Aukščiausioji Sąmonė. Ar tikrai tik viena?..

[solitudity]

Apie Dievą.
Tiksliau - "kiek yra arba gali būti tų, kuriuos vadiname aukščiausiaja sąmone".
1. Kuomet būnu ramaus stebėtojo būsenoje ir prisimenu šią temą, pirmiausiai mano vaizduotėje iškyla toks vaizdinys:
elipsės, ovalo forma, kurioje yra visa egzistencija; matau ją kaip tamsią ir pilną žvaigždžių, tačiau nevien tai joje - joje ir astralas, ir mentalas, ir net tai, ką vadintume antimaterija.
Žodžiu - toje elipsėje yra viskas.
Elipsės viduryje - akių pora; jaučiu tai kaip vyriškos asmenybės akis.
Kaip traktuoju šį savo potyrį?
Traktuoju taip: mano sąmonė gauna įspūdį apie egzistenciją;
manau, jog Parabrachmanas, Absoliutas, arba tiesiog - Dievas, apsireiškia tokiu būdu, kokiu esu pajėgus suvokti, pamatyti ir priimti.
Panašiai, kaip kiti mato ką nors kitą, kas jiems artima.
2. Tačiau... ...laikui bėgant, atsirado papildomas vaizdas:
tokia pati, tik savotiška, šiek tiek kitokia, elipsė su akimis, kurios yra moteriškos, arti tos elipsės, kuri yra vyriška.

Kaip traktuoju šį potyrį?
Manau, jog kaip ir visuose sąmonės lygiuose, taip ir pačiame aukščiausiame sąmonės lygyje - Parabrachmano, arba Absoliuto, arba Dievo - nėra vien tik vienas, o yra daugiau na, bent jau du
...suprantu, jog tai, ką parašiau, kertasi su visu Monoteizmu, tačiau tokį dalyką prieinu per savo pojūčius.
Ką apie tai manote?
Gal kas nors žinote, ką apie Parabrachmaną šiuo klausimu sako Vedos ar kokie nors Guru (dvasiniai mokytojai)?
Ar gali būti, jog egzistuoja nevien Jis, Parabrachmanas, bet ir Ji, tokia pati esybė?

[a.t.sielis]

Taip, pvz. Gaudija vaišnavų mokyme sakoma, kad Aukščiausiasis yra ne vienas, o kartu su savo vidine dvasine energija. Jie yra du, viena siela dviejose apraiškose, Jis ir Ji, Radha ir Krišna, arba kituose skleidiniuose - Sita ir Rama, Lakšmi ir Višnu , ir t.t.. Šri Radha, Dievo vidinė energija, amžinuosiuose dvasiniuose Dievo žaidimuose yra pasakiusi apie tai taip: "There is no difference between us at all. We are one soul, and for the sake of tasting our astonishing pastimes we take two forms."

Jeigu skaitai angliškai, galbūt šitas tekstas bus tinkamas pilniau atsakyti į tą klausimą: http://bvmlu.org/VS/SBV_pr.html

Čia yra paveikslas, nupieštas pagal dvasinio mokytojo Dieviškosios Poros apibūdinimus: http://bhaktiart.net/hp_wordpress/?dt_portfolio=seva-kunja

Dievas yra vienas, bet Jis tapo daugeliu (eko bahu syam), yra begalybė Jo ir Jo energijos skleidinių ir apraiškų. Mes, mažos gyvos esybės, taip pat esame vienos iš Jo energijos rūšių - gyvųjų esybių energijos (jiva-sakti) - dalelės.

[VEris]

Manau, kad aukštesniuose ir aukščiausiuose lygmenyse lyčių nėra. Nieko negaliu pasakyti apie Dievų kiekį, bet Dievas gali būti net nebūtinai sąmoninga esybė, o kaip sistema, ar tiesiog absoliutas, apimantis viską - ir erdvę, ir įvairius dėsningumus, ir vykstančius procesus (pvz visata, arba kažkas kito už mūsų sovokimo ribų)

[solitudity]

Dar pamiršau parašyti, jog gaunu įspūdį, jog mes esame toje vyriškojo Absoliuto egzistencijoje.
Niekam neperšu to, kaip būtinai tikro dalyko, tiesiog noriu pasidalinti savo dvasiniu potyriu.

