Ar bijote to kas laukia musu po mirties?

[TinSoldier]

Jeigu žmogaus protas nėra pajėgus suvokti amžinybės/anapusybės, nematau, ką pakeičia tai, jog kalbama simboliais, ar kalbėjimas remiamas tikėjimu, ar logika, ar kad apie tai kalbama jau daug tūkstančių metų

[a.t.sielis]

Jeigu žmogaus protas nesutvertas suvokti amžinybę, ko, tuomet, vertos religijų kalbos apie anapusybę ir kas joje laukia?

Nebūtų paprasčiau ir sąžiningiau tiesiog pasakyti: niekas nežino

Jeigu kūdikio protas nesutvertas suvokti, koks jis bus suaugęs, ir išvis kad kažkas bus, ko vertos tėvų pastangos prižiūrėti kūdikį ir mokyti jį kalbos ir visų kitų dalykų?

Nebūtų paprasčiau ir sąžiningiau tiesiog palikti jį likimo valiai?

[TinSoldier]

Kažkoks nelabai vykęs palyginimas. Atsakysiu bandydamas pakreipti į kiek lygiavertesnę situaciją. Na, bet vis tiek tokie palyginimai nelabai argumentais gali būti nei į vieną pusę...

Tačiau taip, nei kūdikio, nei tėvų protai nesutverti suvokti ir sužinoti, koks ir kas vaikas bus ateityje.
Todėl tėvai neturėtų savo vaikui kimšti savo fantazijų apie tai, koks jų vaikas privalo būti - o tiesiog leisti jam gyventi. Padėti. Bet nekišti savų norų, fantazijų, įsivaizdavimų ir t.t. Nes tie tėvai vis tiek nė velnio nežino, ko jų vaikas ateityje norės, kuo norės būti, kaip jo gyvenimas pasisuks. Todėl tegul ir neaiškina ir nesielgia taip, tarsi žinotų

(nenorėsiu gilintis apie tėvų auklėjimą, jų daromą įtaką ir pan. Nes ne į temą būtų ir nieko nepaaiskintų).

[Vytautas]

Kaip visi gyvūnai iki tam tiko laiko pasirūpina savo vaikais ir tam tikrus gyvenimo įgūdžius suteikia. Bet toliau iš tikro neturėtų kištis į vaikų gyvenimą. Kas liečia tikėjimus tai tikrai turėtų būti jau subrendusio žmogaus apsisprendimas. Nors natūroje vis tiek niekas nežino kas bus po to. Gyvūnai tuo požiūriu visiškai laisvi ir nieko tai jiems nekeičia.  Taip kad nėra prasmės sukti sau galvos kas bus po mirties. 

[paragraf 78]

Jeigu žmogaus protas nėra pajėgus suvokti amžinybės/anapusybės, nematau, ką pakeičia tai, jog kalbama simboliais, ar kalbėjimas remiamas tikėjimu, ar logika, ar kad apie tai kalbama jau daug tūkstančių metų

Simbolinis kalbėjimas padeda bent kažkiek suvokti tai kas nesuvokiama. Tarkime, sakymas kad pragare bus ugnis, visiškai nereiškia kad ten velniai po katilais ugnį kūrena, tai bandymas pasakyti, kad blogiukų laukia pelnytas atpildas ir t.t. Begalė dalykų religijoje yra nusakoma simboliais, bet tie kas bando prieštarauti paprastai daro dvi klaidas:
1. Simboliai yra nesąmonės. Na tada aišku, kad žmogus tiesiog nežino ką reiškia simbolis ir simbolinis mąstymas
2. Simbolius suvokia tiesiogiai o tada labai linksma skaityti nusišnekėjimus

[a.t.sielis]

Gegužės 5-oji - Pasaulinė rankų higienos diena. Jos proga siūlome prisiminti gydytoją Ignazą Semmelweissą, kuris 19 a. viduryje bandė įtikinti gydytojus, jog reikia plauti rankas, tačiau buvo kolegų nepripažintas, išjuoktas  ir netgi uždarytas į psichiatrinę ligoninę.

