Pranašysčių prieskoniai gyvenimui

[paragraf 78]

Straipsnis kuriame esu kalbinamas ir aš:

Pranašysčių prieskoniai gyvenimui

Pranašystės, būrimai ir bioenergija - tai anapusybės punktyrai, apgaubti nežinomybės skraiste, viliojantys ir bauginantys. Tai tema, kur vienareikšmiškiems ir kategoriškiems teiginiams ne vieta.

Todėl trys pašnekovai - VDU Katalikų fakulteto studentų mokslinės draugijos „Signum" pirmininkas Gabrielius E. Klimenka, Šiaulių universiteto Matematikos katedros docentas dr. Vaidotas Kanišauskas ir psichoterapeutas medicinos mokslų daktaras Algimantas Kačergius - išsako tris skirtingus požiūrius.

Mistikos keliai ir klystkeliai

VDU Katalikų fakulteto studentų mokslinės draugijos „Signum" pirmininkas Gabrielius E. Klimenka teigia, kad žmogus domisi pranašystėmis, nes ieško santykio su anapusybe. Pranašystės suteikia gyvenimui mistikos. Svarbus ir psichologinis momentas: sužinojus ateitį atsiranda iliuzija, jog valdome savo likimą.

„Jei žmogus turi religinį stuburą, jis paguodą randa tikėjime. Netikintis žmogus sunkiu gyvenimo momentu kreipiasi ne į Dievą, o į astrologus, būrėjus, magus. Esu sutikęs ne vieną žmogų, kuris santykio su anapusybe ieško per ezoteriką ir mistiką", - teigia G. Klimenka.

Netvarkingas dvasinis gyvenimas sujaukia žmogaus vidų. Pasak G. Klimenkos, kitaip ir būti negali, nes žmogus neturi dvasinio vadovo, nėra ir pasaulėžiūros pamatų, įdiegtų nuo vaikystės: „Kai ieškoma dvasingumo ne ten, kur reikia, galvoje vyksta tikras chaosas. Žmogus gali pasakyti vieną dalyką apie tikėjimą ir tuoj pat kitą, visiškai prieštaringą, paneigiantį pirmąjį. Jam pačiam atrodo, kad logiška vienu metu tikėti Jėzaus atpirkimu ir reinkarnacija, bet tai prieštaraujantys dalykai."

Ir tai nėra tokie jau nekalti dalykai, nes mistika besidomintis žmogus gali pasidaryti piktesnis, atsirasti išorinės ir vidinės destrukcijos. Kodėl? Jei tikėtume katalikų bažnyčia, per ezoteriką kontaktuojama su demonų pasauliu. Egzorcistai tvirtina, kad ezoterikos praktikavimas gali sukelti tam tikras psichines ligas.

Tai pastebi ir psichiatrai bei religijos tyrinėtojai. Plačiai apie tai rašė ir religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius savo paskutinėje knygoje „Naujojo atgimimo išvakarės". Jis mini, jog žmonės, užsiimantys ezoterika, dažnai girdi jiems įsakinėjančius balsus.

Gąsdinančios pranašystės

Virtualioje erdvėje jau seniai klaidžioja gąsdinimai, kad ateinančiais metais laukia pasaulio pabaiga. Kaip reikėtų vertinti tokias ir panašias katastrofų prognozes? Gal kaip viename anekdote gydytojas sakė sunkia liga susirgusiam ligoniui: „Jūsų vietoje televizijos serialų jau nepradėčiau žiūrėti"...

„Pranašystės paprastai susijusios su amžių sandūra, taip pat su metų, mėnesio ir dienos pasikartojančiais skaičiais. 2011 metų lapkričio 11 dieną irgi buvo tokia ypatinga data. Tiesa, pasaulio pabaigos nepranašauta, bet buvo skelbiama, kad tą dieną keisis žmonių dvasinis gyvenimas. Žmonės sureikšmina skaičius, iš to ir gimsta pranašystės", - sako G. Klimenka.

