Netyčia atsidariau tokią seną smagią dainelę http://www.youtube.com/watch?v=QzXMyDd3WOw (http://www.youtube.com/watch?v=QzXMyDd3WOw) . Ir prisiminiau, kaip vakar ant manęs užsiputojo 2012 :) :
"<...>tu sedi prie kompo ir dedi i suns dienas tikejima, Dieva ir panasiai, sakai kad tau pofik kuo as tikiu. Tai gerai, bet tu akis i aki man taip pasakyk <...> uz bazara busi priplotas prie asfalto ir tikesiesi kad pas mane yra lasas zmogiskumo neisdauzyti tau snukio"
Beje, sakydamas, kad man nusispjauti kas kuo tiki ir pan, turėjau galvoje, kad aš esu tolerantiškas visiems. Viena pagrindinė mano gyvenimo taisyklė: "vieno žmogaus laisvės baigiasi tik ten, kur prasideda kito žmogaus laisvės." Gerbiu absoliučiai visus žmones, absoliučiai visiškai nepriklausomai nuo jų lyties, orientacijos, religijos, ideologijos, mentaliteto, charakterio ir t.t. Tačiau tai, kad gerbiu, nereiškia, kad negaliu diskutuoti, ginčytis, neigti, sakyti savo nuomonės. Čia tarp kitko. :))
Žodžiu, susidaro toks įspūdis, jog vienintelis dalykas, kurį užsipulti yra nepriimtina - religija. Jeigu man patinka Justinas Bieberis, mane išvadins atsilikeliu, idiotu, nesuvokiančiu kas yra tikra muzika. Ir niekam nerūpės, jog galbūt Bieberis pakeitė mano gyvenimą, kad jis - svarbiausias autoritetas mano gyvenime. Jeigu mano politinė ideologija yra koks nors leninizmas-stalinizmas, mane išvadins padugne, tautos išdaviku ir, vėlgi, idiotu. Ir niekam nerūpės, kad aš visą savo gyvenimą statau ant būtent tos ideologijos. (nesu nei bieberio gerbėjas, nei stalinistas, jei ką :)) )
O štai, jei pasakai, kad religija yra nereikalinga, pasenusi, nelogiška ir kvaila, labai greitai sulauki:
"bet is esmes jeigu tu taip draskytum akis getvei kaip dabar forume, tu gautum i galva"
Kodėl taip yra? Kurioje istorijos vietoje religija įgavo tokį imunitetą ir nafig jo reikia dabar? Kuo savo gyvenimo statymas ant religijos yra svarbesnis už bet kokius kitus įsitikinimus? :)
Citata iš: TinSoldier lapkričio 22, 2011, 18:29:39
Kuo savo gyvenimo statymas ant religijos yra svarbesnis už bet kokius kitus įsitikinimus? :)
Pvz. kokius isitikinimus turi omeny?
Atsakant kada religija igavo toki imuniteta, tai manau kazkur IV musu eros amziuje :) Gal truputeli veliau.
Citata iš: Benamis lapkričio 22, 2011, 18:45:15
Pvz. kokius isitikinimus turi omeny?
Atsakant kada religija igavo toki imuniteta, tai manau kazkur IV musu eros amziuje :) Gal truputeli veliau.
Na, bet kokius ideologinius įsitikinimus, kuriais remiasi žmogaus moralė, tikslai ir pan. Politiniai, ideologiniai, lyčių ir t.t.
Pvz, aš esu humanistas. Tačiau, jei mano šitie įsitikinimai bus išjuokti, tai nebus palaikyta diskriminacija, niekas niekeno nebandys sumurkdyti į asfaltą. Nes tai tebus palaikyta paprasčiausiu nuomonių nesutapimu, diskusija, ginču ir t.t. Nes humanizme nėra dievo. O štai, jei į humanizmą įkišam dievybę ir gaunam krikščionybę - ideologija tampa nebeliečiama..
Religiją kaip ir bet kurį dalyką galima kritikuoti, juk tikintieji tokie pat žmonės kaip ir tu, su savais privalumais, savais trūkumais.
Tačiau man nepatinka kai bandoma kritikuoti diletantiškai, atsibodusiais teiginiais, į kuriuos beprasmiška atsakinėti, nes tai nieko nekeičia. Va kai kritikuojama aukštame lygyje, tada net skaniai ta kritika susivalgo.
Pats dažnai pakritikuoju savo religiją, nors ir esu tikintis.
Šiaip kalbant iš tavo pateiktų pavyzdžių, tai kvailinti pradedama tada kai pasakai jog tiki į Jėzų Kristų Dievą.
