Genderizmas

[Benamis]

Taip, butent nekrofilija, nes butu ABIEJU pusiu sutikimas. Perskaityk mano visa zinute, o ne jos dali. Zmogus po mirties sutiktu savo kuna paaukoti nekrofilui. Stai tau ir ABIEJU pusiu sutikimas: vienas aukoja, kitas priima. Donorystes principas.

Be to, tolerastai labai megsta prikisti tai, jog visoje gamtoje stebimas homoseksualumas, tai as galiu prideti, kad ir nekrofilija gamtoje egzistuoja - todel ir klausimas, kodel vienas dalykas tapo "norma", o kitas dalykas, kuriame pabreziu ABIEJU pusiu sutikimas egzistuotu, paliekamas kaip anomalija?

Idomus pastebejimas Butu rimtai idomu kazkoki kontrargumenta isgirsti, nes as negaliu sugalvoti kodel tada neturetu buti legalizuota ir is ligu saraso isbraukta nekrofilija (jeigu butu vadovaujamasi teisiniais aspektais kaip parase Teroras)

[Teroras]

As si savo klausima ne siaip sau uzdaviau tam, kad provokuociau tolerastus, taciau del to, kad paciam idomu. Kodel nekrofilai, zmones kurie nekenkia aplinkiniams, kuriu sutrikimas pastebimas gamtoje, kurie uzsiema seksu su zmogaus kunu kuris jiems apgalvotu sprendimu leido ta daryti, pripazistami ligoniais, o homoseksualai ne?

[Strategas]

     Pala, Terore, pamiršti dar vieną opų reikaliuką - pedofiliją. Senovės Romoje buvo "normalu" kone viešai deklaruoti vaikus (berniukus) ir juos tvirkinti... Pamiršom? 
Kodėl tai neturėtų būti prijungta prie nekrofilijos? Toleruokim viską, viskas leidžiama ir visi bus very happy ... NEa?

[Teroras]

Ne, ne Strategai, si karta as turiu omenyje zmogaus samoninguma ir blaivu prota kuris egzistuoja tarp nekrofilo ir donoro (kito suaugusio zmogaus, kuris supranta kam atiduoda savo kuna po mirties).

Pedofilijoje samoningumas butu tik is vienos puses. Nesuplakim visko i viena kose, tegul bent i mano klausima del nekrofilijos tolerastai atsako.

[A.C.A.B]

Tai manau galit kovot ir dėl nekrofilijos legalizavimo, jei jums to taip reikia

[Benamis]

Manau cia ne apie legalizavima kalbama, o apie siu 2 sutrikimu, kurie mano manymu turi +/- identiskus argumentus, skirtinga traktavima.

[Teroras]

Kartais atrodo, kad is A.C.A.B paskyros raso 2 skirtingi asmenys... Kuom jie skiriasi neminesiu.

[TinSoldier]

Taip, butent nekrofilija, nes butu ABIEJU pusiu sutikimas. Perskaityk mano visa zinute, o ne jos dali. Zmogus po mirties sutiktu savo kuna paaukoti nekrofilui. Stai tau ir ABIEJU pusiu sutikimas: vienas aukoja, kitas priima. Donorystes principas.
Be to, tolerastai labai megsta prikisti tai, jog visoje gamtoje stebimas homoseksualumas, tai as galiu prideti, kad ir nekrofilija gamtoje egzistuoja - todel ir klausimas, kodel vienas dalykas tapo "norma", o kitas dalykas, kuriame pabreziu ABIEJU pusiu sutikimas egzistuotu, paliekamas kaip anomalija?

Atsiprašau, tikrai neįsiskaičiau į tavo žinutę.
Gana gera analogija, geras pastebėjimas. Privertė susimąstyti

Ir atsiprašau už ilgą žinutę. Bet, turint galvoje temos kontraversiškumą, noriu kuo suprantamiau save perteikti. Ir šitas mano post'as yra visiškai svarstomojo pobūdžio. Nieko tvirtai neteigiu. Esu labai atviras kritikai ir kontrargumentams. (aišku, normalesniems, nei, kad jūsų "vertybinis stuburas" su manimi nesutinka)

Man mintis apie nekrofiliją tikrai yra labai šlykšti, nemaloni, pykinanti. Bet galiu sutikti, kad tarp homoseksualumo ir 'sutartinės' nekrofilijos yra nemažai panašumų. Skiriasi pagrinde tik šlykštumo ir neįprastumo vertinimas, kuris yra kiekvienam kitoks.

