Jau ganetinai ilga laiko tarpa galvoju issiimti organu donoro kortele, taciau vis kazkaip neprisiruosiu to padaryti. Net nezinau kodel. Gal baime, kad mane mesines po mirties (taciau logiskai galvojant, ko ten bijoti - vis vien busi mires), gal kitkas - net pats nezinau kas ir kodel mane stabdo tai padaryti :-\
O kaip jus ziurite i organu donoryste? Gal jau turite issieme korteles? Ar ryztumetes tam? Taip/ne - kodel?
Neturiu ir net negalvoju apie tai. Nesu toks pasiaukojantis :D
Citata iš: Šešėlis spalio 01, 2012, 22:54:56
Neturiu ir net negalvoju apie tai. Nesu toks pasiaukojantis :D
Bet kodel? :) Argi nenoretum, kad tau mirus, kazkas Zemeje gautu antra galimybe gyventi? :)
Nematau nieko blogo organų donorystėje. Sveikintinas veiksmas. Jei tai padėtų kažkam išgyventi, tai būtų tarsi dovana tam žmogui. Labai altruistinis poelgis.
Pats neesu išsiėmęs donoro kortelės, net kažkaip negalvojau apie tai. Reiks pamąstyti ties šiuo klausimu.
Citata iš: Benamis spalio 01, 2012, 23:12:31
Citata iš: Šešėlis spalio 01, 2012, 22:54:56
Neturiu ir net negalvoju apie tai. Nesu toks pasiaukojantis :D
Bet kodel? :) Argi nenoretum, kad tau mirus, kazkas Zemeje gautu antra galimybe gyventi? :)
O kodėl turėčiau norėti? :D Čia maždaug žmonės pasirašo, jei netyčia anksti mirtų, aš to daryti nesiruošiu. Tuo labiau jei koks organas sustreikuoja, tai reikia ne pasekmę pašalinti (organą keisti) o priežastį, nes taip tik atidedi savo mirtį. Aišku visi atvejai skirtingi.
Šešėli, jei koks nors organas sustreikuoja, kartais nebebūna laiko šalinti priežastį. Todėl ir persodinamas organas. Kad spėtų žmogų pagydyti. Ir nebūtinai jaunas turi užsilenkti. Organų tinkamumą lemia ne amžius, o jų būklė. Jei per daug nesuvarei, tai ir 60ties metų tavo organai gali tikti. Tik po mirties tai nuspręs gydytojai.
Turiu kortelę, kartas nuo karto duodu kraują, ir ruošiuosi tapti kaulų čiulpų donoru. Manau, kad išgelbėti žmogui gyvybę, sau nei truputėlio nepakenkiant turėtų būti ne geras darbas, o tiesiog savaime suprantamas veiksmas. Ir nereikia leisti, kad tavo tingumas, apsileidimas ar neracionalios baimės atimtų kitam žmogui galimybę išgyventi.
Beje, išsiimdamas kortelę susidūriau su šiokiom tokiom problemom. Panevėžy mano šeimos gydytoja apie tokį dalyką nebuvo visai girdėjusi. Ir vos ne išvarė velniop, nes tipo sugalvojo, kad mano tėvams būtų nemalonu, jei mane mėsinėtų.
Kaune taip pat nežinojo nei kokių dokumentų reikia, nei ką daryti, nei kur siųsti. Bet nuėjo prie kompo, viską susidaro ir ten jau leido užpildyti :)
Bet esmė tokia, kad, pasirodo, ne tiek ir daug gydytojų žino ką reikia daryti tokiais atvejais. Tai jūs patys pasidomėkit, kad galėtumėt vietoje joms paaiškint :)
Nieko stebetino ar blogo nematau .Kiekvienas zmogus turetu buti donoru .
Ir taip jau esu donoras, energetinis... Iš manęs visi siurbia energiją.
Citata iš: TinSoldier spalio 02, 2012, 10:22:22
Bet esmė tokia, kad, pasirodo, ne tiek ir daug gydytojų žino ką reikia daryti tokiais atvejais. Tai jūs patys pasidomėkit, kad galėtumėt vietoje joms paaiškint :)
Gal galėtum papasakoti, kaip ten viskas vyksta?
Beje, seniau teko girdėti, kad gydytojai specialiai nesistengia išgydyti paciento, nes tuo metu labai trūksta tam tikrų organų donorų. Bet kaip bebūtų, aš visai už. Kraują duodu, kodėl gi nepagalvojus ir apie tai...
Citata iš: Neisha spalio 02, 2012, 17:03:40
Gal galėtum papasakoti, kaip ten viskas vyksta?
Beje, seniau teko girdėti, kad gydytojai specialiai nesistengia išgydyti paciento, nes tuo metu labai trūksta tam tikrų organų donorų. Bet kaip bebūtų, aš visai už. Kraują duodu, kodėl gi nepagalvojus ir apie tai...
Nieko ypatingo ten nevyksta. Tiesiog užpildai anketą, kurioje nurodai savo duomenis, pasirenki kokių organų nenori aukoti(arba ar nori aukoti visus), pasirašai ir po keletos dienų jau esi organų transplantacijos centro sąrašuose. Po 2-3 savaičių į pašto dežutę gauni donoro kortelę, kuria gali mojuoti kitiems prieš nosis ir girtis kokia sąmoninga esi :)
Gydytojui ir laiko gali trukti, jis ir valgyti gali norėti, ir šiaip tingėti, todėl gali nuspręsti negydyti sunkiai sergančio. Bet kuriuo atveju, susirgus, tenka kliautis gydytojo etika ir sąžiningumu. O šiaip, nemanau, kad medikui yra kokia nors nauda numarinti vieną, kad išgelbėtų kitą. Jei gali išgyventi tik vienas, kokia jam nauda dar ir žmogžudžiu(iš esmės) tapti?
