Creative kūryba

Pradėjo Creative, gegužės 12, 2017, 00:38:23

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Creative

gegužės 12, 2017, 00:38:23 Redagavimas: gegužės 12, 2017, 00:58:40 by Creative
Bedugnė

Aš skendau, vis gilyn ir gilyn, ir norejau skesti, kristi į bedugnę. Jis bandė dar iš viršaus mane pagauti, bet vis išsprusdavau nieko nedarydama. Norėjau pasiekti šios bedugnės dugną. Vis gilyn ir gilyn, tamsiau ir tamsiau. Staiga jis visdėlto pasiekė mane apglebė ir mano kojos palietė pagaliau žemę. Jis taip prispaudė mane prie krutynės, kad negalėjau nieko matyti kas buvo aplinkui. Jis taip prispaudė kad nematyčiau kas vyko. Aš tvirtai nuspredžiau kad turiu pažvelgti ir iškišau galvą per jo petį ir pamačiau. Pamačiau kaip žmonės aplinkui vieni kitus žudė, kankino, žiauriai tyčiojosi. Man nebuvo baisu, tiesiog skaudu dėl jų.

Pajutau, kad netoliese turėjo būti kažkas panašaus į šviesos skleidėją. Apsižiūrėjau aplink ir pamačiau netoliese didelę doubą. Ir ten nuskubėjau. Apačioje gulėjo kažkas panašaus į milžinišką širdį, tą šviesos nešėją kuris dar nebuvo visai užgęsęs. Tai buvo akmuo pro kurio sieneles vos vos skvelbesi raudona švieselė. Aš nučiuožiau žemyn prie jos ir paliečiau, buvo beveik šalta. Nežinodama ką daryti kad ji vėl atsigautu, nes dėl jos čia vyko pragariškas karas tarp visų, nes ji nebešvietė, nebešildė, tik vos vos ruseno. Apsižiūrėjau aplinkui ir pamačiau kad be mano palydovo ten aukštai prie krašto stovi dar viena būtybė, kuri švietė akinančia balta šviesa. Aš paklausiau ar ji gali neleisti šiai akmeniniai širdžiai užgęsti ir vėl atgaivinti. Būtybė palingavo galva, sakydama kad ne ir nuėjo nuo krašto kur jos jau nemačiau. Idomu ar kas nors gali tai padaryti? Aš nežinojau, nemokėjau. Prislinkau prie akmens, jį apglebiau ir galvojau: "Bent taip tave sušildysiu".

Creative

Pabėgo juodas demonas iš pragaro ir visą Žemę bandė paverst pelenais. Bedeginęs paskutinius namus pasirodė baltas angelas, kuris tarė:

- Aš žinau ir kitas pasakas. Pasakas su bloga pabaiga.

Ir staiga visa žamė sujudėjo, laukai plyšo ir šsiveržė lava. Visas pasaulis pradėjo plyšti it silpnai laikančios siūlės.

Angelas sako:
- Dabar neturėsi kur žaisti.- ir dingo kai tik planeta sprogo.

Mekabciel

Angelams tai gerai. :D

Creative

Citata iš: Mekabciel  birželio 05, 2017, 22:16:39Angelams tai gerai. :D
Kodėl gerai? Angelai gi sergi žmones, gamtą ir viską  aplink. Tai įsivaiduok kokį smūgį jis pajautė kai demonas sunaikino beveik viska. Angelas neteko daug daugiau.

Mekabciel

Angelams gerai, nes apie žmones šioje istorijoje išvis neužsiminta. Pagal idėją jie pavirto į pelenus... Tai anokie čia baltojo nuopelnai, post factum išlindo, užbaigė juodojo pradėtą darbą ir pats dingo...
:D

elteide


Creative

#6
birželio 08, 2017, 00:09:03 Redagavimas: birželio 08, 2017, 02:06:54 by Creative
Reikėjo parašyti kad angelas kalbejo su ašarom akyse, bet neduoda pataisyti :D tai vat

Pabėgo juodas demonas iš pragaro ir visą Žemę bandė paverst pelenais. Bedeginęs paskutinius namus pasirodė baltas angelas su ašara akyse tarė:

- Aš žinau ir kitas pasakas. Pasakas su bloga pabaiga.

