religijos peza. Išvis nereiktų religijom remtis, nes ten tik žmonių išsigalvojimai ir bandymai paaiškinti vienokius ar kitokius reiškinius. Ir vien kad jos senos, nereikia remtis kaip į autoritetingas tiesas.
Jei ir egzistuoja kažkoks energinis informacinis laukas (arba siela) po mirties, tai dar nėra visiškai 100% patvirtinta. Taip kad nesuabsoliutinkit jos, nes priešingu atveju nukenčia realaus gyvenimo kokybė. Kaip kad pvz pasakymai "Tada pamirštame apie savo tikslą, pridarome klaidų, kurie mus pririša prie šio pasaulio karmos pagalba" arba " Užtenka turėti vaikų ir tu prisirišęs" o kur dar visokie karmos įstatymai..tt Tai vadinasi reikia nuo visko atsiriboti ir atsiskirti nuo normalaus gyvenimo, nes neva šitaip tobulėja kosminė siela. Viso tokio mastymo pasekoje neretai ir gimsta visokios sektos.
Citata iš: crystal lapkričio 21, 2012, 16:42:33
Citata iš: Chronos lapkričio 21, 2012, 15:04:32
Idėja apie dvasinį tobulinimą davė mums dievas/dievai. Man atrodo, kad ne šiaip sau dauguma religijų (kad ir kaip tai skambėtu) rašo apie sielą ir siekį ją tobulint.
Kokie dievai? Maža ką tos religijos peza. Išvis nereiktų religijom remtis, nes ten tik žmonių išsigalvojimai ir bandymai paaiškinti vienokius ar kitokius reiškinius. Ir vien kad jos senos, nereikia remtis kaip į autoritetingas tiesas.
Jei ir egzistuoja kažkoks energinis informacinis laukas (arba siela) po mirties, tai dar nėra visiškai 100% patvirtinta. Taip kad nesuabsoliutinkit jos, nes priešingu atveju nukenčia realaus gyvenimo kokybė. Kaip kad pvz pasakymai "Tada pamirštame apie savo tikslą, pridarome klaidų, kurie mus pririša prie šio pasaulio karmos pagalba" arba " Užtenka turėti vaikų ir tu prisirišęs" o kur dar visokie karmos įstatymai..tt Tai vadinasi reikia nuo visko atsiriboti ir atsiskirti nuo normalaus gyvenimo, nes neva šitaip tobulėja kosminė siela. Viso tokio mastymo pasekoje neretai ir gimsta visokios sektos.
Pagal šaltinius dievai - tai nežemiškos būtybės, kurios vaikščiojo tarp mūsų. Yra daug rašytinių tekstų apie tai, jog "dievai nusileido iš dangaus" ir vaikščiojo tarp mūsų - žmonių. Galbūt tie senovės "dievai" surado būdą, kaip pažinti savo sielą ir dvasių pasaulį, todėl ir pasidalino informacija.
Aš nesiremčiau religiniais šaltiniais, jeigu jos visos neturėtų kažko bendro arba būtų visiškai be ryšio. Taip, sutinku su tavo žodžiais, jog dalis tų religinių tekstų galimai yra tiesiog nepaaiškinamų įvykių paaiškinimai, bet tai nereiškia, kad viskas ten melas. Bent jau logiškai nagrinėjant tekstus, ten galima surasti daug įdomių detalių, kurios iš esmės keičia pačią religiją ir pasaulėžiūrą. Taip pat noriu pridurti, kad ne tik religiniais tekstais remiuosi, todėl kad ir ką sakytum, stengiuosi paaiškinti viską objektyviai.
Dėl antros dalies, apie karmą, tai buvo tiesiog viena iš hipotezių, ir tuo tikėti tikrai niekas neverčia. Be to, turbūt ne taip mane supratai (arba perskaitei tą, ką norėjai perskaityti :) ), nes niekur nebuvau parašęs, kad reikia nuo visko atsiriboti, o tarkim neturint vaikų tu vis tiek gali bendrauti su žmonėm, ar klystu? Buvau prieš tai parašęs, jog čia yra ekspertų lygio pasaulis, todėl mano manymu pakilti (dvasine prasme) turėtu būti ypatingai sudėtinga. O SVARBIAUSIA - kiekvienas iš mūsų turi laisvą valią ir pasirinkimą ir prieš ateidami į šį pasaulį, mes patys nusprendėme kokios patirties mums reikia. Galbūt kažkas jau prieš ateidamas į žemę nusprendė, kad nori ilgesnės patirties, todėl iš anksto suplanavo turėti vaikus, o kiti galimai jau būdami čia persigalvojo dėl savo ankstesnio pasirinkimo. Aišku, negaliu aš visko įrodyti ir galbūt ne viskas yra tiesa, bet aš norėjau tiesiog pasidalinti informacija, kurią suradau ir kuri man pačiam neatrodo visiškas nonsensas. Tai yra diskusija ir kiekvienas sutinka su tuo, su kuo nori.