Be to, kiek per paskaitą girdėjau iš buvusio chirurgo Narbekovo, net jei turi donoro kortelę, gydytojai atsiklaus tavo artimųjų ir tik tuomet persodins organus. Jei tavo artimieji nesutiks, - gydytojas paliks tavo organus ramybėje. Todėl specialiai tave numarinęs gydytojas gali labai žiauriai prasimesti.
Taip kad, nemanau, kad yra didelė galimybė, kad tavęs nuspręs negydyti vien todėl, kad esi donorų sąraše :)
Citata iš: TinSoldier spalio 02, 2012, 17:39:53
Bet kuriuo atveju, susirgus, tenka kliautis gydytojo etika ir sąžiningumu.
Ko jau ko, bet šiuolaikiniam medikam labai trūksta sąžiningumo ??? Išvis gydytojo specialybę tūrėtų turėti tik savo darbui pasišventęs žmogus, o iš savo asmeninės patirties labai jau nebepasitikiu aš dabartiniais medikais. Ypač po to, kai Panevėžyje vietoj dvigubo kojos lužio man nustatė visai kitokią traumą. O dar geriau, tai Vilniuje, kai po neseniai tūrėtos avarijos vietoj skubios apžiūros, klinikoje pareikalavo šeimos gyditojo išrašo :-[
Kas dėl temos, tai palaikau organų donorystę :) Manau, kad tai geras pasirinkimas, deja pati tokios kortelės kolkas neturiu. :)
Citata iš: TinSoldier spalio 02, 2012, 10:22:22
Šešėli, jei koks nors organas sustreikuoja, kartais nebebūna laiko šalinti priežastį. Todėl ir persodinamas organas. Kad spėtų žmogų pagydyti. Ir nebūtinai jaunas turi užsilenkti. Organų tinkamumą lemia ne amžius, o jų būklė. Jei per daug nesuvarei, tai ir 60ties metų tavo organai gali tikti. Tik po mirties tai nuspręs gydytojai.
Tai ir sakau, kad visi atvejai skirtingi. O apie kraujo davimą, tai esu girdėjęs ne kokių atsiliepimų iš daktarų. Čia jei reguliariai duodi.
Organų donarystė yra labai gera idėja. Juk vis tiek jau būsim mirę, tačiau padovanosim gyvybę kitam. Tai nuostabu.
Tai ne davimas. Davimas, ar pasiaukojimas, kuris priveda prie sąmonės pakylimo, yra esant gyvam ir duodant gyvam. Kai duodi daugiau negu gali.
O organų atidavimas kai tau jų išviso nebereikia, nekelia sąmoningumo.
Be to organizmas neatsisako ir nepradeda streikuoti nuo harmoningo gyvenimo. :)
Citata iš: eternal.bliss spalio 02, 2012, 19:58:55
O organų atidavimas kai tau jų išviso nebereikia, nekelia sąmoningumo.
Ir kodėl gi nekelia sąmoningumo? Vien ta mintis dar esant gyvam, kad galbūt pasitarnausi po mirties, tūrėtų kaip ir kelti sąmoningumą.
Tą patį norėjau rašyti.
Pasiaukojimo aktas atliekamas vien jau tuo, kad nusprendei būti donoru, nes tai laivas valios aktas ir apsiprendimas.
Sąmoningumas pakyla kai tu savanoriškai atiduodi kažką ir supranti, kad tau reikės gyventi be to.
Kaip, kad badaujantis , atiduoda duonos riekę vaikui, nors supranta, kad jis gal dėl tokio pasirinkimo numirs.
O dėl organų- Nežinai kam bus atiduota, ir ne tu tai nuspręsi, gali persodinti pijokui arba vairuotojui kuris padarė avariją girtas, o gal tiesiog žmogui kuris nuolat nervavosi ir gyveno ne taip kaip norėjo.
Žmogaus organizmas sukurtas, kad pats išsivalytų, jis negenda savaime. Todėl visi tokie įvykiai yra grynai tik pamoka. Be to ganėtinai didelė, nes žmogus turi susitaikyti su neišvengiamybe, kas gali privesti prie didžiulio sąmonės pakilimo ir laimės bei ramybės, kurios jis negalėjo pasiekti per visą savo gyvenimą nes žinojo, kad turi tam laiko.
Citata iš: eternal.bliss spalio 02, 2012, 20:22:05
Žmogaus organizmas sukurtas, kad pats išsivalytų, jis negenda savaime. Todėl visi tokie įvykiai yra grynai tik pamoka. Be to ganėtinai didelė, nes žmogus turi susitaikyti su neišvengiamybe, kas gali privesti prie didžiulio sąmonės pakilimo ir laimės bei ramybės, kurios jis negalėjo pasiekti per visą savo gyvenimą nes žinojo, kad turi tam laiko.
O kodėl tik susitaikyt? Jei tarkim pagal tave, tos ligos tariamai kyla iš savęs pačio, tai kodėl nesuteikus tam nelaimingam žmogui antro šanso kad ir ,kaip sakai, pasitaisyti sąmoningume? Gal toks įvikis ne tik išgelbės gyvybę, bet ir suteiks žmogui daugiau supratimo apie gyvenimą ir jam suteiktą dovaną?
Bet koks atidavimas taurina sielą. Ne tik alkanas gali atiduoti duonos riekę, bet ir sotus ir jau bus taurinama siela. Taip ir su organais. Juk negali išsiimti didžiosios dalies organų kol esi gyvas. Atiduosi tada kada galėsi. Svarbiausia intencija ir apsisprendimo aktas.