Nauja pranašystė apie pasaulio pabaigą nurodoma 2012 metų gruodžio 21 dieną. Tą dieną baigiasi majų kalendorius. Skelbiama, kad kitais metais į Žemę trenksis planeta Nibiru. Tačiau apie tokią planetą nieko nežino astronomai.

„Tikėjimas pranašystėmis priklauso nuo išsilavinimo. Mano manymu, labiau jomis tiki tiksliųjų mokslų atstovai, nes jiems dažnai užtenka vieno atsakymo. Humanitarinis išsilavinimas platesnis, suteikiantis daugiau filosofijos žinių, todėl įvairios mistinės teorijos vertinamos kritiškiau. Taip pat pranašystėmis labiau linkusios tikėti moterys", - mano VDU Katalikų fakulteto magistrantas.

Kodėl pildosi prognozės?

Dažnai nustembame perskaitę Zodiako ženklų charakteristikas, kurios, atrodo, mums labai tinka. „Nėra nieko mistiško, tai tik psichologijos reiškinys, vadinamas Barnumo efektu, kurį aprašė psichologas Bertramas R. Foreris. Šio reiškinio esmė - žmonės linkę teiginius, išsakytus bendrinėmis frazėmis, vertinti kaip būdingus tik jiems, nekreipdami dėmesio, kad jie tinka absoliučiai visiems. Nors psichologinis portretas nupieštas labai abstrakčiomis sąvokomis ir jį galima taikyti didžiajai daliai žmonių, jis atrodys labai tikslus" , - aiškina G. Klimenka.

Turi įtakos ir astrologo autoritetas: kuo horoskopo sudarytojas žinomesnis, tuo pranašystės atrodo solidesnės.

Tai, kad astrologinės prognozės išsipildo, galima paaiškinti ir Pigmalijono (Rozentalio) efektu: žmogus nesąmoningai, savo veiksmais, mąstymu ir informacijos interpretavimu prisideda prie pranašystės išsipildymo. Šis efektas sustiprėja, jei tikima horoskopais.

Gaudamas daug negatyvios informacijos, žmogus pradeda elgtis taip, kad pritrauktų nesėkmes. O nuo gerų prognozių tampa laimingesnis, jam atrodo, kad iš tiesų labai sekasi.

„Kartą padariau eksperimentą: pasinaudodamas Barnumo efekto principais sudariau horoskopą ir paskelbiau keliuose internetiniuose forumuose. Pavadinau jį „Senovės valdiečių kryžių horoskopu". Nors rašydamas įvadą leidau suprasti, kad tai klastotė, ir įžvalgesnis skaitytojas tai turėjo pastebėti, tačiau sulaukiau nemažai atsiliepimų, kad prognozės buvo teisingos, išsipildė", - pasakoja G. Klimenka.

Istorija persunkta burtais

Šiaulių universiteto Matematikos katedros docentas dr. Vaidotas Kanišauskas chiromantija ir astrologija susidomėjo dar būdamas studentu, maždaug prieš 25-erius metus. Jo manymu, žmonių domėjimosi burtais ir pranašystėmis priežasčių reikia ieškoti istorijoje, lietuvių pagonybėje.

G. Beresnevičiaus knygoje „Lietuvių religija ir mitologija" pateikta daug medžiagos apie tai, kaip lietuviai plačiai naudojo būrimus. Prieš karo žygį kariai buvo sukviečiami duoti priesaiką vadui ir žynys burdavo ateitį. Jeigu jo pranašystės rodydavo blogus ženklus, žygį atidėdavo. Kriviai pranašaudavo ir žmogaus likimą iš paukščio skrydžio. Po mūšio vienas priešo karys buvo aukojamas dievams. Ritualą atlikdavo mūšio lauke, bet prieš tai mesdavo burtus, kurie lemdavo - aukoti ar pasigailėti.

„Maždaug iki XVII a. klestėjo burtai ir pranašystės. Krikščionybė aršiai kovojo su tokia pasaulėžiūra. Tai turėjo reikšmės ir civilizacijos pažangai, nes atvėrė kelią mokslo vystymuisi", - teigia V. Kanišauskas.