Taip ir su anapusybe. Gyvenimas trumpas, po jo - iškeliavimas kitur. Bet tiems, kas įsikabinę į savo gamtamokslinių žinių kaupimą laikinoje šiapusybėje, kalbantieji apie būtinybę pasirūpinti metafizine gyvenimo puse atrodo panašiai kaip tas gydytojas Ignazas Semmelweisas tuometiniams kolegoms.

[exlibrisas]

Bijau, kas laukia gyvenime...

[Jimas]

Kažkaip pastaruoju metu pradėjau tikėt, kad gyvenimas yra kompiuterinė simuliacija, o mes esam tos kompiuterinės simuliacijos vartotojai. Sakykim tikrame gyvenime mes užsirašėm į projektą "Žemė" , specialaus prietaiso pagalba, mus nukėlė į Žemę, bet mes nieko neatsimenam, kai numirštame, baigiasi "žaidimas" ir mes išeiname iš tos erdvės. Grįžę į tikrąją realybę gyvenam tam pasaulyje, kuriame toks dalykas kaip mirtis neegzistuoja. Man kažkaip keistas jausmas apima pažvelgus tolumoje į debesis, tokie netikri, kaip sukurti. Galbūt Dievas tai programos kūrėjas, kuris save perkėlė į šį pasaulį, kad sukurtų "kompiuterinę civilizaciją" ir paskleistų savo žodį. Kaip tie bibliniai įvykiai apie nepaaiškinamus faktus, gal tai tiesa, kad vandenį pavertė vynu, Nojaus laivas, Egiptą užplūdusios negandos, buvo planingai užprogramuotos kūrėjo? Gal Biblija tai užšifruotas tekstų rinkinys - kodas? Gal tikroje realybėje paskelbtas koks nors atlygis pagal kurį perkelti į projektą "Žemė" savanoriai bando "nulaužt" kodą, tuo pačiu nieko neatsimindami apie tikrąją realybę? Žinau skamba kaip fantastinio filmo scenarijus.
But Who Knows... Maybe It's True...

[.L.U.T.H.O.R.]

Bet kas gali buti tiesa, tik skirtingu versiju tikimybes skirtingos

[Synkas]

Sakykim tikrame gyvenime mes užsirašėm į projektą "Žemė" , specialaus prietaiso pagalba, mus nukėlė į Žemę, bet mes nieko neatsimenam, kai numirštame, baigiasi "žaidimas" ir mes išeiname iš tos erdvės. Grįžę į tikrąją realybę gyvenam tam pasaulyje, kuriame toks dalykas kaip mirtis neegzistuoja.

O tai tada koks tikslas uzsirasyti i ta projekta ir cia numirti, jeigu tam realiam pasauli kaip sakai, mirties nera?

[Jimas]

Gal dėl naujų potyrių, išbandymų, programos testavimo, noro išbandyt šį dalyką ir būt pirmu nulaužus šį "kodą"
Žodžiu čia fantastinio filmo scenarijus

[Lucas]

Pagal mano pasaulėžiūrą jokios pomirtinės būsenos/gyvenimo nėra. Mirtis - pabaiga tau. Kažkaip nebaisu to laukti, nes žinau, kad nieko nebus. Aš net nesuvoksiu, kad miriau. Tiesiog visam laikui mano smegenėlės ,,išsijungs''. Tik tiek, kad mirtimi baigiasi tavojo ,,aš'' egzistavimas, o aplinkinis pasaulis egzistuoja toliau, tik be tavęs. Ši mintis verčia kažką tai nuveikti ar išbandyti, nes nesinori tiesiog tuščiai prašvaistyti savo buvimą šiame pasaulyje.

[time]

. Mirtis - pabaiga tau.

Jo, galbut pačiam fiziniam kūnui. Bet po mirties galbut nieko nėra visai.

