Ne dvasingumo autorius

[cs]

Pirma dvasios pusė - tikrovinis pažinimas;
Antra dvasios pusė - nedvasingumas;

Man pavyko į dvasingumą įvesti dvasios papildytą prasmę, tai "nedvasią", kuri ne apie "dvasią". Nedvasia yra tikrovės centre atsiradęs momentinis esinys, kuris turi savo logiką ir struktūrą, kurią dvasingumo projekcijose galima ieškoti nuo antikos laikų. Todėl tai turime ir žinome, ne kaip vienintelį dvasios įsivaizdavimą, bet turime atskaitos tašką nedvasingume. Todėl nedvasingumo atskaitos taško gelmė yra; ir gali būti sukurta dirbtinėmis priemonėmis, kur ji kaip dvasia nėra natūraliai atsiradusi. Visos dvasios struktūros ir trajektorijos, kurios atrodo kaip dvasia, tokių nėra nedvasingume; net priešingai - dvasingumas naudoja kitą praktiką iš religijos ir tai yra tiesioginė religinė praktika, kuri skirta tikrovės darbiniam tikėjimui. Tikėjimo ribose yra įvardyta kad apie dvasią religijoje reikia žinoti daug; ir daugiau nei antikos laikais. Tikėjimas priverčia domėtis dvasingumu, kuris yra pasiekęs daugiau nei antikoje. Tai pagal tikėjimo pusę kalbama apie dvasią, kuri sukūrė iš savęs ir įrašė kas svarbu religiniuose raštuose. Dabar galima sakyti dvasia yra pasiekusi daug tikėjime ir dvasingume. Nors nedvasios aprašymo nėra išsamaus, nedvasingumas yra arti minties ribos ir taško, kur nauja perspektyva, o aiškina per alternatyvą, kuri leidžia naujai atrasti nedvasią iš atskaitos taško gelmės, kaip parodyta antikos kartoje ir naujoje kartoje. Apibrėžiant antiką yra būtina suprasti, modelį, kurį pavaizdavau schemoje žemiau. Antika kaip pati išsiskiria kaip amžius, turintis daug papildymų įvairiose srityse, filosofijoje, religijoje, istorijoje. Šia tema kalbėjau ir seniau, apibrėžiant ką paliko antika dabartiniais laikais. Dabartyje tai kas žinoma dvasios praktikos yra pradžia, kuri atėjo iki dabar ir yra finalinė. Taigi, papildytą atvaizdą apie antikos tikėjimą, galima rasti žemiau, jis apie nedvasios esinį, kuris yra minimalus, o to šaka svarbiame procese su tikėjimu.

[cs]