Yra ir tokie donorai kurie gyvi būdami atiduoda kai kuriuos savo organus, pvz. inkstą.
Na gali susitaikyti, o gali tiesiog nepriimti viso to, abu atvejai geri, Yra atvejų ir nevienas kai daktarai prognozuodavo mirtį, bet žmonės tiesiog pasikeisdavo, pradėdavo gyventi kaip jiems patinka, streso nebelikdavo ir organizmas savaime išsivalydavo, be to jaučiant savo kūną, jis pats pasako ko kada reikia jam. Tiesiog reikia valios abiem atvejais.
Be to kalbėdamas apie susitaikymą norėjau pasakyti, kad žmogus tiesiog pradeda džiaugtis gyvenimu, o ne susitapatina su liga ir panirsta į depresiją.
Na visiškai paaiškinama, kad žmonės neretai sirgti pradeda nuo vidinių problemų (tai įeina į sąvoką "gyvenimo sąmoningumas"). Taip pat galima pasakyti ir apie tą patį įšgyjimą. Tačiau kuo čia dėti organų donorai? Jų suteikta dovana gali ne tik fiziškai padėti, bet kaip ir minėjau pakelti sąmoningumą. Gal pvz ne visi sugebės susitaikyti (kaip tu minėjai- priimti tai, kaip bandymą ar kažkas pan.) o vat kito pagalba beviltiškoj situacijoj tik padėtų patikėti kitų žmonių pasiaukojimu.
Na tai yra altruizmo sąmoningumas, nieko čia tokio. Jeigu nesugebės susitaikyti ir pasikeisti, tai ar sugebės tai padaryti kada turės laiko vėl.
Taip daugiau žmogus dėkingumą atiduos, ir tave sups teigiamesnė energija, bet sąmonės tai tavosios labai neįtakos.
Kodėl nesugebės susitaikyt ir pasikeist? Gal sugebės :) Šiaip mąstant, kodėl tarkim klystančiam žmogui lemta mirti, jei jis dar kažko gyvenime nesugebėjo suprasti? Kas tuomet pagal tave tūrėtų laukti to žmogaus po mirties? Gal kaip tik žmogaus (šiuo atveju organų donoro) suteikti gyvenimo tęsiniai verčia susimąstyti kodėl nelaimėlis gyvena toliau?
Donore esu jau keli metai, reguliariai duodu krauja, esu kaulu ciulpu donoru sarase, taip pat turiu organu donoro kortele. Tiesiog niekad net nekilo minciu kad galetu buti kitaip. Ir jei man mirus kazkam tiks bent koks organas, tiesiog smagu kad ir mirus galesiu kazkam padeti.
Reguliariai duodant kraują tampama, "kraujo karvutėm" :) Nu aišku gal kitiems tai priimtina.
Spermos donorai irgi pakyla sąmoningume? :o
Citata iš: eternal.bliss spalio 03, 2012, 20:48:08
Spermos donorai irgi pakyla sąmoningume? :o
Ką tu čia vis pezi apie sąmoningumo kėlimą?
Donorystė nėra būdas pakelti sąmoningumą. Tai yra pakelto sąmoningumo pasėkmė.
aha, tuomet spermos donorai labai sąmoningi. :)
Energetiniai donorai irgi labai sąmoningi. :)
Kurie ten dvasiniai mokytojai dar donorų korteles turi? ;D
Pagal tave visi iki vieno turėtų turėti donoro korteles. ;D
Citata iš: eternal.bliss spalio 03, 2012, 21:04:11
aha, tuomet spermos donorai labai sąmoningi. :)
Šiaip spermos donorai nlb tinkęs pavyzdys, nes dažniauisiai tai daroma dėl pinigų, dėl asmeninės naudos.
Citata iš: eternal.bliss spalio 03, 2012, 21:04:11
Energetiniai donorai irgi labai sąmoningi. :)
Nekišk savo šuldubuldu į žemišką temą. Neklaidink žmonių rimtose temose kišdamas tokias nesąmones.
Citata iš: eternal.bliss spalio 03, 2012, 21:04:11
Kurie ten dvasiniai mokytojai dar donorų korteles turi? ;D
Pagal tave visi iki vieno turėtų turėti donoro korteles. ;D
Sąmoningas žmogus nebūtinai turi būti koks guru, ar pan. Kraujo, organų ir pan., donorai yra pakankamai sąmoningi, kad jiems rūpėtų kiti žmonės. Ir tai yra sveikintina.
Jei tu sąmoningumą įsivaizduoji tik kaip šūdmaliavimą apie visokias energijas, mistines pievas ir visokias keliones per nežemiškus lygius, ką čia forume darai, tai čia tavo problema.
Kol tu svaigsti apie kažkokius savo išgalvotus filosofinius išvedžiojimus, kiti žmonės tiesiog daro tai, kas kuria gražesnį ir tvarkingesnį pasaulį.
Jei tau taviškis variantas atrodo priimtinesnis.. tebunie.
Pasidomėk kuris ten susivokęs žmogus turi donoro kortelę. :)
Va pvz dabar puikus energetinis donoras būtum ,nes tave kabina tai ką aš sakau ir nervas ima.
Davimas ne visada yra sąmoningas veiksmas.
Dėl sąmonės lygių- altruizmas, tebunie, bet suvokus, kad visa kas nutinka yra tik pasekmė- tuomet suprantama, kad pats žmogus to siekė ir tai yra pasiektas jo tikslas.
