Straipsnis kuriame esu kalbinamas ir aš:
Pranašysčių prieskoniai gyvenimui
Pranašystės, būrimai ir bioenergija - tai anapusybės punktyrai, apgaubti nežinomybės skraiste, viliojantys ir bauginantys. Tai tema, kur vienareikšmiškiems ir kategoriškiems teiginiams ne vieta.
Todėl trys pašnekovai - VDU Katalikų fakulteto studentų mokslinės draugijos „Signum" pirmininkas Gabrielius E. Klimenka, Šiaulių universiteto Matematikos katedros docentas dr. Vaidotas Kanišauskas ir psichoterapeutas medicinos mokslų daktaras Algimantas Kačergius - išsako tris skirtingus požiūrius.
Mistikos keliai ir klystkeliai
VDU Katalikų fakulteto studentų mokslinės draugijos „Signum" pirmininkas Gabrielius E. Klimenka teigia, kad žmogus domisi pranašystėmis, nes ieško santykio su anapusybe. Pranašystės suteikia gyvenimui mistikos. Svarbus ir psichologinis momentas: sužinojus ateitį atsiranda iliuzija, jog valdome savo likimą.
„Jei žmogus turi religinį stuburą, jis paguodą randa tikėjime. Netikintis žmogus sunkiu gyvenimo momentu kreipiasi ne į Dievą, o į astrologus, būrėjus, magus. Esu sutikęs ne vieną žmogų, kuris santykio su anapusybe ieško per ezoteriką ir mistiką", - teigia G. Klimenka.
Netvarkingas dvasinis gyvenimas sujaukia žmogaus vidų. Pasak G. Klimenkos, kitaip ir būti negali, nes žmogus neturi dvasinio vadovo, nėra ir pasaulėžiūros pamatų, įdiegtų nuo vaikystės: „Kai ieškoma dvasingumo ne ten, kur reikia, galvoje vyksta tikras chaosas. Žmogus gali pasakyti vieną dalyką apie tikėjimą ir tuoj pat kitą, visiškai prieštaringą, paneigiantį pirmąjį. Jam pačiam atrodo, kad logiška vienu metu tikėti Jėzaus atpirkimu ir reinkarnacija, bet tai prieštaraujantys dalykai."
Ir tai nėra tokie jau nekalti dalykai, nes mistika besidomintis žmogus gali pasidaryti piktesnis, atsirasti išorinės ir vidinės destrukcijos. Kodėl? Jei tikėtume katalikų bažnyčia, per ezoteriką kontaktuojama su demonų pasauliu. Egzorcistai tvirtina, kad ezoterikos praktikavimas gali sukelti tam tikras psichines ligas.
Tai pastebi ir psichiatrai bei religijos tyrinėtojai. Plačiai apie tai rašė ir religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius savo paskutinėje knygoje „Naujojo atgimimo išvakarės". Jis mini, jog žmonės, užsiimantys ezoterika, dažnai girdi jiems įsakinėjančius balsus.
Gąsdinančios pranašystės
Virtualioje erdvėje jau seniai klaidžioja gąsdinimai, kad ateinančiais metais laukia pasaulio pabaiga. Kaip reikėtų vertinti tokias ir panašias katastrofų prognozes? Gal kaip viename anekdote gydytojas sakė sunkia liga susirgusiam ligoniui: „Jūsų vietoje televizijos serialų jau nepradėčiau žiūrėti"...
„Pranašystės paprastai susijusios su amžių sandūra, taip pat su metų, mėnesio ir dienos pasikartojančiais skaičiais. 2011 metų lapkričio 11 dieną irgi buvo tokia ypatinga data. Tiesa, pasaulio pabaigos nepranašauta, bet buvo skelbiama, kad tą dieną keisis žmonių dvasinis gyvenimas. Žmonės sureikšmina skaičius, iš to ir gimsta pranašystės", - sako G. Klimenka.
Nauja pranašystė apie pasaulio pabaigą nurodoma 2012 metų gruodžio 21 dieną. Tą dieną baigiasi majų kalendorius. Skelbiama, kad kitais metais į Žemę trenksis planeta Nibiru. Tačiau apie tokią planetą nieko nežino astronomai.
„Tikėjimas pranašystėmis priklauso nuo išsilavinimo. Mano manymu, labiau jomis tiki tiksliųjų mokslų atstovai, nes jiems dažnai užtenka vieno atsakymo. Humanitarinis išsilavinimas platesnis, suteikiantis daugiau filosofijos žinių, todėl įvairios mistinės teorijos vertinamos kritiškiau. Taip pat pranašystėmis labiau linkusios tikėti moterys", - mano VDU Katalikų fakulteto magistrantas.
Kodėl pildosi prognozės?
Dažnai nustembame perskaitę Zodiako ženklų charakteristikas, kurios, atrodo, mums labai tinka. „Nėra nieko mistiško, tai tik psichologijos reiškinys, vadinamas Barnumo efektu, kurį aprašė psichologas Bertramas R. Foreris. Šio reiškinio esmė - žmonės linkę teiginius, išsakytus bendrinėmis frazėmis, vertinti kaip būdingus tik jiems, nekreipdami dėmesio, kad jie tinka absoliučiai visiems. Nors psichologinis portretas nupieštas labai abstrakčiomis sąvokomis ir jį galima taikyti didžiajai daliai žmonių, jis atrodys labai tikslus" , - aiškina G. Klimenka.
Turi įtakos ir astrologo autoritetas: kuo horoskopo sudarytojas žinomesnis, tuo pranašystės atrodo solidesnės.
Tai, kad astrologinės prognozės išsipildo, galima paaiškinti ir Pigmalijono (Rozentalio) efektu: žmogus nesąmoningai, savo veiksmais, mąstymu ir informacijos interpretavimu prisideda prie pranašystės išsipildymo. Šis efektas sustiprėja, jei tikima horoskopais.
Gaudamas daug negatyvios informacijos, žmogus pradeda elgtis taip, kad pritrauktų nesėkmes. O nuo gerų prognozių tampa laimingesnis, jam atrodo, kad iš tiesų labai sekasi.
„Kartą padariau eksperimentą: pasinaudodamas Barnumo efekto principais sudariau horoskopą ir paskelbiau keliuose internetiniuose forumuose. Pavadinau jį „Senovės valdiečių kryžių horoskopu". Nors rašydamas įvadą leidau suprasti, kad tai klastotė, ir įžvalgesnis skaitytojas tai turėjo pastebėti, tačiau sulaukiau nemažai atsiliepimų, kad prognozės buvo teisingos, išsipildė", - pasakoja G. Klimenka.
Istorija persunkta burtais
Šiaulių universiteto Matematikos katedros docentas dr. Vaidotas Kanišauskas chiromantija ir astrologija susidomėjo dar būdamas studentu, maždaug prieš 25-erius metus. Jo manymu, žmonių domėjimosi burtais ir pranašystėmis priežasčių reikia ieškoti istorijoje, lietuvių pagonybėje.
G. Beresnevičiaus knygoje „Lietuvių religija ir mitologija" pateikta daug medžiagos apie tai, kaip lietuviai plačiai naudojo būrimus. Prieš karo žygį kariai buvo sukviečiami duoti priesaiką vadui ir žynys burdavo ateitį. Jeigu jo pranašystės rodydavo blogus ženklus, žygį atidėdavo. Kriviai pranašaudavo ir žmogaus likimą iš paukščio skrydžio. Po mūšio vienas priešo karys buvo aukojamas dievams. Ritualą atlikdavo mūšio lauke, bet prieš tai mesdavo burtus, kurie lemdavo - aukoti ar pasigailėti.