Bet išmąsčiau kelis kitus pagrindinius skirtumus, daliai kurių pats ir kontrargumentus turiu:

1. Abipusis sutikimas. Tam, kad sutikimas galiotų, jis turi būti nuolatinis, ištęstas ir nenutrūkstantis. Tai yra, jei aš sutiksiu, kad man darytų tatuiruotę, bet po pirmo adatėlės prisilietimo apsigalvosiu - mano sutikimas atšaukiamas. Negyvas žmogus neturi galimybės sąmoningai atšaukti sutikimo. Mirštantis žmogus dažnai gali neturėti galimybės atšaukti sutikimo. Todėl, skirtingai nuo homoseksualų santykių, nekrofilija šituo atžvilgiu labai abejotina. Taip pat, reikia atsižvelgti į kitus mirusiojo artimuosius, nes po mirties būtent jie viską tvarko. Ir jiems tai gali labai nepatikti.

Kita vertus (kontrargumentas), panaši situacija ir su donoryste, ar eutanazija, kurią aš gyniau. Sutikimą eutanazijai davęs žmogus, būdamas mirties patale, ne visai sąmoningas, galbūt gali apsigalvoti. Tokiu atveju, manau, vis tiek reikia laikytis jo sąmoningai išreikštos valios, todėl neturiu jokios priežasties teigti kitaip nekrofilijos atveju. Donorystės atveju taip pat - po mirties to jau nepakeisi (nors realybėje čia artimieji vis tiek viską sprendžia). Kad šeimai gali nepatikti - prisimenu savo vargus, bandant donorystės kortelę gauti. Tiek su tėvais ginčai, tiek su šeimos gydytoja, kuri neleido man pasirašyti, nes "mano tėvams gali būti nemalonu". Tai nežinau, kaip čia su ta artimųjų nuomone.. Ne visuomet ji teisinga, ir ne visuomet į ją dėmesį reikia kreipti.

Bet esmė tokia, kad pomirtinis sutikimas atsiduoti į kito rankas - labai labai slidus reikalas. Čia gal net panašu į zoofiliją, kuomet žmogus irgi gali sakyti: gyvūnas rodė man dėmesį, to norėjo. Bet juk gyvūnas negali normaliai atsisakyti, jis nesupranta, kas jau vyksta ir pan. Todėl abejočiau, kad tas sąmoningas nekrofilijos sutikimas iš tikrųjų būtų toks jau sąmoningas ir galiojantis.

2. Parafilija. Homoseksualumas jau senokai išbrauktas iš bendros gretos su zoofilija, pedofilija, nekrofilija ir pan. Tai yra, tai nebelaikoma parafilija - liguistu seksualiniu nukrypimu. Nekrofilija vis dar ten. Homoseksualumas nuo parafilijų skiriasi neuroanatomija, kognityvine asmens charakteristika, giminystės/paveldimumo ryšiais ir pan. (http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3310132/) Žodžiu, homoseksualumas dabar turi daug priežasčių, būti išbrauktas iš ligų sąrašo. Nekrofilija vis dar net, su priežastimis būti laikoma liga.

Vis dėl to, (kontraargumentas) tai, kas normalu, yra didžia dalimi socialiai konstruojama. Normalu yra tai, kas įprasta ir priimtina. Nekrofilija didžia dalimi "nenormalesnė" yra tik todėl, kad mažiau populiari. Be to, yra žymiai mažiau ištyrinėta, nei homoseksualumas.