Mano eksperimentiniame teologiniame modelyje yra analizuojami trys teologijos krypties centrai, kurių yra tokios galimybės, kurios neįvardyjamos vienu bendru pavadinimu, bet turi išskirtines kryptis vedančias link tikslo. Viena iš krypčių yra atrasta mano įdirbiu - tai nedvasingumas. Mano eksperimentinė teologija, nedvasingumo principu, yra irgi kryptis, kuri tai apie biologiją ir nedvasią, jų elementų balansą. Biologija ir nedvasia kartu nėra nei teologinės sistemos teizmas, nei ateizmas tai bendu balansu yra nedvasingumas. Kadangi tai prieina prie tiesos, kuri tiesioginė modelio kryptis, ji todėl papildo teologijos modelį nedvasios idėja, kuris žinomas iki dabar nebuvo. Tai atvaizdavau žemiau schemoje, kurioje yra sudėta artimiausias atvaizdas, atitinkantis, apie ką kalbu teologijos kontekste, tai yra kaip atsiranda struktūra, panaši į mano papildytą teologinį modelį ir kurioje vietoje yra eksperimentas arba atradinėjimas "nedvasingumo". Dabar ši teologinė analizė nesukelia žinojimo ir artimos tiesos pagrindo, bet ateizmas ir teizmas yra mano manymu pagrindinės (tikėjimo, netikėjimo) dalys, kaip atsirastų nedvasingumas, kuris būtų to balansas, o dar toliau ir loginis to įvadas į tam tikras minimalias filosofines ir logines žinias.  Dar neketinu atskleisti, kas yra nedvasingumas labai išsamiai, nes neturiu daug ir atitinkančios informacijos apie tai. Aišku toje vietoje tik galiu pasidalyti istorinėmis ir teologinėmis įžvalgomis, kurios analizuoja ir turi žinomas detales, kurios įsisieja į progreso su paieška rezultatu. Kodėl būtent pasirinkau teizmą ir ateizmą, jų balansą? Nes nedvasingumas nėra apie dvasingumo paneigimą, tai tolesnė raida ir progresas, kuris toliau vyksta su jau žinomomis detalėmis iš pradžios dvasingumo turimų duomenų. Mums dvasingumas yra pirminė sisteminė sandara, kuri daugiau turi ir daugiau parodo, kur svarbi yra dvasia, mano manymu tai atmesti nebūtų neįmanoma. Taip pat, kartu manau, kad (nedvasingumas) balansas gali sukurti aiškią logiką ir gali vėliau  tapti suprantamas kaip fenomenas, kaip logikos pirmapradiškumas ir originalus atsiradimas turintis daug principų ir išskirtinumų. Tai sudėjau į schemą.

[cs]

Nedvasia yra apibrėžiama kaip biologijos klasifikacijos išimtis, racionalumo išimtis. Tokia išimtis yra kilusi iš biologinio intergravimosi proceso, arba nenumatyto proceso racionalume pagal išdalintus istorinius biologijos duomenis. Tada biologijos faktai ir duomenys yra tam tikros padarytos racionalumo išvados, kurios teisingos arba neteisingos nedvasingumo atžvilgiu apie nedvasios paskirtį tame. Atsižvelgus kas yra nedvasia (mano manyme), ji dabartinėje biologijoje nėra sutinkama, nes visas bandymas artėti link nedvasingumo yra artėjimas prie kitos sąvokos, tai apie dvasią, kuri toliau kreipia į: sąmonės ir gyvybės terminus. Kol nedvasingumas neįprasmintas jokiais biologiniais terminais tai yra iki galo neįmanomas fenomenas ir nieko nesiejantis su žinomais fenomenais. Būtent kas turima biologijos klasifikacijoje yra ir racionalumo išvados, kurios terminai yra naudojami ne paprarastais tikslais, bet norint integruoti ar plėsti turimus duomenis. Todėl, biologija artėja link sudėtingesnio klasifikacijos etapo, tokio kuriame bus atrasta didesnių ir sudėtingesnių struktūrų ir jos nebus iki galo pažįstamos vien racionalumu. Mano tokia dabartinė įžvalga apie biologiją, ji kaip pasaulio kilmės aiškinimo bazė, bet tame nėra galutinai viskas dar atrasta, biologija turi klasifikacijos išimčių, kurios kalbant apie "nedvasingumą" yra realios. Grįžtant prie nedvasios nėra daug sąvokų, kurios tai apibūdina, todėl tai tampa: nei teisingas, nei neteisingas suvokimo terminas praktikos procese. Apie ką nedvasia (terminas) bando pasakyti, gali būti: arba labai platu arba labai mažai. Linkstu link paskutinių nedvasios įžvalgų, kurias panaudojau anksčiau, jos yra sietis, bet ne galutinis teisingas atsakymas. Ties ta paieška biologijoje neturiu šiuo momentu klausimo į atsakymą. Remiuosi dviejų pusių arba dualumo perspektyva, kaip pradžios nedvasios sietimi ir natūraliu-dirbtiniu šaltiniu.

Paralelės tokios:
1) Apdorota.
2) Pirmapradė.