„Maždaug iki XVII a. klestėjo burtai ir pranašystės. Krikščionybė aršiai kovojo su tokia pasaulėžiūra. Tai turėjo reikšmės ir civilizacijos pažangai, nes atvėrė kelią mokslo vystymuisi", - teigia V. Kanišauskas.
Pasak matematiko, šiuolaikinis žmogus atsirado prieš 40 tūkst. metų, o mokslas skaičiuoja tik 400-300 metų istoriją. Taigi visa žmonijos civilizacija persunkta magija ir burtais.
Delnai nerodo
Komentuodamas majų kalendorių, Matematikos katedros docentas teigia, kad ne visi tyrinėtojai jį sieja su pasaulio pabaiga: „Manoma, kad kitais metais prasidės naujas etapas žmonijos istorijoje, kai žemės vibracijos susiderins su galaktikos. Kas pasikeis mūsų gyvenime? Pavyzdžiui, daugelis žmonių susiras savo antrąsias puses. Ar tai blogai?
Kad nebus pasaulio pabaigos, rodo ir chiromantija. Prieš karą Jugoslavijoje viena chiromantė sakė, kad daugelio žmonių delnuose įskaitė nelaimę pranašaujančius ženklus. Prieš Antrąjį pasaulinį karą irgi buvo pastebėti gamtos ženklai, kažkokios anomalijos - kruvinai užlietas dangus ar panašiai. Daugelio žmonių delnuose, kuriuos tyrinėjau, tikrai nematau, kad mūsų lauktų globali katastrofa."
V. Kanišauskas pataria nesidomėti pranašystėmis, kaip ir asmeniškai nesiburti: „Reikia gyventi savo galva. Moterims tai dar atleistina, jos smalsios, nori žinoti savo ateitį. O vyrams tai tikrai netinkamas užsiėmimas. Daug įdomiau gyventi nežinant ateities. O jeigu būrėja pasakys ką nors blogo? Kam be reikalo psichologiškai save apsunkinti?"
Nepaneigia net skeptikai
Mistika, būrimai, ezoterika susiję su žmogaus bioenergija. Gydytojas psichoterapeutas medicinos mokslų daktaras Algimantas Kačergius teigia, kad mūsų kūną supa nematomas eterinis ir vitalinis apvalkalas. To negali paneigti net didžiausi skeptikai. „Jeigu ir neneigiame, tai ignoruojame, todėl gimsta daug įvairių mitų. Negalime tvirtinti, kad viską žinome apie šį elektromagnetinį subtilųjį kūną, sudarytą iš tūkstančių plonyčių gijų, supantį fizinį kūną", - aiškina A. Kačergius.
1959 m. dviem amerikiečių mokslininkams, branduolinės fizikos specialistams, suteikta Nobelio premija už antiprotono atradimą, įrodantį, kad materija egzistuoja dviem formomis. Taigi, be materialaus pasaulio, yra ir kitas pasaulis, apie kurį mūsų žinios labai ribotos.
Labai įdomūs pasvarstymai indų vedose. Bhagavad Gita kalba apie dvi veikliosios energijos formas: apara ir para prakriti. Materija kuriamosios galios neturi. Tik tuomet, kai ją veikia gyva energija, sukuriamos materialios vertybės. Kuriamąją energiją kontroliuoja aukštesnis pradas, gyva būtybė.
Pasak A. Kačergiaus, dabartiniam mokslui telieka atrasti dviejų dalelių arba atomų, kuriuos jie vadina materialiu ir antimaterialiu, šaltinį.
2012 m. pranašaujama
Pasaulio pabaigą sukels į Žemę atsitrenkusi milžiniška planeta, vadinama Nibiru. Ši teorija atsirado po to, kai astronomai paskelbė hipotezę apie nežinomą planetą, skriejančią už Neptūno orbitos.
2012 m. gruodžio 21 d. pagal majų kalendorių skelbiama pasaulio pabaiga, kai Žemė, Saulė ir Paukščių tako centras išsirikiuos viena linija. Kita teorija aiškina, kad majų kalendorius neteisingai interpretuojamas, nes jis tik žymi vienos epochos pabaigą ir kitos pradžią, kai skaičius tarsi automobilio odometre persiverčia ir vėl pradedama skaičiuoti nuo nulio.
http://gyvenimas.delfi.lt/stories/pranasysciu-prieskoniai-gyvenimui.d?id=53510255
Citata iš: paragraf 78 lapkričio 05, 2012, 21:49:12
„Tikėjimas pranašystėmis priklauso nuo išsilavinimo. Mano manymu, labiau jomis tiki tiksliųjų mokslų atstovai, nes jiems dažnai užtenka vieno atsakymo. Humanitarinis išsilavinimas platesnis, suteikiantis daugiau filosofijos žinių, todėl įvairios mistinės teorijos vertinamos kritiškiau. Taip pat pranašystėmis labiau linkusios tikėti moterys", - mano VDU Katalikų fakulteto magistrantas.
Aš tik nesuprantu, kaip tikėjimas gali priklausyti nuo išsilavinimo? Ir išvis, kaip galima tikėjimą pranašystėm labiau lipdyti racionalaus ir pakankamai kritiško proto žmonėms? Tikrai tiksliukam vieno atsakymo neužtenka ;D
Nuo išsilavinimo tikrai daug priklauso. Štai aš studijavęs filosofiją žinau kad atsakymų į tą patį klausimą gali būti begalės, o va tiksliukas kuris studijavo viską kur 2x2 lygu 4 ir kito atsakymo negali būti, nesupras to tiesiog.
Mano vienas pažįstamas filosofijos dėstytojas turėjo progos dėstyti filosofiją tiksliukams (nepamenu kuries srities), tai po paskaitos studentai klausė jo, koks gi atsakymas yra teisingas.
Kaip pasaulinė praktika rodo, tai visokios ezoterinės studijos paprastai kuriasi prie tiksliųjų mokslų fakultetų.
Tiklsiukai dėl savo studijų prigimties, neturi tinkamo išsilavinimo kad atpažinti ezoterinį briedą, taip pat neturi gebėjimo filosofiškai mąstyti, nes jie mąsto tiksliųjų mokslų kategorijomis.
Išsilavinimas daug nulemia. Į viskokias sektas kaip rodo statistika dažniausiai patenka arba prasto išsilavinimo žmonės arba tiksliukai, humanitarai šiai sričiai atsparesni.
Žinoma tai nėra aksioma kuri veiktų 100 proc. tačiau tai akivaizdus dėsningumas.
paragraf 78,
labai gerai, kad užsiminei. Mano abudu filosofijos dėstytojai buvo tiksliukai. Anskčiau man atrodė, kad nesuderinama tikslumas, racionalumas ir filosofija. Aš iš filosofijos tikėjausi neriboto mąstymo, o ne kažkokių pančių ir rėmų. Kodėl filosofijoje viskas turi būti tikslu ir teisinga, tik tai tas, ką sugalvojo garsieji filosofai? Galbūt jie klydo. Be to, juk dabar kitokie laikai ir juk vyksta evoliucija. Nejaugi niekas nepasikeitė? Ir apskritai, filosofai sako, kad kiekvienas žmogus turi skirtingą filosofiją, filosofinį mąstymą, tačiau kodėl šio principo patys nesilaiko? Galvojau, kad filsofija padės man ,,išskristi į kosmosą", tačiau teleportavo į Senovę. Vis dėlto, aš lieku prie asmeninių filosofinių paistalų... :)
Antikinė filosofija padėjo pamatus nūdienos filosofijai ir net katalikiškai teologijai. Dauguma antikos filosofų nesugebėjo perspjauti vėlesnių kartų filosofai. Tai gi klasika visada išlieka viršūnėse. Net ir dabartiniais laikais visi filosofai remiasi antikiniais filosofais, nes tai yra fundamentas ant kurio laikosi visa filosofija.
