Krišna-bhakti: mūsų egzistencijos galutinis tikslas

Pradėjo a.t.sielis, gegužės 20, 2024, 14:14:35

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

cs

Visatos dėsnius, atradime aprašė mokslas, bet nereiškia, kad kalbu vien tik apie juos. Jei taip pasirodė - realybė yra tikrai ribota. Bet kalbu apie (praktinius dėsnius). Tame atsiveria loginiai principai (pirmapradis ir apdorotas), kuriuos aš ir parodžiau ir prezentavau, savo veikale ir bloguose nuo 2013 metų. Jei tas atradimas geresnis nei "absoliuti realybė", reikia pagrindimo ir patikslinimo, nes tai nėra negatyvus reiškinys; ir jis daugiau bendrai suvokiamas nei "tikėjimas nežinomybe". O, "absoliuti realybė" kaip atrodo - yra tik degradavęs procesas, kuris pilnas iliuzijų. Jas išsklaido tik tikri, tikslūs ir (praktinio dėsnio) dalykai.

a.t.sielis

Žiūrėk, gal kažkaip susitarsim: aš nemanau, kad tu žinai daugiau apie realybę negu žinojo didžiausi Indijos šventieji, kuriems apsireiškė Absoliuti Realybė. Bet tu tiki, kad tu žinai daugiau už juos. Kiekvienas yra laisvas galvoti, kaip jis nori, ir tikėti, kuo jis nori. Visai nenoriu su tavim ginčytis, o taip pat ir diskutuoti apie tai šioje temoje. Tai, ką rašau šioje temoje, tau nebus priimtina ar įtikinama, kol laikaisi tokios koncepcijos, kokią šiuo metu turi. Diskutuoti ar ginčytis dėl to nėra prasmės. Galim draugiškai atsisveikinti, toliau tu rašyk savo temoje, aš rašysiu savo temoje. Neužsiimkim beprasmiškais ginčais, kurie neduoda jokios naudos nei vienam.

cs

Daugiau pasidomėjus, kad ir www.bachemija1.blogspot.com mano tinklaraščiu, kurį dar išsaugojau, nuo 2020 metų, būtų aiškiau ir ne tuščia mintis tame, apie ką kalbu. Šiame tinklarašyje, kaip rašiau knygoje: "Bachemijos metodo rinkinys 1" 2021 metais; tai yra mano metodo aukštesnė versija ir tos aukštesnės versijos pradžia. Tas nėra labai aukšta forma realybėje, bet yra svarstymai, tokie kurie pasirodė vėliau www.bachemija.top puslapyje, ir nutrauktame www.bachemija.com puslapyje. Mano veikla šiuo atžvilgiu, nėra galutinė ir neturėtų būti religijos dalimi prie to, ką atradau aukšto. Taip pat aš nesiekiu kažko labai aukšto, nes nematau, kad religijoje yra kažkas aukšto. Bent tokiame laike kaip dabar, to religija neišreiškė ir neparodė. Analogiškai, man mano metode to irgi nepavyksta išreikšti aukšto realybės pažinimo. Tai nėra kaip nuomonės klaida, kuri prilimpa kaip negatyvas.

a.t.sielis

Iš Šrilos Bhaktirakšakos Šridharos Maharadžo knygos "Golden Volcano of Divine Love":

Citata[Tai, kas aprašyta, vyko 1510 metais po Kr.]

Paslaptinga inkarnacija

Po to, kai Šri Čaitanja Mahaprabhu priėmė sanjasą, Jis nuvyko gyventi į Džaganatha Purį. Ten Jis atvertė didžiausią to meto raštų žinovą, Sarvabhaumą Bhatačarją.