Pvz nereikia gydyti sužeistus nuo karo, patys žmonės taip parodo, kad problema yra karas, jie ne problema, jie pasekmė. Sukeliam karą- tada gydom sužeistus ir pati karo problema lieka nepastebėta, neišspręsta, taip propaguojamas aklumas.
Palieku rimtiems žmonėms temą ;D
Citata iš: TinSoldier spalio 02, 2012, 17:39:53
Be to, kiek per paskaitą girdėjau iš buvusio chirurgo Narbekovo, net jei turi donoro kortelę, gydytojai atsiklaus tavo artimųjų ir tik tuomet persodins organus. Jei tavo artimieji nesutiks, - gydytojas paliks tavo organus ramybėje. Todėl specialiai tave numarinęs gydytojas gali labai žiauriai prasimesti.
Ot tai logika... :-\
Logika tame, kad ne visi žmonės su artimaisiais kalba apie donorystę. Jei turi donoro kortelę, tavo artimieji 100 procentu žino, kokia tavo valia. Ir, reikia tikėtis, pasielgs teisingai.
O gydytojams logika tokia, kad, jei neatsiklausę išmesinėtų, tai artimo žmogaus mirties traumuoti žmonės po teismus gydytoją užtampytų prisigalvoję, kad tyčią numarino. Tiesiog apsidraudžia nuo to.
Citata iš: eternal.bliss spalio 03, 2012, 21:23:01
Pasidomėk kuris ten susivokęs žmogus turi donoro kortelę. :)
Ir kokie gi tie neva "susivokę" žmonės?
Citata iš: eternal.bliss spalio 03, 2012, 21:23:01
Dėl sąmonės lygių- altruizmas, tebunie, bet suvokus, kad visa kas nutinka yra tik pasekmė- tuomet suprantama, kad pats žmogus to siekė ir tai yra pasiektas jo tikslas.
Pvz nereikia gydyti sužeistus nuo karo, patys žmonės taip parodo, kad problema yra karas, jie ne problema, jie pasekmė. Sukeliam karą- tada gydom sužeistus ir pati karo problema lieka nepastebėta, neišspręsta, taip propaguojamas aklumas.
Pats žmogus tai siekė? Nereikia gydyti sužeistųjų, nes patys žmonės kalti? Wow, pas tave tikrai nėra paprasto žmogiškumo ;D
O ir šiaip, be karo nebus ir taikos :)
na donoru gal butu daugiau jei tam demesys butu atitinkamas jei per tv geranoriskai reklamuotu, jog ta ir ta diena gali tapt donaru. Ir ta reklama butu leidziama nereciau nei sokiu projektu anonsai, o ne viena kart leptelna kazka pigiausiu laiku ir tipo informavom.. Tarkim visuose miestuose ta pacia diena kur nors miesto centre imamas kraujas kaulu ciulpai ir pan.. Nes pvz jei neklystu kaulu ciulu donaru noredamas tapti turi trenktis i vilniu jeigu esi is kito miesto, kas nera patogu.. arba yra variantas rast dar 2 norincius tapt donarais ir tada atvaziuoja i tavo miesta.. bet juk jau vien pasiryzt tapt donaru daug kam sunku (tyngisi), o jei dar ieskot bendraminciu ar trenktis kazin kur is vis upas pradingsta..
Pasiimk bet kokį "mokytoją" ;D Apskritai negirdėjau nei vieno, įdomu pasidarė ;D
Kiekvienas pasirenka ir visiškai žino ką patirs gyvenime, be to jausmai, būsenos ir potyriai yra neutralūs, tik požiūris sukuria gerą ir blogą. Padėti reiktų, bet tai neturėtų apakinti lygtais taip problema išsprendžiama, Tai tik pačio sukelto skausmo malšinimas, ir tai net ne pagalba, o savo sukelto jovalo kuopimas.
Todėl žmonės turi susidurti su pasekme, Kad pamatytų ką daro ne taip. Nes glaistant pasekmes pats reiškinys tik didės, ir nukentės tik dar daugiau žmonių.
Citata iš: eternal.bliss spalio 03, 2012, 21:58:48
Padėti reiktų, bet tai neturėtų apakinti lygtais taip problema išsprendžiama, Tai tik pačio sukelto skausmo malšinimas, ir tai net ne pagalba, o savo sukelto jovalo kuopimas.
Todėl žmonės turi susidurti su pasekme, Kad pamatytų ką daro ne taip. Nes glaistant pasekmes pats reiškinys tik didės, ir nukentės tik dar daugiau žmonių.
Šioje temoje nenagrinėjami globalių problemų sprendimo būdai. Čia kalbama apie organų donorystę, kaip apie patį procesą, ir kad jo nauda yra beveik nenuginčyjama. Ar pati pagalba ligoniui yra jo problemos išsprendimas? Kogero taip, ir nereikia nukrypti į kaip pats greičiausiai pavadintum "problemų šaknis".
pasirinktas neharmoningas gyvenimas priveda prie ligų, todėl tas žmogus dar kartą prieis prie to, nes eina tuo pačiu keliu. Žmonių sergamumas yra globalinė problema. Jeigu nepamatei šių dviejų problemų panašumo....
Ko gero taip??.... Nebekalbu ;D Kaip nematai, kad tai tik problemos atidėjimas, ji vis tiek kažkada išlįs vėl. Sėkmės...
Kas tau harmoninga, man gali atrodyti visiškai neharmoninga ;) Bet čia ne esmė :) Tu čia ne į temą kabini tas ligų priežastis. Žodžiu tavo poziciją supratau, kaip niekam nepadėkim, organų nedovanokim, gyvenkim savanaudiškai ir galvokim kur problema, užuot imantis labai paprastos ir elementarios pagalbos. O tas mano "kogero taip" buvo argumentuotas ankstesniuose post'uose, nelabai kartosiuos.