Ir staiga visa žemė sujudėjo, laukai plyšo ir išsiveržė lava. Visas pasaulis pradėjo plyšti it ant silpnai laikančių siūlių.

Angelas su ta viena skruostu nuriedėjusia ašara sako:
- Dabar neturėsi kur žaisti.- ir dingo kai tik planeta sprogo.

vytra

Citata iš: Creative  birželio 08, 2017, 00:09:03- Dabar neturėsi kur žaisti, ir dingo, kai tik planeta sprogo.
- tai tamsta "išsigelbėjai" iš susprogdintos Saulės sistemos planetos kažkur prieš 15000 metų..

p.s.
.. dabar toje vietoje asteroidų žiedas.. tos planetos vandenys sukėlė ledynmetį, nes "ištaškyti" lašeliai kosmose įgavo kosminį šaltį..

.. pagal legendas, tai tą planetą susprogdino civilizacija iš kitos žvaigždės, nes jie juos lankė ir plėšikavo..


:(

Creative

Dabar jums papasakosiu savo istorija:
Ką tik grįžau iš kito pasaulio kuriame išmokau gydyti pprisilietimu ir daryti įvairius artefaktus, amuletus.
Buvau Klinikineje ligonineje. Norėjau išsitraukti licenzija gydymui. Nuėjau pas vyriausia gydytoja ir klausiu kaip galima gauti licenzija ir jei reikia parodysiu savo sugebejimus - sunkiausius ligonius išgydysiu. Gydytojas sutiko išduoti tik pamatęs kaip gydau. Ir štai aš stoviu prie vežiu sergančiu vyro ir prisiliečiu ranka jo ranką kelios sekundės per kurias nuskenuoju o paskui ir užgydau visas ligas. Ir taip kokius 8 pacientus išgydau. Gydytojas nepatikėjo savo akimis kad per akimirką galima išgyti nuvežė juos tyrimams. Ir štai po savaitės jis man jau suteikia licenzija gydyti namuose su salyga kad kartais gali iškviesti į ligoninę ypač sunkiais atvejais.

Štai aš jau padavus skelbima kad šarlatanas gydo visas ligas už 15 Eurų. Ir štai mano pirmieji pacientai išeina su šypsena nes išgydau netik nuo esamų ligų bet ir nuo būsimų. Paprastai žmogus miršta sava mirtimi arba per nelaimingą atsitikimą.

Štai man skambina iš ligoninės mano darbo metu ir kviečia sunkiuoju atveju. Aš sakau savo pacientui kad trumpam turiu palikti jį bet tuoj grįšiu už kokiu 10 minučiu. Ir štai aš nueinu į kitą kambarį, atsidarau portalą ir še aš jau klinikose prie operacines duru. Iškišau galvą į vidu ir skau: "Kvietet?" Gydytojas nustebo kaip taip greitai atvykau ir iškart patraukė mane prie gulinčio susižalotojo ant operacines stalo. Štai aš ji priliečiu išgydau, sulipdau visus kaulus, aptraukiu visas žaizdas ir še jis kaip naujas. Gydytojas nustebęs man padekojo ir štai aš vėl savo namuose, kambaryje su laukiančiu manęs pacientu.

Taip prasidėjo mano darbinė aplinka.

.L.U.T.H.O.R.

#9
rugsėjo 28, 2017, 02:48:10 Redagavimas: rugsėjo 28, 2017, 02:51:26 by Legionas
Citata iš: Creative  rugsėjo 28, 2017, 02:29:22Ir štai taip prasidėjo mano darbinė aplinka.
Pataisiau :D

Tik kokioj čia visatoj, taip lengvai priima sugebėjimą gydyti prisilietimu? :)

elteide

labai gražu ir altruistiška , ir tobula ...
pagalvojau gal ir man ką sukurt :D

Linas Esu

Citata iš: Legionas  rugsėjo 28, 2017, 02:48:10Pataisiau :D

Tik kokioj čia visatoj, taip lengvai priima sugebėjimą gydyti prisilietimu? :)
Hario Poterio visatoje :D .