Pasak matematiko, šiuolaikinis žmogus atsirado prieš 40 tūkst. metų, o mokslas skaičiuoja tik 400-300 metų istoriją. Taigi visa žmonijos civilizacija persunkta magija ir burtais.

Delnai nerodo

Komentuodamas majų kalendorių, Matematikos katedros docentas teigia, kad ne visi tyrinėtojai jį sieja su pasaulio pabaiga: „Manoma, kad kitais metais prasidės naujas etapas žmonijos istorijoje, kai žemės vibracijos susiderins su galaktikos. Kas pasikeis mūsų gyvenime? Pavyzdžiui, daugelis žmonių susiras savo antrąsias puses. Ar tai blogai?

Kad nebus pasaulio pabaigos, rodo ir chiromantija. Prieš karą Jugoslavijoje viena chiromantė sakė, kad daugelio žmonių delnuose įskaitė nelaimę pranašaujančius ženklus. Prieš Antrąjį pasaulinį karą irgi buvo pastebėti gamtos ženklai, kažkokios anomalijos - kruvinai užlietas dangus ar panašiai. Daugelio žmonių delnuose, kuriuos tyrinėjau, tikrai nematau, kad mūsų lauktų globali katastrofa."

V. Kanišauskas pataria nesidomėti pranašystėmis, kaip ir asmeniškai nesiburti: „Reikia gyventi savo galva. Moterims tai dar atleistina, jos smalsios, nori žinoti savo ateitį. O vyrams tai tikrai netinkamas užsiėmimas. Daug įdomiau gyventi nežinant ateities. O jeigu būrėja pasakys ką nors blogo? Kam be reikalo psichologiškai save apsunkinti?"

Nepaneigia net skeptikai

Mistika, būrimai, ezoterika susiję su žmogaus bioenergija. Gydytojas psichoterapeutas medicinos mokslų daktaras Algimantas Kačergius teigia, kad mūsų kūną supa nematomas eterinis ir vitalinis apvalkalas. To negali paneigti net didžiausi skeptikai. „Jeigu ir neneigiame, tai ignoruojame, todėl gimsta daug įvairių mitų. Negalime tvirtinti, kad viską žinome apie šį elektromagnetinį subtilųjį kūną, sudarytą iš tūkstančių plonyčių gijų, supantį fizinį kūną", - aiškina A. Kačergius.

1959 m. dviem amerikiečių mokslininkams, branduolinės fizikos specialistams, suteikta Nobelio premija už antiprotono atradimą, įrodantį, kad materija egzistuoja dviem formomis. Taigi, be materialaus pasaulio, yra ir kitas pasaulis, apie kurį mūsų žinios labai ribotos.

Labai įdomūs pasvarstymai indų vedose. Bhagavad Gita kalba apie dvi veikliosios energijos formas: apara ir para prakriti. Materija kuriamosios galios neturi. Tik tuomet, kai ją veikia gyva energija, sukuriamos materialios vertybės. Kuriamąją energiją kontroliuoja aukštesnis pradas, gyva būtybė.

Pasak A. Kačergiaus, dabartiniam mokslui telieka atrasti dviejų dalelių arba atomų, kuriuos jie vadina materialiu ir antimaterialiu, šaltinį.

2012 m. pranašaujama

Pasaulio pabaigą sukels į Žemę atsitrenkusi milžiniška planeta, vadinama Nibiru. Ši teorija atsirado po to, kai astronomai paskelbė hipotezę apie nežinomą planetą, skriejančią už Neptūno orbitos.