[a.t.sielis]

Iš Šrilos Bhaktivinodos Thakuros knygos "Džaiva-dharma" (http://bvmlu.org/SBNM/JaivaDharma/) 16 skyriaus:

"Nesuskaičiuojamos gyvosios esybės (dživos) yra apreiškiamos iš Viešpaties Šri Baladevos, kad tarnautų Golokoje Vrindavanoje Šri Krišnai, Kuris semiasi džiaugsmą iš Vrindavanos (Vrindavana-vihariui), o kitos apreiškiamos iš Šri Šankaršanos, tarnauti dvasiniame danguje Vaikunthos Valdovui, Šri Narajanai. Amžinai patirdamos dvasinių santykių skonį (rasą), užsiėmusios tarnyste savo garbinamam Viešpačiui, jos visada išlaiko pastovumą savo prigimtinėje padėtyje. Jos visada veržiasi suteikti džiaugsmo Bhagavanui ir yra visados Jam dėmesingos. Gavę dvasinės galios jėgą, jos visada yra stiprios. Jos neturi kontakto su materialia energija. Iš tikro, jos nieko nežino apie klaidinančios galios, kuri vadinama maja, egzistavimą. Kadangi jos gyvena dvasiniame pasaulyje, maja yra labai toli nuo jų ir neturi joms jokio poveikio. Visada pasinėrusios į tarnystės savo garbinamam Viešpačiui palaimą, jos yra amžinai laisvos, ir nepatiria materialių džiaugsmų ir kančių. Jų gyvenimas sudarytas vien iš meilės, ir jos net nežino apie kančią, mirtį ar baimę. Taip pat yra nesuskaičiuojamos, be galo mažos, sąmoningos gyvosios esybės, kurios emanuoja kaip Priežasčių Vandenyne Gulinčio Didžiojo Višnu (Karanadokašaji Maha-Višnu) žvilgsnio į Jo majašakti (materialios kūrinijos galią) spindulių dalelės. Kadangi šios gyvos esybės yra šalia majos, jos mato majos nuostabius pasireiškimus. Nors jos turi visas tų dživų, kurias anksčiau apibūdinau, savybes, dėl savo mažutės paribio (marginalinės) prigimties jos kartais žiūri į dvasinį pasaulį, o kartais į materialų pasaulį. Šioje tarpinėje paribio būsenoje, dživa yra labai silpna, kadangi tuo metu ji dar nepasiekė dvasinės jėgos, gaunamos iš savo garbinimo objekto (seva-vastu) malonės. Iš šių nesuskaičiuojamų dživų, tos kurios nori mėgautis materialia energija (maja), pasineria į materialų jutimų tenkinimą, ir patenka į amžinos nelaisvės, amžino sukaustymo (nitja-badha) padėtį. O tos dživos, kurios atlieka nuolatinį sąmoningą Bhagavano garbinimą, Jo malone gauna dvasinę jėgą (čit-bala), ir įžengia į dvasinį pasaulį. O gerbiamasis! ( "O baba!", indiškas kreipinys). Tai mūsų didžiulė nelaimė, kad užmiršome tarnystę Šri Krišnai, ir mus sukaustė majos pančiai. Tik todėl, kad pamiršome savo prigimtinę padėtį, esame šioje apgailėtinoje būsenoje."

