Žiupsnelis pasaulio vaiduoklių

[paragraf 78]

Žiupsnelis pasaulio vaiduoklių

Pasakojimus apie vaiduoklius galima išgirsti visuose pasaulio kraštuose, nepriklausomai nuo religijos ar kultūrinio konteksto. Manoma, jog tikėjimas vaiduokliais siekia akmens amžiaus laikus arba net tuos laikus kai tik užgimė pirmapradis tikėjimas anapusybe. Vaiduoklių išvaizda įvairiuose kraštuose gali būti skirtinga, tačiau visur vaiduoklis yra mirusiojo žmogaus siela, neradusi ramybės anapusiniame pasaulyje. Vienur vaiduokliais tampama po smurtinės mirties, kitur likus neatliktiems darbams, dar kitur už padarytas nuodėmes, čia įvairovė taip pat labai didelė. Taigi vaiduokliu galima tapti dėl pačių įvairiausių priežasčių. Tai pat ir vaiduoklių elgsena įvairiuose kraštuose yra skirtinga, tačiau kaip pastebi etnologai, ji labai priklauso nuo vietinių papročių, vienur vaiduokliai tiesiog pasirodo, kitur gi nori perduoti žinią arba turi tikslą gąsdinti ar kankinti gyvuosius. Čia apžvelgsime kai kuriuos vaiduoklius idant pamatytume jų įvairovę.
Senovės graikai tikėjo, jog mirusiųjų sielos po mirties patenka į dievo Ajido požeminę karalystę ir ten gyvena tarsi vaiduokliai. Pasakojama, kartais net gyvieji gali išgirsti jų vaitojimus. Šias vaiduokliškas sielas yra matę ir Orfėjas ir Heraklis ir kiti graikų mitologijos personažai. Taip pat yra išlikęs viena pasakojimas apie filosofą Afendorą, kuriam buvo parduotas namas. Pasirodo šiame name gyveno vaiduoklis kuris naktimis žvangindavo grandinėmis. Po kurio laiko filosofas Afendoras po grindimis rado užkastą žmogaus lavoną sukaustytą grandinėmis. Filosofas šį lavoną perlaidojo ir tada vaiduoklis visiems laikams išėjo.
Senovės Asirijoje tikėta į vaiduokliškas būtybes, kurias vadino Utuchu vardu. Utuchu tapdavo žmogus kuris mirė žiaurių kankinimų metu. Asirams, tokio vaiduoklio pasirodymas paprastai būdavo blogas ženklas.
Senovės Egipte, vaiduoklius vadindavo Ku. Tikėta, jog vaiduokliai Ku pasirodo ne šiaip sau, nes Ku misija buvo atskleisti artimiesiems paslaptis kurias mirusysis nusinešė su savimi į kapą. Po slėpiningos paslapties atskleidimo, vaiduokliui Ku, būdavo aukojama žalia mėsa ir kitokie maisto produktai. Po aukojimo Ku paprastai palikdavo gyvųjų pasaulį.
Žydai tikėjo, jog jei išvysi vaiduoklį, tada greit mirsi.
Indijoje tikima vaiduokliais vadinamais Bauta. Šie vaiduokliai yra labai baisios išvaizdos. Jie turi labai mažą, raudonos spalvos, kūną, tačiau jų burnos neproporcingai didelės iš kurių styro tigro iltys. Bautos visuomet kažką burba, taip lyg kalbėtų per nosį. Tikima, jog šie vaiduokliai bastosi po apylinkes gaujomis ir naktimis užpuldinėja keleivius.
Pietų Afrikoje tikima, jog jei burtininkas iškas lavoną ir pagrobs kokią nors mirusiojo kūno dalį, tada jis galės mirusįjį paversti į vaiduoklį kuris bus burtininko vergas. Paprastai burtininkas paskiria šiam vaiduokliui atlikti visokius blogus darbus - siųsti sunkias ligas kaimynams ar net nužudyti nepageidaujamus žmones.
Ramiojo Vandenyno Bankso salos gentys tiki, jog kai kuriuose akmenyse gyvena rajūs vaiduokliai, tad jei žmogus nukristų ar prisėstų pailsėti ant tokio akmens, tada akmenyje gyvenantis vaiduoklis gali išsiurbti jo sielą. Žinoma, tokio žmogaus laukia staigi mirtis, nes be sielos joks žmogus negali išgyventi.