Manau čia įvadas į fantastinį nuotykių romaną :D

Creative

Ką tik apsipirkau ir einu gatve namo. Staiga sustoja prie manęs mašina ir atsidaro durys.. Aš galvoju reikia sprukti pajutau pavoju. Bet nespėjau kažkas griebė mane ir įsodino į mašiną. Vyrukas pridejo prie mano gerklės peilį ir sako:
- Krustelk ir mirsi.
Aš išsigandau dar labiau bet nekrutėjau ir jie mane kažkur vežė. Mintyse vis galvoju kaip man pabekti, bet peilis prie gerkles nieko gero nežadėjo. Mes išvažiavom iš miesto ir keliavom autostrada.
-Kur mane vežat? - klausiu
-Dar krustelsi ir tikrai mirsi. - man atsakė vyrukas su peiliu prie mano gerklės.
Galvojau kaip pabėkti bet jie buvo ketverese o aš viena, ką aš galėjau padaryti važiuojančioje mašinoje ir su peiliu prie gerkles. Šalia sedintis pasieme mano pirkiniu maišą ir mano rankinę kur telefonas gulėjo. Po galais man napavyks ištrukti nebent kai sustosim tada bandyt bėkti. Taip ir nusprendžiau.

Mes nusukom nuo autostrados ir prasidėjo miškinga vietovė. Po galais gi mane tuoj išprievertaus ir užmuš miške ir niekas neras. Apie pusvalandį lėkėm miško keliukais ir staiga sustojom. Galvoju man galas, bet vyduje ruseno viltis o jei pavyks pabėgti? Po vieną jie lipo iš mašinos ir kai mane bandė ištraukti iš mašinos tas peilį patraukė ir štai tas momentas kai galiu viską pakeisti. Aš isidrasinau ir dviem pirštais duriau tam su peiliu į akis. Tas suriko. Aš greitai šokau iš mašinos. Vienam spyriau į tarpukojį, kitam į kelius, kai tas parkrito ant žemės kirtau iš kojos per galva ir tas atsijunge. Nebeturėjau laiko gaišti todėl pradėjau bėgti iš visų jėgų gylyn į mišką.

Buvo beveik suteme bet aš vistiek bėgau kuo toliau kad tik nesivytų. Nežinau kiek laiko bėgau gal pora valandu su pertraukom o gal net 4 valandas bludijau po sutemusį mišką. Prislinkau prie medžio ir isiklausiau į gamtą ar girdisi kad kas atbega, klausau užsimerkus ir nieko, nesiveje. Padėkojau Dievui už tai ir toliau nužingsniavau o miškas vis tankėjo ir tankėjo.

Sustojau dar sykį atsipusti šiektiek, atsirėmiau į medį, ir klausau miško garsu. Lapai šiurleno, vėjo beveik nebuvo ir staiga giriu melodija tyliai tyliai. Kažkas dainavo ir ne vienas o shoras ir tokia užburinti daina, nors nei žodžio nesupratau nes tolokai jie buvo. Bet daina kažko mane užburė galvoju jau aliucinacijos man nuo patirto šoko. Ir pajutau kaip kojos pačios pradėjo eiti link dainos, vis artyn ir artyn.

Tarp medžių pastebėjau laužą, didelį laužą bet nedrisau eiti artyn galvoju dar kokie satanistai ten. Bet daina skambejo, ją dainavo apie 20 žmonių vyrų ir moterų aplink laužą stovinčiu su paltais ar kažkuo panašaus ir jie vis dainavo. Mano mintyse kažkodėl suskambėjo žodis "druidai", bet gi žinojau kad druidai išmirė seniai. O daina vis garsyn ir garsyn. Ir aš išlindau iš savo krūmo slėptuvės. Padariau porą žingnių į jų pusę. Ir jie mane pastebėjo bet nesustojo dainuoti, tiesiog atsisuko į mane ir ištiesė ranką sakydami tarsi "prieik, nebijok", Aš suabejojau ar reikia bet daina užburianti, ir kojos vėl manęs nepaklausė ir pradėjau eiti artyn.