3. Meilė. Homofobai, nors patys šaukia, kad gėjai tik antrą galą akcentuoja, - iš tiesų patys tik apie tai kalba. Kai gražuliui rūpi tik skylė šiknoje, taip ir visi homofobai mato tik organą užpakalyje. Tik apie tai kalba. Tik apie tai galvoja. Tačiau, skirtingai nuo nekrofilijos, kurioje asmuo yra tik seksualiai traukiamas nejudraus, nesipriešinančio kūno, - homoseksualūs asmenys myli, įsipareigoja, ir kuria santykius. Ir, skirtingai nuo temoje pateiktų duomenų, Nyderlanduose, kur seniausiai gėjų santuokos legalizuotos, (todėl prieinama patikimiausia-ilgalaikė statistika) homoseksualų poros yra ne mažiau patvarios, nei hetero. O įsivaikinusios - dar patvaresnės. (http://www.gmax.co.za/look05/04/08-netherlands.html). Beje, įdomu, kad net ir homofobai mini šitą tyrimą - tik visuomet savo naudai melagingai pakeičia skaičius. Visuose oficialiuose pranešimuose statistika tokia, kaip pateikiau. Žodžiu, kartu su gilesniais santykiais, nekrofilija praranda nemažą argumentą "už".

4. Kas norėtų pasirašyti sutikimą? Nekrofilija yra potraukis su lavonais. O ne tai, kad tau, būnant lavonu, su tavimi.. Tai yra, kodėl nekrofilas turėtų pasirašyti sutikimą, kad su juo kūnu tenkintųsi kas nors kitkas, kai jam iš to jokios naudos ir kaifo? Jis pats norėtų.. Žodžiu, nekrofilų procentas yra laaaaaabai mažas. O žmonių, kurie norėtų, kad po mirtes jų kūnus išnaudotų - dar mažesnis. Žodžiu, būtų problemų su sutikimais. Tuo labiau, kad, kaip minėjau, bent kol kas nekrofilija yra laikoma liga. Todėl, net suradus žmogų, kuris norėtų duoti sutikimą - reiktų įvertinti jo psichinės sveikatos būklę tam sutikimui. O, sukus apsukus, kadangi tai yra liga - kaip galima psichinę būklę įvertinti kaip "tinkamą"? Bet čia vėlgi, tas "ligos" klausimas gana slidus.

Žinau, kad turėjau galvoje dar 1-2 priežastis. Bet dabar rašant jos išgaravo. Gal kada vėliau prisiminsiu vėl.

Žodžiu, nepaisant šitų išvardintų skirtumų, aš noriu būti nuoseklus savo įsitikinimams. Jei nekrofilo žmona nori, kad jos vyras po jos mirties dar galėtų "atsisveikinti", ir duoda neabejotiną, sąmoningą sutikimą - man nusispjauti. Tegul daro, ką nori. Aš manau, kad žmogus sprendžia, ką daryti su savo pomirtiniu kūnu - ar jį sudeginti, paaukoti kirmelėms suėsti, išmėsinėti ir organus kitiems paaukoti, ar leisti žmogui patenkinti aistrą. Taip, ir man tai yra labai šlykštu.

Kita vertus, ir gyvieji legaliai ir sąmoningai daro, ir per visą istoriją darė, neįtikėtinai šlykščius dalykus. Nuorodų į porno gal nemėtysiu, bet juk jūs žinot... Net ir krikščionybės visokios turėjo ir turi visokių baisybių. Aš neapsimetinėsiu moraliniu autoritetu. Skirtingai nuo kai kurių, nemanipuliuosiu savo "vertybiu stuburu", ir neprimetinėsiu savo įsitikinimų, kas turi kaip gyventi ir kuo mėgautis. (nepradėkit sakyti, kad primetinėju toleranciją ar pan. Tolerancijos skatinimas ir yra pasisakymas už neprimetinėjimą, o ne atskiras primetinėjimas)

All in all, bent jau šią akimirką lieku prie savo mylimo šūkio: vieno žmogaus laisvė baigiasi tik ten, kur prasideda kito žmogaus laisvė. Jei abi pusės sąmoningai ir savanoriškai nori santykiauti, ne mano reikalas, kaip ir kada jie tai darys. Nemanau, kad mirusiojo sutikimo atveju nekrofilija turėtų būti baudžiama. Vis dėl to, dėl mano išvardintų priežasčių - neturėtų turėti tokio pat statuso, kaip homoseksualumas.

P.S. Tolerastai neprikišinėja, kad homoseksualumas yra natūralus gamtoje. Tai ilga laiką buvo homofobų argumentas - kad gyvūnai juk nesimyli su tos pačios lyties atstovais. Ir tolerastai tiesiog atmetinėjo šitą eilinį melą: taip, mylisi. Tačiau patys šito dalyko niekada nenaudoja kaip argumento. Mes turim daug stipresnių argumentų, nei šita nesąmonė.