2012 m. gruodžio 21 d. pagal majų kalendorių skelbiama pasaulio pabaiga, kai Žemė, Saulė ir Paukščių tako centras išsirikiuos viena linija. Kita teorija aiškina, kad majų kalendorius neteisingai interpretuojamas, nes jis tik žymi vienos epochos pabaigą ir kitos pradžią, kai skaičius tarsi automobilio odometre persiverčia ir vėl pradedama skaičiuoti nuo nulio.

http://gyvenimas.delfi.lt/stories/pranasysciu-prieskoniai-gyvenimui.d?id=53510255

[crystal]

„Tikėjimas pranašystėmis priklauso nuo išsilavinimo. Mano manymu, labiau jomis tiki tiksliųjų mokslų atstovai, nes jiems dažnai užtenka vieno atsakymo. Humanitarinis išsilavinimas platesnis, suteikiantis daugiau filosofijos žinių, todėl įvairios mistinės teorijos vertinamos kritiškiau. Taip pat pranašystėmis labiau linkusios tikėti moterys", - mano VDU Katalikų fakulteto magistrantas.

Aš tik nesuprantu, kaip tikėjimas gali priklausyti nuo išsilavinimo? Ir išvis, kaip galima tikėjimą pranašystėm labiau lipdyti racionalaus ir pakankamai kritiško proto žmonėms? Tikrai tiksliukam vieno atsakymo neužtenka

[paragraf 78]

Nuo išsilavinimo tikrai daug priklauso. Štai aš studijavęs filosofiją žinau kad atsakymų į tą patį klausimą gali būti begalės, o va tiksliukas kuris studijavo viską kur 2x2 lygu 4 ir kito atsakymo negali būti, nesupras to tiesiog.
Mano vienas pažįstamas filosofijos dėstytojas turėjo progos dėstyti filosofiją tiksliukams (nepamenu kuries srities), tai po paskaitos studentai klausė jo, koks gi atsakymas yra teisingas.
Kaip pasaulinė praktika rodo, tai visokios ezoterinės studijos paprastai kuriasi prie tiksliųjų mokslų fakultetų.
Tiklsiukai dėl savo studijų prigimties, neturi tinkamo išsilavinimo kad atpažinti ezoterinį briedą, taip pat neturi gebėjimo filosofiškai mąstyti, nes jie mąsto tiksliųjų mokslų kategorijomis.
Išsilavinimas daug nulemia. Į viskokias sektas kaip rodo statistika dažniausiai patenka arba prasto išsilavinimo žmonės arba tiksliukai, humanitarai šiai sričiai atsparesni.
Žinoma tai nėra aksioma kuri veiktų 100 proc. tačiau tai akivaizdus dėsningumas.

[astropasaulis]

paragraf 78,
labai gerai, kad užsiminei. Mano abudu filosofijos dėstytojai buvo tiksliukai. Anskčiau man atrodė, kad nesuderinama tikslumas, racionalumas ir filosofija. Aš iš filosofijos tikėjausi neriboto mąstymo, o ne kažkokių pančių ir rėmų. Kodėl filosofijoje viskas turi būti tikslu ir teisinga, tik tai tas, ką sugalvojo garsieji filosofai? Galbūt jie klydo. Be to, juk dabar kitokie laikai ir juk vyksta evoliucija. Nejaugi niekas nepasikeitė? Ir apskritai, filosofai sako, kad kiekvienas žmogus turi skirtingą filosofiją, filosofinį mąstymą, tačiau kodėl šio principo patys nesilaiko? Galvojau, kad filsofija padės man ,,išskristi į kosmosą", tačiau teleportavo į Senovę. Vis dėlto, aš lieku prie asmeninių filosofinių paistalų...

[paragraf 78]