Meksikos mitai pasakoja apie žmonių, mirusių smurtine mirtimi pasirodymus gyviesiems. Taip pat tikima, jog blogi žmonės, pavyzdžiui nusikaltėliai, gali tapti vaiduokliais. Meksikiečiai tiki, jog tokie vaiduokliai gali išgydyti praktiškai bet kurią ligą, kokia sunki ji bebūtų. Pasakojama, jog žinomo nusikaltėlio Pančo Villos vėlė išgydė vieną išprotėjusį berniuką, kurį kankino piktosios dvasios. Pančo Villos vaiduoklis ilgai vanojo berniuką botagu, tol kol piktosios dvasios išėjo ir berniukas pasveiko.
Amerikiečiai turi pasakojimą apie traukinį vaiduoklį. Pasakojama, jog šis traukinys pasirodo nuo pat JAV prezidento Abraomo Linkolno gedulinio reiso Niu Jorko valstijos geležinkeliu, kai buvo pervežamas jo lavonas. Nors praėjo jau daugiau nei šimtas metų, žmonės vis dar laiks nuo laiko mato šį gedulinį reisą, riedanti Niu Jorko valstijos geležinkeliais.
Slavų mitologijoje, žmonės, vaiduoklius siejo su bekūniškumu, tad jų išorinis pavidalas galėjo būti įvairiopas. Sutinkama pasakojimų apie žmonių ar gyvūnų vaiduoklius, o kartais net ir visos laidotuvių ar vestuvių procesijos mistinius regėjimus. Taip pat tikėta, jog negalima vaiduokliui atsukti nugaros, nes vėlė tada gali užpulti ir nužudyti. Tam, kad apsisaugoti nuo vaiduokliško užpuolimo, reikia greitai nusivilkti savo drabužius ir apsirengti juos išvirkščiai. Taip pat tikėta, jog jei drabužių neišeina persirengti, reikia bent jau galvos apdangalą užsidėti atvirkščiai. Jei vaiduoklis po visos šios procedūros vistiek neišnyko, reikia sukalbėti maldą ir trinktelėti vaiduokliui dešine ranka.
Ukrainoje tikėta, jog vaiduoklis gali vedžioti žmogų jį paklaidindamas. Nors kai kuriuose pasakojimuose yra kitas vedžiojimo motyvas, vaiduoklis gali vedžioti, ne tam, kad paklaidintų, o tam, kad priverstų žmogų atgailauti už padarytas nuodėmes.
Japonijoje galima išgirsti pasakojimus apie vaiduoklius kurių "kūnai" yra išdarkyti ir primena išsigimusius žmones. Tokiomis mirusiųjų sielos, neradusios ramybės anapusybėje, pasidaro už gyvenimo metu padarytas blogybes ir nuodėmes. Šie vaiduokliai, pavyzdžiui gali neturėti galūnių, o vietoj jų vaiduoklišką ugnį ir panašiai. Tikima, jog tokie vaiduokliai pranašauja greitą regėtojo mirtį. Japonai taip pat tiki ir vaiduokliu kurį vadina Irikio. Tikima, jog jei žmogus turi užlaikęs pyktį ar nuoskaudą prieš kitą asmenį, tokio žmogaus nedidelė sielos dalis ar net visa siela, gali palikti kūną, idant pasirodžiusi nepatinkančiam žmogui, kad jį prakeiktų. Žinoma, toks sielos atsiskyrimas nuo kūno gali tapti galutiniu ir tada žmogus miršta, tačiau, jei žmogaus siela buvo atsiskyrusi Irikio pavidalu, jis nieko apie tai neatsimena. Vienuoliai atliekantys egzorcizmus teigia, jog Irikio atsikratyti yra itin sunku.
Čia apžvelgėme tik nedidelę tikėjimo vaiduokliais dalį, nes juk kiekviena tauta turi savo pasakojimus, savo mitus, kurių įvairovė begalinė. Kartais vienoje ir toje pačioje kultūroje gali egzistuoti dešimtys skirtingų vaiduoklių rūšių ir norint jas visas aprašyti prireiktų ne vieno tomo, tad šis straipsnelis gali tapti pirmuoju žingsneliu susipažįstant su kitų tautų vaiduokliais.

Gabrielius E. Klimenka