Jie praleido mane prie pat laužo ir dar labiau uždainavo. Pasakiška daina nežinoma man kalba o melodija tiesiog neše mane toli, aš susikoncentravau į laužą kad nenuskrist kurnors nuo tokios dainos. Staiga laužas pradėjo keistai judėti. Iš jo išlipo 4 siluetai skaisčiai balti, aš galvoju kad man tikrai haliucinacijos, Pažvelgus aplink nebemačiau "druidu" bet girdėjau šalia dainą. Tie skaičiai švytintis žmonės pasakė kad jie yra dievai ir kad čia atėjo man padovanoti dovaną.
- Tai keturi elementai: oras, ugnis, vanduo ir žemė. Juos dovanoju tau, Saugok ir mylėk ir naudok pagal savo nuožiūrą tik atsargiai.- sakė vienas ir iš jo rankos link manes pradėjo skrieti 4 šviesos rutuliukai. Ir į mane jie sulindo tiesiai į krutinę.
- Tai gyvybės energija, kurios pagalba galėsi gydyti žmonės- pasakė kitas ir vėl į mane paleido žalsvą rutuliuką, kuris taip pat susigėrė mano krutynėje, gal širdyje? nežinau
- Tai telepatija, ekstrasensorika ir aiškiaregystė, Dovanoju jas tau.- ir vėl švietintis trys kamuoliukai sulindo man į krutinę. O mano kojos kaip įbestos stovėjo nei krust, ir pastebėjau kad kūnas neklausė manęs nuo jų atsiradimo, negalėjau pajudėt tik stovėjau ir priiminėjau "dovanas"
- Tai nematomumas, telekinezė ir elektra. Priimk ir jas į savo gretas. - Kai tik paskutinis kamuoliukas man sulindo į krutinę aš pajutau kad buvau pilna ir daugiau niekas į mane nebetilps su tokiom mintim ir atsijungiau.

Gal stresas kaltas gal dovanos nežinojau, gulėjau kažkur ir staiga sujudėjo pagrindas ir supratau kad važiuoju mašinoje ir guliu ant galinių sėdinių viena užklota šiltu pledu. Turbūt tikrai netekau samonės. Mašinoje nieko daugiau nebuvo išskirus vairuotoją. Aš atsikeliau prilaikiau pledą nes buvo man šaltoka ir jis pamatęs kad jau pabudau sako:
- O, jau atsikėliai. Mes jau tuoj privažiuosim namus.
- Kas tu? - klausiu
- Aš tavo saugotojas
- Saugotojas? O kas tai? Kokius namus?
- Mano namus, nebijok ten nieko nėra. O saugotojas tai tas kuris tave nuo šiol saugos nuo visų blogybių.
- Ir kaip tu juo tapai?
- Man Dievai pasakė kad turiu tave labai saugoti.
- Sakai Dievai...
- Taip argi neatsimeni?
- Atsimenu, bet vis galvojau kad visdelto tai koks košmaras ir mano haliucinacijos.
- Ne, jokiu aliucinacijų.
Staiga mašina nusuko į žvirkelį ir po 5 minučiu sustojo. Ir jis man sako:
- Atvažiavom
Aš pasižiūriu pro langą, tamsoje stovintis dviaukštis namas.
- Apsidėk batus ir eime. Tau reikia išsimaudyti, persirengti, pavalgyti ir išsimiegoti.
Aš tik dabar pastebėjau kad sėdžiū be batų o batai guli apačioje, tai aš juos greitai apsidejau ir susisukus į pledą išlipau iš mašinos.