Citata iš: eternal.bliss spalio 03, 2012, 22:15:05
Kaip nematai, kad tai tik problemos atidėjimas, ji vis tiek kažkada išlįs vėl. Sėkmės...
O tu nenorėtum, kad tau būtų suteiktas antras šansas ir galėtum kai ką pataisyti? :) Tarkim, tau persodina tam tikrą organą ir nuo tada tu supranti, kaip reikia save saugoti - t.y. imiesi sveiko gyvenimo būdo, sveikai maitiniesi, sportuoji, galų gale pasineri į patį save. Sakysi, reikia apie tai galvoti anksčiau? Bet mes juk žmonės, mes klystam, o dažnam reikia ir gero "spyrio į užpakalį", kad atsipeikėtų :) peace!
Kitam gyvenime atsipeikėsi :) Tai galim imti kitą variantą, tarkim tau persodina, tam tikrą organą, o tada tu vėl geri, valgai nesveiką maistą, guli prieš televizorių ir po poros metų vėl streikuoja tie patys organai. Gerai, jei sugebės žmogus suvokti, kad kažką reikia keisti. Bet šiuo atveju sutikčiau su eternal.bliss.
Nesiginčysiu ir tikrai nebandysiu pakeisti nuomonės :) iš tiesų, pasaulyje egzistuoja begalė problemų, kurias reikia spręsti iš pamatų, tačiau kartais kai atsiranda pasekmė, imamos nagrinėti priežastys :)
Citata iš: eternal.bliss spalio 03, 2012, 21:23:01
Davimas ne visada yra sąmoningas veiksmas.
Tai atvejais, apie kuriuos čia kalbam - visuomet sąmoningas. Niekas per prievartą nenuleidžia kraujo. Niekas neklastoja parašų ant organų donorystės blankų.
(tik nepradėkit ieškot kokių vienetinių atvejų ir iš to naujos diskusijos daryt) Visa tai pasirenki pats, norėdamas rūpintis kitais žmonėmis. O, jei tą veiksmą atlieki ir iš tuštybės, iš noro pasididžiuoti, pavaidinti, kad esi geras, - vis tiek tai yra naudingas ir gražus veiksmas. Išgelbėtas žmogus netampa mažiau gyvas nuo to, kokių tikslų vedinas kažką jam davei.
Jaučiu, kad taip sakydamas apie 'nesąmoningą' davimą turėjai galvoje tuos energetinius donorus. Bet čia ir problema, kai realybę pradedi maišyti su fantazija ir po to gyvendamas imi remtis fantazijos pamatais. Tu dėl tokios priežasties varai ant donorystės, kiti dėl savo neracionalių fantazijų pradeda karus, ar bent jau žmogžudystes
(islamas). Bet kuriuo atveju, aklas tikėjimas yra žalingas. Ir tavo idėjos yra žalingos sveikam, normaliam pasauliui.
Citata iš: eternal.bliss spalio 03, 2012, 21:23:01
Pvz nereikia gydyti sužeistus nuo karo, patys žmonės taip parodo, kad problema yra karas, jie ne problema, jie pasekmė. Sukeliam karą- tada gydom sužeistus ir pati karo problema lieka nepastebėta, neišspręsta, taip propaguojamas aklumas.
Tiems kas sukelia karus, visiškai nusispjauti, ar jo mirtin jau pasiųstas žmogus bus gydomas, ar nebus gydomas. Karus sukelia vyriausybės. Karus vykdo marionetės. Abi iš šitų grupių per kvailos suvokti ką jie daro. Ir joms nusispjauti ar koks milijonas išgyvens, ar nudvės. Jos turi savų interesų, savo kvailybių ir, jei mirčių skaičius ką nors jiems reikštų, karų jau seniai nebebūtų.
Todėl ignoruodamas sužeistuosius kare tik sukeltum papildomą skausmą artimiesiems, kurie jau ir taip kenčia ir iš esmės suvokia karo blogybes.
Taigi 0 naudos iš tavo tokių idėjų. Tik žala.
Tu net neįsivaizduoji kaip lengva žmogaus mintimis ir norais manipuliuoti, juos keisti ar sukurti. Pasirinkimas yra pilnai sąmoningas kai supranti pilnai situaciją, o norai yra apskritai visi nesąmoningi ir nesuvokti.
Aišku tau toks sprendimo būdas yra nematomas. Bet Skausmas gydo nuo skausmo, kančia gydo nuo kančios. Jeigu kančia būtų nepakeliama, žmogus nebeturėtų kito pasirinkimo tik nebekentėti ir kovoti prieš skausmą. Taip pabunda dauguma.
Nesiekiu palengvinti kitų gyvenimo, siekiu išspręsti problemą, kad ji išnyktų. Tokiu būdu kaip tu matai- nieko žmonės neišsprendė iki šiol, tik prailgino kančią, padidino jos mąstą.
Esu beprotiškai geras, altruistiškas, tačiau būtent organų donorystės, kažkodėl netoleruoju. Yra ir kitų būdų, kaip išreikšti savo gerumą, gailestį. Pavyzdžiui tu miršti, iš tavo fizinio kūno išpjauna širdį, o galbūt tu būtum dar atsibudęs? Nemažai yra buvę tokių sitaucijų, kai per laidotuvės žmogus atsibunda. Tegul geriau tobulėja technologijos ir tebūnie būna sukurti visi dirbtiniai organai.