[Teroras]

Aciu uz praleista laika atsakinejant (nors sakei, kad jau cia nerasysi ), duociau pliusa, bet tiesiog nelabai galiu sutikti su siais kontrargumentais. Ne, ne del to, kad tik apginciau savo pozicija, asmeniskai man sie kontrargumentai nera labai "stiprus", jog homoseksualumas nera lygu nekrofilijai teisiniu poziuriu.

1. I zoofilija sis sutikimas ir nukrypimas toli grazu nepanasus ir nezinau kur tu tuos panasusmus galejai izvelgti. Gyvunas negali sutikti nei gyvendamas, nei po to kai jo neliktu. Zmogus kuris tarkime buvo nekrofilas, gali samoningai sutikti kuri laika po savo mirties sumazinti dvasines bei fizines kancias kitam nekrofilui.

Jeigu gyveno pvz. du nekrofilai, kurie turi lygiai tuos pacius pomegius, tai kodel nekrofilas kuris mirs pirmas negali atiduoti savo kuno kitam nekrofilui? Kodel reikia atsizvelgti i artimuosius jeigu tas kuris atidave savo kuna irgi buvo nekrofilas? Artimieji irgi turetu susitaikyti su tuo kaip ir homoseksulu artimieji. O pritempineti tokius dalykus, kad seima gali priestarauti ir pns. nemanau, kad yra puikus kontrargumentas, kodel tai neturetu buti legalu. Kaip jau minejau, galvoji visi tevai patenkinti, kad ju homoseksualu sunu myli kitas homoseksualas? Laaaaaaabai abejoju Tiesiog jie turi su tuo sutikti/susitaikyti. Vieni su tuo turi sutikti kai dar toks zmogus gyvas, kiti turi sutikti su realybe, kai tas zmogus numirsta.

2. Tai nori pasakyti tam, kad musu visuomene nebutu sustabarejusi ir, kad vyktu civilziacijos "progresas", mes turime tiesiog palaukti, kol bus atlikta daugiau tyrimu susijusiu su nekrofilija, o irodzius, kad yra analogu su homoseksualumu, musu visuomene tures irgi si sutrikima priimti kaip "norma" vien del to, kad popieriuje atsiras uzrasas "norma"? Vien del to, kad nekrofilai reikalaus kazkokiu teisiu myleti savo mylima objekta? Todel ir uzduodu klausima kur yra riba? Ar sioje vietoje jos neturi ir negali buti nes kitaip mes stabdysime "progresa"?

3. Ar mes galime nebudami nekrofilais pasakyti kokie yra ju santykiai su negyvu kunu ir ka jie jaucia negyvam kunui? Kodel mes meile suprantame tik per savo prizme? Gal jie savaip myli ir savaip ta meile isreiskia. Nematau realiai jokio kontrargumento sioje vietoje. Ar apskritai meile gali buti argumentas ar kontrargumentas?

4. Kitas nekrofilas. Kodel? http://lt.wikipedia.org/wiki/Empatija

[TinSoldier]

Aciu uz praleista laika atsakinejant (nors sakei, kad jau cia nerasysi ), duociau pliusa, bet tiesiog nelabai galiu sutikti su siais kontrargumentais. Ne, ne del to, kad tik apginciau savo pozicija, asmeniskai man sie kontrargumentai nera labai "stiprus", jog homoseksualumas nera lygu nekrofilijai teisiniu poziuriu.

1. Jeigu gyveno pvz. du nekrofilai, kurie turi lygiai tuos pacius pomegius, tai kodel nekrofilas kuris mirs pirmas negali atiduoti savo kuno kitam nekrofilui? Kodel reikia atsizvelgti i artimuosius jeigu tas kuris atidave savo kuna irgi buvo nekrofilas? Artimieji irgi turetu susitaikyti su tuo kaip ir homoseksulu artimieji. O pritempineti tokius dalykus, kad seima gali priestarauti ir pns. nemanau, kad yra puikus kontrargumentas, kodel tai neturetu buti legalu. Kaip jau minejau, galvoji visi tevai patenkinti, kad ju homoseksualu sunu myli kitas homoseksualas? Laaaaaaabai abejoju Tiesiog jie turi su tuo sutikti/susitaikyti. Vieni su tuo turi sutikti kai dar toks zmogus gyvas, kiti turi sutikti su realybe, kai tas zmogus numirsta.