Antikinė filosofija padėjo pamatus nūdienos filosofijai ir net katalikiškai teologijai. Dauguma antikos filosofų nesugebėjo perspjauti vėlesnių kartų filosofai. Tai gi klasika visada išlieka viršūnėse. Net ir dabartiniais laikais visi filosofai remiasi antikiniais filosofais, nes tai yra fundamentas ant kurio laikosi visa filosofija.
Filosofija turi atskiras mokyklas kurios kartais nesutaria ar viena kitai prieštarauja. Tai yra normalu.
Tai kad tavo dėstytojai buvo tiksliukai nieko dar neįrodo, viena kregždė taip sakant dar ne pavasaris. Tai kad tiksliukas sugebėjo išsiveržti iš tiksliųjų mokslų specifikos tik sveikintinas dalykas.
O asmeniniai pafilosofavimai, be rimtų filosofijos studijų paprastai būna labai diletantiški ir rimtesnis filosofas lengvai sudirbtų tavo tuos pasvaičiojimus. Kai paragauji rimtų filosofijos studijų, tada į savo asmeninius pasvaičiojimus pradedi kritiškai žiūrėti ir pamatai kokie jie lievi būna. Bent jau man taip buvo. Paskaičiau savo senus dienoraščius kur rašiau savo filosofiją. Pasidarė gėda. Dienoraščius sudeginau. Tik visiškas diletantas filosofijoje gali teigiamai vertinti savo asmeninius pafilosofavimus, kuris iš esmės net nėra grynoji filosofija, o tik pseudofilosofinis birzgalas

[crystal]

Nuo išsilavinimo tikrai daug priklauso. Štai aš studijavęs filosofiją žinau kad atsakymų į tą patį klausimą gali būti begalės, o va tiksliukas kuris studijavo viską kur 2x2 lygu 4 ir kito atsakymo negali būti, nesupras to tiesiog.

Na,na...jei jau tiksliukam būtų reikalingas tik vienas atsakymas, tai jiem užtektų ir to ką sako krikščioniškas mokymas. Gal dėl smalsumo ir domisi visokia ezoterika, bet greičiausiai tik tam, kad tuos paistalus patikrint, paaiškint, išbandyt ir pan. Argi ne įdomiai skamba visa ta mistika, nepaaiškinti stebuklai ir pan.?

Mano vienas pažįstamas filosofijos dėstytojas turėjo progos dėstyti filosofiją tiksliukams (nepamenu kuries srities), tai po paskaitos studentai klausė jo, koks gi atsakymas yra teisingas.

Įdomu koks buvo klausimas.

Tiklsiukai dėl savo studijų prigimties, neturi tinkamo išsilavinimo kad atpažinti ezoterinį briedą, taip pat neturi gebėjimo filosofiškai mąstyti, nes jie mąsto tiksliųjų mokslų kategorijomis.

Įdomią istoriją tūrėjo tas briedas. Mano manymu tas briedas turi tiek pat tamsybių, kaip ir krikščioniškas tikėjimas. Na bet čia tik iš mano pusės, nes aš nei to nei to nepripažįstu.

"Tai kad tiksliukas sugebėjo išsiveržti iš tiksliųjų mokslų specifikos tik sveikintinas dalykas." O ką, tai nesuderinama? Ir šiaip, skamba taip klaikiai tiksliukų atžvilgiu Toks jausmas, kad tiksliukus laikai kažkokiais durneliais

[paragraf 78]

Religinis mokymas tiksliukams neįtinka dėl elementarios priežasties: čia nėra veiksmo ir tikslaus rezultato, viskas pavedama Dievo malonei.
O štai ezoterika, magija, pranašavimas turi tiksliesiems mokslams būdingą veiksmo ir rezultato veikimą.
Tarkime malda religijose, jos rezultatas nenusakomas nors visada sulaukiamas. Magijoje gi tu atlieki konkretų veiksmą kuris turi konkretų rezultatą, nes taip prievartaujama anapusybė.
Būtent dėl tokios ezoterikos specifikos, kaip mano religijotyrininkai, tiksliukai ir susižavi ezoterika.

[astropasaulis]

Tik visiškas diletantas filosofijoje gali teigiamai vertinti savo asmeninius pafilosofavimus, kuris iš esmės net nėra grynoji filosofija, o tik pseudofilosofinis birzgalas

Gyvenime pasitaiko paradoksas: tokie birzgalai dažniausiai pasirodo ir būna ta tikroji tiesa, tačiau bet kokias daugumai nepriimtinas mintis, išvedžiojimus bandoma visais įmanomais būdais ignoruoti.

[crystal]

Religinis mokymas tiksliukams neįtinka dėl elementarios priežasties: čia nėra veiksmo ir tikslaus rezultato, viskas pavedama Dievo malonei.