Man asmeniškai nepatinka idėja, kad po mirties mes tiesiog išnykstame. Nei logiška, nei yra prasmė, nei nieko.
P.S. Ne visa informacija, kurią kada nors parašiau (apskritai), yra grynai mano apmastymai, tiksliau dauguma visų parašytų idėjų remiasi kitų žmonių pasakojimais, tyrimais ir patirtimi.
Citata iš: Chronos lapkričio 21, 2012, 17:55:03
Pagal šaltinius dievai - tai nežemiškos būtybės, kurios vaikščiojo tarp mūsų. Yra daug rašytinių tekstų apie tai, jog "dievai nusileido iš dangaus" ir vaikščiojo tarp mūsų - žmonių. Galbūt tie senovės "dievai" surado būdą, kaip pažinti savo sielą ir dvasių pasaulį, todėl ir pasidalino informacija.
Hmm...o jei aš tau papasakočiau apie fėjas, kurios barsto miego dulkes ir dar pridurčiau, kad buvo rasti kažkokie be galo seni sunkiai iššifruojami šaltiniai, tu patikėtum? Nemanau, tačiau kodėl? Gal dėl to, kad nelogiška tuo tikėti. O tų dievų egzistavimas negali būti lygiavertis kaip ir fėjų? Šiaip žmonės visada buvo linkę fantazuoti, gal panašumų tarp religijų yra dėl to, kad iš esmės žmonės turi vienodą smegenų struktūrą. Kas dėl dangaus, tai jis žmonėm visgi atrodė mistiškas ir labai menkai pažįstamas, todėl maža ko galėjo primastyt. Gal todėl manęs prie senovės netraukia.
Citata iš: Chronos lapkričio 21, 2012, 17:55:03
O SVARBIAUSIA - kiekvienas iš mūsų turi laisvą valią ir pasirinkimą ir prieš ateidami į šį pasaulį, mes patys nusprendėme kokios patirties mums reikia.
Na jei taip manyti, kad visi turi laisvą valią, tai kaip tada yra su visokiais blogais žmonėm? Ir išvis kurių galų tom sielom gyventi žemėje? Kam reikia tokių patirčių, jei jos ir taip tobulos? Kaip pats minėjai - "Siela yra Kūrėjo dalis. Pradžioje buvo Kūrėjas. Jis nusprendė, kad nori patirti viską, kas įmanoma, todėl pasidalino į/sukūrė savo "vaikus". Kiekviena siela, tai atskira Kūrėjo dalis, kurios užduotis yra tiesiog būti ir patirti tai, ką nori patirti, daryti tai, ką nori daryti" Kūrėjas norėjo patirti. Na nelabai logiška. Aš suprantu, kad tu čia tik info dalinies, tik kažkaip labai jau miglota tokia info. Primena gražią pasaką labiau.
Citata iš: Chronos lapkričio 21, 2012, 17:55:03
Man asmeniškai nepatinka idėja, kad po mirties mes tiesiog išnykstame. Nei logiška, nei yra prasmė, nei nieko.
Kodėl nėra prasmės? Pats gyvenimas yra prasmė. Laikina ir tiek. Amžinybė neturi baigtinumo ir prasmės. Mano supratimu kai nėra pradžios ir pabaigos, tai išvis nieko nėra. Ir gyvenant paprastą gyvenimą geriau yra susitaikyt su mirtimi ir egzistencijos pabaiga, nei tikėtis gražių stebuklų po jos. Aišku aš nieko neatmetu, nes nežinau ;D Tačiau toks dvasinis tobulėjimas ir tikėjimas nelabai kur nuves.
Bet kokia religija visų pirma remiasi į empirinę patirtį. Jos dėka pradeda vystytis teologoja, kuri vėliau vedama filosofijos ir logikos. Tuo ir skiriais divybės pažinimas ir tavo idėja apie fėjas.
Citata iš: paragraf 78 lapkričio 21, 2012, 19:06:23
Bet kokia religija visų pirma remiasi į empirinę patirtį. Jos dėka pradeda vystytis teologoja, kuri vėliau vedama filosofijos ir logikos. Tuo ir skiriais divybės pažinimas ir tavo idėja apie fėjas.
