Nakties tamsa 2022

Pradėjo violetpink1, gegužės 20, 2022, 06:58:20

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

violetpink1

prieš kelioliką minučių:
https://vk.com/wall-150020650_833616
Putin on the supply of long-range guns to Kyiv:

"If they are delivered, we will draw the appropriate conclusions from this and use our own means of destruction, which we have enough to strike at those objects that we have not yet struck," Putin said.

Putinas dėl ilgo nuotolio ginklų tiekimo Kijevui:

„Jei jie bus pristatyti, iš to padarysime atitinkamas išvadas ir panaudosime savo naikinimo priemones, kurių turime pakankamai, kad smogtume į tuos objektus, kurių dar nepataikėme", - sakė V. Putinas.

violetpink1

...relax...
...laikas parodys...

violetpink1

...relax...
...Parabrachmanas yra didžiausia tiesa ir visuotinė sąmonė...


violetpink1

 :) Pajutau Kosminį pasisveikinimą pagal šitą muziką:
https://www.youtube.com/watch?v=oqpxXwOTXo8
su kitais, iš kažkur ten, toli,

violetpink1


violetpink1

Tai buvo kylanti saulė rytuose,
ji varė gyventi ir visi žuvo karuose,

Tai bus vėl ir dar kartą iš naujo,
tačiau tuomet Aš neleisiu lieti jiems kraujo,

jei jie vėl ir dar kartą šitaip darys,
patirs tai, ko nežino jie dar, ir niekas nebus išimtis,

gyvenimą varančią jėgą kai kas pavertė prievarta ir buvimu priešais vėją,

Aš, Parabrachmanas, jums visiems kosminę pauzę dedu,
kad sustotumėt jūs ir apmąstytumėt ar dar čia tinku,

čia ir dabar, esamuoju laiku,
stabdau jūsų sansarą, kuri sukos ir lėkė ratu,

užteks to ir laikas nuspręsti,
ką jau pabaigti, o ką vis dar tęsti,

neskubėki, žmogau, su naujaja pradžia, nes ji ne piniguose ir tikrai ne kare,

patikėk kosmosui viską, taip pat ir ciklą nuo pradžių,
tu tikrai nelaikai visko taip stipriai kaip Aš už jo vadžių,

pabandyk prisiminti save naktį sapne,
kada paskutinį kartą buvai sąmoningai jame?

Tebūnie tai atsakymas, o ne klausimas, tau,
išlikti sąmoningu Aš niekur neįsakau,

bet viena pamoka vistik vėluoja,
tai elgesys su kitais pagal pagarbą kito ir ką kitas galvoja,

matau jau nebeima bangos tavo protas jau tau,
tuomet - dedu tašką šį vakarą ir tariu tau - vėliau...

violetpink1

Parabrachmanas žmogui:

Aš Saugau kiekvieną 7 sekundes iki momento mirties,
8 sekundę ir būtent akimirką kiekvienas persikelia į kitą plotmę būties,

jei kas kitam sukelia mirtį akimirką 8,
iškarto po to visi likę tampa vis daugiau svetimi - taip, net savi,

Aš slepiuosi žvakės liepsnoj ir širdyje tavo, net tamsiausio karo metu,
ir sugrįžtu tamsiomis naktimis po mūšių saulėtų dienų,

po karštų dienų - žaibynus į naktį siunčiu,
o po vasaros vidurio - rudens link vėl suku,

violetpink1

Aš būnu naktimi ir kosmosu žvaigždėtu,
kosmose daug paslapčių ir vimanos sklendžia iš lėto,

tu galvoji, kad kariniai veiksmai gali būti žmogaus pasiekimas?
tuomet pagalvoki dar kartą, kiek ilgai ir ramiai savo vietoje būna po žemėm akmuo, ir, koks okupanto likimas,

kai tau trūksta šviesos, Aš šviečiu lempute arba žvakės liepsna,
o kai tau trūksta tamsos - liepiu viską užpūsti, išjungti - su ramia valanda,

net didžiausi ir oriausi dievai - stebisi orumu ir didybe būties,
gyvenimą materijoje keičia mirtis - astralas padės,

...už žuvusius, mano sūnau,
Aš skrosiu šią vasarą dangų žaibynais,
...už žuvusius, mano žmogau,
Aš kilsiu branduoliniu garu ten iš elektrinės,

galbūt, taip, ramiai, ir praeis visas šitas chaosas,
tačiau žinios čia prastos, ne dieviško sosto,

violetpink1

Kūryba.