- Tai mano namai, o dabar ir tavo. Tualetas ten. Dušas ten, tuoj rankšluostį atnešiu ir rubus persirengti.
- Ačiu.- tik dabar pastebėjau kad noriu labai į tualetą. Lauke jau pradėjo švisti.
Po tualeto nužingsniavau į dušą. Pagaliau atsigaivinsiu ir nusiplausiu ta miško purvą, nes vos į pelkė bebėgdama nepataikiau, tiesiog pasisekė pamatyti ją paskutinę akimirką.

Išlipu iš dušo žiūriu pasiimu rankšluosti, besišluostydama pamačiau kad mano rūbų nebėra yra tik vyriški marškiniai ir kelnės su diržu. Marškiniai man iki keliu, bet kelnes apsidėjau vistiek, užsiraitojau galus ir užsiveržiau dirža kad nekristu ir einu aš į koridorių. Užuodžiau arbatos ir maisto kvapą ir suurzgė mano skrandis, pagal jį nužingsniavau į virtuvę. O ten jau gatava vakarienė ar priešpečiai ar pietus tokiu laiku neaišku. Saugotojas pamatęs manę pasiulė prisėsti ir padavė lėkštęs. Galvoju kol aš maudžiausi tai jis visą vakarienę pagamino.

Buvo labai skanu. apskritai aš mėgstu maistą pagaminta ne mano rankomis, nes man nepavyksta niekad taip skaniai paruošti valgyt, o vat svečiuojuos pas draugus tai viskas taip skanu būna, kad aš net užsisvajodavau.

-Pavalgei? - klausia besišypsodamas saugotojas
- Tai, buvo labai skanu. Dėkui.- sakau.
- Na jei pavalgei tai marš miegoti dar bent 8 valandas, Aš paklojau lovą, antros durys iš dešnės antrame aukšte.
- Ačiū - tyliai teištariau ir nulekiau nuo stalo.
Kambarį greitai radau,, ir tikrai matosi kad paklojo, net pagalvė supurenta. Aš saldžiai nusižiovojau ir palindau po kaldra ir mintyse prisiminiau kad nežinau jo vardo, reikės ryt paklausti.

Ryte arba mano vietoj tai vakaras jau buvo ,mane pažadino skanus maisto aromatas. Aš atsimerkiu ir žiūriu prie lovos stovi staliukas ant ratuku su uždengtais puodais. Atsidarau o ten mmm... skanumėlis... mėsytė su bulvėm ir padažų. aš greitai suvalgiau, paklojau lovą ir nulipau į apačia. Namuose taip tylu kad pagalvojau kad nieko nera. Nusprendžiau patikrinti ar tikrai, kur mano saugotojas dingo, nei virtuvej, nei duše, nei tualete, atradau didelę biblioteką ir ten jo neradau. Staiga girdžiu lauko durys atsirakina, ir ieina mano saugotojas su krepšiais.
- O! Tu jau atsikėliai. Šaunu. Aš tau rubus parvežiau, pasimatuok.- ir ištesė man maišą. Aš greitai pagriebiau ir nudumiau į viršu pasimatuot ką jis ten pargabeno. Ir nieko, džinsai kaip tik mano dižio ir tunika gerai, o megztas šiltas megztinis man labiausiai patiko nes man dažnoka būna šalta.

Persirengus nudumiau į apačią.
- Labai ačiū. O iš kur žinojai mano dydį?
- Pasižiūrėjau pagal tavo anuos suplyšusius rubus kur dėvėjai kai pasirodei.
- Didėlis dėkui.
- Tai vat turim pasikalbėti. Manau supranti kad Dievu dovanas reikia išvystyti?
- Taip - sakau.
- Gerai kad supranti. Tau teks eiti mokytis į akademiją.
- O tu? kur tu būsi jei aš eisiu mokytis? sakei gi kad saugosi mane.
- Nepergyvenk aš toje akademijoje mokytojauju.
- Ir kada man teks ten keliauti?
- Rytoj iš ryto 9 val iškeliausim.