Manyti, kad žmogus turi siela, taip pat klaidinga sakyti, kad ji amžina, ir dar galios po mirties.
Tada kaip tokia siela, kam ji reikalinga žmogui;

Žinau kad yra teoriju apie reinkarnacijas i kitas formas, bet ar ten yra nors lašas tiesos? Aišku teorija labai įtikinama, bet tuo negalime niekaip įsitikinti, dar gyvenant. Tai ką bekalbėti apie tai kas nutinka mirštant:

Jeigu sudega (atmintis, pasamonė ir kiti dalykai pas žmogu, kurie dar neikigalo visi ištirti pas žmogu)

Nieko negali likti ir tai labai logiška.

Koks matavimo prietaisas gali įrodyti, kad žmogus turi sielą? Ar toks jau atrastas? Teorija irgi daro savo.

Kokia išvis ta siela kaip funkcija atlieka?, o gal čia tik eilinis bukinimas;

Kad žmogus jaučia jausmus, nereiškia, kad ten kažkas dalyvauja pavadinimu siela, galbūt čia tik CNS (ar kažkokios dar neatrastos pas žmogų sistemos) atsakas į dirgiklius, ir jaučiami tie jausmai.

Kažkaip pastaruoju metu pradėjau tikėt, kad gyvenimas yra kompiuterinė simuliacija, o mes esam tos kompiuterinės simuliacijos vartotojai. Sakykim tikrame gyvenime mes užsirašėm į projektą "Žemė" , specialaus prietaiso pagalba, mus nukėlė į Žemę, bet mes nieko neatsimenam, kai numirštame, baigiasi "žaidimas" ir mes išeiname iš tos erdvės. Grįžę į tikrąją realybę gyvenam tam pasaulyje, kuriame toks dalykas kaip mirtis neegzistuoja. Man kažkaip keistas jausmas apima pažvelgus tolumoje į debesis, tokie netikri, kaip sukurti. Galbūt Dievas tai programos kūrėjas, kuris save perkėlė į šį pasaulį, kad sukurtų "kompiuterinę civilizaciją" ir paskleistų savo žodį. Kaip tie bibliniai įvykiai apie nepaaiškinamus faktus, gal tai tiesa, kad vandenį pavertė vynu, Nojaus laivas, Egiptą užplūdusios negandos, buvo planingai užprogramuotos kūrėjo? Gal Biblija tai užšifruotas tekstų rinkinys - kodas? Gal tikroje realybėje paskelbtas koks nors atlygis pagal kurį perkelti į projektą "Žemė" savanoriai bando "nulaužt" kodą, tuo pačiu nieko neatsimindami apie tikrąją realybę? Žinau skamba kaip fantastinio filmo scenarijus.
But Who Knows... Maybe It's True...

Kompiuterinė simuliacija žmogui suvokiama siaurąja prasme apie galingus procesus. Irgi tik teorija.
Pulkit tikėti.

[elteide]

be abejo kažkiek bijau...nes labai nenorėčiau, kad paaiškėtų kad viskas kitaip nei tikiu ir būtų blogiau nei šioj planetoj,nes jau čia užtektinai baisybių- neteisingumo, problemų, ligų, skurdo, sadizmo, žodžiu kančios ...taip pat neapsidžiaugčiau, jei visgi paaiškėtų, kad yra reinkarnacija ir reiktų reinkarnuot kur į baisų lūšnyną Indijoj ar į vargšą šunį Kinijoj, kur ėda nukankintus šuniukus ir tt...taipogi nenorėčiau, kad anapusinė realybė pasirodytų visokiai briedais kaip Alisai paslaptingoje šalyje.. ir pan..

[Juozapaitis]

neapsidžiaugčiau, jei visgi paaiškėtų, kad yra reinkarnacija ir reiktų reinkarnuot kur į baisų lūšnyną Indijoj ar į vargšą šunį Kinijoj, kur ėda nukankintus šuniukus ir tt...taipogi nenorėčiau, kad anapusinė realybė pasirodytų kaip Alisai paslaptingoje šalyje.. ir pan..

Kartoji tuos pačius žodžius jau begalybę gyvenimų...