Filosofija turi atskiras mokyklas kurios kartais nesutaria ar viena kitai prieštarauja. Tai yra normalu.
Tai kad tavo dėstytojai buvo tiksliukai nieko dar neįrodo, viena kregždė taip sakant dar ne pavasaris. Tai kad tiksliukas sugebėjo išsiveržti iš tiksliųjų mokslų specifikos tik sveikintinas dalykas.
O asmeniniai pafilosofavimai, be rimtų filosofijos studijų paprastai būna labai diletantiški ir rimtesnis filosofas lengvai sudirbtų tavo tuos pasvaičiojimus. Kai paragauji rimtų filosofijos studijų, tada į savo asmeninius pasvaičiojimus pradedi kritiškai žiūrėti ir pamatai kokie jie lievi būna. Bent jau man taip buvo. Paskaičiau savo senus dienoraščius kur rašiau savo filosofiją. Pasidarė gėda. Dienoraščius sudeginau. Tik visiškas diletantas filosofijoje gali teigiamai vertinti savo asmeninius pafilosofavimus, kuris iš esmės net nėra grynoji filosofija, o tik pseudofilosofinis birzgalas
Citata iš: paragraf 78 lapkričio 06, 2012, 19:32:12
Nuo išsilavinimo tikrai daug priklauso. Štai aš studijavęs filosofiją žinau kad atsakymų į tą patį klausimą gali būti begalės, o va tiksliukas kuris studijavo viską kur 2x2 lygu 4 ir kito atsakymo negali būti, nesupras to tiesiog.
Na,na...jei jau tiksliukam būtų reikalingas tik vienas atsakymas, tai jiem užtektų ir to ką sako krikščioniškas mokymas. Gal dėl smalsumo ir domisi visokia ezoterika, bet greičiausiai tik tam, kad tuos paistalus patikrint, paaiškint, išbandyt ir pan. Argi ne įdomiai skamba visa ta mistika, nepaaiškinti stebuklai ir pan.?
Citata iš: paragraf 78 lapkričio 06, 2012, 19:32:12
Mano vienas pažįstamas filosofijos dėstytojas turėjo progos dėstyti filosofiją tiksliukams (nepamenu kuries srities), tai po paskaitos studentai klausė jo, koks gi atsakymas yra teisingas.
Įdomu koks buvo klausimas.
Citata iš: paragraf 78 lapkričio 06, 2012, 19:32:12
Tiklsiukai dėl savo studijų prigimties, neturi tinkamo išsilavinimo kad atpažinti ezoterinį briedą, taip pat neturi gebėjimo filosofiškai mąstyti, nes jie mąsto tiksliųjų mokslų kategorijomis.
Įdomią istoriją tūrėjo tas briedas. Mano manymu tas briedas turi tiek pat tamsybių, kaip ir krikščioniškas tikėjimas. Na bet čia tik iš mano pusės, nes aš nei to nei to nepripažįstu.
"Tai kad tiksliukas sugebėjo išsiveržti iš tiksliųjų mokslų specifikos tik sveikintinas dalykas." O ką, tai nesuderinama? Ir šiaip, skamba taip klaikiai tiksliukų atžvilgiu ;D Toks jausmas, kad tiksliukus laikai kažkokiais durneliais ;D
Religinis mokymas tiksliukams neįtinka dėl elementarios priežasties: čia nėra veiksmo ir tikslaus rezultato, viskas pavedama Dievo malonei.
O štai ezoterika, magija, pranašavimas turi tiksliesiems mokslams būdingą veiksmo ir rezultato veikimą.
Tarkime malda religijose, jos rezultatas nenusakomas nors visada sulaukiamas. Magijoje gi tu atlieki konkretų veiksmą kuris turi konkretų rezultatą, nes taip prievartaujama anapusybė.
Būtent dėl tokios ezoterikos specifikos, kaip mano religijotyrininkai, tiksliukai ir susižavi ezoterika.
Citata iš: paragraf 78 lapkričio 06, 2012, 20:00:40
Tik visiškas diletantas filosofijoje gali teigiamai vertinti savo asmeninius pafilosofavimus, kuris iš esmės net nėra grynoji filosofija, o tik pseudofilosofinis birzgalas
Gyvenime pasitaiko paradoksas: tokie birzgalai dažniausiai pasirodo ir būna ta tikroji tiesa, tačiau bet kokias daugumai nepriimtinas mintis, išvedžiojimus bandoma visais įmanomais būdais ignoruoti.
Citata iš: paragraf 78 lapkričio 06, 2012, 20:12:47
Religinis mokymas tiksliukams neįtinka dėl elementarios priežasties: čia nėra veiksmo ir tikslaus rezultato, viskas pavedama Dievo malonei.
Na iš esmės gal ir taip, nes jei tiksliukai nesipriešintų dievo malonei, tai dabar negyventume taip technologiškai ir moksliškai pažengę..
Racionalaus proto žmogus stengsis paaiškint kas dar nepaaiškinta, o įvairūs bandymai netolygu tikėjimui ar šiaip praktikavimui dėl įdomumo (kaip minėjai). Dėl to katalikai ir tauškia neteisingai, kad neva tiksliukai bėga nuo dievo malonės ir dairosi į briedus.
Čia ne katalikai taip teigia, o religijotyrininkai. Religijotyra apskritai yra ateistinis mokymas apie religijas, nes į religijas žvelgiama į šalies. Net yra taip, kad religijotyrininkas negali tyrinėti savo išpažįstamos religijos.
O šiaip, jei ne katalikybė, tai mes dar dabar tūnotume gūdžiuose viduramžiuose. Nes katalikai vienteliai visada rūpinosi mokslo pažanga. Katalikai išsaugojo antikinį paveldą. Šiaip visi dabartinio mokslo pradininkai buvo katalikai, arba bent jau krikščionys. Tai buvo tikintys žmonės. Tik XIX a. mokslas atsitraukė nuo religijos. Bet tai jau atskira tema.
Iš kur toks begalinis katalikų herarchijos išaukštinimas? Visa tai atrodo liguista. Matosi pasamonėje vaizdas, kaip klupate prieš ,,aukštesnius"...
Prie ko čia hierarchijos išaukštinimas? Vėl kažką ne į temą pakalbėjai?
O šiaip pasidomėkit mokslo istorija ir pamatysite, kad katalikybė padėjo išvedė žmoniją iš viduramžių. Apie tai istorikai kalba.
Va straipsnelis į tą temą http://www.veidas.lt/lietuvos-valstybe-ir-tauta-sukure-krikscionybe-ir-kataliku-baznycia
Citata iš: paragraf 78 lapkričio 06, 2012, 20:50:04
O šiaip pasidomėkit mokslo istorija ir pamatysite, kad katalikybė padėjo išvedė žmoniją iš viduramžių.