Standartinėje visuomenėje tikėjimas į Jėzų yra tabu, o ne religijos kritikavimas. Religija dabar kritikuojama per visus galus. Gaila kad dažnai ta kritika kyla iš asmeninių nuoskaudų ar per dem prasto religijos kaip fenomeno išmanymo.
Citata iš: TinSoldier lapkričio 22, 2011, 18:54:47
Citata iš: Benamis lapkričio 22, 2011, 18:45:15
Pvz. kokius isitikinimus turi omeny?
Atsakant kada religija igavo toki imuniteta, tai manau kazkur IV musu eros amziuje :) Gal truputeli veliau.
Na, bet kokius ideologinius įsitikinimus, kuriais remiasi žmogaus moralė, tikslai ir pan. Politiniai, ideologiniai, lyčių ir t.t.
Pvz, aš esu humanistas. Tačiau, jei mano šitie įsitikinimai bus išjuokti, tai nebus palaikyta diskriminacija, niekas niekeno nebandys sumurkdyti į asfaltą. Nes tai tebus palaikyta paprasčiausiu nuomonių nesutapimu, diskusija, ginču ir t.t. Nes humanizme nėra dievo. O štai, jei į humanizmą įkišam dievybę ir gaunam krikščionybę - ideologija tampa nebeliečiama..
Hahaha, bet tu duodi vaizdu. Religija sulygino su bieberiu. :)
Citata iš: TinSoldier lapkričio 22, 2011, 18:29:39
Kodėl taip yra? Kurioje istorijos vietoje religija įgavo tokį imunitetą ir nafig jo reikia dabar? Kuo savo gyvenimo statymas ant religijos yra svarbesnis už bet kokius kitus įsitikinimus? :)
O jeigu religija padeda zmogui gyventi, egzistuoti, tiketi - tai kodel ji neturi buti svarbesne?
Matau aštroka diskusija apie religiją. Mano patirtis šiuo klausimu būtų tokia. Kai buvau mažas suprantama pakrikštijo. Kokių 10m priėjau pirmos komunijos. Sovietmečiu gan slaptai mokykloje nesigyriau. Vėliau gal mokyklos dėka tapau netikinčiu. Apie kokius 40m kažkaip grįžau prie tikėjimo. O dabar virš 50m eilinį kartą "transformavausi". Tiesiog pamačiau krikščionybės ribotumą. Kam man reikalingas tarpininkas tarp manęs ir Visatos proto. Ar reik tam kažkam, kurio dalelytė aš pats esu garbinimo? Aišku ne. Reik kad aš gyvenčiau, mokyčiausi įvairių gyvenimo patirčių ir tobulėčiau. Yra paleisti visatos dėsniai ir pirmyn. Nėra jokios nuodėmės, tik pamokos. Kad gerai jas išmoktume yra karmos dėsniai. Už viską ką darau atsakau aš pats ir joks ten Kristus. Krikščionybė ugdo nuolankumą, kaltės jausmą. Kažkaip nekreipiau anksčiau dėmesio, bet kai pagalvoji simboliškai mišių pabaigoje išgeri savo gelbėtojo kraujo ir suvalgai kūno gabaliuką. Čia jau kanibalizmas. Maža to tai melas. Geriamas vynas ir valgomas paplotėlis. Tai motinos žemės vaisiai ir už tai jai reikia dėkoti. Šiaip tikėjimuose yra tiesos bet viskas paskandinta mele. Sudėtinga surasti tuos kelis tiesos grūdus. Suprantama gerbiu kiekvieno žmogaus pasirinkimą, jei jam to reikia tai jis ir renkasi. Mano laisvė negali būti prievarta kitam.
Vytautai, idomus pamastymai, taciau turiu klausima.
As pvz. netikinciais, laikau zmones, kurie mano, kad:
- Mes uz savo veiksmus neatsakom (karmos nera, pragaro - dangaus taip pat).
- Po mirties musu egzistencija baigta (jokio pomirtinio gyvenimo).
- Joks Dievas (kad ir kokiam pavidale) neegzistuoja.
Taciau tu parasiai:
"Vėliau gal mokyklos dėka tapau netikinčiu. Apie kokius 40m kažkaip grįžau prie tikėjimo. O dabar virš 50m eilinį kartą "transformavausi". "
O veliau:
"Kam man reikalingas tarpininkas tarp manęs ir Visatos proto. "
Taigi is esmes, tu visuomet kuo nors tikejai? Tik tavo tikejimas pasikeite? Ar as klystu?