Po susitikimo su Šri Čaitanja Mahaprabhu, didysis raštų žinovas Sarvabhauma Bhatačarja klausinėjo savo svainį Gopinathą Ačarją apie dabartinio amžiaus, Kali jugos, avatarą [t.y. klausinėjo apie Mahaprabhu]. Gopinatha buvo gyvenęs Navadvipoje ir buvo Šri Čaitanjos Mahaprabhu pasekėjas. Sarvabhauma pradėjo savaip girti Šri Čaitanją Mahaprabhu kaip gražų žmogų ir didį raštų žinovą. „Aš esu labai patrauktas Jo", sakė Sarvabhauma, „bet nemanau, kad išmintinga, kad tokiam jaunam amžiuje Jis priėmė sanjasą, gyvenimo atsižadėjime statusą. Jo dar laukia ilgas gyvenimas, kaip Jis sugebės išlaikyti sanjasio gyvenimo orumą, atsižadėjimą? Aš negaliu sėdėti nuošalyje ir nieko nedaryti, man labai patinka šis vaikinas, aš turėsiu Jam padėti kaip globėjas, kad Jis neprarastų savo prestižo palikdamas sanjasą dėl pasaulietinių malonumų vilionių".

Gopinatha negalėjo toleruoti viso šio globėjiško patarinėjimo, jis pasakė Sarvabhaumai: "Šis jaunuolis, kuris yra labai gražus, žavintis ir išsimokslinęs, patraukė tavo dėmesį ir tu nori tapti Jo globėju, kad išlaikyti Jo gyvenimo tyrumą. Tu manai, kad turi padėti Jam? Ką turi galvoje, sakydamas visus šiuos dalykus? Ar tu nežinai, kad Jis iš tikrųjų yra Dievo inkarnacija šiai epochai? Jis yra Kali jugos avatara, Jis pradėjo nama-sankirtanos juga dharmą Navadvipoje, ir Jo apsireiškimas yra minimas raštuose".

Sarvabhauma atsakė, "Ne, ne! Tu kalbiesi ne su eiliniu žmogum. Negalvok, kad gali sakyti ką nori ir aš tai priimsiu. Aš kietas riešutas. Ką tu sakai? Nėra Kali jugos avataros! Vienas iš Višnu vardų, paminėtų Višnu-sahasra-namoje Mahabharatoje, yra Trijuga - "Viešpats, kuris apsireiškia tik trijuose amžiuose". Tai reiškia, kad Viešpats neturi inkarnacijos Kali jugoje, išskyrus Kalki, kuris yra žaidimų inkarnacija, o ne juga avatara, inkarnacija epochai."  Gopinatha atsakė „Manaisi esąs labai išsimokslinęs, bet nors ir išstudijavai visus raštus, ir taip didžiuojiesi savo išsimokslinimu, Mahabharata ir Šrimad Bhagavatam yra pagrindiniai sanatana-dharmos pasekėjų raštai, ir vis tik tu neturi konkretaus žinojimo apie tai."

„Ne žmogus - o Dievas"

Tada Gopinatha Ačarja citavo ištraukas iš Šrimad Bhagavatam ir Mahabharatos (krsna-varnam tvisakrsnam, suvarna varna hemango). Tokiu būdu, jis darė spaudimą dėl savo požiūrio taško: "Čia mes aptinkame tiesioginį Kali amžiaus avatarą. Jis apsireiškė skleisti nama-sankirtaną. Jis ne žmogus, bet Aukščiausias Viešpats, Pats Krišna". Sarvabhauma pasakė: "Ne, ne. Eik šalin. Žiūrėk savo reikalų. Negalvok, kad gali mane mokyti." Taip jie ginčijosi.

Vėliau Sarvabhauma Bhatačarja pasakė Šri Čaitanjai Mahaprabhu, "Aš norėčiau mokyti Tave Vedantos filosofijos, kad galėtum išlaikyti savo atsižadėjimo standartą. Aš išmokysiu tave, kad šis pasaulis yra niekas, kad tu niekad nejaustum jokio potraukio vėl įžengti į žemišką gyvenimą". Šri Čaitanja Mahaprabhu pasakė „Taip, jūs esate Mano globėjas. Ką besakytumėte, Aš privalau tai padaryti. Aš ateisiu ir mokysiuos Vedantos filosofijos iš jūsų bet kokiu jums tinkamu laiku".