Aš vertinu katalikų bažnyčios atliktus darbus, nuopelnus, tačiau man skaudu, kad per prievartą ji mum buvo ,,primesta". Kodėl negalėjome savo valia jos priimti arba ne? Kodėl gimdamas žmogus iš karto pakliūna į religijos nelaisvę?
Cituoji tarybinių laikų istorijos vadovėlius. Dabartiniai Lietuvos istorikai vieningai sutinka, kad Lietuva nebuvo apkrikštyta, o pati apsikrikštijo. Krikščionybė nebuvo atnešta per prievartą. Tai ką vadini "krikščionybė atnešimu per prievartą" buvo grobikiški karai, kurie su apsikrikštijimu nieko bendro neturėjo. Žinoma apsikrikštijime būta ir daug politikos, bet kaip istorikai teigia, žmonės labai greitai ir neskausmingai priėmė krikščionybę.
O kodėl žmogus pakliūna į religijos nelaisvę? Kas tave verčia būti kokios nors religijos išpažinėju? Juk turi laisvę rinktis.
Tiesiog rašau, ką išgyvenau. Tėvai, giminės vaikystėje per prievartą kišo tą reiligiją, gal dėl to, kartais išreiškiu neigiamą nuomonę apie ją. Vis dėlto, svarbiausia juk tos religijos buvo sukurtos dėl kilnaus tikslo (bent jau aš taip tikiuosi), tačiau yra dar kur tobulėti. Tegul bažnyčia randa kaip pritraukti daugiau tikinčiųjų. Tegul randa būdų žmonėse įžiebti dieviškąją dalelę. Bent jau aš norėčiau, kad bažnyčia daugiau dėmesio skirtų žmogaus dvasiniam tobulėjimui. Ji tai ir daro, tačiau reikia ir kitu kampu...
Pasikrikštijo ne per prievartą?
"Tikrasis Lietuvos ir jos gyventojų krikštas pradėtas XIV a. pab. 1385 m. kontroversiškai vertinamoje Krėvos sutartyje tuometis Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila įsipareigojo įvykdyti Lietuvos krikštą. 1386 m. vasario 15 d. Vavelio katedroje pakrikštytas pats Jogaila, taip pat karališkosios šeimos nariai (tarp jų Vytautas ir Švitrigaila), Lietuvos didikai, į Vilnių paskirtas vyskupas Andriejus.
1387 m. Jogaila grįžo į Lietuvą ir pradėjo jos gyventojų krikštą. Pirmiausia pakrikštyti Vilniaus ir jo apylinkių didikai, valstiečiai. 1387 m. vasario 17 d. patvirtino bajorams katalikams jų valdomą žemę tėvonijų teisėmis, 1387 m. vasario 22 d. privilegija uždraudė katalikams tuoktis su stačiatikiais, o mišriose šeimose pastariesiems įsakė priimti katalikybę. Vilniuje sunaikinta romovė, pasak Jano Dlugošo, Jogailos įsakymu buvo užgesinta šventoji ugnis, išverstas aukuras, vietoje jo pastatyta Vilniaus katedra. Pavasarį pradėta Aukštaitijos kristianizacija, imtos steigti parapijos. Bažnyčios įkurtos Vilkmergėje, Lydoje, Maišiagaloje, Krėvoje, Nemenčinėje, Bolcuose ir Gainoje. Krikštytojai pradėjo masinį šventųjų giraičių kirtimą, žalčių užmušinėjimą. Jogaila žmonėms dalino iš Lenkijos atvežtus drabužius, mokė krikščioniškųjų tikėjimo tiesų, vykdė masinį krikštą, suvarydamas žmones į būrius ir kiekvieno būrio žmonėms parinkdamas po tokį patį vardą. Karius ir kilminguosius krikštijo atskirai. 1389 m. balandžio 19 d. popiežius Urbonas VI pripažino LDK kaip krikščionišką valstybę."
Kodėl šaltinio nenurodei?
Istoriją Lietuvos atsiversk ir rasi.
Kryžiaus žygiai irgi neegzistavo turbūt.
Ar tu remiesi nauja teorija kaip visi norėjo priimti krikščionybę, nes ji buvo tokia gera ir visiems labai patiko?
Kieno Lietuvos istoriją? Kelintų metų? Kas parašė?
Čia tas pats kas pasakytum nuoroda wikipedija.
Per prievartą neįmanoma apkrikštyti visos tautos ir dar taip greitai. Tauta turi pati to norėti.
Čia suveikia archainis modelis kada veikiant vienos religijos įtakai pasirenkamas stipresnis dievas.
Būk tu kunigas.
Esmė tame, kad tie kas sako, kad jiems tai nepatinka, jiems tai nepatinka, kad jie patyrė prievartą jie patyrė.
Be to, bet kokiame Istorijos vadovėlyje rasi tai ką parašiau. Nesimokei gal istorijos pradmenų.
Kai atėjau į universitetą, mūsų Lietuvos istorijos dėstytojas (ne iš teologijos fakulteto) štai ką pasakė apie mokyklinį istorijos dėstymą:
Pamirškite tą istoriją kurią mokėtės mokykloje, nes jums melavo. Sudeginkite savo vadovėlius nes ten tik nesąmones rašo.
Tai gi man mokyklinis istorijos vadovėlis nėra autoritetas, žinant kad juos sudarinėjo dar tarybinių laikų istorikai, tai išvis atšoka noras jais tikėti.
Na bet jei tau lengviau tikėk.
Tu geriau paskaityk rimtus istorikus, kokį Gudavičių, Bumblauską, Jovaišą ar Baroną, o ne istorijos vadovėlius.
Svarbiausia, kad kyla klausimai, kad domimasi. Dauguma net nesusimąsto tarkim apie religijos prasmę, jos peripetijas ar kitus dalykus. Taip ir nugyvena nieko tikro nežinantys, o tik tai, ką girdėjo, ko net patys neapsvarstė...
Bažnyčioje pasigendu natūralumo.
paragraf 78- Ar tu supranti, kad daugumai net neįdomu religija.
Man neįdomu filosofija, Man įdomu tai kas veikia ir kas pakeičia žmonių gyvenimą, Kas suteikia jiems galimybė gyventi taip kaip jie svajoja, ir kas jiems duoda laisvę būti savimi.
Man įdomu praktika kuri priveda prie rezultato. Man įdomus žmogus kuris naudodamas savo suvokimą pakeitė savo gyvenimą, kuris yra beprotiškai laimingas ir jaučia meilę.
Dabar pažiūrėk į savo gyvenimą ir pasakyk ką tu gali duoti kitiems kas yra geriausia ir šilčiausia. Gal paimsiu ir pasinaudosiu.
Visa kita neturi reikšmės.
Todėl kiekvienas pats renkasi kuo tikėti, o kuo ne. Niekas religijos per prievartą negrūda (nebent kokia nesusipratusi močiutė). Bažnyčia pirmoji prakalbo apie tikėjimo ir religijos laisvę. Ji daugiausia ir padarė, kad žmonės galėtų tikėti tuo kuo nori. O tai kad kažkam religija neįdomi tai jau jų reikalas. Dvasinis augimas yra kiekvieno asmeninis rūpestis. Kitas tegali patarti, palaikyti išreikšti rūpestį.
Suktai čia tu paklausiai ką galiu duoti. Aš galiu tau duoti meilę, tikėjimą ir viltį, bet tu jų vienaip ar kitaip atsisakysi.