Tuomet, apsidairyti išėjo jaunuolė Para[pAra].
Aukštai aukštai, slaptosios būtovės, aukščiausiojo bokšto aikštelėje, jaunuolė Para žengė lėtai vėjyje.
Jos juodi ir tamsūs, ilgi plaukai, kedenosi ir plaikstėsi vėjuose, bokšto viršūnėje.
Buvo prasidėjęs atominis karas.
Achrana[achrAna] buvo būsenoje, kurioje jai jau reikėjo užtarimo: pirmas bandymas paveikti priešą jėga nepasiteisino - į pirmą Achranos tarpkontinentinę raketą buvo atsakyta lygiai tuo pačiu.
Tai buvo jau ketvirtas atominis sprogimas: beprotystės apimtieji žmonės buvo paleidę pirmas dvi, po to sekė viena atgal nuo Achranos, ir, galiausiai viena link jos atgal.
Mitra tuo tarpu virė Achranai arbatą nervams atpalaiduoti, nes ši buvo perdaug įsitempusi ir nesvietiškai pasimetusi.
Jaunuolė Para suprato kuo kvepia Dievo duotoji situacija: arba žmonės bus sustabdyti, arba jos visos bus išprievartautos, čia geriausiu atveju, žmonių armija jau demonstravo savo ligas nuo pat pirmųjų mūšių okupuojamose teritorijose.
Jaunuolė Para nužvelgė horizontą visomis 8 pasaulio kryptimis.
Kai kur jau kilo ir leidosi nauji mąsinio naikinimo ginklų "grybai".
"Kokios ten krenta,", paklausė Mitra.
"Nežinau, gal vandenilinės,", atsakė Mitrai jaunuolė Para,
"Ne tokios šviesios kaip atominės, šitos tamsokos, bet neduodu garantijų, ...kaip Achrana laikosi?"
"Achrana pasimetusi, bet aš išviriau jai arbatos, jau aušta, ir tu gali prisijungti, nes dėjau kmynų,", pasakojo Mitra jaunuolei Para kaip ir ką virė arbatai, kurią, virė pirmiausiai dėl Achranos.
Iš pašalies atėjusiam žmogui niekas nebūtų aišku... ...kažkokios žolės, kažkokie kmynai, kurių Mitra irgi turėjo ne vienos rūšies, kodėl būtent jie darė gėrimą tokį universalų, kad tiko ir Achranai atpalaiduoti ir jaunuolei Para, kuri turėjo perimti sutiacijos kontrolę - paslaptys, kurių paprasti mirtingieji niekada nesužinos...
Reikia labai ilgai gyventi kartu su tomis jaunuolėmis, kad suprasti, kas jos gali būti apskritai ir ką jos daro.

violetpink1

Kol pasaulis nesusitvarko su ligoniais, pradėjusiais karą,
toli toli, aukštai aukštai,
Parabrachmano dukros išlieka orios ir saugios,
jaunuolės Mitra, Achrana ir Para, slaptojoje būtovėje geria įvairias vaistažolių arbatas ir svarsto ką toliau daryti.
Štai kokią jos klauso muziką iš akašos, paklausykite:
https://www.youtube.com/watch?v=xX9KerJZgYE

