Kokia yra filosofija šiandien?

[Iron Tara]

Sveiki,

Visi (tikiuosi) pažįstam Sokratą, Platoną, Diogeną, Aristotelį ir t.t., daugiau mažiau esame susipažinę su jų pasaulėžiūromis, įkvėpusiomis visas pop jų einančias kartas. Jų kelti klausimai nėra atsakyti iki šiol, mūsų pažangusis mokslas iki dabar sprendžia su gyvenimo prasme susijusias problemas.

Bet žiūrėkit, gal yra kas jau išsiaiškino? Ar yra kokių modernistų (ar kitaip šiuolaikiniai filosofai vadinami?), kuriais verta pasidomėti?  Gal žinot kokių žmonių, kuriuos, jūsų nuomone, cituos ateinančios kartos? Gal yra kokių naujų problemų, nagrinėjamų filosofijos pasaulyje šiuo metu?

Pasataruoju metu domiuosi tik mąstytojais/pradininkais, jaučiuosi kiek atsilikusi nuo to, kas vyksta šiais laikais

[paragraf 78]

Čia geras klausimas
Man iš šio laikmečio tai toks Derrida visai patiko, nors jo darbus skaičiau tik tuos kurie liečia religijos filosofiją https://lt.wikipedia.org/wiki/Jacques_Derrida

[Iron Tara]

Haha, pasirodo jau google'inau aš jį kažkada   

Tai ką, daugiau niekas nesidomi šių dienų filosofais?

[paragraf 78]

Filosofija yra gyvenimo būdas (na bent jau filosofai taip sako), tad ja ne domėtis, o gyventi reikia

[time]

Manau, pasaulinio garso filosofų gali nebeatsirasti. Šiuolaikiniame pasaulyje atrasta būdų kaip tai perteikti per judėjimą, šokius ir pan. Pats filosofinis-loginis mąstymas yra nublankęs ir nebetoks populiarus. Filosofijoje, kaip ir betkuriame procese vyksta modernėjimas, visur pradėjo plisti rytietiškos filosofijos. Nežinau, kodėl, tačiau šiais laikais pradėjo populiarėti kovos menų ir judesio filosofijos tarp jų: joga, tai chi, kunfu, dziudo.

Pradinės filosofijos pradėjo nykti, atradėjų naujos žodiškos-filosofijos nebeatsiranda, galbūt nebesulauksim. Šiaip pati filosofijos forma atgyventa, dabar bandoma kitais būdais prisivilioti savo pasekėjų ir susidomėjusiųjų.

[Iron Tara]

Sutinku, kad galbūt pati filosofijos forma yra šiek tiek, taip sakant, ''atgyventa''. Niekas perkeltinėmis reikšmėmis nebedėsto esių ir neberašo paklodėmis laiškų broliams, sesėms, dėdėms, anūkams.

Bet. Modernistai todėl ir vadinami modernistais, kadangi savo filosofiją išreiškia moderniai. Galiu pasiūlyti pažiūrėti Jason Silva video Youtube. Žiūrėjau pati jo tiek interviu, klausiausi podcast'ų, kuriouse jis buvo kalbinamas ir t.t. Jis, kolkas, būtų geriausias moderniosios filosofijos išreiškimo formų pavyzdys.

Daug čiauška, bet smagu jo klausytis. Neilgi filmukai, iliustruojantys jo mintis. Anot jo, nei vieno video neplanavo ir nei vienai įkvėpimo bangai nesiruošė.

Ir man patinka jo pozityvumas apie ateitį bei ateities žmogų. Padėjo jis man iš kiek kitos pusės į visa tai pažiūrėti

[time]

Kol filosofai paviršutiniškai kalbės apie svajones, mintis ir sapnus nieko nebus. Modernistai teršia tikrosios filosofijos esmę. Pateikimas nėra toks svarbus - kiek veiksmingumas.

Net jei ir pasenusi raštiškos formos filosofija, bent yra kažkiek logikos, kuri veikia tinkamai. Mes gilindamiesi pradedame suprasti jos esmę.

Ir dar, mes dirbtinai negalime kišti nei sau, nei kitiems išminties, nes šis procesas yra dirbtinis. Tai kas patinka nevisada gali būti veiksminga ir neretai klystama. Susižavėjimas žymių filosofų citatomis tėra iliuzija. Tikrąją filosofiją turi pats žmogus ir ji ateina iš prigimties, ji negali būti sustatyta į rėmus ir ji tik vienintelė yra tikra.

[Iron Tara]

Kol filosofai paviršutiniškai kalbės apie svajones, mintis ir sapnus nieko nebus. Modernistai teršia tikrosios filosofijos esmę. Pateikimas nėra toks svarbus - kiek veiksmingumas.

Net jei ir pasenusi raštiškos formos filosofija, bent yra kažkiek logikos, kuri veikia tinkamai. Mes gilindamiesi pradedame suprasti jos esmę.

Ir dar, mes dirbtinai negalime kišti nei sau, nei kitiems išminties, nes šis procesas yra dirbtinis. Tai kas patinka nevisada gali būti veiksminga ir neretai klystama. Susižavėjimas žymių filosofų citatomis tėra iliuzija. Tikrąją filosofiją turi pats žmogus ir ji ateina iš prigimties, ji negali būti sustatyta į rėmus ir ji tik vienintelė yra tikra.

Nesutinku, kad modernistai teršia filosofijos esmę, nes kolkas tos esmės niekas nėra nustatęs. Pagal mane, ji yra savęs tobulinimui ir savęs pažinimui, o šiais moderniaisiais laikais modernistai kalba mum suprantama kalba, todėl ir skamba kartais banaliai. Ir kalba apie naujus dalykus, kurių laikas dar nėra nei patikrinęs, nei patvirtinęs. Irgi priklauso nuo to, kas kalba, žinoma, ne taip paprasta dabar atsirinkti geras mintis iš tokios įvairovės, kai visi turi laisvę reikštis, nes niekas nebedegins ir netrems iš miesto už kitokias pažiūras ar visai naujas idėjas.