Mano kryžminė antologijoje yra:
1) Etapas - pirmapradis.
2) Etapas - apdorotas.
3) Etapas - pirmapradis.
4) Etapas - apdorotas.

Mano nedvasingumo logikos apibendrintas darbas ir paaiškinimas toks:
1) Pirma dvasios pusė - tikrovinis pažinimas.
2) Antra dvasios pusė - nedvasingumas.
1) Nedvasinė pusė - natūralumas.
2) Nedvasinė pusė - dirbtinumas.
1) Dvasia - 2) nežinomybė.

[cs]

Apversto 11 disciplina (nauja ir viena žymesnių nedvasingumo disciplinų ir plėtinių), ji sudėtyje yra dirbtinumo pusės logika (dalinai, o kitur ir pilnai prilyginta su objektyvumu) ir svarbia logine išimtimi, kurioje atsiduria 11 dalių brandus reikšmynas, papildytas oficialiomis ir neoficialiomis struktūromis, jos (formato) visos oficialios. Formatas panašus į nuomonės poziciją, kuri (buvo pradinis nedvasingumo fragmentų raiškoje objektas), kuris vėliau pasirodys apverstame 11, taip pat daugiau yra priskirtas (nedvasios) pusei, kuri grindžia: nedvasingumo vienos pusės prieigą dvasingume ir nedvasiningume. Dar apverstas 11 nėra oficialus nedvasingume, bet tolesnis procesas yra ruošiamas objektyvesniame formate, kokį daugelis atras pažįstamą. Primenu, kad tai apie nedvasios aiškinimą ir nuomonės būdą, kuris objektyvume taip pat (kur nors kitoje vietoje ir laike) dėliotas dirbtinai, bet šis dėliojimas nebuvo analogiškas, kol neatėjo iki mano varianto su šia disciplina ir su šia informacija, kurią akcentavau. Šio rudens pradžioje ir viduryje bus pristatyta pirmoji informacija apie "apverstajį 11". Kas tai? Apie tai ruošiamasi pristatyti kituose įrašuose.

[cs]

Skaitmenys kaip logikos subjektas ir pagrindas jau yra pilnai adaptuotas matematikoje ir moksle. Tai momentas su skaičiais, kuris nebuvo išdalytas ir pakeistas kitaip ilgą laiką. Skaičius buvo matematinis ir mokslo pamatas: ar tai išliko pamatu? Kas būtent yra skaičius - jis atsakymas į daug atvėjų, taip pat jis keitėsi mano atvėjyje, kurį įvardyjau: apverstaisiais skaičiais. Pirmą ką siekiu panagrinėti yra skaičius 11, nes jis arti logikos subjekto, kaip numerologijoje, sąmokslo teorijose - tai reiškinių fizikoje irgi turi atrakcijos reikšmę ir ne vieną. Ar gali skaičiai kažkur sukurti laike progresą; ir ar gali apversti skaičiai jau yra žinoma, tokia informacija yra. Skaičiai ir informacija yra svarbūs veiksniai tarp kurių atsiduria mano nuomonė apie apverstuosius skaičius ir apverstajį 11. Iš to nesiekiu padaryti teorijos, nebent tik plėtinį, kuris būtų integracinis į kitą skaitmens proceso atvėjį, neturiu mintyje naudojamo plačiai moksle atvėjo ir neketinu užteršti jau plačiai žinomą skaičiavimą, mokslo skaičiavimą. Apversto skaitmens atvėjo yra kitokia struktūra, kuri irgi turi bent vieną principą, kurio nėra kitame skaitmens logikos subjekte. Tokį pastebėjimą senai aprašė numerologija dar antikoje, kuri pastebėjo kad skaičiai kažkur veda arba keičia procesą iš žinomų detalių, detalių sudėliojimo į vieną eigą. Mano apverstų skaičių logika yra tokia: jie nėra apie būtent apie ezoteriką, pseudomokslą, bet apie kitą pusę, kurią turi ne skaičius, bet skaičių analogas. Apverstieji skaičiai, kaip ir 11, jie turi informacines prasmes ir veiksmą procese, bet manyti kad tai galutinis atvėjis neskubama. Norint suprasti pirmiau skaičius, nebūtina juos lyginti su kitais, kokie tiesiogiai yra matematikoje ir kaip jie išreiškiami matematikoje ir kitur moksle. Todėl, mano siekis keičia ne skaičius, bet pradeda kitą susidomėjimo atvėjį, kurio nėra prie skaičių.

