Žmogaus lūkesčiai ir iliuzijos santykiuose, bei gyvenime.

[eternal.bliss]

Kaip visada, tik įdėja.
Visi kažkada kažko norėjo, siekė ir galbūt pasiekė. To pasakoje gaudami emocinį, vidinį pasitenkinimą. Tačiau po kurio laiko vidinis pasitenkinimas pranyko ir vėl buvo užsibrėžtas naujas noras.  Mane stebina toks žmogaus gyvenimas. Todėl panagrinėsiu jį tik dėl įdėjos, kaip visada.
    Šiuo atveju jeigu išorė buvo pasiekta, noras išpildytas ir jis nepakito- tarkim daigtas, tuomet vidinio pasitenkinimo išnykimą lęmia tik pačio žmogaus vidinis suvokimas. Ir tai sukuria amžiną variklį, kuris veikia žmogaus viduje kaip vidinis noras gauti kažką kas jį užpildytų, kas sukeltų jam emocinį pasitenkinimą arba kitaip pavadinus būties pilnatvę.
     Tačiau kas yra emocija- tai žmogaus mintis- suvokimas kuris jam asocijuojasi su teigiamu arba neigiamu reiškiniu, veiksniu. Ir ką tai reiškia? Tai tiesiog pasako, kad tokia pati situacija skirtingiems žmonėms gali suketi skirtingus jausmus, būsenas, dėl skirtingo jų suvokimo, supratimo. Bet apie tai kitą kartą.
    Tai Vat tas varkšas žmogus vis nori, gauna, negauna, vėl nori ir taip begalo. Bet visas įdomumas prasideda kai du tokie žmonės susitinka ir  tarp jų prasideda "santykiai". Negi iš tiesų galima tyketis, kad toks žmogus bus patenkintas ir jaus jausmus, pilnatvę kitam žmogui, kai jis negali jaustis pilnatvėje pasiekus kažkokį kitą norą? gavus kažkokį daigtą? Tai daugiau negu akivaizdu, kad kažkada jausmai ir euforija, bei pasitenkinimas baigsis ir prasidės naujo noro siekimas.
Ir praktiškai šis variklis tobulas, sukurtas pačio žmogaus galvoje, pagal jo taisykles, silpnybes, pasaulėžiūrą bei individualybę, todėl norint sustabdyti jį žmogus tiesiogine prasme turi pergudrauti save. Kaip, kad laimėti žaidimą kuris sukurtas būtent pagal tavo logiką, suvokimą, silpnybes, kad pats žmogus negalėtų jo laimėti savo pačio suvokime. Tiesiog tobulas kurinys;D Stebinantis mechanizmas.
    Ir ką aš tuo noriu pasakyti.  Nenoriu liūdinti, bet tiesiog žmogus kuris jaučia norą, trūkumą ir butinybę- jis niekados absoliučiai niekados nebus visiškai laimingas, puse savo gyvenimo praleis siekiant norų 10procentų jaučiant šiokį tokį emocinį pasitenkinimą ir likusią dalį jis neš atsakomybę už savo įgivendintus norus, arba kitaip sakant darys ko visiškai nenori.
     
            Aišku kokia įdėja be teigiamos pusės.
  Jeigu žmoguje sukurto rato neįmanoma sustapdyti iš to žmogaus pasaulėžiūros, logiška, kad tas žmogus turėtų keisti savo supratimą, savo mintis, ko pasakojė keisis emocijos, (kaip ir rątas, mechanizmas apie kurį kalbėjau), visa pasaulėžiūrą keisis iki tam tikro lygio po kurio, gyvenimo situacijų suvokimas taps neutralus. Tuo momentu žmogus nepatirs jokių emocijų kaip ir ratas jo viduje sustos suktis. Tai tarytum 0 riba. Po jos žmogus pereis į teigiamą visatos suvokimą, mechanizmas jo viduje pradės suktis pakrautas teigiama būsena. Tai sukurs žmogaus viduje emocinę pilnatvę, arba būsena kuri jaučiama pasiekus tam tikrą norą, tačiau ji bus nuolatinė. To pasakoje išnyks noras, ir trūkumas.
       Santykiai tarp tokių žmonių bus nepriklausomi, kadangi abu yra emociškai stabilųs tokie santykiai bus tik vidinės būsenos išraiška. Bet apie tai kitą kartą.
Sekmės :DD
     

[interpretatorius]

"" mechanizmas jo viduje pradės suktis pakrautas teigiama būsena.""
Suksis tas pats siekimo ratas tik nebe materialus o dvasinis.

P.S. Gyvenimo tikslas siekimas, nustosi siekti tada tik egzistuosi.

[eternal.bliss]

tai nesakiau, kad kitas suksis  Kaiptik, kad taspats.

[astropasaulis]

Kai žmogus pradeda gyventi harmoningai, tada jį nebeužvaldo savanaudiški tikslai, lūkesčiai. Viskas tampa visuma ir stengiamasi dėl visuotinės gerovės. Būna tie tikslai, tik tai jie būna nukreipti dėl bendro gėrio.