Citata iš: astropasaulis lapkričio 06, 2012, 22:39:24
Bažnyčioje pasigendu natūralumo.
Natūralumo ir aš pasigendu iš statistinių krikščionių. Ateina, dairosi išsprogdintom akim bažnyčioje, nežino ką daryti.
Kad būtų natūralumas bažnyčioje turi gyventi tuo tikėjimu kurį ji duoda. Mano aplinkoje natūralumo netrūksta. Tai nelabai suprantu iš kur tu trauki tokius teiginius. Nes aš tokių dalykų nematau.
Nebent kaip minėjau, tarp statistinių krikščionių, bet jų nelaikau bažnyčios dalimi, nes jiems nerūpi tikėjimas, jiems svarbu kažkokį tipo pliusiuką danguje užsidėti. Na bent jie jau taip galvoja.
Citata iš: paragraf 78 lapkričio 06, 2012, 23:20:09
Todėl kiekvienas pats renkasi kuo tikėti, o kuo ne. Niekas religijos per prievartą negrūda (nebent kokia nesusipratusi močiutė).
Hmm.. kaip čia pasakius "renkasi laisvai". Jau kudikystėje tėvai krikštyja savo vaikus, mokykloje pradinėse klasėse kalamos maldos, dievo įsakymai ir koks baisus likimas laukia dievui nepaklūstantiems. Į komunijas irgi nutempia, patiems vaikams dar nesuprantant kas išvis čia per reikalas. Aišku, kas mažiau nuo vaikystės spaudžiamas, vėliau gali laisvai atsirinkti kuo tikėti, o kuo ne, bet šiaip daug kam ir užsilieka tas įkaltas dievobaimingas ir nelaisvas tikėjimas.
Ir kas čia „nemoksliško"?
Citata iš: eternal.bliss lapkričio 06, 2012, 21:40:03
Pasikrikštijo ne per prievartą?
"Tikrasis Lietuvos ir jos gyventojų krikštas pradėtas XIV a. pab. 1385 m. kontroversiškai vertinamoje Krėvos sutartyje tuometis Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila įsipareigojo įvykdyti Lietuvos krikštą…"
Ar manai Paragrafai, kad drabstymasis istorikų ar kitomis pavardėmis įrodo tavo išprūsimą? Ar esi tikras, kad tavo dėstytojai moko tave „kaip galvoti"? Aš esu tikras, tavo dėstytojai moko tave „ką tu
privalai galvoti"! O gal jau žinai, kas yra teologija ir kiek ji „moksliška"?
Tiek apie tavo „moksliškumą", kurį čia kaišioji pastoviai, nors labai dažnai, ne vietoje ir ne laiku…
Na o kad reikalauji „šaltinių", (kuriuos beja, pats dažniausiai nenurodai), nors forumas ir nėra akademinių studijų vieta, kur būtina nurodyti šaltinį, pateikiu vieną šaltinį, geriausiai nusakantį religijų skverbimasį į visuomenės smegenines. Ludwig Timotheus von Spittler knygoje „
Grundriß der Geschichte der christlichen Kirche (http://books.google.de/books?id=sd8AAAAAcAAJ&pg=PA271&lpg=PA271&dq=%22Glaube+des+K%C3%B6nigs%22&source=bl&ots=uo_f3uW6IG&sig=uYtZZPC2Qy7MXYlsd7Fx2Onofr8&hl=de&sa=X&ei=SCqaUOGQOo3a4QS-moBo&ved=0CC4Q6AEwBDgK#v=onepage&q=%22Glaube%20des%20K%C3%B6nigs%22&f=false)" (laisvai išvertus: „Krikščionių bažnyčios istorijos gairės") rašo: „Karaliaus tikėjimas visada ir trumpiausiu laiku virsdavo liaudies tikėjimu". Šitas principas galioja visų religijų istorijoms…
Va čia tau ir „dvasinis vadovas" ir "pasaulėžiūros pamatai"... Vien tavo pasakymas: „įdiegtų nuo vaikystės", patvirtina principą : „Karaliaus tikėjimas visada ir trumpiausiu laiku virsdavo liaudies tikėjimu", kur „karalius tkėjimą" gali pakeisti žodžiais „bobutės tikėjimas"…
Ilgas P.S. Sakyčiau, laisvai gali pakeisti temos pavadinimą į „Krikščionybės propoganda ir pranašysčių prieskoniai joje..." Tą patį gali padaryti ir su naujai pradėta „NSO ir IQ…" tema. Pavyzdžiui: „Krikščionybės propoganda pokalbiuose apie NSO ir IQ...". Keista, nes kažkur skaičiau kad šiame forume religinė propoganda draudžiama. Gal ir klystu, gal ten buvo parašyta: „religinė propoganda draudžiama tik kai kuriems forumo dalyviams bet ne administratoriams"?
Citata iš: crystal lapkričio 07, 2012, 11:37:18
Hmm.. kaip čia pasakius "renkasi laisvai". Jau kudikystėje tėvai krikštyja savo vaikus, mokykloje pradinėse klasėse kalamos maldos, dievo įsakymai ir koks baisus likimas laukia dievui nepaklūstantiems. Į komunijas irgi nutempia, patiems vaikams dar nesuprantant kas išvis čia per reikalas. Aišku, kas mažiau nuo vaikystės spaudžiamas, vėliau gali laisvai atsirinkti kuo tikėti, o kuo ne, bet šiaip daug kam ir užsilieka tas įkaltas dievobaimingas ir nelaisvas tikėjimas.
Visos religijos turi iniciacijas dar vaikystėje. Tik tiek kad tu žinai vieną modelį ir jį puoli. Tai kad tave pakrikštijo ar privedė prie pirmosios komunijos nieko dar nereiškia. Tai nepadaro tavęs tikinčiu, tikėjimo reikia siekti sąmoningai. Tai kad suteikė sakramentus nutiko tik tiek kad dvasiniame lygmenyje buvo atvertas kelias Dievo malonei, o jau ką tu su ta malone darysi yra tavo reikalas.
Niekas neverčia vaikščioti tavęs į Bažnyčią. Geriau mažiau tokių per prievartą ėjimų.
Tačiau vaikystėje visi esame auklėjami. Ir jei tėvai priklauso kokiai nors religijai, jie yra pirmieji kurie suteikia tau dvasinį auklėjimą. Tad natūralu jog krikščionių šeimoje vaikas bus krikštijamas, o ne apipjaustomas, o žydų šeimoje švęs bar mitsva o ne sutvirtinimo sakramentą. Tai ką tu darysi su tėvų duotu tikėjimu yra tavo reikalas.
Problema ne tik laisvo pasirinkimo nebuvime. Problema dar ir tame, kad dirbtinai vaikams atliekant tas iniciacijas dirbtinai pučiama ir bažnyčios galia. Dirbtinai pučiami "tikinčiųjų" skaičiukai.
Be to, dėl vaikystėje įdiegiamos religijos kalta ne tik krikščionybė. Aišku, kad visose religijose tai yra. Ir kaltos visos religijos. Bet kokie Afrikos čiabuviai gali to nesuvokti. Mes suvokiame ir reikėtų naikinti tokius papročius, susijusius su mažais vaikais. Būtų teisinga, manau..