Miego dulkes barstančios fėjos irgi remiasi į empirinę patirį. Tai yra, patiriamu miego reiškiniu ir klaidingu jo interpretavimu. Visai kaip religijos (sun)
Citata iš: crystal lapkričio 21, 2012, 19:01:28
Hmm...o jei aš tau papasakočiau apie fėjas, kurios barsto miego dulkes ir dar pridurčiau, kad buvo rasti kažkokie be galo seni sunkiai iššifruojami šaltiniai, tu patikėtum? Nemanau, tačiau kodėl? Gal dėl to, kad nelogiška tuo tikėti. O tų dievų egzistavimas negali būti lygiavertis kaip ir fėjų? Šiaip žmonės visada buvo linkę fantazuoti, gal panašumų tarp religijų yra dėl to, kad iš esmės žmonės turi vienodą smegenų struktūrą. Kas dėl dangaus, tai jis žmonėm visgi atrodė mistiškas ir labai menkai pažįstamas, todėl maža ko galėjo primastyt. Gal todėl manęs prie senovės netraukia.
Matau kad tu taip sakai tik iš nežinios. Jeigu pasidomėtum tuo, ką kritikuoji, tada tikriausiai rašytum kitaip.
Taip, žmonės linkę fantazuoti ir kažką nepaaiškinamo dažnai užpildo vaizduotės vaisiais, bet tai nereiškia, kad ten nieko nebuvo. Nelygink fėjas su dievais, nes apie fėjas mažai kas žinoma, mažai kas jas matė ir dar mažiau kas aprašė (jeigu jos iš viso egzistuoja). Senovės dievus matė tūkstančiai, yra labai daug rašytinių šaltinių apie žmonių kontaktą su dievais. Senovės šumerai rašė apie dievus, kurie pakeitė žmonių DNR. Hindų tekstai aprašo dievus, nusileidusius iš dangau ant kažkokių transporto priemonių. Egiptiečiai irgi kalbėjo apie dievus iš dangaus. Amerikiečių indėnai irgi tą patį tvirtina. Senovės tekstai aprašo dievų atominį karą dabartinės Indijos teritorijoje, o mokslininkai surado vietas, kur yra pakilęs radiacijos lygis. Nejaugi visoje žemėje buvo masinė haliucinacija tūkstantmečių skirtumu?
Aš netvirtinu, kad tuometiniai dievai buvo realiais Dievais. Mano manymu tuometinis žmogus tiesiog negalėjo sau paaiškinti tokios galios, kokią turėjo atvykėliai iš už Žemės ribų, todėl pavadino juos dievais.
crystal
"Na jei taip manyti, kad visi turi laisvą valią, tai kaip tada yra su visokiais blogais žmonėm? Ir išvis kurių galų tom sielom gyventi žemėje? Kam reikia tokių patirčių, jei jos ir taip tobulos? Kaip pats minėjai - "Siela yra Kūrėjo dalis. Pradžioje buvo Kūrėjas. Jis nusprendė, kad nori patirti viską, kas įmanoma, todėl pasidalino į/sukūrė savo "vaikus". Kiekviena siela, tai atskira Kūrėjo dalis, kurios užduotis yra tiesiog būti ir patirti tai, ką nori patirti, daryti tai, ką nori daryti" Kūrėjas norėjo patirti. Na nelabai logiška. Aš suprantu, kad tu čia tik info dalinies, tik kažkaip labai jau miglota tokia info. Primena gražią pasaką labiau."
O galbūt sielos nėra visiškai tobulos? Galbūt kiekviena siela gimsta kaip vaikas neturinti pažinties su visata, todėl turi surinkti patirtį, kad galėtų eiti naujų patirčių link? Pagalvok...
Dabar pabandyk save įsivaizduoti visagaliu kūrėju. Ką tik supratai savo esybę, supratai, kad tu esi ir jauti savyje jėgą. Ką tu darytum? Įsivaizduok, kad niekada nematei fizinio pasaulio, niekada nebuvai patyręs to, ką iki šiol patyrei. Nuo ko pradėtum? Kaip suprastum ką tu gali? Štai dėl ko reikalinga patirtis.
Citata iš: Chronos lapkričio 21, 2012, 20:40:00
Matau kad tu taip sakai tik iš nežinios. Jeigu pasidomėtum tuo, ką kritikuoji, tada tikriausiai rašytum kitaip.