Atvirkštieji skaitmenys rodo ne skaičiaus esmę, jie toli nuo skaičiaus rodomo subjekto, jie apie fiziškumą, kurioje yra įdėta kas sukurta ir kas yra įdėta tas įdėta informaciškai arti esmės. Tai kas nežinoma, negali būti esmėje, todėl viskas kuriasi aplink žinomybę ir sukuria nekintamybę ir kintamybę kaip užslėptas duotybes ir funkcijas. Jų faktas yra tiek žinomas ir informaciškai, net tai artima numerologijai, nors ir tai ne numerologija. Tokia apverstųjų skaičių demonstracija yra ne paskutinė, nes dar bus toliau daugiau informacijos apie tai. Pavyzdžiui esmę jau pavyko aptikti ir rasti gan senai, tik dar trūksta teisingo apverstųjų skaičių atvėjų, kurie veiktų ir nesidubliuotų su turimais prasmę skaitmenimis. Atvėju, kaip galima suprasti įvardyjau apverstuoju 11. Taip pat tokį atvėjį padaryti atradimu nėra būtina, nes tai yra pastebėjimo išvada, kuri išplėsta plėtiniu rodo ką apverstasis 11 turi tiesiogiai, be bandymo lygintis su kitokiomis skaitmenų pusėmis ir fiziškumu ir formomis. Apverstieji skaičiai todėl nėra fiziški, jie yra kitame logikos subjekte, jie kitokios dėsnių sąvybės ir reikšmės pagal atvėjus ir funkcijas. Taigi, apverstasis 11 sutinkamas plėtinyje ir teorija nėra kilusi iš vienos atkarpos su skaitmenimis, jis - apverstas skaičius kitoks, aprašytas kita informacija, kita funkcija ir algoritmu. Toks dėsnis primena, ką bandžiau įprasminti nedvasingume, nedvasioje.

[cs]

Biologijos užduotyje (Nedvasingume) nesenai padaryta atradimų, jie atsiranda kaip nauji nedvasingumo srities aiškinimai apie:
A. Nedvasią (Teologiją, Biologiją).
B. Apverstuosius skaičius (Numerologiją).
C. Detalės teoriją (Grafiką, Kalbą).

A. - Teologijos išimtis, arba ta kuri daugiau biologinė ir ne apie dvasios būtį ir ne apie egzistenciją.
B. - Pirmas nedvasingumo dėmenų, ne skaičių plėtinys, pažymintis kitokią dėmenų eigą, nepripildytą skaičiais.
C. - Detalės teorija apjungia grafiką ir kalbą, logikos pusėje išgaunama svarbi loginė išvada.

[cs]

Kiti žino apie nedvasingumą, bet tai neprimena teisingo nedvasingumo varianto. Variantų yra visokių. Tačiau, teisingame variante yra tik vienas teisingas žinojimas apie nedvasią; ir nedvasios linkmė nėra civilizacijos raida, civilizacijos sistemingumas, kuris yra dabartyje propaguojamas vien subjektyviu pagrindu dvasingume, dvasingumo variante.