Aš tai nemanau kad blogai yra vaikų iniciacijos. Jos suteikia nors kokį dvasinį pamatą. Tam kad žmogus galėtų rinktis gyventi dvasinį gyvenimą ar ne, jis turi prie jo prisiliesti, nes kitaip nebelieka laisvos valios. Kaip gali atsisakyti kažko kas teikia gėrį, neprisilietęs prie to? Čia tas pats kas sakyti, tėvai vistiek nemyli savo vaikų, tai atiduokime juos į vaikų namus, tegul jie kai užauga renkasi ar nori jie patirti tėvų meilę ar ne.
Kartu su tikėjimo pamatu įdiegiamas ir moralės suvokimas, kas nėra blogai.
Tai ką tu siūlai TinSolderi yra ateistinės visuomenės auklėjimo modelis. O tada tikrai jokio pasirinkimo nėra. Tarybiniais laikais taip buvo. Tu turbūt neatsimeni tų laikų. O aš gerai atsimenu, kai buvo draudžiami tie dalykai.
Kaip bebūtų yra begalė desakralizuotų iniciacijų kurios mus lydi visą gyvenimą. Tarybiniais laikais visi tapdavo spaliukais ir panašiai.
O kas dėl bažnyčios galių išpūtimo, tai nesakyčiau kad jau taip yra išpučiamos tos galios. Dabartiniai bažnyčiai ne pakazūchos reikia, o tikinčiūjų. Sąmoningų tikinčiųjų.
Citata iš: paragraf 78 lapkričio 12, 2012, 13:00:38
Kartu su tikėjimo pamatu įdiegiamas ir moralės suvokimas, kas nėra blogai.
Kurių galų reikalingas kažkoks iliuzijų pamatas su moralės suvokimu? Moralines vertybes visi gauname ir religija čia mažiausiai prisideda. Vaikui sakoma, kad po mities bus dangus arba pragaras, kad dievas baudžia bet myli, kad reikia neturėti kitų dievų, bet mylėti visus kaip savo artimą ir tt ir panašiai. Ar tokie nesusipratimai nežalingi? Ok, vieni išauga ir spjauna į visa tai, kiti visą gyvenimą ir lieka dievobaimingais ir tampa netolerantiški kitom religijom, kultūrom ir tt. ko pasekoje vyksta įvairūs debiliški konfliktai. Tai ar to reikia išvis? Vaikui tai tikrai daugiau žalos nei naudos.
Visada atsiranda debilų kurie gerą idėją paverčia mėšlu, čia aš apie religinį fanatizmą.
Šiaip galėtume sakyti humanizmas valdo, tačiau žmogui paaugus kyla egzistenciniai klausimai į kuriuos religija pateikia atsakymus. Retam kuriam jie nekyla. Čia jau visiškas dvasinis invalidas turi būti kad nekiltų egzistenciniai klausimai. Tie kas nuo mažumės susidūrę su religiniu auklėjimu lengviau randa atsakymus į įvairius egzistencinius klausimus. Be to religijotyrininkai pastebi jog žmonės nuo mažumės praktikuojantys religiją mažiau linkę į depresiją ir kitas psichines ligas, mažiau linkę pasinešti ant ezoterikos ir apskirtai yra harmoningesnės asmenybės.
O visą tą blogį kurį išsakiai, tai čia nesusipratimai kažkokie kurie nebūna dažni.
Be to padarei klaidą, Dievas nebaudžia, čia taip sako liaudies tikėjimas, teologija nesako kad dievas baudžia.
Be to kas blogo tame kad žmogus mokomas mylėti artimą ir gyventi harmonijoje su pasauliu?
TIKRAI tikintis ir besilaikantis 10 Dievo isakymu, na nors 5 uzaugs daug moraliai atsakingesnis nei ateistas, humanistas, kuris morales normas pritaiko individualiai sau pagal situacija.PVZ Tikinciajam yra pasakyta nevok, o humanistas ateistas gali mastyt taip.. na is kaimyno vogt negalima..bet is valstybes, is darbo jei vogsiu tai nieko tokio, lygiai taip jis augina ir savo vaikus. Yra isakymas nesvetimoteriauk ir viskas cia aisku, o humanistas, ateistas gali interpretuot taip..aha mano zmona buvo neistikima todel ir as turiu teise but neistikimas. Ir kuo toliau tuo labiau vertybes menksta kartele zemeje, kol pagaliau is ateisto, humanisto issivysto velniai zin kas.. Va cia ir pasimato tikrasis tikejimo pranasumas ugdant moralines vertybes pries humanizma ir ateizma ir visus kitus naujadarus.
Na nieko sau...kažkaip labai jau silpni ir suvaržyti man atrodo žmonės, kai savo moralines vertybes stato ant tikėjimo. Ir dar tas pasakymas "tikinčiam yra pasakyta". Na kaip galima į tai remtis? Ką, neužtenka suvokimo kad kitas žmogus irgi yra lygiai toks pat kaip ir aš, jaučiantis ir išgyvenantis? Ar įsikalinimas nemenkina to tikro supratimo kodėl turime laikytis moralinių nuostatų? Gal jau nuo čia ir nebereikia tos religijos?
paragraf78-religija neatsako į egzistencijos klausimus, tik suteikia iliuzijų. Gal kažkam nuo to ir lengviau, bet iš esmės tai tik dirbtinai palengvina susitaikymą su mirtimi.
Tu negali sakyti jog religija neatsako į egzistencinius klausimus, nes pats to neesi patyręs. Čia tas pats kas kalbėtų šokolado mėgėjas ir tas kuris gyvenime šokolado neragavęs. Vienas sakys: Šokoladas yra skanu. Kitas sakys: šokoladas neegzistuoja.
Man religija atsako į mano egzistencinius klausimus, žinoma nuo to nemažiau abejonių būna, nes tikrai tikintis žmogus yra visada abejojantis. Ir tikrai ne pats svarbiausias klausimas man yra: Kas bus su manimi po mirties? Tai visiškai antraeilis klausimas.
Tu nusipiešęs kažkokį keistą religijos paveikslą, kuris neatitinka realybės ir visi tavo pasisakymai yra nukreipti prieš tą paveikslą, o ne prieš religiją kaip tokią. Tai tik pasunkina diskusiją, nes tau kaip mažam vaikui reikia aiškinti kas yra religija ir su kuo ji valgoma, o tada aiškinti kas ir kaip yra su ja. Būtų daug lengviau jei kalbėtume apie tai kas tikrai religija yra, o ne apie tavo susikurtą iliuziją apie ją.
Citata iš: paragraf 78 lapkričio 12, 2012, 18:57:19
Tu nusipiešęs kažkokį keistą religijos paveikslą, kuris neatitinka realybės ir visi tavo pasisakymai yra nukreipti prieš tą paveikslą, o ne prieš religiją kaip tokią. Tai tik pasunkina diskusiją, nes tau kaip mažam vaikui reikia aiškinti kas yra religija ir su kuo ji valgoma, o tada aiškinti kas ir kaip yra su ja. Būtų daug lengviau jei kalbėtume apie tai kas tikrai religija yra, o ne apie tavo susikurtą iliuziją apie ją.
Na, na, lengva tau atsakyti, kad mano netikras religijos supratimas, kai pats tuo galima sakyti gyveni. Aš kalbu taip kaip matau ir kaip savo paprastame eilinio žmogaus gyvenime susidūriau su religija. Dauguma mano pažįstamų turi prastą požiurį į religiją, todėl nemanau, kad turiu iškreiptą požiūrį.
