Marso ežeras galėjo palaikyti gyvybę

[Benamis]

Marsaeigis "Curiosity" pateikė dar vieną atradimą - įrodymų, kad Geilio krateryje, kur kadaise buvo gėlo vandens ežeras, galėjo egzistuoti ir pirminės gyvybės formos. Ežeras galėjo palaikyti jų vystymuisi reikalingą drėgną aplinką, rašo „The Washington Post".

Mokslininkai jau anksčiau žinojo, kad praeityje Marsas buvo ne tokia dykumų planeta kaip šiandien ir buvo gerokai panašesnis į Žemę.

Mokslininkai jau anksčiau pranešė, kad Geilio krateryje atrado gėlo vandens ežero pėdsakus, tačiau paskutinysis atradimas pateikia gerokai išsamesnę analizę.

Geilio krateriui yra maždaug 4,2 mlrd. metų. Manoma, kad ežeras egzistavo prieš 3,5 mlrd. metų. Ežeras galėjo egzistuoti, vėliau išnykti ar sušalti. Paskutinysis tyrimas rodo, kad ežeras buvo ne trumpalaikis, o ilgalaikis ir labai svarbi gyvenamosios aplinkos dalis, kuri įtraukė upes ir gruntinį vandenį.

„Jeigu mes paimtume mikrobus iš Žemės ir padėtume į Marso ežerą, ar jie išgyventų ir daugintųsi? Atsakymas yra taip", - sako „Curiosity" misijos vadovas Johnas Grotzingeris. - Kovo mėnesį mes jau žinojome, kad Marse egzistavo ežeras, tačiau nežinojome, kokio jis buvo dydžio ir kiek laiko egzsitavo. Taip pat nežinojome, kad jis buvo labai svarbus palaikant kitas gyvybės formas."
Manoma, kad ežere gyveno chemolitoautotrofai - mineralų valgytojai. Ar tokie organizmai, kurie Žemėje gyvena egzotiškoje aplinkoje, kaip kalvos ar hidroterminių versmių angose, iš tiesų gyveno Marse, „Curiosity" aiškinasi.

Apie atradimą šią savaitę pranešta žurnale „Science".

15min.lt