Tačiau sutinku, kad niekas dirbtinai niekam negali kišti išminties. Vieniems citatos iš rankraščių su girdėto filosofo incialais tėra mada, kitiems tai galbūt kelio pradžia į gilesnį susidomėjimą filosofija, to negali žinoti. Kaip ir sakiau, tikrai sutinku, jog žmogui turi natūraliai ateiti susidomėjimas, kad ir kuo tai būtų. Esu bandžiusi pasakoti, kaip pamenu, su užsidegimu, apie Montenį mamai, o ji iš mandagumo pasiklausė, palinksėjo ir iškart po mano monologo, atsivertė laikraštį

[Vitus]

Tikrąją filosofiją turi pats žmogus ir ji ateina iš prigimties, ji negali būti sustatyta į rėmus ir ji tik vienintelė yra tikra.

Kokia ta "vienintelė tikra" filosofija ateinanti iš prigimties?
Ar ji ateina visiems be išimties nepriklausomai nuo to, kur žmogus gimsta - Amazonės džiunglėse ar Anglijos karališkoje šeimoje?

[time]

Kai kyla mintys apie žmogaus prigimtį, neretai atrodo, kad ta prigimtis yra falsifikatas, visiška iliuzija, netikrovės darinys. Kenčiantis nuo "fiziškos vienatvės" žmogus, pradeda suvokti, kad pradžia gali būti kažkur nevisai ten. Informacija ir pats pateikimas yra kvailas ir bukinantis įpiršimas svetimos patirties ir filosofija kiekvienam suteikiama dirbtinai.

Nesutinku, kad modernistai teršia filosofijos esmę, nes kolkas tos esmės niekas nėra nustatęs.

Modernistai viską iškelia į paviršių, sukonkretina, išgrynina, visiškai priešingai, nei postmodernai. Neneigiu, kad viena, ar kita pusė bloga, bet ižvelgiu tam tikrų trūkumų abiejuose frontuose. Vieni pasisako už neiki galo ištirinėtą/pažintą realybę, o kiti nori žinoti viską iki galo ir graužtis visą likusį gyvenimą, dėl skaudžios tiesos. Modernai yra griežti ir jie laikosi savo įsitikinimų labai ilgą laiką, o postmodernai blaškosi tarp variantų ir neranda sau tinkančio. Tas pats laiko vilkinimas yra geras įvairiapusiškai, padeda daugiau sužinoti ir apsisaugoti nuo vienkryptiškos nuomonės. Taip atsiranda galimybė suvokti, kas yra dvikryptiškas, daugiakryptiškas mąstymas.

Jeigu kas nors klaustu, kokią poziciją visgi palaikau, ištikro aš esu modernas. Ne iš pirmo karto susižavėjau modernu, mane vedė kitoks siekis sužinoti daugiau, o postmodernas man tiek naudos nedavė, todėl reikėjo keisti požiūrį.

Irgi priklauso nuo to, kas kalba, žinoma, ne taip paprasta dabar atsirinkti geras mintis iš tokios įvairovės, kai visi turi laisvę reikštis, nes niekas nebedegins ir netrems iš miesto už kitokias pažiūras ar visai naujas idėjas.

Tam reikia nusibraižyti tam tikrus suvokimo šablonus savo galvoje, mintyse ir kaskart laikytis savo sukurtų taisyklių ir turėti savo originalią nuomonę. Kitų sukurtos taisyklės yra iliuzija ir nevisiškai tai, kas turi būti įbrukinta per prievartą. Daugelis tik naudojasi situacija, nes mano esantys viršesni už kitus, bando pavaidinti didvyriais.

Vieniems citatos iš rankraščių su girdėto filosofo incialais tėra mada, kitiems tai galbūt kelio pradžia į gilesnį susidomėjimą filosofija, to negali žinoti.

Aš nesivadovauju kitų mintimis, nes jos kartais tėra klaidingi apsvarstymai, neleidžiantys pačiam tapti kūrybiškesniu ir susidaryti savo originalią nuomonę. Esu pastebėjęs, kad bandyta visus žmones sugretinti, padaryti vienodais ir viskas vyksta tik dėl to, kad didvyriai tyčiojasi ir laukia, kol jais bus pasitikėta. Manau, net jei ir bandoma rinktis įdomias mintis, reikia neužmiršti savo nuomonės, net jei ji būtų neištolo panašį į teigiamąją, kažkurio autoriteto, siekiančio atiimti tavo pranašumą.

Kokia ta "vienintelė tikra" filosofija ateinanti iš prigimties?
Ar ji ateina visiems be išimties nepriklausomai nuo to, kur žmogus gimsta - Amazonės džiunglėse ar Anglijos karališkoje šeimoje?

Tai žinojimas, kad žmogus gimsta turėdamas savo užsibrėžtus tikslus ir filosofiją, kuri veda jo likusį gyvenimą, tam tikrais atvėjais pagelbėja, tam tikrais atvėjais pakenkia. Tačiau visa tai unikalus reiškinys ir nekiekvienam filosofui įmanoma sužinoti viso šio reiškinio pradą.

[vatari]

Rudolf Steiner. Jei kas norės - pasidomės.

[paragraf 78]

Rudolf Steiner. Jei kas norės - pasidomės.

Ir?

[vatari]

Rudolf Steiner. Jei kas norės - pasidomės.

Ir?

Ar yra kokių modernistų (ar kitaip šiuolaikiniai filosofai vadinami?), kuriais verta pasidomėti?