Citata iš: eternal.bliss spalio 04, 2012, 13:28:23
Aišku tau toks sprendimo būdas yra nematomas. Bet Skausmas gydo nuo skausmo, kančia gydo nuo kančios. Jeigu kančia būtų nepakeliama, žmogus nebeturėtų kito pasirinkimo tik nebekentėti ir kovoti prieš skausmą. Taip pabunda dauguma.
Ne į tą pusę skausmą nori kreipti. Kad ir kaip kariai ir jų artimieji kentėtų
(ir dabar kenčia!!), žmonėms sukeliantiems karus - visiškai nusispjauti.
Pats rašai, kad lengva žmonėmis manipuliuoti. Tai ir daroma. Įdiegiamos tokios debiliškos vertybės kaip patriotizmas, kurios tą patirimą skausmą 'pateisina' ir jis tampa nebepamokantis. Jeigu smegenėlese laideliai užtrumpinę, nesvarbu ką kūnas jaus.
Galvoji, dabar maža karo lauke kančios? Manai, kad dabar kariams visiškai nusispjauti, kai mato kaip į galbalus išsitaško jų draugai? Manai, dabar artimiesiems visiškai nerūpi, kai pasibeldžia į duris pranešti apie mirusį sūnų/tėvą/brolį ir pan? Bet, jei mirčių skaičių nuo 1.00000000 pakelsim ik 1.50000000 staiga žmonės atsibus? Juokinga :D
Manai, dabar maža suvokimo, kad narkotikai tave pražudys, cigaretės apnuodys ir t.t.? Manai, žmonės tikrai galvoja: "ai, vis tiek man plaučius pakeis"?. Nifiga. Vertybių ir savimonės, vien tik padidinęs riziką, nepakeisi.
Ne lavonų skaičiuje esmė, o vertybėse. Jei tos vertybės priklausytų nuo mirčių skaičiaus, tai ir dabartinio skaičiaus užtektų pasikeisti.
Prie egzistuojančios blogybęs įvedęs dar vieną blogybę gerovės nesukursi. Teliks blogybė²
Citata iš: eternal.bliss spalio 04, 2012, 13:28:23
Nesiekiu palengvinti kitų gyvenimo, siekiu išspręsti problemą, kad ji išnyktų. Tokiu būdu kaip tu matai- nieko žmonės neišsprendė iki šiol, tik prailgino kančią, padidino jos mąstą.
Iš visų tavo post'ų susidarau nuomonę, kad tu visus žmones laikai idiotais. Jai jau turi tokią užtikrintą nuomonę ir tokį neva unikalų mastymą, tai gal tu imiesi kažkokios "švietėjiškos" veiklos pasauliui? Išvedžiojinėt ir sakyt kaip viskas blogai, gali visi, bet ar esi gyvenime susidūręs su žmonėm, kuriem tikrai realiai padėjai?
Citata iš: TinSoldier spalio 04, 2012, 16:27:18
Galvoji, dabar maža karo lauke kančios? Manai, kad dabar kariams visiškai nusispjauti, kai mato kaip į galbalus išsitaško jų draugai? Manai, dabar artimiesiems visiškai nerūpi, kai pasibeldžia į duris pranešti apie mirusį sūnų/tėvą/brolį ir pan? Bet, jei mirčių skaičių nuo 1.00000000 pakelsim ik 1.50000000 staiga žmonės atsibus? Juokinga :D
Juokinga, bet galbūt tie 1.50000000 ir yra toji kritinė masė.
Žmonės ne idiotai, o nusidėjėliai, o žemė yra pragaras :)
Jeigu negirdėjai jau dabar yra rengiamos konferencijos kuriose Amerikos kariai tiesiai šviesiai viską sako, pasidomėk. Tas skausmas juose ir matymas pažadino.
"blogis" paprasčiausiai negali išsilaikyti pats savęs, jeigu jo savo energija nešersi ir situacijų neglaistysi jis pats save suvalgys. Disharmonija visada pabaigia savo kelią visiška destrukcija ir susinaikinimu.
Be to TinSoldier jei supranti, kad žmonėmis lengva manipuliuoti ir jiems įmesti idėjas, tai iš kur žinai kad donorystė tai ne tokia pat idėja kaip ir patriotizmas? Patriotas irgi mano, kad tarnauja gėriui.
crystal- o ar tai ką darau tai ne švietimas? be to nesakau, kad kažkas "blogai", taip yra, tiesiog pateikiu viską ant lėkštės, kad matytum, o pasirinkimas tavo. Jeigu suprastum kad visa informaciją kurią gauni yra tik valdomas žmonių švietimas ir tikslingas informacijos pateikimas, Kaip tada suprastum kas iš tiesų tiesa? Realiai padedu visiems kuriems reikia pagalbos, kurie nori keistis, Nepadedu žmonėms kurie nenori keistis, bet nori viską turėti, tokia pagalba yra beprasmė ir betikslė jie turi valgyti savo užaugintus vaisius, kol pajus jų skonį.
Na, logikos tavo postuose yra.
Bet su tavim niekada nesutiks joks žmogus, turintis nors lašelį empatijos :)
Man atrodytų tiesiog žvėriškai amoralu aukoti galasžinokelių žmonių gyvybes, kad ateityje galbūt išgelbėti kažkiek kitų žmonių.
Tie žmonės, kurie turi kitokias ideologijas, kitokius gyvenimus ir kitokias vertybes lygiai lygiai tiek pat nusipelnė gyventi, kiek ir kiti. Todėl atsikratyti tų žmonių - amoralu. Kovojant su ideologijomis, vertybėmis negalima pasikliauti vien destrukcija. Reikia kūrybos. Reikia alternatyvos. Kritinę masę galima pasiekti arba didinant skaičius, arba verčiant vienus skaičius kitais. T.y., - galima arba žudyti žmones, arba atversti juos į kitą ideologiją. Kadangi manau, kad propaganda ir žodis nei kiek nenusileidžia
(ar net pralenkia) ginklą - pirmasis variantas man atrodo moralesnis ir efektyvesnis.