Kaip tu gali turėti neiškreiptą požiūri jei apie dalyką tik iš nuogirdų girdėjai? Aš jau 15 metų studijuoju religiją vienokiais ar kitokiais aspektais ir tai dar neteigiu kad ją gerai išmanau, o tu teiogi kad išmanai...
Čia tas pats kad aš sakyčiau jog turiu neiškreiptą požiūrį į kvantinę fiziką kurios šiaip neišmanau, nors mano pora pažįstamų apie ją man yra pasakoję ir dar mačiau pora filmų apie ją. Viskas, aš esu kvantinės fizikos ekspertas. Nuspręsta.
Ok, aš tikrai neišmanau visų tų religijų subtilybių, tačiau nesakyk, kad mano ankstesni postai buvo visiškai klaidingi. Įrodymui kodėl žmonėm nereikalingas tikėjimas, neprivaloma studijuoti ir aktyviai domėtis pačiomis religijomis.
Tai kad tu nieko neįrodei, tik atskleidei savo įsivaizdavimą apie religiją. Tik tiek
Visos religijos yra dideli fantazavimai ir įsivaizdavimai. Jose nieko labai tikro ir nėra.
Tikra eksperto verta nuomonė :) nulis argumentų, o tik garsus rėkimas.
Gal todėl religijotyrininkai jau pora šimtų metų ir tiria tuos fantazavimus.
Citata iš: paragraf 78 lapkričio 12, 2012, 20:05:26
Tikra eksperto verta nuomonė :) nulis argumentų, o tik garsus rėkimas.
Gal todėl religijotyrininkai jau pora šimtų metų ir tiria tuos fantazavimus.
Žiauriai prajuokino pirmas sakinys.
Citata iš: paragraf 78 lapkričio 12, 2012, 20:05:26
Gal todėl religijotyrininkai jau pora šimtų metų ir tiria tuos fantazavimus.
Jei jie tiria apie religijose minimų asmenų ir įvikių egzistavimą, tai puiku, tik praplėsim savo istorijos žinias. Taip gyvenime kažkokio tikėjimo ir nebeliks :)
Ne, religijotyra visiškai netiria asmenų ar įvykių, tai daro religijos istorija. Religijotyra tiria vykstančius fenomenus: sakralumą, profaniškumą, numisodinius potyriius, tremendum išgyvenimą, tai kas vyko in illo tempore, kuo tiki žmonės, kaip išgyvena santykį su anapusybe ir dar begalę kitų sričių.
Pradžiai gerai būtų jei persiskaitytum G. Beresnevičiaus "Religijotyros įvadą" tada jau galima diskusija. Nes dabar be pseudoateistinių šūkių iš tavęs kolkas nieko doro neišgirdome :)
Negarantuoju kad skaitysiu. Gal kada nors dėl bendro išprusimo. Kad ir kokius santykius išgyvena tikintieji, tai nelabai mane domina. Aš tik nematau prasmės to tikėjimo ir bendravimo su anapusybe, kuris išplaukia iš nelogiškos ir senos religinės pasaulėžiūros.
Citata iš: crystal lapkričio 12, 2012, 22:22:28
Negarantuoju kad skaitysiu. Gal kada nors dėl bendro išprusimo. Kad ir kokius santykius išgyvena tikintieji, tai nelabai mane domina. Aš tik nematau prasmės to tikėjimo ir bendravimo su anapusybe, kuris išplaukia iš nelogiškos ir senos religinės pasaulėžiūros.
Yra ir mokslininkai ir tyrėjai užsiimantys placebo fenomeno tyrinėjimu. Vis dėl to, placebas nėra kas kitka kaip "dideli fantazavimai ir įsivaizdavimai", kaip crystal religiją ir apibūdino.
Aišku, kad religijos gali įtaką turėti tiek žmogui, tiek visoms kultūroms. Bet nemanau, kad tą crystal turėjo omenyje :?
Citata iš: TinSoldier lapkričio 12, 2012, 22:31:24
Vis dėl to, placebas nėra kas kitka kaip "dideli fantazavimai ir įsivaizdavimai"
TinSoldieri, netiki Placebo efektu?
Gal netinkamai išsireiškiau :)
Aišku, kad placebo efektu tikiu. Bet tas efektas remiasi fantazavimu ir įsivaizdavimu. Remiasi saviįtaiga ir turi milžinišką efektą realiam gyvenimui.
Taip pat ir religija. Ji gali turėti milžiniška efektą, bet vis tiek yra tik "dideli fantazavimai ir įsivaizdavimai" :)
Dekui, kad patikslinai :)
Citata iš: paragraf 78 lapkričio 12, 2012, 13:00:38
Aš tai nemanau kad blogai yra vaikų iniciacijos. Jos suteikia nors kokį dvasinį pamatą. Tam kad žmogus galėtų rinktis gyventi dvasinį gyvenimą ar ne, jis turi prie jo prisiliesti, nes kitaip nebelieka laisvos valios.<...>
Gal bažnyčiai ir reikia tikinčiųjų. Bet nemanau, jog bažnyčia atsisakytų galimybės manipuliuoti "katalikiškos šalies statusu" stengiantis daryti įtaką viešąjame gyvenime. Vis dėl to, bažnyčia yra organizacija ir vienaip ar kitaip ji siekia įtakos.
Norint kažką konkrečiai atmesti, gal ir reiktų iš arčiau pažinti. Tačiau, vėlgi - ne ankstyvoje vaikystėje. Vaiko smegenys per daug imlios ir per daug patiklios, kad galėtų objektyviai įvertinti "aha, patyriau dvasinį gyvenimą, bet mano gyvenimo jis nepadarė pilnaverčiu, taigi, manau, gal aš jo atsisakysiu". Tu tikrai įsivaizduoji, kad vaikas galėtų panašiai samprotauti ir analizuoti? O, kai vaikui jau išsivysto pakankamas kritinis mąstymas - dažnai jau smegenys būna paveiktos propagandos, įpročių ir kt.
Ateizmas nėra kažkokia ideologija. Tai nėra
kažkas. Tai yra niekas. Tai atsiribojimas nuo religijų ir dievų. Todėl daug daugiau laisvės suteikiama nereklamuojant
nieko, nei sistemingai nuo pat vaikystės reklamuojant vieną produktą. Tarybinių laikų tikrai nepamenu, bet yra skirtumas tarp ateizmo propagavimo ir jokios propagandos. Aš siūlau: jokios propagandos. Ir taip jau gaunasi, kad niekas, kalbant apie religijas, yra ateizmas. Nebūtinai karingas. koks buvo sovietų sąjungoje.
Ir kodėl darai prielaidą, jog religija iš karto yra gerai ir naudinga? Aš, pvz, galiu daryti prielaidą, kad ji yra bloga ir duoti tokio pat lygio pavyzdį: "vaikas turi pabūti žmogžudžiu, kad nuspręstu, ar jis norės būti nusikalteliu, ar ne.". Juk tik taip bus suteikta laisvė - neprisilietęs prie žmogžudysčių teikiamos naudos jis negalės objektyviai įvertinti, ar nori būti nusikalteliu, ar ne.
Yra vienas bet...
Suprantu ką nori pasakyti, bet tai ką tu sakai praktikoje neveikia. 80 proc. vaikų vedami prie komunijos, krikštijami, prieina ir sutvirtinimo sakramento, bet kažkodėl tikinčių yra mažai. Taip kad peršasi išvada, kad jokios (tavo atžvilfgiu) neigiamos įtakos vaikams nėra padaroma.