Jei sąžiningai tai tarp kokių 25-40m netikėjau niekuo. Artėjant valandai x kažkaip pradedi giliau ieškoti kas aš ir ką čia veikiu. Šiuo metu dėl anapusinio pasaulio egzistavimo man asmeniškai nekyla jokių abejonių. Šiame forume apie tai esu rašęs. Kaip ten ir kas ten tikrai neturiu jokio supratimo. Ir nematau reikalo į tai gilintis. Viskam savo laikas. Tai ateis neišvengiamai. Nors jai kažkas vyktų, nenustebčiau. Esu atviras viskam. Turiu sočiai darbo su savimi šioje realybėje. Suprantama dievo klausimas atviras ir tai daugiau tikėjimas. Nors gilinantis į kvantinės fizikos pasiekimus sąmonė gaunasi kaip ir pirminė. Savo mintimis mes veikiam materiją.
Mano patirtis priešinga. Kuo labiau rausiuosi į krikščionybės (tiksliau katalikybės) lobyną, tuo labiau matau koks jis neišsemiamas. Anksčiau taip pat galvojau kaip ir tu.
Beje, Kristaus kūno valgymas mišiose nėra simbolinis, valgomas tikras Kristaus kūnas ir geriamas tikras jo kraujas, nes įvyksta transubstanciacija, esmėkaita. Medžiaga lieka ta pati, keičiasi esmė.
Citata iš: Vytautas lapkričio 26, 2011, 00:40:41
Nors gilinantis į kvantinės fizikos pasiekimus sąmonė gaunasi kaip ir pirminė. Savo mintimis mes veikiam materiją.
Kaip būtent veikiam materiją? :D Savo mintimis mes kuriame socialinius konstruktus, kurie labai valdo mūsų pačių gyvenimus, įsitikinimus ir t.t. Tai - iš esmės viskas, ką mes suvokiame. Todėl taip, žmonės kuria savo suvokimus, pagal kuriuos gyvena. Bet prie ko čia materija? Žemė ne vieną tūkstantmentį gyveno be jokios sąmonės, tik primityviais geologiniais, biologiniais ir cheminiais procesais. Ir, manai, kad vien todėl, kad mes evoliucijos esam apdovanoti išskirtinai išsivysčiusia sąmone, mes tampame viso to, kas egzistavo be mūsų, valdovai? Labai jau egocentriškas požiūris :) Tiesa tokia, kad materijai pofig ant mūsų minčių.
Citata iš: Teroras lapkričio 26, 2011, 00:11:43
As pvz. netikinciais, laikau zmones, kurie mano, kad:
- Mes uz savo veiksmus neatsakom (karmos nera, pragaro - dangaus taip pat).
<...>
Nedemonizuok netikinčiųjų :)) Mes atsakome už savo veiksmus, mes suvokiame priežasčių-pasėkmių dėsnį. Tik jis pasireiškia ne per samsara, ne per atgimimus ar rojų/pragarą, tačiau pagal Niutono dėsnį: kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį (ne visai tiesiogiai) :) Mes darome ir atsakome už savo veiksmus čia ir dabar.
Nesuprantu, nori tiki nori netiki. Niekas prie altoriaus netempia, ir nevercia melstis, bandot primesti kuom tiketi, ar kuom netiketi. Tai kvaila, o dar kvailiau kad visa tai bandot pavadinti diskusija :)
Radau gan įdomų straipsnį http://atsibudimas.ucoz.com/news/fizikinio_vakumo_teorija_torsiniai_laukai/2011-11-26-253 kuris manau stipriai susijęs su čia nagrinėjamu klausimu.
Citata iš: Vytautas lapkričio 27, 2011, 11:11:25
Radau gan įdomų straipsnį http://atsibudimas.ucoz.com/news/fizikinio_vakumo_teorija_torsiniai_laukai/2011-11-26-253 kuris manau stipriai susijęs su čia nagrinėjamu klausimu.
Cia tik man vienam neatidaro to puslapio?
aha
Dar viena nuoroda gal ir nevisai į temą bet vienas iš filmų apie žmogaus galimybes įdomus. Pasirodo kiekvienas tai galim. http://www.kvantinemagija.lt/apie-treciojo-pasaulinio-karo-arsenala.html . Ir šiaip pas Gintarą gerų minčių pasitaiko kaip ir šiame tinklalapyje. Iš kitos pusės kuo daugiau sužinai tuo labiau supranti, kad nieko nežinai. :(