Tada Gopinatha Ačarja pasakė Šri Čaitanjai Mahaprabhu, "Sarvabhauma tai sako, kadangi jis nežino Tavo realios tapatybės". Šriman Mahaprabhu atsakė, "Kodėl kalbi prieš jį? Jis yra Mano globėjas. Jis buvo Mano tėvo klasės draugas, todėl turi daug meilės Man. Tai iš meilės jis vaizduoja save Mano globėju ir rūpinasi Mano gerove. Aš nematau trūkumo tame".

Septynios tylos dienos

Po kelių dienų Šri Čaitanja Mahaprabhu pradėjo klausytis Vedantos iš Sarvabhaumos Bhatačarjos, ir kai Sarvabhauma kalbėdavo, jis būdavo tylus, kaip geras berniukas, taip lyg būtų klausęsis su nuolankiu atsidėjimu. Bet po to, kai mokė Šri Čaitanją septynias dienas, Sarvabhaumos mintyse kilo abejonė. Jis galvojo: "Kame reikalas? Aš esu toks didis Vedantos ir logikos žinovas, ir bandau kuo geriausiai visu savo intelektu pristatyti Jam vidinę Vedantos reikšmę, bet nesulaukiu iš Jo jokio atsako. Jis tik tyliai klausosi mano šnekos, lyg būtų kurčias ir nebylys. Ir negaliu sakyti, kad Jis nesupranta manęs, nes Jis turi aštrų intelektą. Esu tuo tikras, bet vis vien Jis niekaip neparodo, kad Jam tai patinka - jokio atsako iš viso. Jis nekelia klausimų ir niekuo neparodo, ar Jis supranta ar ne - visiškai nieko tokio. Jeigu taip, ką aš čia veikiu?" Jis negalėjo ilgiau susilaikyti, ir tiesiai uždavė klausimą Viešpačiui: "Jau daugiau kaip septynias dienas aiškinau Tau vidinę Vedantos prasmę. Daug sanjasių ateina pas mane pasimokyti Vedantos, bet Tu neturi jokių klausimų dėl to, ką aš kalbu, dėl mano paaiškinimų? Tu keistai ir stebinančiai išlieki tylus, kokia to priežastis?

Ateistinis mokytumas

Tada Šri Čaitanja Mahaprabhu atskleidė, ką galvoja. Jis pasakė: "Sarvabhauma, tai ką jūs aiškinate, pagrįsta Šankaros filosofija, bet Aš girdėjau, kad Viešpaties nurodymu Šankara nuslėpė tikrąjį Vedantos tikslą. Vedantos autorius, Vjasadeva, yra pilnai teistinių pažiūrų asmenybė, ir sudarė šią Vedantą, bet viskas, ką jūs sakote, paremta ateistiniu mokytumu."

Sarvabhauma buvo labai protingas žmogus, jis suvokė: "Labai delikačiu būdu Jis nori man pasakyti, kad viskas, ką aš aiškinu, yra nesąmonės. Jau septynias dienas sunkiai dirbu, dėdamas didžiausias pastangas paaiškinti Vedantą, ir štai Jis parodo, kas esąs iš tikro, ir sako, kad viskas, ką aiškinu, yra klaidinga. Ką Jis šneka?" Vis dėlto, išlaikydamas džentelmeniškumą, Sarvabhauma dvejodamas paklausė Šrimano Mahaprabhu: "Tu sakai, kad viskas, ką aiškinau paskutines septynias dienas, yra netikra ir nepaliečia klausimo esmės. Tokiu atveju, ar Tu gali pateikti teisingą reikšmę? Jeigu visa tai netinkama ir klaidinga, tada kokia tikroji Vedantos reikšmė?" Šri Čaitanja Mahaprabhu nuolankiai atsakė: "Jeigu jūs liepsite Man paaiškinti Vedantą, Aš pabandysiu. Vedantos sūtros, aforizmai, patys save nušviečia, ir yra sau pakankami kaip įrodymas. Tinkamas sūtrų skaitymas veda link Parabrahmano, Krišnos". Čaitanja Mahaprabhu pradėjo šia įžanga. Jis pasakė, kad Šrimad Bhagavatam yra tikras Vedantos paaiškinimas ir komentaras. Tai minima Garuda Puranoje:

artho'yam brahma sutranam bharatartha-vinimayah
gayatri bhasya rupo 'sau vedarthah paribrimhitah

"Šrimad Bhagavatam yra  tikras Vedanta sūtros komentaras. Ir nors labai sunku nustatyti tikrą šimto tūkstančių posmų epo Mahabharatos - didžios pasaulio istorijos - tikslą, Šrimad Bhagavatam atėjo dovanoti jos tikrą reikšmę. Viso Vedų žinojimo motina yra Gajatri mantra. Šrimad Bhagavatam paaiškina Gajatri labai išsamiu būdu. Visos papildomos Vedų tiesos taip pat randamos Šrimad Bhagavatam." Todėl, Vedanta privalo būti aiškinama sekant ta tiesa, kuri išreikšta Šrimad Bhagavatam, tik tada gali būti suprasta tikroji Vedantos reikšmė.

Išsivadavusių sielų siekis

Kai Šriman Mahaprabhu paminėjo Šrimad Bhagavatam, Sarvabhauma, būdamas išsimokslinęs panditas, negalėjo neigti jos teisingumo. Jis pasakė: "Taip, man irgi patinka Šrimad Bhagavatam. Ir man ypač patinka vienas gražus posmas." Tuo metu, Sarvabhauma, kad atgautų savo prarastą prestižą, pradėjo aiškinti Šrimad Bhagavatam atmaramos posmą:

atmaramas ca munayo nirgrantha apy urukrame
kuvanty ahaitukim bhaktim ittham-bhuta guno harih

"Netgi išsilaisvinusios sielos pilnai patenkintos savyje yra neatlaikomai patrauktos nuostabiausių Krišnos savybių ir atsiduoda Jam su tyru pasišventimu".

Sarvabhauma paaiškino šį posmą devyniais skirtingais būdais, kol Šri Čaitanja Mahaprabhu, kaip ir anksčiau, sėdėjo, tyliai klausydamasis. Kai užbaigė savo paaiškinimą, Sarvabhauma pagalvojo, kad kažkiek atgavo savo padėtį. Vis vien, norėdamas iš mandagumo pasiteirauti, jis paklausė Šri Čaitanjos Mahaprabhu: "Ar Tu patenkintas šiuo paaiškinimu? Jei gali labiau nušviesti šį posmą, aš paklausysiu". Šri Čaitanja Mahaprabhu pasakė jam „Jeigu liepsite man, Aš galiu pabandyti". Tada Jis pateikė aštuoniolika skirtingų to posmo paaiškinimų, palikdamas nuošalyje devynis jau pateiktus Sarvabhaumos.
Tuo metu, klausydamasis Šri Čaitanjos Mahaprabhu paaiškinimo, Sarvabhauma laipsniškai pamatė, kad praranda savo padėtį. Jo išdidumas buvo sugriautas. Pritrenktas jis galvojo, "Šis jaunuolis, šis jaunas vaikinas nėra eilinis asmuo. Joks eilinis intelektas negali paneigti mano argumentų. Palikdamas nuošalyje visus mano bandymus paaiškinti šį posmą, Jis pateikė aštuoniolika nuostabių šio vieno posmo paaiškinimų. Kas gi tai? Iškyla tokie nuoseklūs, neatremiami, pilni pasišventimo ir gražūs paaiškinimai, pralenkdami visus tuos, kuriuos su tiek energijos ir pastangų pateikiau aš. Jokia žmogiška esybė negali pralenkti mano paaiškinimų, joks žmogaus intelektas negali viršyti manojo. Tai yra kitos rūšies paaiškinimai - jie įtraukia viską, apima viską. Bet jie ateina iš šio jauno vaikino. Kas gi tai?"