Beje, ateizmas yra idealogija ir dar kokia. Kai kurie jos propaguotojai pašvenčia gyvenimus kad yrodytų jog Dievo nėra (na kolkas niekam to dar nepavyko įrodyti). Vystoma visa antireliginė ateistinė industrija.
O idealogija be propagandos neįmanoma. Štai tu, teigi jog propagandos nereikia, tačiau su malonumu skaitai Dawkinsą, ateiszmo idealogą tam kad patvirtintum savo tiesas. Jokia idealogija neapsieina be propagandos.
Kaip gali įrodyti tai kas neegzistuoja, tai tas pats kas ieškoti žmogaus kurio nėra, niekada nerasi.
Vien tai jog nepavyko tiksliųjų mokslų pagalba įrodyti jog kažkas neegzistuoja, neįrodo jog tai neegzistuoja.
Tiesiog sakau, jeigu kažkas neegzistuoja to neįmanoma įrodyti.
Dievo vardu nemažai blogybių pridaryta, Laisvės vardu daug žmonių įkalinta ir nužudyta.
Šiuo momentu daug geriau būtų netikėti niekuo ką sako.
Citata iš: paragraf 78 lapkričio 13, 2012, 20:52:53
Yra vienas bet...
Suprantu ką nori pasakyti, bet tai ką tu sakai praktikoje neveikia. 80 proc. vaikų vedami prie komunijos, krikštijami, prieina ir sutvirtinimo sakramento, bet kažkodėl tikinčių yra mažai. Taip kad peršasi išvada, kad jokios (tavo atžvilfgiu) neigiamos įtakos vaikams nėra padaroma.
Tikrų tikinčiųjų yra mažai. Tokių kaip tu. Turinčių iškreiptą krikščionybės ir dievų suvokimą - nors kibirais semk. http://www.religija.lt/straipsniai/tyrimai-analize-nuomones/lietuvos-gyventojai-pagal-tikyba
Tai čia dviguba problema. Ir tai, kad tikybos pamokos ir ta visa vaikus pasiekianti propaganda nesugeba įdiegti normalaus religijos suvokimo. Ir tai, kad apskritai kažkokia tai religija diegiama.
Citata iš: paragraf 78 lapkričio 13, 2012, 20:52:53
Beje, ateizmas yra idealogija ir dar kokia. Kai kurie jos propaguotojai pašvenčia gyvenimus kad yrodytų jog Dievo nėra (na kolkas niekam to dar nepavyko įrodyti). Vystoma visa antireliginė ateistinė industrija.
O idealogija be propagandos neįmanoma. Štai tu, teigi jog propagandos nereikia, tačiau su malonumu skaitai Dawkinsą, ateiszmo idealogą tam kad patvirtintum savo tiesas. Jokia idealogija neapsieina be propagandos.
Aišku, yra karingų ateistų. Ir R. Dawkins'as - vienas iš mano autoritetų. Ir nemanau, kad blogai skleisti tokią ideologiją. Kaip ir laisvai skleisti Vatikano ideologiją. Viešoji erdvė laisva visiems ir aš pasisakyčiau prieš bet kokią cenzūrą: tiek ateizmo, tiek religijos.
Bet įsivaizduoju visuomenę, kurioje vaikams nebūtų diegiamas nei ateizmas, nei religija. Tik supažindinami faktai apie evoliucijas ir pan., bei religijų, istorijų faktai. Bet jokiu būdu ne
"dievo nėra ir negali būti" arba
"jėzus kristus mirė už jūsų nuodemes, eik į bažnyčią ir atgailauk".
Tai dabar taip ir yra. Vaikas yra supažindinamas su religija ir su evoliucijos faktais. Niekas juk jų neverčia net rinktis tikybą, kas nori renkasi etiką.
O ir vaikams pirmąjai komunijai pasiruošimai minimalūs būna, aš daugiau mokyčiau.
Na, sorry, tarybinių laikų gal ir neatsimenu, bet savo pradines klases dar pamenu :D
Evoliucija pradinėse klasėse labai atmestinai dėstoma, jei iš vis dėstoma. Per kokius 5 metus "pasaulio pažinimo" ar pan., pamokose gali ir skiriama pora pamokų(ar keliolika minučių) evoliucijai. O tikybai - 5 metai po mažiausiai vieną savaitinę pamoką.
Ir iki 5 klasės tikyba privaloma. Per tas privalomas ir prie komunijos privedama.
Dar man pasiruošimas komunijai gana minimalus buvo - vyko per pačias pamokas. Dabar pusbrolis jau n savaičių eina į bažnyčią, lanko specialias pamokėles kažkokias ir t.t. Gana rimta užklasinė veikla sudaryta dėl to.
Galiausiai, prieš tikybos pamokas neturėčiau nieko prieš, jei ten supažindintų su religijos reikšme, įtaka kultūrai, jos vystimąsį ir pan. O ne kištų šv. raštą kaip gyvenimo gaires.
Tai taip ir turėtų būti, kaip sakai, tačiau mokytojai dėja pas mus prastai paruošti (didelė dalis, bet ne visi). Didžioji dalis mokytojų dar yra seno suskirpimo, baigę Šalkauskio kolegiją. Dėsčiau tiems tikybos mokytojams kelias paskaitas. Gaila tų mokinių kurie pas juos mokosi.
Kita padėtis su mokytojais iš mūsų fakulteto, jie tikrai geriau paruošti, nors visokių fruktų pasitaiko. Žinoma naujiems mokytojams darbo vietų retai pasitaiko. Tai ir moko tie seni pirdos kurie neturi supratimo apie tai ką dėsto.
Bet tai tik dar kartą parodo jog nieko blogo tie mokytojai nepadaro. Duoda pradmenis ir tiek.
Be to čia yra ir politikos daug. Bažnyčia remia katalikiškas mokyklas, todėl dauguma mokyklų stengiasi tapti katalikiškomis. O katalikiškose mokyklose tikyba yra mokoma. Jei tėvai nenori kad vaikai būtų mokomi tikybos, tada tegul leidžia į ne katalikiškas mokyklas.
Žinoma su tom katalikiškom mokyklom problema, nes iš katalikiškumo ten dažnai tebūna tik vardas.
O vaikams evoliucijos teorijos pradmenys ir lieka pradmenimis, nes jiems paprasčiausiai per sudėtinga suvokti tai. Todėl ir dėstoma ji vyresnėse klasėse.
Uoj, kad bent vienas iš jūsų tiek atsiduotų savo darbui, kiek Lietuvos tikybos mokytojai... Nepažįstu nei vieno savanaudiško tikybos mokytojo.
(Bandant grąžinti prie temos)
Pranašiški žodžiai:
Citata iš: paragraf 78 lapkričio 14, 2012, 08:34:11
Be to čia yra ir politikos daug. Bažnyčia remia katalikiškas mokyklas, todėl dauguma mokyklų stengiasi tapti katalikiškomis. O katalikiškose mokyklose tikyba yra mokoma. Jei tėvai nenori kad vaikai būtų mokomi tikybos, tada tegul leidžia į ne katalikiškas mokyklas.
Žinoma su tom katalikiškom mokyklom problema, nes iš katalikiškumo ten dažnai tebūna tik vardas.
P.S. Tikriausiai žinote, kad pranašas ne tik tas, kuris pasakoja apie ateitį...