Švedijos mokslininkai apstulbo iš nuostabos, kai nustatė, kad šimpanzė Santino (Santinas), gyvenantis Furuviko zoologijos sode, planuoja tam tikrus būsimus veiksmus, rašo britų dienraštis.
Kaip pažymi "The Times", kai 31-erių metų Santino pradėjo mėtyti akmenis į zoologijos sodo lankytojus ir tarnautojus, tai nelabai nustebino, juk vis dėlto jis patinas vedlys, ir natūralu, kad taip elgiasi. Tačiau mokslininkus sudomino tik tai, iš kur beždžionė gauna akmenų tuo metu, kai pamato ateinančius žmones.
Viskas paaiškėjo, kai zoologijos sodo darbuotojai patikrino šimpanzės valdas ir rado akmenų sandėlį. Pasirodo, "chuliganas" rinko akmenis ir nešė juos į slėptuvę, kad vėliau būtų pasirengęs atakai.
Furuviko zoologijos lankytojams pasisekė, kad Santino buvo ne itin geras metikas, todėl nė karto jo mesti akmenys nesužeidė lankytojų. Tačiau, remdamiesi jo elgesiu, mokslininkai padarė išvadą, kad sąmoningumas būdingas ne tik žmonėms.
Šimpanzės taip pat sugeba planuoti būsimus veiksmus ir suvokia laiko kategorijas - praeitį ir ateitį. Dar labiau nustebino tai, kad šimpanzė rengėsi atakoms slapčia nuo zoologijos sodo tarnautojų ir mokslininkų.
Kai pripažino mokslininkas iš Lundo universiteto Mathiasas Osvathas (Matijasas Osvatas). kuris atliko tyrimą, Santino elgėsi labai apdairiai: kai tik pamatydavo, kad yra stebimas, liaudavosi rinkti akmenis ir apsimesdavo niekuo dėtas.
Pasak daktaro M.Osvatho, šimpanzės elgesys buvo pirmasis aiškus perspektyvinio planavimo liudijimas gyvūnijos pasaulyje.
Beje, kaip pažymi tyrėjai, Santino rengėsi atakoms, būdamas ramus, o mėtė akmenis į savo aukas susierzinęs. Tai gali būti įrodymas, kad šimpanzių sąmonė labai išsivysčiusi, pasirodo, jos gali analizuoti ir praeitį, ir ateitį, ir modeliuoti įvykius, kurie vyks.
Pasak mokslininko, šimpanzės gamtoje tikriausiai turi planuoti savo veiksmus dar geriau, nes tai susiję su kasdieniu sugebėjimu išgyventi esant sudėtingoms sąlygoms.
Šimpanzėms zoologijos sode niekada neiškyla pavojų, kurie gresia jų laukiniams gentainiams miške. Savo stebėjimus M.Osvathsas išdėstė mokslinio žurnalo "Current Biology" paskutiniame numeryje.
Santino gimė Miuncheno zoologijos sode Vokietijoje 1978 metais ir buvo perkeltas į Furuviko zoologijos sodą, kai jam buvo penkeri. Ji tapo savo grupės lyderiu, būdamas 16 metų.
Gamtoje šimpanzės gyvena vidutiniškai 50 metų, nelaisvėje gali sulaukti ir 60-ties. Taigi Santino dar turi laiko tobulinti savo sugebėjimus planuoti.
BNS
Visada jaučiau, kad gyvūnai irgi ,,protauja". Prieštaravau tiems, kurie sakydavo, kad jie turi tik instinktus. :)
Sąmoningumas būdingas ir akmeniui.
Citata iš: eternal.bliss spalio 16, 2012, 12:13:56
Sąmoningumas būdingas ir akmeniui.
Ir kaip jis pasireiškia akmeniui? :D
Citata iš: eternal.bliss spalio 16, 2012, 12:13:56
Sąmoningumas būdingas ir akmeniui.
Kaikurie akmenys būna net sąmoningesni už kaikuriuos žmones. Tokį akmenį palietus, jauti jo energiją. Jis tau tarsi perduoda informaciją.
Sąmoningumas yra būdingas visai materijai, žodis sąmoningumas išreiškia objekto būtį.
Kadangi objektas egzistuoja, jis patiria tam tikrą būtį, todėl jis turi tam tikrą sąmoningumą.
Kai kurie objektai negali protauti, kalbėti, jausti, ar užuosti, bet tai nereiškia, kad jie neturi sąmoningumo.
Visa materija yra sąmonės judėjimas, sukuriantis energiją, ir to pasakoje projekciją.
Manyti, kad kažkas neturi sąmoningumo yra tiesiog žmogaus parodymas, kad jis nesupranta nei savęs nei kitų. Be to tai parodo, kad jis yra suskirstęs visus į gerą ir bloga, pasaulį supranta dualistinėje perspektyvoje.
Citata iš: eternal.bliss spalio 16, 2012, 20:30:46
Be to tai parodo, kad jis yra suskirstęs visus į gerą ir bloga, pasaulį supranta dualistinėje perspektyvoje.
Tai visa tai yra disharmonija, disbalansas?
Pati disbalanso idėja yra dualistinė, kai tau reikia kažką balansuoti, iš tiesų tau nereikia nieko balansuoti ar laviruoti tarp to ir ano, tau tereikia būti laimingam.
Citata iš: eternal.bliss spalio 16, 2012, 20:45:06
Taip. Bet pati disbalanso idėja yra dualistinė, kai tau reikia kažką balansuoti, iš tiesų tau nereikia nieko balansuoti ar laviruoti tarp to ir ano, tau tereikia būti laimingam.
Man atrodo, kad negalima visiškai atsisakyti dualumo. Mane ,,persekioja" mintis: kol kiti atėjo į pasaulį linksmintis, jį griauti - kiti turės jį gelbėti, tvarkyti. Taip, iš to išplaukia dualumas, suskirstymas ir aš nematau tame kažko neigiamo.
Skausmas pagydo nuo skausmo. Naujam namui pastatyti reikia ir griovėjų ir statytojų. Vieni jį sugriaus, sulygins su žeme. Kiti statys. Va gelbėtojai ir yra tie kurie nesupranta kur jų vieta.
Be to matau sunku tau suprasti tą dualumą. Aš nesakau, kad nėra neigiamos energijos ir teigiamos. Sakau, kad nėra blogo ir gero. Tai ne tas pats. Dualumas yra atskyrimas, tarytum viena ir kita yra atskira. Čia kaip pvz skirtingos odos spalvos žmogus jau nėra žmogus. Dualumas pasireiškia atskirtimi, ir suvokimu kuris paremtas suskirstymu į kažkokius atskirus veiksnius, objektus, ar dar ką, nematant, kad viskas yra susieta ryšiais.
Cia gal siek tiek tinka prie temos: http://grynas.delfi.lt/gamta/rusijoje-suo-savaite-budejo-prie-partrenktos-drauges.d?id=59783513