Ar bijote to kas laukia musu po mirties?

Pradėjo Benamis, rugsėjo 09, 2011, 16:17:35

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Benamis

Taigi, jeigu tikite, kad po mirties egzistuoja pomirtinis gyvenimas, ar bijote to kas Jusu laukia? Pvz. ar bijote, kad uz dabartines savo nuodemes reikes atsakyti pries Dieva arba galite pakliuti i pragara amzinybei?

OKULTISTE

Prieš kelias dienas turėjau labai aukštą temperatūra ir jau tikėjausi, kad mirsiu - net apsidžiaugus buvau, bet et - dar reikia gyventi...

Bildukas

Nebijau , nes pragaras , mano manymu, yra cia - Zemeje .

paragraf 78

Bijau mirties kaip ir bet kokia biologinė būtybė, t.y. veikia savisaugos instinktas. Kaip būtybė turinti dvasią mirties nebijau.

Mayhem

Mirtis. Kiekvienas ja suprantame skirtingai. Dauguma zmoniu rekia, kad kai numirsti, keliauji kazkur, kur gera, ar bloga, priklausomai nuo nuopelnu. Kiti rekia, kad uzmerkus akis uzeina visiska tamsa ir tu - kirminiuku maistas. Dar kiti zmones saukia, jog reinkarnuojames. Danijos mokslininkai, kurie specializuojasi neuro chirurgijos srity yrrode, jog zmogus numirus, po kurio laiko blykstelna smegenys, t.y neuronai, matosi sviesele, kurie ja pavadino siela. Manau, tai yra paguodos ieskojimas, jog viskas nesibaigia. O jei gryztant y tema, nebijau, netgi gan smalsu. Gyvenimas jau taip sudetas, vieni gimsta, kiti mirsta. Nuo jos nepabegsi, tenka susitaikyti. O jei pradesi bijoti - tai nieko nepakeis.

paragraf 78

O pats ar bijai mirties ir to kas po jos laukia?

Mayhem

Citata iš: insomnia  lapkričio 09, 2011, 15:56:09
O pats ar bijai mirties ir to kas po jos laukia?

Bijau, kadangi cia dar daug ka norisi nuveikti.  :)

paragraf 78

O baimė labiau kaip neišvengemybės laukimas, ar kaip egzistencialistinė baimė?

Mayhem

Citata iš: insomnia  lapkričio 09, 2011, 16:32:46
O baimė labiau kaip neišvengemybės laukimas, ar kaip egzistencialistinė baimė?

Sunku tiksliai nusakyti. Egzisistencialistine? Na, gal but y ta puse. O gal per viduriuka.  :)

Mantas

Mane tai labiau baugina pats nezinomybes faktas kas bus po mirties.Zinoma noretusi tiketi kad po mirties kazkas laukia o ne tai,kad mirus paprasciausiai isniksiu ir tuo vikas baiksis.

paragraf 78

Nežinomybė visada gąsdina. Mane dar gąsdina amžinybė.

mastyrukas

Zinoma baugina, del to laukimo/nelaukimo laikas atrodo greiteja geometrine progresija(vesti vaika i laidotuves devyneriu metu prasta mintis).. Tikintiems turetu but lengviau- jie bent jau galvoja kad po mirties dar kazkas bus, todel manyciau perdaug nesuka galvos, nors as griudamas per mirties slenksti speju sauksiuos pacio Dzeuso  :-\

paragraf 78

Manau mirties akimirką net ir ateistas Dievo šaukiasi :D

TinSoldier

Citata iš: insomnia  gruodžio 12, 2011, 10:51:18
Manau mirties akimirką net ir ateistas Dievo šaukiasi :D


Gali būti :) Kai aptemsta protas, tai ir šetono pagalbos gali pradėt šauktis :)

Bent jau man, nors ir visiškai netikinčiam pomirtiniu gyvenimi, gyvenimo baigtinumas neatrodo baisus :) Kaip galima bijoti nieko? Ta prasme, reikia bijoti to, kas gali nutikti. O po mirties nenutiks absoliučiai visiškai nieko. Nebėra jausmų ar sąmonės, kurie jaustų tą baimę. Tai koks prakeiktas skirtumas? :) Aišku, gal čia dar tik savos mirties nesuvokimas, jaunatviškas naivumas ar pan. mėšlas, bet kol kas baisu tik netekti artimo žmogaus :) Po kokių 30-40 metų, greičiausiai, atsiras ir ta savos mirties baimė. Bet tikrai ne dievo šaukimąsis.. :)

2012

never say never  :)

Aukštyn