Iš Šrilos Bhaktivedantos Svamio Prabhupados knygos "Viešpaties Čaitanjos mokymas" (https://www.vedabase.com/lt/tlc), 7 skyriaus :

Taigi galima daryti išvadą, kad Kṛṣṇos ekspansijoms ir inkarnacijoms nėra pabaigos. Keletą jų Viešpats Caitanya aiškina Sanātanai, kad suteiktų jam žinių, kaip Viešpats kuria ekspansijas ir semiasi džiaugsmo. Tas pačias išvadas patvirtina ir Śrīmad-Bhāgavatam (1.3.26). Ji sako, kad Aukščiausio Viešpaties inkarnacijoms nėra galo, kaip nėra galo vandenyno bangoms.

Pirmiausia Kṛṣṇa įsikūnija trimis puruṣa-avatāromis: kaip Mahā-Viṣṇu, t.y. kaip Kāraṇodakaśāyī avatāra, Garbhodakaśāyī avatāra ir Kṣīrodakaśāyī avatāra. Taip liudija Sātvata-tantra. Kṛṣṇos energijos taip pat yra trejopo pobūdžio: mąstymo, jutimo ir veiksmo energijos. Kai Jis išlaisvina mąstymo energiją, Jis yra Aukščiausias Viešpats. Išlaisvinęs Savo jutimo energiją, Jis - Viešpats Vāsudeva, o išlaisvinęs veiksmo energiją, Jis - Saṅkarṣaṇa Balarāma. Jei Jis nemąstytų, nejaustų ir neveiktų, nebūtų atsiradusi kūrinija. Nors dvasiniame pasaulyje kūrimas nevyksta - juk planetos jame neturi pradžios - jis vyksta materialiame pasaulyje. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju tiek dvasinis, tiek materialus pasauliai yra veiksmo energijos manifestacija. Toje energijoje Kṛṣṇa veikia Saṅkarṣaṇos ir Balarāmos pavidalu.

Dvasinis pasaulis, kur yra Vaikuṇṭhos planetos ir aukščiausioji planeta - Kṛṣṇaloka, glūdi Jo mąstymo energijoje. Nors dvasiniame amžiname pasaulyje kūrimas nevyksta, vis dėlto derėtų žinoti, kad Vaikuṇṭhos planetos yra priklausomos nuo Aukščiausio Viešpaties mąstymo energijos. Mąstymo energiją apibūdina Brahma-saṁhitā (5.2), teigianti, kad aukščiausioji buveinė Goloka yra tarsi lotoso žiedas su šimtais vainiklapių. Golokoje viskam suteikia išraišką Anantos, Balarāmos ar Saṅkarṣaṇos pavidalas. Materiali kosmoso reiškinija ir jos įvairios visatos įgauna išraišką per māyą, t.y. materialią energiją. Tačiau nereikia manyti, jog materiali gamta, ar materiali energija, yra kosmoso reiškinijos priežastis. Priešingai, impulsą reikštis jai duoda Aukščiausias Viešpats, pasitelkęs Savo įvairias ekspansijas, kurios veikia per materialią gamtą. Žodžiu, nieko neįmanoma sukurti be Aukščiausio Viešpaties priežiūros. Materialios gamtos energijai impulsą veikti duoda Saṅkarṣaṇos pavidalas. Tai reiškia, kad kosmoso reiškinija sukuriama vadovaujant Aukščiausiam Viešpačiui.

Śrīmad-Bhāgavatam (10.46.31) sako, jog Balarāma ir Kṛṣṇa yra visų gyvų esybių šaltinis ir kad šios dvi asmenybės yra visame, kas tik egzistuoja.

[VEris]

@a.t.sielis savo įsitikinimuose religija tik pasiremi, ar ja visiškai tiki?

[a.t.sielis]

@a.t.sielis savo įsitikinimuose religija tik pasiremi, ar ja visiškai tiki?

Visiškai tikiu, tiek kiek turiu tikėjimo galios. Norėčiau turėti daugiau tikėjimo. Mano paties žinojimas, ar šiaip žmonių žinojimas (pvz. gamtamokslis, psichologija, filosofija, paplitę socialiniai gyvenimo supratimai ir pan.) man jau nebeimponuoja, nes tai tiesiog klaidžiojimas materialioje visatoje, ir ribotas požiūris netgi į materialią visatą, ką kalbėti apie visą būtį. Apskritai, dabar man per mano protą prieinamos ir mano paties individualiai patiriamos žinojimo formos yra kažkas ne tai, manau, yra aukštesnės sąmonės pakopos, ir aukštesnio, kitokio pobūdžio žinojimas, kuris nėra šaltas, o susijęs su Dievo pasaulyje vyraujančia meile, laime, džiaugsmu, suvokimais.