Na iš esmės gal ir taip, nes jei tiksliukai nesipriešintų dievo malonei, tai dabar negyventume taip technologiškai ir moksliškai pažengę..

Racionalaus proto žmogus stengsis paaiškint kas dar nepaaiškinta, o įvairūs bandymai netolygu tikėjimui ar šiaip praktikavimui dėl įdomumo (kaip minėjai). Dėl to katalikai ir tauškia neteisingai, kad neva tiksliukai bėga nuo dievo malonės ir dairosi į briedus.

[paragraf 78]

Čia ne katalikai taip teigia, o religijotyrininkai. Religijotyra apskritai yra ateistinis mokymas apie religijas, nes į religijas žvelgiama į šalies. Net yra taip, kad religijotyrininkas negali tyrinėti savo išpažįstamos religijos.
O šiaip, jei ne katalikybė, tai mes dar dabar tūnotume gūdžiuose viduramžiuose. Nes katalikai vienteliai visada rūpinosi mokslo pažanga. Katalikai išsaugojo antikinį paveldą. Šiaip visi dabartinio mokslo pradininkai buvo katalikai, arba bent jau krikščionys. Tai buvo tikintys žmonės. Tik XIX a. mokslas atsitraukė nuo religijos. Bet tai jau atskira tema.

[astropasaulis]

Iš kur toks begalinis katalikų herarchijos išaukštinimas? Visa tai atrodo liguista. Matosi pasamonėje vaizdas, kaip klupate prieš ,,aukštesnius"...

[paragraf 78]

Prie ko čia hierarchijos išaukštinimas? Vėl kažką ne į temą pakalbėjai?
O šiaip pasidomėkit mokslo istorija ir pamatysite, kad katalikybė padėjo išvedė žmoniją iš viduramžių. Apie tai istorikai kalba.
Va straipsnelis į tą temą http://www.veidas.lt/lietuvos-valstybe-ir-tauta-sukure-krikscionybe-ir-kataliku-baznycia

[astropasaulis]

O šiaip pasidomėkit mokslo istorija ir pamatysite, kad katalikybė padėjo išvedė žmoniją iš viduramžių.

Aš vertinu katalikų bažnyčios atliktus darbus, nuopelnus, tačiau man skaudu, kad per prievartą ji mum buvo ,,primesta". Kodėl negalėjome savo valia jos priimti arba ne? Kodėl gimdamas žmogus iš karto pakliūna į religijos nelaisvę?

[paragraf 78]

Cituoji tarybinių laikų istorijos vadovėlius. Dabartiniai Lietuvos istorikai vieningai sutinka, kad Lietuva nebuvo apkrikštyta, o pati apsikrikštijo. Krikščionybė nebuvo atnešta per prievartą. Tai ką vadini "krikščionybė atnešimu per prievartą" buvo grobikiški karai, kurie su apsikrikštijimu nieko bendro neturėjo. Žinoma apsikrikštijime būta ir daug politikos, bet kaip istorikai teigia, žmonės labai greitai ir neskausmingai priėmė krikščionybę.

O kodėl žmogus pakliūna į religijos nelaisvę? Kas tave verčia būti kokios nors religijos išpažinėju? Juk turi laisvę rinktis.

[astropasaulis]

Tiesiog rašau, ką išgyvenau. Tėvai, giminės vaikystėje per prievartą kišo tą reiligiją, gal dėl to, kartais išreiškiu neigiamą nuomonę apie ją. Vis dėlto, svarbiausia juk tos religijos buvo sukurtos dėl kilnaus tikslo (bent jau aš taip tikiuosi), tačiau yra dar kur tobulėti. Tegul bažnyčia randa kaip pritraukti daugiau tikinčiųjų. Tegul randa būdų žmonėse įžiebti dieviškąją dalelę. Bent jau aš norėčiau, kad bažnyčia daugiau dėmesio skirtų žmogaus dvasiniam tobulėjimui. Ji tai ir daro, tačiau reikia ir kitu kampu...