Sutinku, kad palyginimas su zoofilija galbūt nelabai tikęs. Kas dėl artimųjų sutikimo: yra skirtumas, kuomet artimieji nesutinka su gyvo, sprendimus priimančio, savo gyvenimą kuriančio žmogaus valia, ir kuomet su su negyvo kūno. Aš asmeniškai manau, kad tą "paskutinį norą" reikia gerbti. Bet kai kuriose šalyse miręs kūnas traktuojamas vos ne kaip daiktas, kuris priklauso artimiesiems. Ir jie sprendžia, ką su juo daryti. Tačiau sutinku, kad šitie mano argumentai priklauso visiškai nuo požiūrio, ir galima lengvai į bet kurią pusę pakreipti. Dabar šneku taip, kitomis sąlygomis, apie kitus dalykus, tikriausiai, kalbėčiau kitaip.

2. Tai nori pasakyti tam, kad musu visuomene nebutu sustabarejusi ir, kad vyktu civilziacijos "progresas", mes turime tiesiog palaukti, kol bus atlikta daugiau tyrimu susijusiu su nekrofilija, o irodzius, kad yra analogu su homoseksualumu, musu visuomene tures irgi si sutrikima priimti kaip "norma" vien del to, kad popieriuje atsiras uzrasas "norma"? Vien del to, kad nekrofilai reikalaus kazkokiu teisiu myleti savo mylima objekta? Todel ir uzduodu klausima kur yra riba? Ar sioje vietoje jos neturi ir negali buti nes kitaip mes stabdysime "progresa"?

Aš nežinau, kur yra riba Nemanau, kad tai įmanoma nuspėti. Visuomenės keičiasi, ir velnias žino, kur ji gali pasukti toliau. Neturiu galvoje, kad absoliučiai viską reikia legalizuoti, ir viską leisti. Tačiau realių ribų tikriausiai nėra. Mes jau dabar darome dalykus, kurie iš kitos civilizacijos(kitos epochos) požiūrio galėtų pasirodyti neįtikėtinai siaubingi ir nesuprantami. Aš pasisakau už besiformuojančią, kintančią visuomenę. Ir taip, manau, jei yra patikimai įrodoma, kad kažkas iki šiol buvo traktuojama klaidingai - traktavimas turi būti keičiamas. Būtų gana kvaila žinoti, kad klystama, tačiau ir toliau laikytis tos klaidos. Bet, kad vyktų "progresas", nereikia tik palaukti, kol bus atlikta daugiau tyrimų. "Progresą" sudaro daug komponentų, labai daug. Tikrai neužtenka popieriuje užrašyti "norma", ir tai tampa norma. Tačiau tai yra nemaža to dalis Tai yra aplinkos pažinimo dalis.

3. Ar mes galime nebudami nekrofilais pasakyti kokie yra ju santykiai su negyvu kunu ir ka jie jaucia negyvam kunui? Kodel mes meile suprantame tik per savo prizme? Gal jie savaip myli ir savaip ta meile isreiskia. Nematau realiai jokio kontrargumento sioje vietoje. Ar apskritai meile gali buti argumentas ar kontrargumentas?

Iš kur čia pas tave tiek tolerancijos kitoms meilės rūšims atsirado?
Taip, mes galime pasakyti, kokie jų santykiai su negyvu kūnu - todėl ir daromi tyrimai. Ir, bent jau pagal dabartines žinias, nekrofilija apibrėžiama tik kaip seksualinis potraukis. Homoseksualumas apima emocinį, romantinį, seksualinį potraukius.