Mistinis apreiškimas

Laipsniškai jis prarado tikėjimą savim ir pasimetė. Ir tada jis prisiminė kaip Gopinatha Ačarja pasakė, kad Šri Čaitanja Mahaprabhu yra ne žmogus ir pagalvojo: "Žmogui neįmanoma paaiškinti dalykus tokiu būdu - tai kažkas antgamtiško." Tada Šri Čaitanja Mahaprabhu atskleidė Sarvabhaumai Savo dvasinę padėtį, kaip Narajaną ir Krišną kartu. Transe Sarvabhauma matė visus šiuos dalykus ir puolė prie Viešpaties pėdų, ir beveik visiškai prarado samonę.

Kai jis sugrįžo iš transo, jis rado tą vaikiną vis dar sėdintį kaip studentą su dideliu nuolankumu. Tada Šri Čaitanja Mahprabhu paklausė: "Ar galiu šiam kartui eiti?"

Sarvabhauma pasakė, „Taip, dabar gali eiti". Viešpats išėjo, o Sarvabhauma pasiliko. Po kurio laiko jis atsigavo ir pradėjo galvoti, "Ką aš mačiau? Keturrankis Narajana, tada Krišna grojantis fleita! Mane nugalėjo ne žmogus - tai mano išsigelbėjimas." Sarvabhauma tapo kitu žmogumi ir sukūrė du posmus:

vairagya-vidya-nija-bhakti-yoga-
siksartham ekah purusah puranah
sri-krsna-caitanya-sarira-dhari
krpambudhir yas tam aham prapadye

„Aš atsiduodu Šri Krišnos Čaitanjos, kuris yra malonės vandenynas, lotosinėms pėdoms. Jis yra Pirminis Dievo Asmuo, Krišna, ir nužengė mokyti mus tikrosios žinojimo, atsižadėjimo ir pasišventimo Jam reikšmės."

kalan nastam bhakti-yogam nijam yah
praduskartum krsna-caitanya-nama
avirbhutas tasya padaravinde
gadham gadham liyatam citta-bhrngah

„Tegu mano proto bitė pasineria giliai į Šri Krišnos Čaitanjos Mahaprabhu, kuris yra Aukščiausias Dievo Asmuo, Pats Krišna, lotosines pėdas. Jis apsireiškė atgaivinti tyros dvasinės tarnystės kelią, kuris buvo beveik prarastas laiko poveikyje".

cs

Nėra asmeninio atsakymo. Tame nieko blogo nėra, bet vertėtų pažiūrėti, ką rašiau paskutinį kartą.

Aš rašiau, kad tikėtojas yra (o ne nėra) tokioje religinėje būsenoje, realybėje, kuri "mato", kažką aukšto. O, man, tokios aukštumos dar nepavyko pasiekti, bet kartu, religija to nepasiekė irgi (bet tik mato padarytą savo darbą tarpinėje erdvėje su visais kitais). Turiu mintyse, kad dirbtinumas kaip ir tikėjimas yra pasiekiamas aukštai irgi, bet nevienodais lygiais ir nevienodomis sampratomis tas susieina kartu. Todėl, kaip viena visuma ji negali tapti absoliučiu dalyku, nes egzistuoja atskiri įdirbiai ir atskiras darbas, kuris irgi sunkus. O religijoje tas darbas jau padarytas, daug seniau istorijoje, lyginant su tuo, ką aš užsiimu savo metode, yra patirties, bet kitame dalyke, bendroje aukštumoje. Savo metodą pradėjau 2013 metais, bet kreipiu dėmesį ir į tai, ką atrado alchemija, senovės Egipto civilizacija ir istorija. Turiu mintyse ir kitus gebėjimus apart tikėjimo ir matymo.