Taip, žmonės linkę fantazuoti ir kažką nepaaiškinamo dažnai užpildo vaizduotės vaisiais, bet tai nereiškia, kad ten nieko nebuvo. Nelygink fėjas su dievais, nes apie fėjas mažai kas žinoma <...>
Nežinios? Tai gal tie pseudomokslininkai iš nežinios padarė išvadą? Gi taip lenga viską nurašyt dievam arba ateiviam kai norima nuslėpt savo neišmanymą ir tingėjimą labiau pasidarbuot (ką dažniausiai pseudomokslininkai ir daro). Nėra patvirtinta ar įrodyta, kad ateiviai ar dievai kišosi į žmonių gyvenimą, yra tik įvairios ir neteisingos interpretacijos. Taip kad, nerekomenduočiau labai tuo remtis.
Citata iš: Chronos lapkričio 21, 2012, 20:40:00
Dabar pabandyk save įsivaizduoti visagaliu kūrėju. <...> Įsivaizduok, kad niekada nematei fizinio pasaulio, niekada nebuvai patyręs to, ką iki šiol patyrei.
Nu jo, visagaliui kūrėjui reikalinga nematyta savo paties sukurta fizinė patirtis. :-X
Citata iš: crystal lapkričio 21, 2012, 23:12:21
kai norima nuslėpt savo neišmanymą ir tingėjimą labiau pasidarbuot (ką dažniausiai pseudomokslininkai ir daro). Nėra patvirtinta ar įrodyta, kad ateiviai ar dievai kišosi į žmonių gyvenimą, yra tik įvairios ir neteisingos interpretacijos. Taip kad, nerekomenduočiau labai tuo remtis.
Pavyzdžiai...
Citata
Nu jo, visagaliui kūrėjui reikalinga nematyta savo paties sukurta fizinė patirtis. :-X
Tai įsivaizduok kūrėją, kaip princą, kuris užsimanė pagyventi kaip elgeta.
Grįžtant į kosmosą, galbūt prieš reinkarnuvus į žemės planetą, mes buvome kitoje planetoje, erdvėje kurioje nėra nieko fiziškai apčiuopiamo, kurioje viskas yra tik energija. Būnant tokioje erdvėje siela vien tik kaupia kosminę energiją, prisipildo egzistencijos. Į sielą plūsta begalinės idėjos, įvairiausi projektai, siela prisipildo begalinio kūribingumo. Kai siela visiškai prisipildo nuostabumu, tada ji pasirenka kokią nors planetą ir ten save realizuoja. Žemės planeta, manau, kad yra viena iš sunkesnių stočių, save realizuoti. Visų pirma todėl, kad joje yra ypatingai daug neigiamos energijos, vyrauja žemos vibracijos. Vienos sielos to negalėdamos toleruoti tampa agresyvios, kurių kūrybinė energija išeikvojama niekingiems tikslams.
Atsakant į temos klausimą - ar verta būti žemės planetoje, atsakyčiau, kad verta, nes kitaip čia mūsų nebūtų. Vieni galbūt daugiau turi prisipildę kosminės energijos, kiti mažiau. Vieni atkeliavo į žemę galbūt su kitais tikslais - nukreipti kitas sielas reikiama kryptimi, jeigu jos nebesuvokia savęs, jaučia vidinę disharmoniją dėl neigiamos energijos. Vis dėlto, mes čia esame, kad mus vienytų bendras gėris ir savirealizacija. Mūsų sielose slypi begalinė informacija, kurią galima prisiminti ir panaudoti tinkamiems, visuomeniniams tikslams.
Jau nuklydote į lankas. Nedarykite offtopiko
Apie archeologus ir pseudoarcheologus sukuriau nauja tema cia: http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=1160
CitataKodėl neužtenka dvasinio tobulėjimo medituojant pačiame kosmose? Atrodo, kad mes esame tarsi įkalinti žemėje. Man atrodo, kad būdami šioje planetoje dauguma ne dvasiškai tobulėja, o atvirkščiai - žlugdo sielos substanciją
Buvimas žmogaus kūne įveda į balansą tarp širdies ir proto, kančios ir džiaugsmo. Ši pusiausvyra reikalinga meilei ugdyti, tarsi žmogiškų santykių pobūdžio. Auštesnėse egzistencijos sferose per daug žinių ir tobulų malonumų, o žemesnėse - pragariškose - per daug kančios. Nei ten, nei ten nėra tokių sąlygų tobulėjimui, kaip Žemėje. Gimti Žemėje iš aukštesnių sferų yra eilė, daug norinčių.
O dauguma iš tikro supartalina šitą šansą. Gal patys norėjo gimti Žemėje, bet paskui viską pamiršta. Dideli išbandymai.