[VEris]

Ir be reikalo. Bandant aiškintis egzistencialistinius klausimus, reiktų kreipti dėmesį į visus veiksnius - tiek materialius, tiek nematerialius, kadangi abi šios egzistavimo formos priklauso visai visumai. Manau, kad ir materialiuose dalykuose galima rast faktų ir atsakymų. Šiaip ar taip, daug tavo teiginių palaikau, daug jų panašūs į mano abstrakčias kylančias idėjas, bet nemanau, kad reiktų tikėti vien tik religija. Taip, ja galima remtis, bet tik ne aklai...

[elteide]

kiek pastebejau daug kur religijose Dievas kaip dvilytis ...tiksliau, yra is dvieju jegu ,potencialu , poliu..taip ir zmoguje yra , kiekvienas turim ir vyrisku ir moterisku savybiu, energetikos kanalu.

[solitudity]

O man kaip tik dabar tokia stadija, kai pirminiu pažinimo šaltiniu laikau asmeninius pojūčius.
Taip dėlto, jog asmeniniais pojūčiais gauta informacija yra skirta būtent jaučiančiąjam asmeniui ir yra natūraliausias, labiausiai savaiminis būdas pažinti. Tai dalykas, kurį turėsi net jei ir tikėsi į šventraščių tiesas... 
Man šventraščiai artimi tiek, kiek atitinka tai, ką atrandu per asmeninį patyrimą ir tiek, kiek jį papildo.
Tačiau jei prieštarauja - nesutinku su tokia dalimi.

[boba]

Aukščiausioji sąmonė yra suprasti( galų gale ) kad visi yra kvaili( net genijai yra kvaili) pati /pats irgi esi kvaila/kvailas. Daugiau nebėra ko suprasti.

 Visas tas analizavimas ir narpliojimas yra tik kvailybių kvailybė.

Na viskas baigiasi kvailybės suvokimu... Sėkmės.

[kiskis]

Sėkmės

aciu

Na viskas baigiasi kvailybės suvokimu... Sėkmės.

Matau (is tavo energingos veiklos )viskas nesibaigia ir tai teikia kazkokia vilti (kas kaip zinia - durniu motina ) , dar karta aciu.

[VEris]

Dieve kaip man jos gaila...

[SPACE]

Viešpats su jumis. The Rabbis believed that ''a non-Jew lit., ['idolater', gentile] who occupies himself with the study of Torah is equal [in God's eyes] to the High Priest''. Bava Kama 38a

Švento rašto skaitymas gali jus išgelbėti nuo mirties. Čia panašiai, kaip bažnyčia. Kasdienybės veikloje žmonės užsimiršta, bet pamatę bažnyčią, prisimena amžinus dalykus.

[vytra]

Pavydas - tai kvailumas.

- terminas "pavydėti" yra neteisingai įvestas atėjusių aršiųjų atėjistų, žodyną jie sudarinėjo pagal savo kvailas fantazijas.

paaiškinimas: senojoje Lietuvių kalboje "vydėti" reiškė "žiūrėti", taigi pavydėti reiškia pažiūrėti. Pvz.: "Eime pavydėti, kaip mūsų kaimynas gyvena" buvo natūralus posakis tais laikais, kai kaimynai dar svečiuodavosi vieni pas kitus ir reiškė dabartine kalba "eime pažiūrėti kaip mūsų kaimynas gyvena".

tokios prasmės kaip rusų "ревность" ar "зависть" pas lietuvius net nėra, artimiausi būtų "riaumojimas" ir "priklausymas".