violetpink1

Driežiukas ramiai kiūtojo Mitros sudžiovintose žolėse.
Tai buvo tam tikra idilė ir utopija:
sudžiovintos vaistažolės, sudėtos dažniausiai ryšuliais palei sienas, po jas nardantys sausumos driežai, vienas kitas vėžlys, įropojantis į slaptają būtovę per pirmo aukšto atidarytas duris, aplinkui plytinti neribota gamta - toks jausmas ir tokios emocijos buvo ten, Parabrachmano dukrų, aplinkoje.
Kol žmonės kariavo, blaškėsi savo neapsisprendimuose, jaunuolės saugojo būtį savo moteriška, moterinine, energija.
Daugybė sielų kilo nuo Žemės aukštyn, karo pasekoje, tačiau, deja, ne visos jos palikdavo šį kančių pasaulį: dalis krisdavo ...atgal.
"Remember Forever,", tardavo sieloms jaunuolė Para, Achrana meldėsi, o Mitra suteikdavo prieglobstį kokiame nors ryšulyje žolių, specialiai turinčiame tokią paskirtį, po to visi tie ir tokie ryšuliai keliaudavo arba į slaptosios būtovės požemius, arba, į auktesnius būtovės aukštus, jaukiai padedami ten kur nors, ir saugomi.
Kiek iš viso būtovėje buvo ryšulių, ir geriamų ir ne, niekas nežinojo, nežinojo ir pats jaunuolių tėvas Parabrachmanas, jis leido joms laisvę kurti ir saugoti viską taip, kaip jos norėjo.
Dėl naikinimo Parabrachmanas turėjo savo nuomonę: jis buvo pataręs dukroms nenaikinti nieko, o geriau ir verčiau laukti, kol ryšuliai pavirs dulkėmis ir išsisklaidys... ...egzistenciška, tiesa?
Parabrachmanas taip sakė dukroms:
"Jei kas nors ateina pas jus, į jūsų gyvenimą, neišmeskite to.
Jei privalote palikti, palikite tą jau jūsų pačių būtovėje, kur nors pradedant antruoju aukštu arba žemyn arba aukštyn, bet, jokiu būdu ne pirmajame!"
Pirmas aukštas irgi turėjo savo paskirtį, ir, kad būtų jaukiau, buvo prikrautas sauso šieno, ant kurio buvo pridėta medienos, pirmiausiai tam, kad joje galėtų apsigyventi visokie gyviai.
Šitą Mitra labai mėgo, jai patiko, kai patalpa nesiskyrė nuo lauko.

violetpink1

Paslaptingoji ir slaptoji būtovė buvo pastatyta taip, kad įėjimas būtų tik pirmame aukšte virš žemės, ir, kad būtų tik vienas;
požemiai nevedė į jokius slaptus išėjimus - viskas jaukiai užsibaigė kažkur ten giliai giliai, paskutiniuoju aukštu, o į šonus - požeminiais koridoriais su požeminėmis buveinėmis.
Taip buvo padaryta dėl saugumo, kad niekas nepatektų į vidų per antrą ar tai kažkelintąjį įėjimą iš lauko.
Taip pat Parabrachmanas nenorėjo, kad kas nors, pasiklydęs joje, iš jos išeitų - jis norėjo, kad visi kas ieškojo prieglobsčio, liktų joje.

violetpink1

Paraparapolis.
Šventa Parabrachmano būtovė visiems, visoms, ir, viskam.

violetpink1

Paraparapolis.
Šventa Parabrachmano būtovė visiems, visoms, ir, viskam.

Apsuptyje laukų, pievų, slėnių, apsuptyje miškynų, tankumynų, girynų, ir dar kitų, neįvardijamų brūzgynų ir augalynų.

Artėjant rytui, artėjant popietės audrai, siaučiant nakties škvalui, tornadui, ar, uraganui, Paraparapolis stūkso po dangaus skliautu bet kokiu oru, begalinės gamtos apsuptyje.

Tamsus, juodas, jis saugo daug jau pasirinkusiųjų Dievą būties gyventojų.

Didžiulė, mąsyvi, būtovė, sukurta taip, kad atlaikytų bet kokius orus, taip pat ir karmines vėtras.
Kai kas sako, kad ji gali atlaikyti net ir likimo bangas, tereikia jos gyventojams išlikti su Dievu.

--------

Aukštyn