Pirma, civilizacijos raida neatitinka nedvasingumo raidos propagacijoje. Pagal vietines ir artimas dvasines žinias ir palyginus rezultatą iš nedvasingumo tada turime distopinį civilizacijos variantą visame nedvasios žinojime. Iš vienos pusės civilizacijos žinios yra žinojimo tikslas (net ir dvasingume), tačiau jis neturi būti sugadinamas netobulomis priemonėmis, aukštinančiomis netobulus sąmonės nuomonės principus ir perspektyvas. Todėl, nedvasia turi savo procesu susidėlioti į linkmes, kurios yra pradžiai kaip logikos-minties forma vedanti į nedvasingumą; o toliau nedvasingumas į atitinkamą paskirstymą tikslingomis informacijomis apie nedvasią. Kaip žinios apie nedvasią, jos apie tai kas yra nedvasia savo pirmoje temoje iš šaltinio, ji buvo kitokio šaltinio nei buvo dvasingume. Iš to žinoma, kad nedvasia nėra dėliojama iš subjektyvių nieko neduodančių dėmenų kaip: projekcijų, duomenų apie dvasingumą, technikų, trečiųjų teorijų. Taip pat, ieškoti apie nedvasią niekada nėra siekiama iš artimų dvasios principų, nes rezultatas yra svarbus savo reikšme vėliau; ir ten vėliau nėra reikiamų atsakymų, kurių reikia tiesos atvėju. Todėl nedvasingumas, jis nėra žmogaus logikos ir nuomonės pagrindas, jis daugiau kita logika ir atvėjis, būdingas ne žmogui, ne sąmonei ir ne nuomonei. Apie tai nedvasingumo pradžioje kalbėjau 2025 metais. Nedvasingumas yra kryptis į visumą savo teisingu būdu, teisinga informacija, šaltiniu, autoriais, reikmenimis; atkreipiantis žmogų.

Antra, nedvasia yra link tęstinumo, bet atitinkamomis ir saugiomis priemonėmis, kurios saugios informacijoje, logikoje, visumoje kas įeina į nedvasingumą pagal padarytas išvadas. Dabar šiame raidos etape, kuris yra nedvasingumo procesas tai ypatingai lemtingas žinojimas. Taip pat civilizacijos raida nedvasios tęstinume gali parodyti kas yra: neteisinga, nenaudinga nedvasingumui. Visumoje tai nieko bendro su žmogumi neturi, kartu neturi sistemingumo civilizacijos raidoje, bet turi sisteminį ryšį, kuris nedvasios puse tiesiogiai parodo ženklus (iš ir į) dvasios praktikas; ir tai ką dvasios praktikos identifikuoja yra tam neigiama pusė. Todėl verta žinoti, kad tai nedvasingumo tęstinumas, kuris yra laikinas žmogui ir klaidingas savo pažanga dvasingumui. Tokia linkmė, nėra vien žmogaus subjektyvus noras, tai kita logikos forma, kurioje atsirado nedvasingumas ir nedvasingumo informacija lemtinga žinojimui nuo tos ribos kai nedvasia atsirado informaciškai. Toks loginės informacijos srautas, nedvasios ribos tęstinumas būtinas suprasti nedvasingumą, koks yra etape prie civilizacijos raidos, kartu žinoti nedvasios saugą, saugią šaltinio informaciją. Taigi, civilizacija turėjo per nustatytą laiką parodyti galutinę reikšmę arba aukštumas, kurios atėjo iš dvasingumo pusės; taip pat, su dabarties laiku  dvasia ir nedvasia padarė savo išvadas, prie kurių civilizacija yra bandanti prieiti tiesos atvėju: išsprendžiant kas reiškia daugiau (dvasia ar nedvasia) su siekiu propaguoti.