Nekrofiliją galima palyginti su fetišu, homoseksualumas - yra orientacija. Fetišų yra baisių ir keistų: BDSM, išprievartavimų fantazijos ir pan. Tačiau tas potraukis nėra orientacija, čia nėra emocinio potraukio kokioms virvėms, kuriomis surišama auka. Kaip jau minėjau: jei abipusiu sutikimu žmonės užsiima tuo, kas jiems patinka (ar nekrofilijos atveju, leidžia užsiimti) - man nusispjauti. Aš nesu tas, kuris galėtų smerkti. Nesat ir jūs. Tačiau nuo homoseksualumo nekrofilija skiriasi santykiais, o juk būtent dėl to ir kyla toks didelis triukšmas. Juk ir tarp hetero yra žmonių, kurių fetišas - analinis. Niekam tai netrukdo.

4. Kitas nekrofilas. Kodel? http://lt.wikipedia.org/wiki/Empatija

Ok.

P.S., ryte naršydamas 9gag aptikau paveiksliuką, kuris man pasirodė beveik visai į temą: http://9gag.com/gag/aVOxAXP

P.P.S.

[ajolu]

Gerai, tam, kas galvoja, kad homoseksualizmas yra norma. Tomet pamąstom. Skirtingų lyčių sąjungos viena pagrindinių funkcijų yra giminės pratęsimas. Toks gamtos dėsnis. Vaiko pradėjimas yra sakralinis procesas, kuriame būtinai turi dalyvauti vyras ir moteris. Tuomet, kodėl homoseksualai negali susilaukti vaikų, net jei jie ir myli vienas kitą? Kodėl gamta, ar Dievas, ar evoliucija nesudarė sąlygų pastoti tos pačios lyties santykiuose?
tas pačias liečia ir nekrofiliją, pedofiliją (jeigu vaikas lytiškai dar nesubrendęs) ir panašius iškrypymus. Kodėl incesto propaguotojai susilaukia psichiškai ir fiziškai nesveikų vaikų? Nors incestas jau kai kuriose šalyse priimamas už normą. Rimtai, kur ta riba?

[TinSoldier]

Gerai, tam, kas galvoja, kad homoseksualizmas yra norma. Tomet pamąstom. Skirtingų lyčių sąjungos viena pagrindinių funkcijų yra giminės pratęsimas. Toks gamtos dėsnis. Vaiko pradėjimas yra sakralinis procesas, kuriame būtinai turi dalyvauti vyras ir moteris. Tuomet, kodėl homoseksualai negali susilaukti vaikų, net jei jie ir myli vienas kitą? Kodėl gamta, ar Dievas, ar evoliucija nesudarė sąlygų pastoti tos pačios lyties santykiuose?
tas pačias liečia ir nekrofiliją, pedofiliją (jeigu vaikas lytiškai dar nesubrendęs) ir panašius iškrypymus. Kodėl incesto propaguotojai susilaukia psichiškai ir fiziškai nesveikų vaikų? Nors incestas jau kai kuriose šalyse priimamas už normą. Rimtai, kur ta riba?

Aha, tai pradėk dar ir nevaisingus žmones diskriminuoti

[ajolu]

Aš nediskriminuoju Bet su tavo šiuo pasakymu, galima manyti, kad ir tu priskiri homoseksualizmą ir kitus iškrypimus prie ligos, kaip, kad tai yra nevaisingumas.

[TinSoldier]

Aš sutinku, kad tai yra nukrypimas nuo normos. Tai akivaizdu.
Vis dėl to, nukrypimu nuo normos yra viskas, kas yra mažiau įprasta. Pvz, nevaisingumas, ryži plaukai, blondinas azijietis, skirtingų spalvų akys ir pan.

Nukrypimų nuo normos nereikia demonizuoti.

[Marius]

Nevaisingų žmonių pora turi visus reprodukcinius ''ynagius'' ir jiem susilaukt vaikų neleidžia tik ,pavadinkim ''liga'' ,tuo tarpu homoseksualų pora ,PABĖRŽIU PORA ir be jokių surogatų ir kitų nenaturalių salygų neturi jokių galimybių susilaukti palikuonių net jei jų reprodukciniai organai sveiki..tokiu atveju gaunasi ,kad jie visi yra ligoniai ir jų santykiai paremti tik labai subjektyviu faktoiriumi ''meile'' kuris iš esmės nėra  apibrėžtas ,kur prasideda ir kur baigiasi ir kaip jau minėjau yra labai subjektyvus ir beje neyrodytas ,kad aplomai yra ir kad suteikia vienokias,ar kitokias teises.