Citata iš: eternal.bliss spalio 04, 2012, 18:31:23
Be to TinSoldier jei supranti, kad žmonėmis lengva manipuliuoti ir jiems įmesti idėjas, tai iš kur žinai kad donorystė tai ne tokia pat idėja kaip ir patriotizmas? Patriotas irgi mano, kad tarnauja gėriui.
Todėl, kad donorystės veiksmas geras pats iš savęs, iš esmės. Nėra blogo tiesioginio atoveiksmio. Šitas veiksmas remiasi vienintele idėja: "padėk kitam". Remiasi altruizmu, kuris yra pamatinis, prigimtinis ir tikras. Patriotizmas, kita vertus, yra dirbtinė vertybė, kurios pagrindinė idėja: atskirtis. Todėl nea, nemanau, kad galima šituos du dalykus lyginti.
P.S. Įdomūs tavo post'ai.
Citata iš: eternal.bliss spalio 04, 2012, 18:31:23
Jeigu suprastum kad visa informaciją kurią gauni yra tik valdomas žmonių švietimas ir tikslingas informacijos pateikimas, Kaip tada suprastum kas iš tiesų tiesa?
Suprantu ką norėjai pasakyt. Savo "tiesą" kuriu ant man pateiktos informacijos pamato (nes man ji neatrodo netikslinga ar nelogiška), o paskui "kraunu" iš viso kito po truputi. Tiesiog atsirenku. Taip su laiku viską ir susidėlioju. Šiaip apie tavo "švietimą" norėjau pasakyti platesne prasme. Bet čia neesmė.
Kas dėl kitokių vertybių, tai nemanau, kad moralu ir efektyvu tiek atvertinėt, o tuo labiau žudyt. Tas atvertinėjimas nuskambėjo kaip nefizinės prievartos forma. Reiktų kitokių priemonių. Bet čia jau nuklydom nuo temos ;D
Kas dėl pačios donorystės, netikslinga žmogaus ligų (ar atsitikimų) nurašinėt kaip jo paties problemų. Man tai skamba truputi nežmogiškai. Nevisada radus priežastį pavyks atitaisyti pasekmes. Todėl tam gali padėti patys paprasčiausi pagalbos būdai.(šiuo atveju donorystė)
Citata iš: crystal spalio 04, 2012, 20:00:25
Kas dėl kitokių vertybių, tai nemanau, kad moralu ir efektyvu tiek atvertinėt, o tuo labiau žudyt. Tas atvertinėjimas nuskambėjo kaip nefizinės prievartos forma. Reiktų kitokių priemonių. Bet čia jau nuklydom nuo temos ;D
Joa, čia teisinga. Iš kažkokių mano namų darbų ištrauka: "Pasak Naom Chomsky, propoganda demokratijoje yra tas pats, kas prievarta diktatūroje. Totalitarinėse šalyse, nukrypęs nuo valstybinės „tiesos", gausi lazda per nugarą. Tai yra, taip kontroliuojami žmonių veiksmai. Demokratijoje propoganda veikia kitaip. Ji siekia kontroliuoti mūsų mintis, o ne veiksmus."
Abu metodai gana blogi. Bet trečio būdo, kaip keisti pasaulį aš nežinau :) Vis dėl to, didžioji dalis žmonių - avinai. Ir kažkas kažkur juos veda arba vienu arba kitu būdu. Tai, jei reikia rinktis prievartą arba smegenų plovimą - man kiek priimtinesnis smegenų plovimas. Jei kas turit kitą pasiūlymą
(neskaitant eternal.bliss nihilistinės apatijos) - būtų įdomu sužinot :)
Matai yra daug suvokimo lygių. Viename laikai kitą žmogų kažkokiu kitokiu- kuriame gali pasireikšti patriotizmas ir niekinimas, kitame jį laikai draugu, kur pasireiškia altruizmas, dar kitame tu tą žmogų laikai savimi, ir supranti, kad viskas yra tik šokis tarp savęs.
Šiuo palyginimu tu esi 2 būsenoje, suvokime, todėl kaip tau atrodo patriotizmas nelogiškas ir nepriimtinas, taip ir man atrodo, kad visa patirtis yra tam, kad ją patirtum nes tu pasirinkai tai ir visa ką darei vedė tave iki šio rezultato nesvarbu ar jis yra skausmas ar euforija ar ramybė, tai tavo patirtis. Taip žmogus gali norėti kito, bet jam nepatyrus tos patirties ir nesupratus jos, jis pastoviai prieis tą pačią būseną tą patį skausmą kol jo nesupras, neišgyvens pilnai ir nepradės eiti kitu keliu.
Turiu empatiją didžiulę, bet kitoks supratimas priveda prie kitokių veiksmų.
Visi nusipelnė gyventi nes gyvena, bet visi pasirinko patirtį kurią patiria. Nekovoju su skausmu- kovoju su skausmo priežastimi, nes kitaip tavo "mūšiai" ir laimėjimai niekada nelaimėtų pačio "karo".
Alternatyva yra. Pats žmogus norintis nutraukti skausmą ir neigiamas emocijas bei įvykius- turi iš pradžių juos panaikinti viduje. Be to juk ir darom tai čia :)
Kaip ir sakiau patriotizmas yra egoizmo atmaina- izmas, tu esi aukščiau esi altruizmo būsenoje, bet tai vis tiek -izmas, tai pažengęs dualizmo supratimas (vėlgi -izmas) :) Tačiau tai tas pats dualizmas, supranti kitą žmogų kaip atskirą, kaip draugą, o gal net ne visada. Tačiau kitas laiptelis yra nedualistinis pasaulio suvokimas, ir jame viskas pasikeičia.