Creative

- O koks tavo vardas? - kątik prisiminiau kad nežinau net jo vardo
- Tarnielis.
- O ką saugotojai daro?
- Gi sakiau kad saugo tave.
- Aš čia pas tave biblioteką radau. Ar yra knygų apie saugotojus?
- Taip yra eime duosiu susipažinti.
Ir nuėjom mes į biblioteką. Tarnielis priėjo prie lentynų ir ištraukė vieną knygą. Padavė man,
- Susipažink - nusišypsojo jis man.
- Ugu - nuo šypsenos net mano mintys išsibegiojo.
O knyga vadinosi "Senovės Saugotojai". Ir įlindau aš į tą knygą iki pat paryčių.Daug idomaus sužinojau, kad pavyzdžiui paskutinis saugotojas buvo prieš 30 metų ir kad tarp saugotojo ir jo saugojamojo išsivysto stiprus ryšys, kas suteikia saugotojui galimybę įvykus kažkasm staigiai sureaguoti ir atvykti į vietą.

O 9 val turėjome iškeliauti, ir aš vėl nemiegojus.

Creative

#14
lapkričio 19, 2017, 21:11:37 Redagavimas: lapkričio 19, 2017, 21:26:08 by Creative
___________________________________________________

Privažiuojam su mašina aš ir keli draugai. Turėjome susitikti kavynėje su vienu iš Žemės "magu", arba tiesiog tokiu save laikančiu, bet aš norėjau pamatyti jį gyvai, kad susidaryti asmeninę išvadą.

Nuėjom į kavinę, ten prie  sataliuko jau sedėjo du vyrai. Vienam apie 50 metų, kitam apie 30. Prieinam pasisveikinam su visais. Prisedam užsisakėm pietus nes kaip tik buvo pietų metas o mes iš tolimos kelionės mašina, visdėlto praalkom.

Taip prasidėjo bendravimas, Save laikantis "magu" kuriam apie penkiasdešimt kažką pasakojo apie magiją, jos galimybęs. Aš klausiausi įdėmiai kad ir valgydama tuo metu sriubą. Ir staiga pajuntu ant savęs to kito jaunesnio žvilgsnį, aš tik pakeliu akis ir "akurat" žiūri į mane o akys blizga. Galvoju ir vėl... Na netai kad man nepatiktu toks žvilgnis, bet jis sako apie tai kad manim pradejo dometis ir įtemptai, plius dar savininkišką mintis. Galvoju kad aš čia tik vienąi dienai tai nieko ir nenutiks jei nesileisiu.

Pavalgę nuėjome pasivaikščioti palei upę. Aš ėjau, o iš abeju pusiu manęs ėjo mano draugai su kuriais atvažiavau, "Magas" prieky ir pasakoja toliau apie tai kaip viskas ant emociju susije, nuo minčiu. Staiga mano dešnę ranką kažkas paima ir uždeda ant savo rankos tarsi paimdamas už alkunės ir pradėjo eiti toliau, aš atsisuku ir žiūriu kada jis tas 30metis vyrukas spėjo atstumti mano draugą ir užimti jo vietą prie manęs. Aš pyktai pažiūrėjau į jį, o jis lyg niekur nieko ir toliau vedė mane į priekį. Aš jo vardo taip ir nepaklausiau, arba paklausiau bet neatsimenu kad atsakė.

Staiga jis sustojo ir mane sustabdė tuo pačiu, o visi kiti to net nepastebėjo ir toliau sau ėjo į priekį. O jis apsisuko, mane atsukdamas į save, pasilenkė ir pabučiavo, Staiga aplink mus ugnis pradėjo suktis, aš nesupratau dėl ko labiausiai išsigandau ar bučinio netikėto ar tos ugnies. Kai tik susitvardžiau ir jį atstumiau pasirodo, kad mes atsiradome kitur, kažkokiame tai dideleme kambaryje labai panašia į milžinišką svetainę.

Sakau jam: "Gražink mane atgal!". O tas tik palingavo galva ir sako:"Ne. Dabar tu mano."
Taip ir maniau- savininkiškas, kuris nežino žodžio "ne".
_____________________________________________

Aukštyn