a.t.sielis

Citata iš: cs  Šiandien 14:28:05Savo metodą pradėjau 2013 metais, bet kreipiu dėmesį ir į tai, ką atrado alchemija, senovės Egipto civilizacija ir istorija. Turiu mintyse ir kitus gebėjimus apart tikėjimo ir matymo.
Gali pasidomėti šia asmenybe https://en.wikipedia.org/wiki/Dorothy_Eady, turėjo mistinių patyrimų, kurie jai rodė, kad ji senovės laikais buvo vienos iš Egipto šventyklų šventikė:

CitataDuring her early period, Eady reported nighttime visitations by an entity called Hor-Ra who she claimed was the spirit of Seti I. Eady stated that Hor-Ra slowly dictated to her, over a twelve-month period, the story of her previous life.[15] The story, written by Eady, took up around seventy pages of cursive hieroglyphic text. It described the life of a young woman in ancient Egypt, called Bentreshyt, who had reincarnated in the person of Dorothy Eady.[16] Bentreshyt (meaning 'Harp of Joy') is described in this text as being of humble origin, her mother a vegetable seller and her father a soldier during the reign of Seti I (c. 1290 BC to 1279 BC).[15] When she was three, her mother died, and she was placed in the temple of Kom el-Sultan because her father could not afford her. There, she was brought up to be a priestess.

cs

Senovės Egipto religija yra daugiau panaši į (sutvirtėjusią pagonybę), netokią kuri randama mūsų kraštuose, seniau Lietuvos istorijoje.
https://en.wikipedia.org/wiki/Paganism
Paaiškinu, kad, savęs nelaikau, Egipto atstovu, nes aš tik kuriu metodą, daugiau techninį, orientuotą į dirbtinę sferą su principais ir jis turi istorinių elementų. Ir paaiškinu, kad nesu užsilaikęs tikėtojas kokiame religijos viduje, kaip Egipto civilizacijos kurtos religijos sistemos. Manęs ten išviso nėra, man tik yra tai įdomus, kaip istorinis faktas sau paskaityti.

Pagrindinis mano metodo pasižymėjimas yra apie tai, ką galima dirbtinai kurti ribotoje egzistencijoje.

O religijos tikslas koks? Pasakau, kad religijos esminis egsiztavimas absoliutus, bet nematoma kita pusė, o tokių pusių daug. Kaip ir krypčių, kurios turi aukštumos paveikslėlį. Niekas nedraudžia tikėti, bet nenuvertinkime ir įdirbio kitose sferose.

a.t.sielis

Citata iš: cs  Šiandien 15:18:44nenuvertinkime ir įdirbio kitose sferose.
Žmonės gali kai ką susikurti atseit savo pastangomis (nors viskas visatoje yra sukurta Absoliučios Realybės ir viskas Jos valdoma, tokiu būdu, patys žmonės ir jų veikla yra sukurta Absoliučios Realybės ir valdoma Jos nustatytų dėsnių), bet tai laikina, ir tai nusineša laikas. Tai kaip byrantis smėlis tarp pirštų.

Absoliuti Realybė yra Amžinoji Realybė. Laikini pasauliai kyla iš Absoliučios Realybės kuriančiosios galios. Laikini pasauliai sukuriami, sunaikinami, vėl sukuriami, vėl sunaikinami. Visi įdirbiai laikinuose pasauliuose prapuola. Amžinoji Realybė, dvasiniai pasauliai, tuo tarpu nesikeičia, visados išlieka.

Tai apmąsčius, galima įsisąmoninti veiklos, kurios rezultatai laikini, bergždumą. Mūsų tikrieji namai yra Amžinojoje Realybėje. Laikinuose pasauliuose mes tik klajojame tamsoje, kol neįsisąmoniname savo vietos Amžinojoje Realybėje, ir nerandame kelio į Ją.

Aukštyn