Negi niekada nepatyrei, kad kalbėdamas su patriotu niekada nesusikalbėsi jei esi altruistas? Šiuo atveju tai yra panašu, nes kalbama skirtinguose pasaulio suvokimuose, Todėl kiek tau nelogiškas yra patriotas, tiek man nelogiškas yra altruistas. Tačiau visi gyvename ant tos pačios žemės :)
Neskaitant, kad abu būdai blogi, tas smegenų plovimas man atrodo žiauriau ??? Kažkaip gyveni iliuzijoj, neteisingam, melagingam supratime, o tai kerta per vidinį žmogaus supratimą, žmonės tampa zombiais ??? Diktatūroj bent jau supranti kas ir kaip yra blogai, nors ir esi suvaržytas ??? Sunku pasakyt koks valdymas geriausias. Labai jau plačiu mastu kalbam. Gal konkretesnėj situacijoj lengviau būtų suprasti. ???
Galima rasti ir teigiamų, ir negiamų donorystės bruožų. Žmogus elgiasi netinkamai, gyvenime tik pramogauja, nesiekia dvasinio transcendentiškumo, jam sustreikuoja koks nors organas (tarkim inkstas). Tam žmogui ,,nusišypso" laimė. Jam persodina inkstą ir jis vėl gali grįžtį į norimą būseną. Galbūt tokie sukrėtimai yra būtini, kad pakeistų žmonių sąmoningą, kad pakreiptų jų mąstymą teigiama linkme? O tie donorai yra tiesiog angelai, kurie atėjo pakelti žmonių vibracijas, juos nušviesti, parodyti tinkamą kelią? Bet realybėje juk būna paradoksas: dažnai pasitaiko, kad kaip tik suserga geri, altruistiški žmonės, o tie kurie tik geria, linksminasi ,,dar ilgiau tempia". Jūs pasakysite, kad tai karma, bet tokia karma mane nuvylia. Kodėl ji negali tame pačiame gyvenime atsiskaityti?
crystal- logikos lygiai yra skirtingi, nes logika yra tiesiog ryšys tapt 2 dalykų, Todėl tavo pamatai gali būti neteisingi, neteisingas suvokimas, neteisingas ryšys. Pamatus sukūrė tau tėvai kaip ir visiems iš pradžių, ir aplinka, kaip ir mokykla, jei buvai atvira ir viską priėmei, tavo pamatai bus tiesiog sumesti kitų. Kaip tada gali sakyti, kad esi sąmoninga, eini savu keliu, ar tavo įdėjos ir norai yra tavo.
P.s.- vaistai nuo vėžio yra, elektromobilis irgi, kas iš tiesų atsitiko. :)
Plauti smegenų nesiruošiu- tiesiog paprasta logika ir visko sujungimas savaime yra priimtinas, nes tai parodo kas prie ko žmogų nuves, tada jis gali sąmoningai pasirinkti ko jis iš tiesų nori siekti.
Niekuo nereikia aklai sekti- reikia viską suprasti ir sąmoningai rinktis.
Astropasauli- Altruistas prisiima kitų karmą, egoistas neša tik savo. Todėl taip ir yra.
Citata iš: eternal.bliss spalio 04, 2012, 20:37:28
Todėl tavo pamatai gali būti neteisingi, neteisingas suvokimas, neteisingas ryšys. Pamatus sukūrė tau tėvai kaip ir visiems iš pradžių, ir aplinka, kaip ir mokykla, jei buvai atvira ir viską priėmei, tavo pamatai bus tiesiog sumesti kitų. Kaip tada gali sakyti, kad esi sąmoninga, eini savu keliu, ar tavo įdėjos ir norai yra tavo.
Ir ką tuo nori pasakyti? Visi taip gyvename, visiem tuos "pamatus" kuria tėvai, mokykla, ir visa aplinka. Vaikas juk negali iškart kažkokį individualų suvokimą tūrėti. Tas požiūris yra besivystantis reikalas. Jį gyvenime koreguoji ir tiek. Ir šiaip, nemanau kad yra sąvoka "klaidingas požiūris". Jis nebent kito atžvilgiu gali toks būti. Todėl tavo pasakymas "neteisingas suvokimas" gal man nelabai tinka.
Na žodžiu kalidingas, norėjau pasakyti klaidinantis, o neteisingas, tai kad jis tave ne visada nuves ten kur nori, negi nepastebėjai, kad einant juo dažnai patenki ne ten kur nori? ne ten kur jautiesi laiminga.
Todėl ir sakau, kad tai ratas, kurį suskaldyti gali tik skausmas ir tik tada žmogus gali prieiti kito suvokimo, kitokius pamatus pastatyti.
Nepavadinčiau to ratu. Tai tarsi nauja, tačiau kartu ir pradinė patirtis. Įvairūs išgyvenimai formuoja asmenybę. Tame tarpe ir skausmas ir ta "pradinė patirtis". Nereikia to "pamato" nuvertint. Jis gali pasirodyti ne toks ir klaidingas. O jei ir klaidingas, jį pakeis kiti potyriai, susiformuos naujas gyvenimo būdas. Tereikia rinktis. Tai priklauso nuo tavęs paties, ar tu aklai kažką pasirinksi ir garbinsi bei bruksi kitiem, ar vertinsi tai tik kaip naują išgyvenimą.