[cs]

https://dl.dropboxusercontent.com/scl/fi/7txzzf4c1yvrudb2o4gq8/tiesos-medis.jpg?rlkey=ck1a6r7socruu6qsrvh993aqo&st=z0lcz3sg&dl=0

Apžvelgsiu "Tiesos medį", kadangi tiesa yra; arba jos tokios nėra: tiek dvasingumo, tiek nedvasingumo atvėjyje. Mano tiesos medžio modelyje žemiau yra dvasios ir aukščiau nedvasios pusės, kuri viena pasižymi daugiau iš vienos, kita daugiau iš kitos pusės. Nedvasios pusėje matyti, kad tiesa nedvasiai yra objektas, kur matoma: fiziškumas, faktai, konkretumas, detalumas. Dvasios pusėje matyti, kad tiesa yra subjektas, kur matoma: nefiziškumas, spontaniškumas, nekonkretumas, atsitiktinumas. Iš to kilo idėja, kurią ir įvardyjau "Tiesos medžiu", ji gali būti, nedvasingumo požiūrio tolimensis procesas ir propagavimas tiesos požiūrio, skirto apžvelgti dvasingumo konktekstą ir nedvasingumo kontekstą. Tai bus tolimas manoo praktikos modelis, galimas kaip biologijos pusės, būtent iš nedvasios pusės. O priešingai iš religijos galima iš dvasios pusės. Tada šiame modelyje nėra priešinama nei dvasia nei nedvasia, tokia linkmė yra eksperimentinė, tai reiškia, kad tai eksperimentas, taip pat kartu modelis, kuris požiūris ir nuomonė, nėra oficialūs. Iš šio konkeksto tik siekiu artimiau suprasti ryšio, kurio nėra tarp dvasios ir nedvasios, dvasingumo požiūryje. Tokį požiūrį jau senai atskleidžiau, dar 2025 metais, taip pat dar pilnai nepropagavau. Toks modelis yra pirmas modelis, jis primena simetriškus ryšius.

[cs]

Nedvasingumo tiesos medyje tiesa yra: objektas arba subjektas. Biologijoje tai yra analogiška, taip pat ir sudarius apžvalgą paremtą modeliu iš mano meta informacijos apie nedvasią. Tokia tiesos forma, yra aukštesnės informacijos išvada ir etapas, kurio pozicija prilygsta aksiomai ir aksiomų raciono  logikai. Nėra vienos pusės, ši tiesa yra modelyje ir medyje, kurį demonstravau prieš tai. Dabar, sukūriau kitą situaciją, kurios atvėjis yra padaryti aprašymą apie "Nedvasios erdvės" tiesos formą, kurioje dar aptartina tema yra apie stebėtojų puses - tai ką galima stebėti yra sudaryta iš dviejų stebėtojų, jie tai: tamsos stebėtojo ir stebėtojo. Stebėjimas dviejų stebėtojų atitinka ir senesnes žinias nedvasingume; ir apie tamsos tankmyno modelio pradžią, kuriame atsiskleidė tamsos stebėtojas. Toks stebėtojų būtinas atvėjis neprasideda vien stebėtoju, tam reikalingas tamsos stebėtojas, o tai yra efektyvumu išsidėstyta pagal polius. Viso detalumo funkcija yra tiesos medžio linija, kuriame yra "Nedvasios erdvė", galima logikų centrų sąlyga nedvasingume. Pirmasis polius sudaro tamsos-stebėtojo generaciją, antrasis polius nedvasios-stebėtojo generaciją. Poliai pažymi, kad yra detalumas ir įvairovė, kurią turi ne logika, bet nedvasios kilmė (kuri tai atneša iš istorijos), taip pat ji su laiku atsiskleidžia viena tiesos forma: objektu arba subjektu, bet daugiausiai objektu, kuris reiškia nedvasios pagrindinę formą. Taigi, visa tai matyti schemoje kurią sukūriau įkeltą žemiau įraše. Tiesa šiuo atvėju ir schemoje yra objektas.


https://dl.dropboxusercontent.com/scl/fi/f31zas67lgmkjilws0u06/nedvasios-erdve.jpg?rlkey=h3v6v76f7dz3ptgfp2rc3hp2w&st=h61r1m8x&dl=0